Nėštumas - tai nuostabus laikotarpis moters gyvenime, kai ji nešioja naują gyvybę. Visi žino, kad būsimai mamai draudžiamas tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas, ta pati taisyklė galioja ir alkoholiui. Tačiau kūdikiui kenkia ne vien tai. Be žalą darančių dalykų yra ir tokių, kurie įsčiose esantį vaisių veikia labai teigiamai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip jaučiasi 6 mėnesių kūdikis pilve, kokie veiksniai daro jam įtaką ir kaip tėvai gali bendrauti su savo negimusiu vaiku.
Vaisiaus vystymasis šeštąjį nėštumo mėnesį
Šeštasis nėštumo mėnuo - tai laikotarpis nuo 23 iki 27 nėštumo savaitės. Šiuo metu mažylis sparčiai auga, kiekvieną savaitę jausite vis stiprėjančius vaisiaus judesius. Juos gali pajausti ir būsimas tėtis, uždėjęs rankas ant jūsų pilvo. Vaisiaus judesių jutimas labai ramina. Gimda jau pasiekia bambą, pilvas toliau apvalėja. Nuo nėštumo pradžios galite būti priaugus 4 - 6 kg.
Šeštąjį nėštumo mėnesį kūdikio vystymasis yra intensyvus:
- 23 savaitė: Kūdikis dabar tokio dydžio, kaip baklažanas. Šią savaitę ypač vystosi jo smegenys ir klausa, todėl jis pradeda atpažinti jūsų balsą.
- 24 savaitė: Būsimas jūsų šeimos narys dabar yra tokio ūgio, kaip kukurūzo ankštis. Šiuo metu vysto vaiko šnervės, kuriomis jis kvėpuos.
- 25 savaitė: Vaikutis jau išties didelis - kaip patisonas ar jaunas moliūgėlis. Jis jau pakankamai sąmoningas, kad ištiestų ranką ir net sugriebtų virkštelę. Taip pat jis jau moka iškišti liežuvį!
- 26 savaitė: Mažylis sparčiai auga ir vystosi - jo vokai ir antakiai pilnai susiformavę, o ant galvytės vis daugiau plaukų. Jo dydis - kaip cukinijos.
- 27 savaitė: Ar žinojote, kad nuo šiol vaikas gali atskirti jūsų ir vaikučio tėčio balsus? Jis užaugo iki kalafioro dydžio!
Šeštąjį nėštumo mėnesį vaisiaus svoris siekia apie 450 g, ilgis apie 28-30 cm (beveik kaip greipfrutas!). Širdies ritmas sumažėjo maždaug iki 140-150 dūžių per minutę. Toliau vystosi visi organai ir pradeda funkcionuoti, išskyrus plaučius, kadangi dar nesusidariusios alveolės (plaučių pūslelės oro apykaitai). Vaisiaus kaulų čiulpai ima gaminti kraujo ląsteles, iki šiol šį darbą atliko kepenys ir blužnis.
Vėliau, 25-27 savaitėmis, vaisiaus svoris siekia apie 650-800 g, ilgis apie 33 cm (beveik kaip brokoliai!). Kūnas iš lieso tampa putlus, nes ryškėja poodinis riebalinis sluoksnis. Šie riebalai padės palaikyti kūno temperatūrą po gimimo. Plaukai turi spalvą ir tekstūrą, bet tai po gimimo gali pasikeisti.
Taip pat skaitykite: Viskas apie kūdikio apsivertimą pilve
Ką jaučia kūdikis pilve?
Negimę kūdikiai jaučia ir suvokia, ir tai nutinka gerokai anksčiau nei dauguma mano. Todėl visai logiška manyti, kad negimę kūdikiai jaučia ir baimę, ir džiaugsmą. Pavyzdžiui, yra įrodyta, kad nėščiosios apžiūros metu į gimdą įvedus instrumentus vaisius stengiasi atsitraukti. O štai, pavyzdžiui, žemi garsai verčia juos verkti.
