Vaikų smegenų motorinės srities vystymasis yra sudėtingas ir nuolatinis procesas, kuris yra labai svarbus vaiko motorinių įgūdžių formavimuisi ir tobulėjimui. Šiame straipsnyje aptarsime šio proceso ypatumus 4 metų vaikams, galimus sutrikimus ir būdus, kaip užtikrinti sveiką motorinės srities vystymąsi.
Trauminis galvos smegenų sužalojimas (TGSS) vaikams
Trauminis galvos smegenų sužalojimas (TGSS) yra viena iš pagrindinių vaikų neįgalumo priežasčių. TGSS atsiranda, kai kinetinė energija veikia kaukolę ir galvos smegenis, sukeldama funkcinius ir morfologinius pakitimus, sutrikdančius galvos smegenų veiklą. Dažniausios TGSS priežastys vaikų populiacijoje yra autoįvykiai, kritimai ir sporto traumos. Smurtinės galvos smegenų traumos yra analizuojamos retai.
Ligoniams, patyrusiems TGSS, reikalingas sudėtingas ir ilgalaikis medikamentinis, operacinis bei reabilitacinis gydymas. Po TGSS neretai ligoniai lieka neįgalūs, todėl siekiant išvengti šių traumų, reikalingos prevencinės programos. Vaikams, patyrusiems TGSS, pasekmės neretai būna įvairios, nuo lengvų iki labai sudėtingų. Ligonio būklės atsigavimas yra individualus. Po lengvo TGSS funkcinė ligonio būklė atsigauna per kelias savaites, tuo tarpu patyrusiems vidutinio sunkumo arba sunkų TGSS, funkcinės būklės atsigavimas gali užsitęsti iki kelių mėnesių ar net metų.
TGSS epidemiologija
TGSS yra aktuali problema visame pasaulyje. S. Munson teigia, kad JAV dėl TGSS yra hospitalizuojami apie 200 000 vaikų, iš kurių 30 000 lieka neįgalūs. Australijoje kasmet dėl TGSS į gydymo įstaigas kreipiasi 150 žmonių 100 000 gyventojų. Jungtinėje Karalystėje kasmet TGSS patiria 3/1000 vaikų. Švedijoje traumatizmas yra vienas mažiausių pasaulyje, TGSS patiria tik 1,8/1000 vaikų. Lietuvoje traumatizmas yra didesnis nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Viešojoje įstaigoje Kauno klinikose Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje 2005 metais užregistruotas 21 sunkaus TGSS atvejis.
TGSS klasifikacija ir priežastys
Yra keletas TGSS klasifikacijų. Klinikinėje praktikoje dažniausiai TGSS yra klasifikuojama pagal sunkumo laipsnį. Traumos sunkumas yra vertinamas iš karto po traumos pagal Glasgo komos skalę (GKS):
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
- Lengvas (13-15 balų)
- Vidutinio sunkumo (9-12 balų)
- Sunkus (<8 balai)
Topografiniu požiūriu TGSS skirstomi į galvos minkštųjų audinių, kaukolės ir galvos smegenų sužalojimus. Taip pat TGSS gali būti skirstomi į sukrėtimą, sumušimą ir suspaudimą.
TGSS pažeidimo priežastys gali būti pirminės ir antrinės kilmės. Pirminės priežastys pasireiškia dėl traumos metu atsiradusio sumušimo, suspaudimo, kaukolės kaulų lūžių, kurie atsiranda dėl tiesioginio smūgio į galvą. Kadangi pirminis pažeidimas įvyksta traumos metu, tai jo poveikio sumažinti yra neįmanoma. Antrinės kilmės pažeidimai vystosi iš karto ar vėliau po traumos, t.y. atsiranda TGSS komplikacijos, tokios kaip vidukaukuolinė hemoragija, smegenų pabrinkimas, smegenų vidukaukuolinio slėgio padidėjimas, išeminis smegenų pažeidimas, hipotenzija, hipoksija, uždegiminiai mediatoriai išsiskyrimas. Taip pat po TGSS gali sutrikti elektrolitų pusiausvyra, sumažėti arba padidėti cukraus kiekis kraujyje, išsivystyti traukuliai.
