Karščiavimas yra dažnas simptomas vaikams, dažnai keliantis nerimą tėvams. Šiame straipsnyje aptariamos karščiavimo priežastys 1 metų 10 mėnesių vaikams, kaip jį valdyti namuose ir kada kreiptis į medicininę pagalbą.
Kas yra karščiavimas?
Karščiavimas yra kūno temperatūros pakilimas, paprastai dėl uždegiminių procesų organizme. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ar kitos priežastys. Karščiavimas yra organizmo apsauginė reakcija, padedanti kovoti su infekcijomis. Kai kūnas aptinka infekciją, smegenys pakelia „termostato“ nustatymą, sudarydamos aplinką, kurioje virusams ar bakterijoms daugintis sudėtingiau. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies.
Normali kūno temperatūra vaikams
Normali vaiko kūno temperatūra, matuojant pažastyje, yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje - iki 37,4°C. Karščiavimu laikoma kūno temperatūra, viršijanti 38°C. Kūdikiams temperatūra dažniausiai matuojama tiesiojoje žarnoje, ir normalu, jei termometras rodo iki 38 laipsnių. Vienas naujesnių kūno temperatūros matavimo būdų Lietuvoje - burnoje, kur normali temperatūra siekia iki 37,4 laipsnių. Tačiau jeigu vaikas bus neseniai pabėgiojęs, pavalgęs ar atsigėręs karšto gėrimo, kūno temperatūra gali pakilti viena ar dviem dešimtosiomis laipsnio dalimis. Tai nereikš, kad vaikas karščiuoja. Kūdikiams prie tokių sąlygų normali temperatūra gali susvyruoti net vieno laipsnio ribose. Priklauso nuo to, ką jis valgo, kiek verkia, kaip ir kada matuoja temperatūrą ir pan. Nereikėtų labai išsigąsti, jeigu termometras rodys 37-38 laipsnius. Svarbu atminti, kad ankstyvą rytą būna pati žemiausia temperatūra, o apie pietus, po pietų, pavakaryje ji - pati aukščiausia. Taigi, 37,1 arba 37,2 nėra pakilusi temperatūra. Kūdikis iki 3 mėnesių karščiuos, jeigu temperatūra tiesiojoje žarnoje bus 38 laipsnių. Iki trejų metų amžiaus, - jeigu daugiau kaip 38,1 laipsnio. Ir nuo trejų metų vaikas karščiuoja, kai jo kūno temperatūra didesnė kaip 38,4 laipsnio.
Karščiavimo priežastys 1 metų 10 mėnesių vaikams
Dažniausios karščiavimo priežastys 1 metų 10 mėnesių vaikams yra:
- Virusinės infekcijos: Tai dažniausia karščiavimo priežastis, įskaitant peršalimą, gripą ir žarnyno virusus. Tarp vaikų dažnesni nosies, gerklės, ausų uždegimai negu kvėpavimo ar plaučių. Visuomet sunkiau pastebėti ausyčių uždegimą. Svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, ar vaikas valgo kaip visada. Jeigu vaikui prasidėjo ausų uždegimas, jis paprasčiausiai nenorės valgyti, gerti, nes tą darant įsitempia aplinkiniai raumenys, ausų būgneliai ir tada kamuoja stiprus skausmas. Paprastai kūdikis to parodyti dar nemoka, todėl jį maitinant ar duodant čiulptuką, jis tuoj pat viską išspjauna, nes nurijimo procesas labai skausmingas. Mamos pastebės vaiko karščiavimą, o prie prisilietus ar pačiupinėjus ausytę ar šalia jos, tos vietos bus skausmingos. Esant ausų uždegimams, kūdikiai būna neramūs ir prisilietus prie galvytės.
- Bakterinės infekcijos: Rečiau karščiavimą sukelia bakterinės infekcijos, tokios kaip ausų uždegimas, angina ar plaučių uždegimas.