Tuo pat metu negimęs kūdikis prisitaiko prie motinos ritmo. Kai mama miega, dažniausiai miega ir jis - motina ir kūdikis tarpusavyje labai susiję. Net ir neišnešioti mažyliai įrodo, kad kūdikiai labai anksti pradeda suvokti juos supančią aplinką, mokytis ir kaupti patirtį - net ir būdami tokie mažuliukai, jie reaguoja į tokius išorinius dirgiklius kaip ryški šviesa, stiprūs garsai, raminantis mamos ar tėčio balsas.
Per placentą į kūdikio organizmą perduodami hormonai, vadinasi, kai būsima mama patiria stresą, tą patį galima pasakyti ir apie vaisių. Kai mama jaučiasi gerai, tą patį pasakyti galima ir apie kūdikį. Kūdikio juslės vystosi jau gimdoje, jis vis aiškiau suvokia jį supančią aplinką. Tarp motinos ir negimusio kūdikio užsimezga artimas ryšys, kuris padeda mažyliui pajausti mamos jausmus ir nuotaikas.
Streso įtaka vaisiui
Jeigu motina patiria įtampą, ji persiduoda ir jos vaisiui. Tai nesunku pastebėti: pagreitėja vaisiaus širdies plakimas ir padažnėja pulsas. Vis dėlto, kūdikiai nėra tokie bejėgiai, jie gali pakelti atsitiktinį stresą - tą, kurio neįmanoma išvengti - be jokių ilgalaikių pasekmių. Visai kitaip yra tuomet, kai motina nėštumo metu patiria nuolatinę įtampą arba išgyvena itin skausmingą patirtį.
Įvairūs tyrimai rodo, kad tokiais atvejais kūdikio organizme fiksuojami reikšmingi pokyčiai:
Taip pat skaitykite: Savaitė po savaitės nėštumas
- Kūdikiai, kurių motinoms buvo diagnozuotas potrauminio streso sindromas, pavyzdžiui, išgyvenusioms teroristinį išpuolį prieš Pasaulio prekybos centrą, sulaukę metukų amžiaus turi žymiai mažesnę streso hormono (kortizolio) koncentraciją.
- Kūdikiai, kurių motinos nėštumo metu patyrė ilgalaikį didelį stresą, protiškai vystosi lėčiau.
- Partnerio prievartą nėštumo metu patyrusios moterys dažnai pagimdo mažo svorio vaikus su padidėjusia kortizolio koncentracija.
- Nėštumo metu stresą išgyvenusių motinų kūdikiams dažniau diagnozuojama astma.
Gydytojai spėja, kad pakitusi hormonų pusiausvyra gali pakeisti vaiko raidą. Vaikas tarsi atsiduria nenuspėjamame pasaulyje, kuriame jo tyko įvairūs pavojai.
Teigiami išoriniai dirgikliai
Nuo penkto nėštumo mėnesio kūdikis gali girdėti garsus. Iš pradžių jis suvokia mamos širdies plakimą ir žarnyno skleidžiamus garsus, tačiau pamažu jį iš išorės pasiekia vis daugiau ir daugiau garsų. Šia aplinkybe galima pasinaudoti ir kūdikį teigiamai paveikti, pavyzdžiui, per muziką. Ypač harmoningą poveikį kūdikiui turi klasikinė muzika. Galų gale, kai mamai patinka kokia muzika, ji patinka ir kūdikiui. Garsai iš išorės ir gera motinos savijauta nulemia, kad negimusiam mažyliui muzika atrodo graži - tai tarsi teigiamas šalutinis poveikis. Muzika, kurią kūdikis dažnai girdėdavo įsčiose raminančiose situacijose, vėliau taip pat veikia raminančiai ir gali pasitarnauti, pavyzdžiui, migdant mažylį.
