6 metų vaiko kalbos raida: etapas po etapo

Kalbos raida yra vienas iš sudėtingiausių ir svarbiausių procesų vaiko gyvenime. Kalbos įgūdžiai formuojasi ankstyvoje vaikystėje ir ikimokykliniame amžiuje. Kalba yra pagrindinė bendravimo ir pažinimo priemonė. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius vaiko kalbos raidos etapus, nuo pirmųjų garsų iki rišlaus pasakojimo, bei atsakysime į dažniausiai tėvams kylančius klausimus.

Kalbos raidos etapai

Vaiko kalbos raidą galima suskirstyti į kelis pagrindinius etapus:

Verkimo etapas (0-1 mėn.)

Pirmosiomis gyvenimo dienomis ir savaitėmis kūdikis bendrauja tik rėkdamas. Pirmą savaitę nuo stipraus garso naujagimis krūpčioja, mirkčioja, nuo vidutinio - pasikeičia pulsas, kvėpavimas. Ketvirtosios savaitės pabaigoje pastebimas raminantis lopšinės poveikis. Naujagimio garsai (rėkimas, verkšlenimas) yra reakcija į išorinius ir vidinius dirgiklius.

Čiauškėjimo etapas (2-6 mėn.)

Iki maždaug 6 mėnesių kūdikis bendrauja tardamas tam tikrus garsus. Išreikšdami savo poreikius vaikai vartoja įvairius garsus. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir atsako į juos. Taip vyksta jų bendravimas su suaugusiaisiais. Antro mėnesio pabaigoje-trečio pradžioje prasideda aktyvesnis suaugusiojo ir kūdikio bendravimas. Kūdikis pradeda čiauškėti. Čiauškėdami lavina kalbos padargus, mokosi skirti kalbos garsus, rodo dėmesį kalbai ir poreikį tarti garsus bei garsažodžius. Čiauška ir kurti kūdikiai! Apytikriai iki šešių mėnesių įvairių tautybių kūdikiai čiauška vienodai.

Gugavimo etapas (6-12 mėn.)

Arčiau metų vaikas pradeda formuoti kalbą. Kūdikiai pradeda tarti pirmuosius skiemenis: au, ai, eu. 10-12 mėnesių suvokia žinomus žodžius ir patys bando juos ištarti. Dažniausiai tariami žodžiai: mama, tete, baba, garsažodžiai: au-au, ka-ka, mū-mū ir pan. Šiuo metu jie jau turi suprasti dažnai vartojamus žodžius žinomoje aplinkoje, tariamus įprastine intonacija, sugeba parodyti, kur yra lėlė, mama, brolis. Antrame pusmetyje prasideda elementarus, nepilnas kalbinis bendravimas, nes kalba tik suaugusysis, o vaikas atsako mimika, gestu, veiksmu. 6-7 mėnesiai. Kūdikis čiauškėdamas vis dažniau pradeda tarti gimtosios kalbos garsus. Bendraujant nuolat girdimi garsai įtvirtinami. Nuo šiol vis svarbesnį vaidmenį atlieka klausos analizatorius. Kūdikis kas mėnesį balsių ir priebalsių taria vis daugiau. Prasideda tylos laikotarpis - pasiruošimas prasmingam kalbėjimui. Vaikutis turi pradėti tarti pirmuosius prasmingus žodžius, garsų junginius, pažinti atskirai pavaizduotus, o pusantrų metų - ir siužetiniame paveikslėlyje nupieštus daiktus.