- Vakcinacija: Karščiavimas gali atsirasti po vakcinacijos, kaip imuninės sistemos atsakas į vakcinoje esančius virusus ir bakterijas. Tai dažnas reiškinys, taigi neturėtų kelti nerimo tėvams, jeigu tokia būklė trunka iki 48 valandų, organizmas reaguoja į vaistus nuo karščiavimo ir temperatūra neviršija 40,5 oC, o bendra vaiko būklė yra gera.
- Dygstantys dantys: Dygstant dantukams temperatūra taip pat gali pakilti.
- Perkaitimas: Kūno temperatūra gali pakilti, kai vaikas perkaista, peršąla, suserga užkrečiamosiomis ligomis, kurias sukelia virusai ir bakterijos, apsinuodija maistu ar augalais, jei šuos kiša į burną ir prisiragauja. Vaikas, patyręs saulės ar šilumos smūgį, taip pat gali sukarščiuoti.
- Kitos priežastys: Rečiau pasitaikančios karščiavimo priežastys gali būti šlapimo takų infekcijos, autoimuninės ligos ar piktybiniai navikai.
Kada mažinti temperatūrą?
Temperatūrą reikėtų mažinti ne pagal termometro skaičių, o pagal vaiko savijautą. Jei vaikas žaidžia, valgo, domisi aplinka, kartais nereikia skubėti duoti vaistų. Jeigu temperatūra žemesnė nei 38,5 laipsnio, tuomet jos „numušinėti“ tikrai nereikia. Kartais net viršijus 38,5 laipsnio ir jeigu vaikas jaučiasi pakankamai gerai, taip pat neverta to daryti. Tėvai, kurie net menkiausią temperatūrą malšina, vaikams daro meškos paslaugą, juk bakterijos, virusai žūsta esant 37 laipsniams ir aukštesnėje temperatūroje. Priešingu atveju, nepaliekama organizmui šansų kovoti su ligos sukėlėjais, tada vaikas gali ilgiau ar sunkiau sirgti. Jeigu vaikas jaučiasi pakankamai gerai, tada galima leisti kilti temperatūrai ir iki 39 laipsnių. Smegenys pažeidžiamos esant aukštesnei nei 41,7 laipsnio temperatūrai. Nereikia visada stengtis, kad sergančio vaiko temperatūra būtų normali, nes galime pridaryti daugiau žalos.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui, kuris ryja maistą?
Karščiavimas dažniausių vaikų infekcinių ligų atveju nėra žalingas, o padeda kovoti su infekcija, tad jį pravartu mažinti tik tada, kai vaikas dėl to jaučiasi blogai. Jeigu vaikui temperatūra be simptomų (iki 38,5°C) ir jis jaučiasi gerai, temperatūros paprastai mažinti nereikia. Tačiau jei vaikas net su žemesne temperatūra jaučiasi blogai, malšinti karščiavimą vaistais galima ir ankščiau. Jei temperatūra yra tokia aukšta, kad trukdo vaikui miegoti, sukelia skausmą, pykinimą, diskomfortą, jei vaiką kankina troškulys, jei jis stipriai dehidratavo, gali reikėti temperatūrą numušti, tačiau jokiu būdu nesistenkite „numušti“ jos iki „normalios“.
Kaip sumažinti karščiavimą namuose?
Vaiko savijautą dažnai pagerina nesudėtinga, bet nuosekli priežiūra. Svarbiausia stebėti vaiką, užtikrinti gerą skysčių balansą, ramybę ir tinkamą aplinkos temperatūrą.
- Ramybė: Vaikui turėtų būti užtikrinama rami aplinka, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta.