TGSS pasekmės ir reabilitacija
Vaikai, patyrę TGSS, susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis. Iš karto po traumos, apie jos sunkumą galima spręsti pagal esamus sutrikimus. Lengvą TGSS patyrusiems asmenims pasireiškia atminties sutrikimai, jiems sunku sutelkti dėmesį. Vidutinio sunkumo TGSS patyrę ligoniai būna mieguisti, kartais netenka sąmonės, o po sunkaus TGSS dažniausiai juos ištinka koma.
Pagal GKS yra išskiriamos teigiamos ir neigiamos trauminio sužalojimo išeitys. Teigiamoms išeitims pagal GKS yra priskiriamas dalinis arba visiškas atsigavimas, o neigiamos - vegetacinė būklė, mirtis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad geresnė baigtis yra po lengvo arba vidutinio sunkumo TGSS. Blogesnės baigtys dažniau yra nustatomos asmenims, patyrusiems sunkų TGSS.
Po TGSS ankstyvajame reabilitacijos laikotarpyje dažnai atsiranda kvėpavimo sistemos sutrikimai, tokie kaip pneumonija, atelektazės. Po TGSS taip pat gali padidėti raumenų tonusas. Vaikai po TGSS gali susidurti su įvairiomis kitomis motorinėmis problemomis, tokiomis kaip raumenų jėgos sumažėjimas, ar judesių koordinacijos sutrikimas. Neigiamos įtakos tolimesnei vaiko sveikatai turi ilgas gulėjimas ir nejudrumas po traumos. Dėl šios priežasties gali atsirasti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, sumažėja vaiko ištvermė, taip pat mažėja fizinis aktyvumas. Dažna TGSS komplikacija - epilepsija.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
Esant vegetacinei būklei, negaunamas valingas atsakas į išorinius dirgiklius. Tokiems pacientams būdingi miego ir budravimo ciklai, gali būti išlikę kai kurie neurologiniai refleksai. Esant vegetacinei būklei, pasireiškia spontaniniai judesiai, tokie kaip veido mimikos, kramtomieji judesiai. Praėjus metams po patirtos traumos, 33,3 proc. pacientų miršta. Apie 20 proc. pacientų visam gyvenimui tampa neįgalūs.
Mokslininkų teigimu, po vidutinio sunkumo ar sunkaus TGSS pasekmės dažniau yra neigiamos lyginant su pasekmėmis po ortopedinių traumų. Vaikams po TGSS reikalinga ilgesnė reabilitacija. Anot H.G. Taylor ir kt., didelę įtaką vaiko sveikatos atsigavimui po TGSS gali turėti šeimos socialinė padėtis. Nustatyta, kad lengva galvos smegenų trauma gali sukelti galvos skausmą, svaigimą, nuovargį. Taip pat pasireiškia tokie simptomai, kaip nervingumas, nemiga. Šie simptomai, praėjus metams po sunkaus TGSS, būdingi 22 proc. vaikų.
Pusiausvyros sutrikimai po TGSS
Pusiausvyros sutrikimas yra dažna komplikacija po TGSS. Pusiausvyros sutrikimą sąlygoja patirtos traumos sunkumas, pažeidimo lokalizacija, raumenų jėgos sumažėjimas, regos sutrikimai ir gulimo režimo trukmė. Pusiausvyros vertinimas po TGSS yra sudėtingas. T. C. Pickett teigia, jog pusiausvyros vertinimas standartizuotomis skalėmis nėra tikslus. Minėtas autorius mano, kad tiksliausi rezultatai gali būti gaunami taikant kompiuterizuotą posturogramos testą. Ši metodika yra įmanoma tik tiems ligoniams, kurie gali stovėti be pagalbinių priemonių, todėl ji labiau tinkama vėlyvuoju reabilitacijos etapu.