Taip pat skaitykite: Vaikų kalbos raida (6 metai)

Ankstyvasis kalbos formavimosi etapas (1-3 metai)

Maždaug po vienerių metų, kai kūdikio žodyne pasirodo pirmieji žodžiai, prasideda ankstyvasis kalbos formavimosi etapas, kuris trunka maždaug iki 3 metų. Pirmiausia vaikas išmoksta suprasti artimiausių aplinkos daiktų pavadinimus, paskui - suaugusiųjų vardus, kūno, veido dalių pavadinimus. Vaikai sužino daugelio veiksmų ypatybių pavadinimus, vertinančius žodžius (gerai, blogai). Dvejų metų mažylis praktiškai supranta visus įprastus žodžius, kuriais suaugusieji vadina aplinkos daiktus. Būdami dvejų metukų vaikai gerai skiria net ir vienu garsu besiskiriančius žodžius. Vaikas ne tik išmoksta tari žodžius, sudaryti sakinius, bet ir mokosi bendrauti. Ankstyvajame amžiuje pasyvusis žodynas žymiai gausesnis už aktyvųjį. Kalba sudėtingėja. Vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus, pažįsta artimuosius. Gali pasakyti apie 20 žodžių. Dažniau savo norus reiškia žodžiais, o vartojamų žodžių reikšmė gali būti plati. Vienu žodžiu gali būti vadinami keli daiktai ar veiksmai. Dėl nuolatinio domėjimosi aplinka atsiranda poreikis klausti, kas čia? Išmoksta tarti žodžius ir sudaryti sakinius. Kalba gali būti emocionali, lydima judesių. Iš trijų- keturių žodžių sudaro sakinį, kuris gramatiškai nėra taisyklingas. Išryškėja netaisyklingai tariami garsai. Pasireiškia fiziologinis šveplavimas. Pradeda atsirasti apibendrinančios sąvokos, supranta kai kuriuos prielinksnius. Maždaug 1,5-3 metų vaiko žodyne pasirodo žodžiai, iš kurių jis gali susidėlioti trumpas frazes, pavyzdžiui, „duok man gerti“, „gerti mama“ ir pan. Arčiau 3 metų jis išmoksta užduoti klausimus „Kur?“, „Kada?“, „Kodėl?“. Kai kurie vaikai praturtina savo kalbą prielinksniais. 3 metų vaikas jau bando kurti ilgesnius teiginius. Iki 3 metų amžiaus vaikas turėtų taisyklingai tarti visus balsius, nors gali būti nukrypimų, pvz., gali apkeisti balsius: ao, ea, iy, taisyklingai gebai tarti priebalsius p, b, m, f, w, k, g, t, d, gali tarti juos suminkštintais: pi, bi, mi, fi, wi, ki, gi, ti, di Šio laikotarpio pabaigoje gali pasirodyti tokie garsai kaip: s, z, c, dz kartais net ir š, č, ž dž.

Ikimokyklinis etapas (4-6 metai)