- Skysčiai: Svarbiausia užtikrinti, kad vaikas nevengtų skysčių. Karščiuojant organizmas netenka daug vandens, todėl reikia dažnai siūlyti gerti - vandenį, arbatą, sultinį, elektrolitus. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“. Kai vaikas serga jis turėtų gauti fiziologinę skysčių normą, kokia priklauso kiekvienam sveikam vaikui ir ji yra skaičiuojama pagal vaiko svorį. Net ir sveikas vaikas gavęs per mažą skysčių kiekį, gali blogai jaustis. Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų, kurios yra labai svarbios vaikui ir įvairioms reakcijoms vykstančioms jo organizme. Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui. Kiekvienam temperatūros pakilimo epizodui reikia, kad vaikas išgertų maždaug dvi stiklines druskinio tirpalo. Jei norite žinoti tiksliai kiek konkrečiai jūsų vaikui reikia šio druskinio tirpalo, tam apskaičiuoti yra tiksli formulė: karščiuojantis vaikas turėtų gauti po 10 ml/kg jo kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C. Tai reiškia jei vaikas sveria 12 kg ir karščiuoja 38°C. Jis turėtų išgerti papildomai 120 ml skysčių (10 ml x 12 kg lygu 120 ml), jei karščiuoja 39°C turėtų išgerti 240 ml (10 ml x 12 kg x 2 (nes temperatūra pakilo 2 laipsnius nuo 37°C) lygu 240 ml), jei vaikas karščiuoja 40°C, tai papildomai reikia išgerti 360 ml (10 ml x 12 kg x 3 (nes temperatūra pakilo 3 laipsniais virš 37°C)). Taigi, reziumuojant, jei 12 kg sveriantis vaikas karščiuoja per dieną 3 kartus ir jo temperatūra pakyla iki 39 °C, jis turėtų išgerti 1100 ml įvairių skysčių kaip ir kasdien būdamas sveikas plius kiekvienam temperatūros pakilimui iki 39°C reikia pridėti po 240 ml (240 ml x3 lygu 720 ml ). Taigi, apibendrinant, skysčiai yra labai, labai… svarbu, kad jūsų vaikas pasveiktų. Jei pradėsite vaiką girdyti nuo pat pirmųjų ligos simptomų atsiradimo, jam tai padės geriau jaustis, greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Vaikai paprastai gerti nenori ir sugirdyti reikiamą skysčių kiekį išties yra iššūkis visiems tėvams. Tad reikia apsišarvuoti kantrybe, pažiūrėti į šį gydymo metodą meniškai ir žaismingai.
- Apranga: Vaiko apranga turi būti lengva. Kambarys turėtų būti vėsus ir gerai vėdinamas. Vaikas turi ilsėtis, bet nebūtina gulėti visą dieną lovoje. Kai kurie vaikai, net karščiuodami, jaučiasi pakankamai gerai atlikti lengvą veiklą. Aprenkite vaiką laisvais, lengvais, patogiais drabužiais, užklokite plona antklode. Kambario temperatūra tūri būti vidutinė (18-21°C). Aprengus ar apklosčius per daug, vaiko organizmas negalės atvėsti.
- Vėsinimas: Galima dėti kompresiukus ant odos, pavyzdžiui kambario temperatūros vandeniu sudrėkintą rankšluostį ant kaktos. Galima naudoti:- vėsius kompresus - tai vienas populiariausių ir efektyviausių kūno temperatūros mažinimo būdų. Verta naudoti kompresus su vėsiu vandeniu. Tiesiog sušlapinkite audeklą ir uždėkite ant kūdikio kaktos arba pilvo;- vėsinamąją vonelę - vandens temperatūra turi būti beveik tokia pati kaip kūno, t. y. jeigu kūno temperatūra yra 38,5 oC, geriausia, kad vanduo būtų 0,2 laipsnio žemesnis. Greitas vėsinimas gali sukelti traukulius, todėl rekomenduojama tai daryti palaipsniui;- drėgną paklodę - tai dar vienas kūdikio temperatūrą padedantis mažinti būdas. Suvyniokite kūdikį į lengvai sudrėkintą paklodę ir trumpai atvėsintą kūną nušluostykite ir įvyniokite į sausą ploną antklodę.
- Vaistai: Pagrindiniai karščiavimą mažinantys vaistai vaikams - ibuprofenas ir paracetamolis. Paracetamolis dažniausiai tinka mažesniems vaikams ir pasižymi geru saugumo profiliu. Ibuprofenas papildomai mažina uždegimą, todėl gerai tinka, jei vaikui skauda ausį, gerklę ar raumenis. Kūdikiams ir vaikams naudojami antipiretikai yra du: paracetamolis ir ibuprofenas. Jie vaikui turėtų būti duodami kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C ir daugiau. Jei vaikas labai gerai toleruoja karščiavimą galima laukti net iki 40°C. Tačiau gali būti, kad vaikas labai blogai jaučiasi su temperatūra, kuri yra 38°C. Paracetamolį galima vaikui duoti nuo gimimo ir dozė, kuri parašyta ant buteliuko arba kurią nurodė jūsų vaiko gydytojas gali būti kartojama kas 4 valandas. Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėnesių.