Taip pat pozityviai kaip muzika veikia ir mamos, tėčio ar brolių ir seserų balsai. Dar geriau, jeigu su negimusiu kūdikiu kalbama jį liečiant per pilvo sieną. Taip šeima susipažįsta ir kai kūdikis atkeliauja į namus, pažįstami garsai naujoje aplinkoje leidžia jam pasijusti saugiai.
Bendravimas su negimusiu kūdikiu
Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie tai, kad motinos ir kūdikio bei kitų artimųjų ryšys gali užsimegzti dar iki gimimo. Būsimoji mama ir kūdikis susieti ne tik fiziniu, bet ir psichologiniu ryšiu. Vaisius geba justi mamos emocijas, išgyvenimus, reaguoja į jos balsą. Kuo daugiau gerų emocijų - tuo geriau ir saugiau jausis ir būsimas kūdikis. Maždaug nuo 18 nėštumo savaitės vaisius jau gali girdėti išorės garsus, o dar po kelių savaičių - atskirti dažniausiai girdimus balsus.
Jei nesijaučiate kvailai, galite pasekti pasaką ar paskaityti knygutę, padainuoti dainelę ar lopšinę. Pastebėta, kad nėštumo metu girdėtas pasakėles ar daineles kūdikiai prisimena ir po gimimo, ir, išgirdę jas, gali greičiau nurimti ar pradėti šypsotis. Taip pat bendrauti su kūdikiu galima piešiant su juo ar jo gimimu susijusius piešinius, rašant jam laišką ar kitais jums priimtinais būdais. Bendravimas neturi būti priverstinis ir dirbtinis: darykite tik tai, ką darydama jaučiatės gerai.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Tėčiams užmegzti ryšį su vaiku gerokai sunkiau, nes tėčiai nepatiria fizinių pojūčių, kuriuos išgyvena būsima mama. Kartu vykite atlikti ultragarso tyrimo: suvokti, kad netrukus taps tėvais, vyrams taip pat padeda „daiktiniai įrodymai“, tad jei tik įmanoma, tegul vyras dalyvauja atliekant echoskopiją. Praneškite vyresniam vaikui apie šeimos pagausėjimą, leiskite jam prisiglausti prie pilvelio, jį glostyti. Kai ką nors darote su vaiku, prisiminkite ir mažylį: paprašykite vaiko išrinkti pasakėlę, kuri mažyliui galėtų patikti, ir kartu ją pasekite.
Vaisiaus judesių stebėjimas
Akimirkos, kai busimoji mama pirmąkart aiškiai pajunta spurdesius ir spyrius, yra vienos nuostabiausių nėštumo akimirkų. Žinoma, mažylis pradeda judėti daug anksčiau: jau 7-ą ar 8-ą nėštumo savaitę. Jei laukiatės pirmą kartą, yra visiškai normalu, jei pirmuosius judesius pajausite 20-22 nėštumo savaitę. Kai tik vaisiaus judesiai taps ryškesni ir reguliaresni, sugebėsite nesunkiai juos atskirti.
Vaisiaus judesius reikia stebėti: tai vienas iš ženklų, kad mažylis auga ir vystosi gerai. Pradžioje juntamų vaisiaus judesių bus nedaug ir jie bus reti. Paprastai vaikutis būna aktyviausias po pietų ir vakare, tačiau bet kuriuo paros metu būna aktyvumo ir miego periodai. Kreipkitės į nėštumą prižiūrintį gydytoją, jei pirmųjų judesių nepajusite iki 24 nėštumo savaitės.
Nėra jokių konkrečių normatyvų, kiek daug, kada ir kaip intensyviai turi judėti vaisius: kiekvienas kūdikis ir nėštumas yra individualus, tad svarbiausia perprasti savo mažylio įprastą judėjimo ritmą ir judesių pobūdį. Kilus įtarimų dėl sulėtėjusių judesių, atsigulkite ant kairiojo šono ir pamėginkite juos suskaičiuoti: per dvi valandas turite pajausti ne mažiau kaip dešimt atskirų judesių.