Šis etapas trunka nuo 4 iki 6 metų. Šiuo metu vaikas daug bendrauja su bendraamžiais. Jau nebesikalba pats su savimi, išorinė kalba pereina į vidinę. Vaikas mokosi atskleisti savo mintis, reikšti tai, ką galvoja. Vaiko žodynas ir visa kalba vis labiau artėja prie suaugusiųjų. Vartokite vis daugiau ir įvairesnių žodžių. Ypatingai svarbu plėsti būdvardinę leksiką. Mokykite vaiką suprasti, kad žodis gali turėti daug reikšmių. Mokykite garsinės analizės ir sintezės. Prašykite pakartoti įvairaus sudėtingumo ir ilgumo žodžius. Bandykite suprasti, ar vaikas pastebi garsų skirtumus ir panašumus. Mokykite atlikti garsinę žodžių analizę: išskirti pirmą, paskutinį ir žodžio viduryje esančius garsus. Pastebėkite, ar vaikai taisyklingai taria ilguosius, trumpuosius balsius, dvibalsius; dusliuosius, skardžiuosius priebalsius. Kalbėkite su vaiku, nes pokalbiai moko formuluoti ir perteikti mintis, moko išklausyti ir atsakyti. Būkite geri klausytojai. Pasistenkite, kad vaikas kuo daugiau patirtų. Skaitykite. Skaitymas turi būti svarbi vaiko dienos dalis. Skaitykite, kai tik galite. Neatstumkite/ nepertraukite kalbančio vaiko drausminančiu žodžiu. Nemokykite raidžių, skaičių „kalimo“ būdu. Nemanykite, kad tik logopedas lavina vaiko kalbą. Netinkamai derina žodžius sakinyje. Sunku sukaupti dėmesį ties veikla ilgesnį laiką. Leisti vaikui kuo daugiau kalbėti. Kūrybiškumo ir bendravimo metai. Vartoja ilgesnius žodžius, kalba mėgdžiodami suaugusiuosius. Vaikai girdi, kada ištaria netaisyklingai. Pasireiškia noras kurti naujus žodžius. Taria beveik visus kalbos garsus, kalboje gausėja veiksmažodžių ir būdvardžių, derina žodžius sakinyje, sparčiai vystosi rišlioji kalba, ilgėja tariami sakiniai. Kalboje vartojami įvardžiai. Geba nustatyti pirmą žodžio garsą. Gali užrašyti savo vardą. Klausinėja naujų nežinomų žodžių ir bando juos vartoti savo kalboje. Kalbėdami daug klaidų nebedaro, pastebi kitų vaikų kalbinius netikslumus. Moka perduoti informaciją, nenukrypsta nuo pagrindinės pokalbio temos. Pasakoja suprantamai ir rišliai. Sparčiai plečiasi žodynas. Geba apibūdinti daiktą, nusakyti esminius jo požymius, domisi dar nežinomais žodžiais. Būdamas 4 metų vaikas gali kalbėti paprastais sakiniais, 5 metų amžiaus, aktyviai vartoti sudėtingus sakinius. Ketverių metų vaiko kalboje turi būti taisyklingai tariami šie garsai: s, z, c, dz. Jis nebeturėtų jų tarti suminkštintai ar iškištu tarp dantų liežuvių. Ketvirtų gyvenimo metų pabaigoje garsas r gali pasirodyti, bet gali ir nepasirodyti tai yra norma, 5 metu vaikas turi aiškiai tarti garsus š, č, ž, dž. Penkerių metų vaiko kalba turėtų būti visiškai suprantama aplinkai. Jis vis geriau susidoroja su garsais š, č, ž, dž, nors rišlioje kalboje jie gali juos iškreipti ir tarti kaip s, z, c, dz.

Mokyklinis etapas (7+ metai)

Kalbos raida paprastai vystosi iki šešerių metų. Vyresnių vaikų kalbos sutrikimai ir defektai, nesugebėjimas įvaldyti tam tikrų kalbos garsų tarimo vadinami kalbos raidos vėlavimu.

Vaiko kalbos raidos normos

Susipažinus su tam tikromis vaiko kalbos raidos normų ribomis, galėsite suprasti, kad 3 metų vaikas neprivalo aiškiai pasakyti „traktorius“, jis gali lengvai žaisti su savo „tjatojus“, tuo tarpu jeigu penkerių metų vaikas bendrauja tik jo artimajai aplinkai suprantamu būdu tai jau turėtu sukelti nerimą ir greičiausiai tai jau yra problema.

• 2 metų vaikas:

  Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu

  • Supranta beveik visus suaugusiųjų žodžius, kuriais įvardijami artimiausios aplinkos daiktai.
  • Suvokia, ko iš jo norima, vykdo instrukcijas.
  • Taria pirmuosius prasmingus žodžius, garsų junginius. Pirmieji žodžiai paprasti, vieno ar dviejų vienodų skiemenų žodžiai.
  • Dažniausiai kalboje nevartoja s, š, č, ž, dž, dz, r, ch, kartais ir lengvesnių l, k, g, t garsų. Tai fiziologinis šveplavimas.
  • Klausia „kas čia?“, vartoja „mano“, „aš“, „noriu“, pasako artimųjų vardus.
  • Pasirodo dviejų žodžių sakiniai.

• 3 metų vaikas:

  • Vis tiksliau supranta būdvardžius “didelis”, “geras”, pradeda suvokti antonimus - “karšta - šalta”, “galima - negalima”, žino priešdėlius “ant”, “po”.
  • Taria priebalses t, d, k, g, tačiau vis dar gali kilti sunkumų su š, ž, c, č, dž, r.
  • Žodynas sparčiai gausėja. Pamatęs pažįstamą daiktą į jį ne tik rodo, bet ir pasako pavadinimą. Jei nežino, domisi „kas čia?“
  • Paklausus pasako savo vardą, amžių, lytį.
  • Nuo dviejų žodžių pereinama prie trijų žodžių sakinių. Pradeda naudoti laikus, daugiskaitą, kalba tampa vis labiau atitinkanti norminę kalbą.