Stručkienės V. tyrime nustatyta, kad 35 proc. tirtų vaikų pusiausvyros sutrikimas buvo sunkus, 18 proc. - vidutinio sunkumo ir 24 proc. - lengvas. Iš visų tyrime dalyvavusių vaikų 23 proc. pusiausvyra nebuvo sutrikusi. Taip pat pastebėtas statistiškai reikšmingas pagerėjimas tiriamojoje grupėje ankstyvojo reabilitacijos etapo pabaigoje (p<0,05). Nustatyta, kad pusiausvyros sutrikimui įtakos turi keletas veiksnių: traumos sunkumas, t. y. sunkų TGSS patyrusių ligonių pusiausvyros sutrikimas buvo sunkus (p<0,05), lokalizacija, t. y. daugumai tirtų vaikų, kuriems pažeidimas nustatytas pakaušinėje srityje, pusiausvyros sutrikimas buvo sunkus, raumenų jėgos sumažėjimas, t. y. vaikams, kuriems buvo sumažėjusi raumenų jėga apatinėse galūnėse, pusiausvyros sutrikimas buvo sunkus (p<0,05); gulimo režimo trukmė.
Tyrimo hipotezė - papildomi pusiausvyrą lavinantys pratimai teigiamai veikia vaikų po sunkaus ir vidutinio sunkumo TGSS pusiausvyros atsigavimą.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Kaip išvengti motorinės raidos sutrikimų?
Kūdikiai ne tik gimsta turėdami įvairių sutrikimų, bet juos gali įgyti jau augdami. Raidos sutrikimų atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, dažnai ir netinkamas tėvų elgesys, ypač tais atvejais, kai kūdikiai ilgą laiką praleidžia gulėdami vienodoje padėtyje, yra netaisyklingai nešiojami, per anksti vertikalizuojami, ne laiku įdedami į pagalbines priemones.
Svarbu keisti padėtis
Taisyklingam kūdikio vystymuisi labai svarbus yra kūno simetriškumas. Naujagimis gimsta asimetriškas, jo galva būna pasukta į vieną arba kitą pusę. Nuo galvos pasukimo priklauso visa kūno padėtis bei liemens, galūnių judesiai. Jeigu kūdikis nuolat guli pasukęs galvą į vieną pusę, priešingos pusės galūnės taip pat visada būna sulenktos, tos pačios pusės ištiestos, tokiu atveju formuojasi kaklo, liemens asimetrijos, kaukolės deformacijos. Dėl to labai svarbu kiekvieno valgymo, miegojimo, budrumo, nešiojimo metu keisti padėtis. Naujagimius reikia guldyti įvairiai: ant nugaros, keičiant galvugalio puses; ant šono, fiksuojant atramas iš priekio ir nugaros.
Trijų mėnesių neturintį kūdikį rekomenduojama nešioti tik horizontaliai, nes kaklo raumenys dar nėra aktyvūs. Vertikaliai nešiojamo kūdikio galva nusvyra į vieną ar kitą pusę, atsiranda asimetriška laikysena, kuri išryškėja kūdikiui pradėjus gulėti ant pilvo, o vėliau ir sėdėti. Vertikaliai nešioti kūdikį galima tada, kai jis jau sugeba išlaikyti galvą tiesiai, vidurio linijoje. Nešioti reikėtų atrėmus kūdikio nugarą į save, kad sunkioje padėtyje stuburas turėtų atramą, galva būtų ne pasukta, o laisvai judėtų, stebėtų aplinką. Kojas reikėtų prilaikyti, jos turėtų būti pakeltos link pilvo, kad nekabėtų.
