Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti, jei vaikas nekramto maisto, o ryja, kokios gali būti to priežastys ir kaip galima padėti vaikui išmokti kramtyti.
Įžanga
Daugelis tėvų susiduria su problema, kai jų vaikas nekramto maisto, o ryja jį gabalais. Tai gali kelti nerimą, nes kyla pavojus užspringti, be to, ne visas maistas tinkamai susivirškina. Tačiau svarbu suprasti, kad dažnai tai yra išsprendžiama problema, kuriai reikia kantrybės ir tinkamo požiūrio.
Kada pradėti mokyti kramtyti?
Vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė teigia, kad kiekvienas sveikas naujagimis moka čiulpti ir žįsti. Apie šeštą gyvenimo mėnesį kūdikis jau turėtų gauti tiršto maisto ir mokytis jį valgyti. Jeigu kūdikis ir toliau gers pieną iš buteliuko arba mamos krūties, o negaus pirmosios košės, praleisime progą jį laiku pradėti mokytis kramtyti ir, tikėtina, šiek tiek gali vėluoti jo kalbos raida. Kai kūdikis mokosi burnoje atlikti įvairius liežuvio judesius, kad atrastų būdą susidoroti su į ją patekusia koše, dirba ir lavėja visi raumenys, kurie ateityje bus reikalingi kalbėjimui. Jeigu duosite kūdikiui košės, jis ją valgydamas mokysis kramtyti ir ateityje neturės bėdų, kai reikės susidoroti ir su didesniu maisto gabaliuku.
Kaip mokyti kramtyti?
- Savalaikis tirštas maistas: Pradėkite duoti kūdikiui tiršto maisto apie šeštą gyvenimo mėnesį. Tai gali būti trintos daržovės, vaisiai ar košės.
- Mokyti gerti iš puoduko: Apie šeštą gyvenimo mėnesį leiskite kūdikiui mokytis gerti iš puodelio. Kai kūdikis geria iš puodelio ir buteliuko, dirba skirtingi burnos raumenys. Saugiausia iš pradžių duoti tirštoko skysčio, kuris nenutekės staigiai į gerklę ir mažylis nepasprings. Pirmą kartą į puodelį įpilkite tik kokį valgomąjį šaukštą gėrimo, kad kūdikis išmoktų gerti. Puodelis turi būti skirtas kūdikiui, tačiau be specialaus antgalio, kad mažylis ne čiulptų, o gertų skystį.
- Valgo pats: Dažniausiai tėvai per vėlai leidžia kūdikiui savarankiškai valgyti, nes šis susitepa ir visur pridrabsto maisto. Tačiau kūdikiui yra neįkainojama patirtis suprasti, kaip košė atkeliauja iki burnos, o vėliau yra sukramtoma ir nuryjama. Tie kūdikiai, kuriuos tėvai ilgai pražiodę maitina, praranda motyvaciją valgyti patys, nesistengia kramtyti maisto, nes įpranta jį tik ryti. Tad norėdami, kad kūdikis išmoktų laiku valgyti pats, jau nuo pusės metų, duokite į rankas specialiai kūdikiams skirtą šaukštelį, kad prie jo pratintųsi. Apie 9-10 gyvenimo mėnesį mažylis jau gali bandyti pats į burną įsidėti košės ir burna atlikti kramtymo judesius. Metinukas jau gali pats valgyti.
- Tirštas maistas su gabaliukais: Kai kūdikiui išdygsta pirmieji krūminiai dantukai (dažniausiai 12-18 gyvenimo mėnesį), jau galima duoti paragauti maisto su gabaliukais. Jeigu matote, kad vaikui nepavyksta kramtyti maisto, parodykite, kaip tai daryti. Paprašykite, kad išsižiotų ir ant krūminio dantuko uždėkite mažą maisto gabalėlį. Tada švelniai suspauskite vaikučio burnytę, kad šis suprastų, jog maisto gabaliukas susitrina. Kai išmoksta sukramtyti minkštą maisto gabaliuką, pavyzdžiui, nedidelį bulvės ar morkos gabaliuką, galima duoti bandyti sukramtyti ir gabaliuką virtos maltos mėsytės. Į rankas duoti duonos, džiūvėsėlių ar kitų užkandžių galima tik tada, kai vaikas jau pakankamai įgudęs kramtyti.
Nors nėra krūminių dantų, nereikia smulkinti maisto iki tyrelės, nes minkštus gabaliukus, tarkim, ryžius, virtą bulvę, morką, kūdikis jau gali susmulkinti dantenomis. Maždaug nuo 8 mėn. jau reikėtų duoti ne tyrelės, o truputį grubesnės konsistencijos maisto ir prie jo mažylis pamažu pripranta.
Patarimai tėvams
- Būkite kantrūs: Mokymasis kramtyti užtrunka, todėl būkite kantrūs ir supratingi.
- Rodykite pavyzdį: Valgykite kartu su vaiku ir parodykite, kaip kramtyti maistą.
- Skatinkite savarankiškumą: Leiskite vaikui pačiam valgyti, net jei jis apsidrabsto.
- Siūlykite įvairų maistą: Duokite vaikui įvairių tekstūrų ir skonių maisto, kad jis galėtų mokytis kramtyti skirtingus produktus.
- Venkite prievartos: Nevertinkite vaiko valgyti per prievartą.