• 4 metai:

  • Kūrybos etapas (pvz.: „gegutė geguoja“).
  • Kai kurie vaikai garsus l, r, š, ž, dž, č gali išmokti tarti taisyklingai ir vėliau (iki 5-ių metų).
  • Nepažįstamais jau turėtų susikalbėti ir be „vertėjo“.
  • Kalbėti ne tik apie dabarties (esamojo laiko) įvykius, bet ir apie tai, ką veikė anksčiau (darželyje, svečiuose).

• 5-6 metai:

  • Vaikas nesugeba atsakyti į paprastus klausimus (kas? kur?).
  • Domisi ne tik daiktu, bet ir jo spalva, savybėmis, mėgsta skaičiuoti.
  • Kalba ilgesniais sakiniais, sudarytais iš 5 - 6 žodžių.
  • Iki 5 m. 6mėn. - 6 m. vaikas turėtų tarti visus gimtosios kalbos garsus taisyklingai.
  • Tėveliams reikėtų atkreipti dėmesį į išlikusius tarimo trūkumus. Jie gali peraugti į rašytinę kalbą. Vaikai, lankantys darželį, per specialias pratybas yra mokomi atskirti žodžio ribas, skiemenuoti, nurodyti garso vietą žodyje. Plečiantis pažinimo interesams, vaikas pradeda naudotis kontekstine kalba. Norint ją suprasti, nebūtina žinoti situaciją. Vyresnio amžiaus vaikams atsiranda būtinybė paaiškinti žaidimo taisykles, o aiškinant būtina nuosekliai išdėstyti faktus, nurodyti pagrindinius ryšius. Nors išsamų aiškinimą priešmokyklinukai dažnai pakeičia paprastesne situacine kalba. Taip atsitinka dėl besibaigiančios išorinės kalbos perėjimo į vidinę. Tai nėra blogai. Vaikai lengviau sugalvoja siužetą, vartoja vertinančių posakių. Bet pratybų metu kalba kur kas primityviau.

Kalbos raidos sutrikimai

Kalbos sutrikimų esti labai įvairių ir juos dažniausiai lemia kompleksinės priežastys, galinčios atsirasti tiek vaisiui dar esant gimdoje, tiek vėlesniais metais. Kalbos centrai formuojasi trečią-ketvirtą nėštumo mėnesį. Jų raidai sukliudyti gali vaisiaus centrinės nervų sistemos ar galvos smegenų pažeidimai, galintys kilti dėl mamos persirgtos infekcinės ligos, traumos, apsinuodijimo, vaistų, alkoholio, narkotikų vartojimo. Gimdymui užsitęsus daugiau nei 18 valandų ar pagimdžius itin greitai, iki valandos, deguonies stygius gali paveikti naujagimio kalbos raidą. Pirmaisiais vaiko metais persirgtos ligos, jų komplikacijos gali paveikti kalbą. Pvz., jei pirmąjį pusmetį vaikui yra nustatomas raumenų tonuso sutrikimas, jis yra glebus, nenoriai sėdasi, tai greičiausiai ir jo artikuliacinis aparatas - liežuvis, apatinis žandikaulis, minkštasis gomurys - bus pasyvūs, lūpos - nejudrios.

Logoterapeutė I. Stankuvienė atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais pas logoterapeutus vaikus atvedantys tėvai prisipažįsta, kad su jais mažai kalbėjosi, bendravo ir vaikas valandų valandas leisdavo prie televizoriaus ar kompiuterio. Jokios įdomios pažintinės laidos ar lavinamieji žaidimai neatstoja gyvo bendravimo. Dvimetinukai, kasdien dvi dar daugiau valandų sėdintys prie ekranų, patiria nuolatinę įtampą. To padariniai - skurdesnė kalba, šlubuojantis elgesys, sunkumai sukaupiant dėmesį, įsitraukiant į darbą. Netgi logoterapeutams su jais dirbti sudėtingiau - jie nesiklauso, laksto kabinete, griebia visus žaislus iš eilės.

Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?

Logoterapeutė atkreipia dėmesį, kad sunkumų dažniau gali kilti ir emigrantų šeimose, kai dar nekalbantis arba tik pradedantis kalbėti vaikas patenka į svetimą kalbinę aplinką ir sutrinka jo natūralus gimtosios kalbos vystymasis. Tokiu atveju pastebėjus vėluojančią kalbos raidą patariama šeimoje kalbėti tik viena kalba.

Dažniausi kalbos sutrikimai:

• Vėluojanti kalbos raida: Pas logoterapeutą papuola ne tik tie vaikai, kurių kalbos raida vėluoja. Jei jūsų vaiko kalbos vystymasis, lyginant su kitais jo amžiaus vaikais, labai atsilieka. Sunku pritaikyti moksliškai pagrįstus vidurkius, todėl stebėkite vaiko bendraamžius. Nederėtų pradėti neigti vaiko kalbos būklės ir galvoti - „išaugs“ , nereikia ir panikuoti, kad čia kas nors ypatingai blogo. Patyręs logopedas paprastai gali atsakyti į šiuos klausimus labai kvalifikuotai. O jei reikia, neabejotinai padės. Pagalba gali būti profesionali. Nereikėtų pasikliauti legendomis, kad vaikai nuo trejų metų staiga pradeda kalbėti. Iš tikrųjų niekas nesuskaičiavo, kiek iš tokių vaikų vėliau turėjo mokymosi problemų. Nors yra buvę, kad vaikai iš karto pradeda kalbėti sakiniais. Bet kaip bus jūsų vaikui - niekas nežino. Beje, kartais užtenka 3-6 užsiėmimų ir, jei kalbėjimo sutrikimas yra lengvas, vaiko kalba pasitaiso. Jei delsite, yda tik stiprės. Ištaisyti 3-4 metų vaiko šveplavimą kur kas lengviau ir trunka trumpiau negu šešerių. Tada kalbėjimo įgūdžiai jau būna labai stipriai automatizuoti.
• Fonologiniai kalbos sutrikimai: Vaikams gali kilti sunkumų ir su girdimuoju suvokimu ar nesusiformavus garsų artikuliavimo vaizdiniams - tai vadinama fonologiniais kalbos sutrikimais. Dėl jų vėliau gali būti sunku išmokti skaityti ir rašyti.
• Hipernosinumas: Pastarųjų įgūdžių įgyti bus sunkiau ir tada, jei vaikui būdingas hipernosinumas - dėl gomurio nesuaugimo ar minkštojo gomurio sutrikimų kylantis balso tembro ir garsų tarimo pasikeitimas, dėl kurio sutrinka tarimas, nepakankamai išlavėja klausa. Tokie vaikai vartoja siaurą žodyną, nemoka rišliai kalbėti.
• Balso sutrikimai: Taip pat vaikams gali būti būdingi balso (aukštumo, stiprumo, rezonavimo, tembro) sutrikimai, kurie kyla tiek dėl anatominių pasikeitimų, tiek dėl psichinių veiksnių, mėgdžiojimo, netinkamų įpročių (pvz., garsiai kalbėti), isterijos.
• Garsų tarimo sutrikimas: Kalbos sutrikimų atsirasti gali ir tada, kai kalbos aparatas ir klausa normaliai funkcionuoja. Logoterapeutė I. Stankuvienė išskiria dėl netinkamos artikuliacijos atsirandantį garsų tarimo sutrikimą: netaisyklingą garsų tarimą, vienų garsų (dažniausiai s, z, š, ž, c, č, dz, dž, r, l) keitimą kitais ar visišką netarimą. Šie garsų tarimo trūkumai gali kilti dėl įvairių priežasčių: netinkamai išaugusių dantų, liežuvio ar gomurio pakitimų, netaisyklingo sąkandžio, žandikaulių deformacijos, negalėjimo greitai ir sklandžiai atlikti garsų tarimui reikalingus garsų aparato judesius, netaisyklingos aplinkinių kalbos mėgdžiojimo etc.
• Mikčiojimas: Manoma, kad pasaulyje mikčiojančių žmonių yra 2-3 proc., jis labiau būdingas ikimokyklinukams, dažniau - berniukams nei mergaitėms. Mikčiojimas dažniausiai pasireiškia antraisiais - penktaisiais gyvenimo metais. Tuo metu vaikas sunkiai suranda reikiamų žodžių, jaudinasi, skuba kalbėdamas - dėl to sutrinka, užsikerta vaiko kalba. Jam įveikti būtina ne tik logoterapeuto, bet ir neurologo, psichologo pagalba ir paties mikčiojančio žmogaus pastangos.