Piktnaudžiauti pagalbinėmis priemonėmis nereikėtų
Didelę įtaką kūdikio raidos sutrikdymui gali turėti pagalbinių priemonių naudojimas. Tai įvairūs gultukai, automobilinės kėdutės, netinkami vežimėliai, maitinimo kėdutės, nešioklės, šokliukai, vaikštynės as stumdukai. Svarbu paminėti, kad gultukai gali turėti įtakos dėmesio sutrikimams vėlesniame amžiuje, kalbant apie fizinę raidą - nesisupantys gultukai ribotą laiką nepakenks sveikam kūdikiui, kuris gulėdamas ant žemės jau sugeba taisyklingai apsiversti ant pilvo bei neturi kaukolės deformacijų.
Pirmus mėnesius vežant kūdikį automobilinėje kedutėje svarbu atsižvelgti į atramą galvai - kaklas turi būti išlaikomas tiesiai. Be to, automobilinėje kėdutėje kūdikis neturėtų praleisti pernelyg daug laiko, ji skirta tik kelionėms. Ilgas buvimas joje gali būti žalingas, nes išlaikoma „C“ formos stuburo padėtis. Vežimėliai, lopšiukai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais turėtų būti dideliais ratais su gera amortizacija, nes šiuo laikotarpiu kaukolė yra labai jautri bet kokiai aplinkos vibracijai. Sportinę vežimėlio dalį geriausia pradėti naudoti tada, kai kūdikis sugeba apsiversti ant pilvo, suktis apie savo ašį simetriškai į abi puses ir gulėdamas ant nugaros moka tiesiai pakelti galvą.
Taisyklingų nešioklių taip pat nebūna. Būnant vienose - kabo kūdikių klubų sąnariai, kitose - klubų atvedimo kampas, apsikabinus tėvus, taip pat yra per didelis. Klubo sąnarys nuo gimimo yra 180°, per abi kojas turi pasiekti 120°. Jeigu nešiojamas neropojantis kūdikis, tiek nešioklės, tiek netaisyklingas nešiojimas atsukus kūdikį į save, gali sutrikdyti vystymąsi. Dėl to paaugęs vaikas gali turėti stuburo problemų. Pavyzdžiui, jeigu kūdikystėje, pradėjus ropoti, per klubo sąnarius fiksuojamas 180° kampas, ateityje vaikas turės lordozę. Maitinimo kėdutėse, klubų principas taip pat turėtų būti toks pat, kojos turi turėti atramą, nekabėti.
Ydingiausia priemonė - šokliukas. Ypač jeigu jis pradedamas naudoti per anksti, kai vaikas dar nesugeba pats taisyklingai atsistoti iš keturpėsčių pozicijos. Žalojami čiurnų, kelių, klubų sąnariai, stuburas. Ilgiau pašokinėjus, dar esant žemam raumenų tonusui, būdingi ir šonkaulių lanko pakitimai net kaulų augimo zonos pažeidimai. Vaikštynės buvo atrastos Amerikoje, jos yra skirtos neįgaliems vaikams, kurie negali vaikščioti, bet turi poreikį vertikalizuotis ir judėti kaip moka. Daugelyje šalių vaikštynės jau yra uždraustos. Vaikai, kaip ir vedžiojami už abiejų rankų, taip ir vaikštynėje juda netaisyklingai, palinkę į priekį, nepakankamai naudodamiesi liemens raumenimis. Kūdikis turėtų atsistoti, eiti pristatomu žingsniu į abi puses, išmokti pasileidus viena ranka atlikti stuburo rotaciją, pasiimti daiktą ir pasileisti. Kūdikis turi mokėti kristi. Einant vaikštynėje ar su stumduku, pasikeičia gravitacijos kampas, vaikai pasilenkia į priekį, pakelia pečius, pasistiebia arba atsistoja plačiai, keliai eina į vidų, pėdos į žemę remiasi vidiniais kraštais.
Reikia nepamiršti, kad bet kokia trumpą laiką naudojama padėtis jokių patologijų neturinčiam kūdikiui nepakenks. Visgi svarbu nepiktnaudžiauti, kad netinkamoje padėtyje kūdikis nepraleistų pernelyg daug laiko ir jokia pagalbinė priemonė nevaržytų laisvo taisyklingo kūdikio judėjimo ant žemės.