- Konsultuokitės su specialistais: Jei nerimaujate dėl vaiko kramtymo įgūdžių, pasikonsultuokite su pediatru ar logopedu.
Galimos priežastys, kodėl vaikas nekramto
- Per ilgas maitinimas trintu maistu: Jei vaikas per ilgai maitinamas tik trintu maistu, jis gali neįprasti prie kietesnės tekstūros.
- Psichologinės priežastys: Vaikas gali atsisakyti kramtyti dėl streso, baimės ar kitų emocinių priežasčių. Vaikų ir paauglių psichiatrė Goda Bačienė teigia, kad kūdikiui labai svarbu jaustis saugiai. Jeigu kūdikis jaučiasi saugus, mielai ragauja naujo maisto, jam viskas įdomu ir viską norisi išbandyti. Ypač jei mama padrąsina, pasako: „Taip, čia kietas gabaliukas, bet tu pakramtyk, tu gali.” Ir mažylis stengsis dėl mamos, nes be galo norės jai įtikti.
- Rijimo reflekso sutrikimai: Gydytojas osteopatas Mantas Norkūnas teigia, kad dažniausiai dėl vaiko rijimo reflekso sutrikimo tėvai kreipiasi pavėluotai, t.y. vaikui sulaukus 5-6 metų amžiaus, kai sutrikimo simptomai itin išryškėja. Tačiau atidžiau stebint vaiko raidą, pirmuosius šio sutrikimo požymius jau galima pastebėti iki vienų metų amžiaus.
- Blogi įpročiai kūdikystėje: Maitinimas iš buteliuko ar čiulptuko naudojimas gali sukelti rijimo reflekso sutrikimus.
- Piršto čiulpimas: Vaikui nuolat čiulpiant pirštą, formuojasi blogas sąkandis, o tokiu būdu susiformuoja blogas lūpų kontaktas.
- Kvėpavimas per burną: Netaisyklingas kvėpavimas per burną gali būti ir viršutinių kaukolės struktūrų patologijos pasekmė.
- Netinkamas žandikaulio sukandimas: Netinkamas žandikaulio sukandimas, atsiradęs dėl vaiko atipiško čiulpimo veiksmo, tampa itin dažna rijimo reflekso sutrikimo priežastimi.
- Struktūrinės vaiko kaukolės deformacijos: Jos atsiranda dėl patirtų gimdymo traumų ar pirmaisiais mėnesiais po gimimo.
Rijimo reflekso sutrikimo požymiai
- Dažnas vaiko springimas geriant skysčius ir ryjant maistą
- Kvėpavimas miegant per burną
- Kalbėjimas per nosį
- Naktinis knarkimas
Ką daryti, jei įtariate rijimo reflekso sutrikimą?
Jei pastebėjote rijimo reflekso sutrikimo požymių, kreipkitės į gydytoją osteopatą ar kitą specialistą. Anksti diagnozavus sutrikimą, galima išvengti rimtesnių problemų ateityje.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, kai vaikui karščiavimas?
Ką daryti, jei vaikas žiaugčioja?
Jei vaikas žiaugčioja vos pajutęs burnoje kietesnį gabaliuką, gali būti, kad jis tiesiog nėra pratęs prie tokios tekstūros. Pabandykite duoti jam labai mažus, minkštus gabaliukus ir palaipsniui didinkite jų dydį. Taip pat galite parodyti vaikui, kaip kramtyti, ir padrąsinti jį tai daryti.
Ką daryti, jei vaikas springsta?
Jei vaikas springsta, svarbu žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Jei vaikas gali kosėti, skatinkite jį tai daryti. Jei vaikas negali kosėti, kreipkitės į medikus.
Ką daryti, jei vaikas vemia?
Jei vaikas vemia, gali būti, kad jis tiesiog persivalgė arba jam netinka tam tikras maistas. Pabandykite duoti jam mažesnes porcijas ir stebėkite, ar jis neturi alergijos maistui. Jei vėmimas kartojasi, kreipkitės į gydytoją.
Svarbūs aspektai
- Nenusiminkite, jei vaikui iš karto nepavyksta išmokti kramtyti. Tai normalus procesas, kuriam reikia laiko ir kantrybės.
- Sukurkite teigiamą atmosferą valgymo metu. Vaikas turėtų jaustis saugiai ir patogiai valgydamas.
- Būkite kūrybingi ir ieškokite būdų, kaip sudominti vaiką naujais skoniais ir tekstūromis.
Istorijos iš tėvų patirties
Viena mama pasidalijo savo patirtimi: "Mano vaikas nekramtė maisto iki pusantrų metų. Darželyje nuolat gaudavau pastabas, kad jis kramto ir išspjauna. Bet vieną dieną jis tiesiog pradėjo valgyti viską! Tiesiog per kelias dienas vaikas pasikeitė."
Kita mama rašė: "Maniškis taip pat nekramtė maisto ilgai, laikydavo burnoje ir rodyki nerodyki kaip kramtyti, springdavo nuo grubesnio ir pan., ir dabar yra išrankus ir kramto nelabai. Vis dar lakstau su šaukštu ir džiaugiuosi, jei pora blynukų sukramto."
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Šios istorijos rodo, kad kiekvienas vaikas yra individualus ir mokosi kramtyti skirtingu tempu. Svarbiausia yra būti kantriems, supratingiems ir palaikyti vaiką.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?