Kaip padėti vaikui lavinti kalbą?

• Kalbėkite su vaiku: Jokios įdomios pažintinės laidos ar lavinamieji žaidimai neatstoja gyvo bendravimo. Bendraudamas, jis ims naudoti nusižiūrėtus nuo jūsų gestus („atia“, „bučkis“, „taip“). Tiesa, žodžiai gali būti tariami savitai, nukandant žodžio pradžią (ar pabaigą) arba vienus garsus pakeičiant kitais. Pasakokite vaikui, ką veikiate: kai valgote, ruošiatės miegoti, einate maudytis. Tačiau nepersistenkite. Pavyzdžiui, nevadinkite katės „miau-miau“, nes dauguma vaikų „katė“, „katytė“ yra gana lengvai „įkandami“ žodžiai. Stebėkite vaiką ir bandykite suprasti jo pirmuosius bandymus tarti žodžius. Pavyzdžiui, jei vaikas rodo į puodelį ir sako „po“, parodykite, kad jį suprantate: „Taip, čia puodelis“, „Puodelis?
• Skatinkite smulkiąją motoriką: Rankų judesių ir kalbos centrai yra greta, dėl to, stiprindami smulkiąją motoriką, geriname bei aktyviname ir kalbos centro darbą. Smulkiosios motorikos įgūdžiai lavinami ne tik vaikystėje, bet ir paaugus, mokantis naudotis rašymo ar piešimo priemonėmis, apvedžiojant bei rašant raides, žodžius ir sakinius. Pateikite vaikui jo amžių atitinkančių skirtingų tekstūrų žaislų, skleidžiančių įvairius garsus. Mokslinių tyrimų duomenimis, vaiko smulkioji motorika yra tiesiogiai susijusi su jo kalbos įgūdžiais. Naudokite barškučius, įvairius amžių atitinkančius žaislus.
  • Lipdymas: (minkštuoju plastilinu, žaidimo tešla galima žaisti daugybę žaidimų).
  • Piešimas: (pieštukais, kreidelėmis, flomasteriais ir būtinai dažais).
  • Kirpimas / klijavimas: (šiame žaidime svarbiausia procesas, ne rezultatas).
  • Konstravimas: (kaladėlės, lego ir kt.).
  • Smulkių detalių rinkimas / ėmimas: (namuose tinka pupelės, žirniai, sagos, karoliukai, burbuliukai).
• Skaitykite knygas: Nuostabus dalykas mažyliams yra liečiamos knygelės, kuomet vaikas mokosi ne tik per klausą, bet ir per sensorinius pojūčius. Vaikams nenusibosta klausytis tų pačių pasakėlių ir eilėraštukų, dažniau atvirkščiai - jie vis prašo pasekti tą pačią pasakėlę, vėliau jau ir patys pradeda sekti, ypač jei pasakėlėje yra eiliuotų intarpų.
• Žaiskite žaidimus: Žaiskite žaidimus, koks pirmas žodžio garsas, kokia pirma raidė. Galite pasidaryti ir abėcėlės lentelę ant popieriaus lapo.
• Mokykitės eilėraščių:
• Skatinkite pastebėti detales, ypatybes:
• Perfrazuokite vaiko tariamus sakinius, pabrėžiant praleistus garsus: Pvz., vaikas: „Arlė oka“, mama: „Tikrai šita vvvarlė ššššoka?

Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus

• Kaip lavinti 7 mėnesių kūdikio kalbą? Tokio amžiaus vaikas vis dar stebi aplinką, domisi įvairiais paviršiais, mokosi judėti ir dar pažįsta pasaulį oraliniu būdu, t. y. per burną. Be abejo, svarbi ir fizinė vaiko raida (šliaužimas, ropojimas, sėdėjimas, valgymo, kramtymo gebėjimai ir pan.). Jei mažylis taria garselius (bababa, mamama, ijaja ir pan.), domisi aplinka, garsais namuose ir lauke, sėdi, šliaužioja ar ropoja - raida turėtų atitikti amžių ir pirmųjų žodelių (mama, tete, niam niam, au au) turėtumėte sulaukti iki pirmojo gimtadienio.
• Vaikui beveik treji, bet kai jis kalba, kažkaip praleidžia pirmą garsą, pvz., vietoj „varlė“ sako „arlė“, vietoj „stalas“ - „talas“, „pėda“ - „ėda“ ir panašiai. Kaip galėtume jam padėti? Pirmiausia norėčiau pakomentuoti, ne KAIP padėti, o dėl ko taip atsitinka. Vaikams augant ir formuojantis kalbai, smegenyse vyksta ir kalbos bei garsų suvokimo procesai. Nespauskite vaiko ir duokite laiko tuos garsus suvokti.
• Kaip veikia smulkioji motorika ir jos nauda? Dar kadaise išgirdau tokį teiginį: „Vaiko kalba yra jo pirštuose.“ Ir nieko geresnio, apibūdinančio smulkiąją motoriką ir jos naudą, iki šiol negirdėjau. Rankų judesių ir kalbos centrai yra greta, dėl to, stiprindami smulkiąją motoriką, geriname bei aktyviname ir kalbos centro darbą. Smulkiosios motorikos įgūdžiai lavinami ne tik vaikystėje, bet ir paaugus, mokantis naudotis rašymo ar piešimo priemonėmis, apvedžiojant bei rašant raides, žodžius ir sakinius.
• Ar reikia vengti mažybinių formų kalbant su vaiku? Taip iš kalbos su vaiku stengiausi išvyti visas mažybines formas.Pirmenybė gimtajai - lietuvių kalbai. Svariausia yra sava kalba - lietuvių, nes ji itin sunki, turinti daug įvairių priebalsių, kurios gan sudėtingos vaikui.

Tėvų patarimai ir įžvalgos

Viena mama dalinasi savo patirtimi, kaip ji lavino savo vaiko kalbą:

• Kalbėjimas su vaiku dar nėštumo metu: Dar besilaukdama nuolatos kalbėjau su Joakimu. Pasakodavau, ką veikiu, kaip jaučiuosi. Esu skaičiuosi, kad vaikas jau įsčiose nuo kažkurio mėnesio girdi mamos balsą. Taip pat gimus jam nuolatos kalbėjau ir pasakojau.
• Muzika: Joakimui taip pat nuo mažumės leidau tik vaikiškas lietuviškas daineles. Nuo mažumės ėjome ir į muzikos užsiėmimus, tad gal dar tas davė savo.
• Vakariniai skaitymai prieš miegą: Jau beveik metus kiekvieną vakarą skaitome knygas. Dabar, kai eina į daržiuką, tai skaitymui gal mažiau lieka, nes tik savaitgaliai būna drauge. Bet ir tai, jei palepinti ir nupirkti kažką vaikui, tai aš visada esu ne už žaislus, o už knygas, kurias galima skaityti arba tas, kurios turi užduotėles: suklijuoti kažką, nuspalvinti, nes smulkioji motorika yra labai susijusi su kalba.

Svarbu atsiminti

Vaiko kalbos raida yra individualus procesas. Neverta savo vaiko lyginti su draugo vaiku, apylinkių vaikais, net broliais ir seserimis. Jei kyla abejonių dėl vaiko kalbos raidos, visada verta pasikonsultuoti su specialistais.

tags: #6 #metu #vaiko #kalbos #raida