- Vienkartinė paracetamolio dozė - 10-15 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti kas 4 valandas. Kūdikiams iki 3 mėn. didžiausia paros dozė - 60 mg/kg, vyresniems - iki 80 mg/kg per parą. Netinka kūdikiams iki 3 mėnesių - prieš vartojimą būtina gydytojo apžiūra.
- Vienkartinė ibuprofeno dozė - 7-10 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti ne anksčiau kaip po 4 valandų. Didžiausia paros dozė - 40 mg/kg (iki 4 dozių per parą). Netinka vaikams iki 6 mėnesių arba sveriantiems mažiau nei 5 kg - prieš vartojimą būtina gydytojo konsultacija. Ibuprofenas nerekomenduojamas sergant inkstų ligoms ir esant dehidratacijai. Jeigu vaikas serga vėjaraupiais, ibuprofenas taip pat nerekomenduojamas.
Jei 2 valandos po vieno vaisto pakankamos dozės temp. nekrenta/vaikas jaučiasi blogai - skirti kitą vaistą. Vaistą išvėmus iškart (iki 15 min.) vaisto dozę galima kartoti, tačiau rekomenduotina skirti kitą vaistą. Išvėmus po 15 - 60 min., dozės nekartoti, po 2 valandų skirti kito vaisto dozę. Visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju. Prieš keletą metų buvo populiaru duoti vaikui dviejų rūšių vaistus vienu metu - po pusę paracetamolio ir pusę ibuprofeno tabletės. Taip daryti nerekomenduojama. Geriau jau vienu metu duoti vienos rūšies vaistą, o jeigu vėliau vis dar reikės mažinti temperatūrą, tada duoti kitos rūšies medikamentą.
Svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl vaisto dozės ir vartojimo dažnio. Vaistus galima įsigyti tiek kaip sirupą, tiek kaip žvakutes. Reikia atsiminti, kad dozę būtina koreguoti pagal vaiko svorį. Vaistai vaikams skaičiuojami kilogramui kūno svorio. Mažieji auga labai greitai, todėl ir vaistų dozės jiems turi būti atitinkamai didinamos. Dozavimas yra nurodytas ant kiekvienos vaistų pakuotės. Vaikams iki 12 metų amžiaus negalima duoti vaistų, kurių sudėtyje yra acetilsalicilo rūgšties, nes tai gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant kepenų pažeidimą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina kreiptis į gydytoją, jei:
Taip pat skaitykite: Maistingi receptai 10 mėnesių kūdikiams
- Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn.
- Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti).
- Neblykštantis bėrimas - galimos meningokokinės infekcijos simptomas. Tai taško ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus. Tai galima patikrinti bėrimą paspaudus su permatomos stiklinės dugnu
- Ilgai besitęsiantis vaiko karščiavimas be kitų simptomų yra įspėjimas skubiai kreiptis gydytojo konsultacijos.
- Kūdikis neišnešiotas, kenčia nuo imunodeficito ar turi įgimtų ydų.
- Pastebėjus pakitusį, vaikui nebūdingą elgesį, kad sunku ar neįmanoma jo pažadinti, mažylis atsisako valgyti, atsirado kokių nors bėrimų ant odos ar pakilo itin aukšta temperatūra, būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Tai - sunkios ligos pradžios ženklas.
- Jeigu iki 4 metų amžiaus vaikui temperatūra pakyla iki 40 oC, būtina kuo greičiau duoti karščiavimą mažinančių vaistų.
Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei:
- Tėvai/globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą.
- Būklė negerėja 2 paros po konsultacijos/vizito skubios pagalbos skyriuje.
- Yra skubios konsultacijos reikalaujančių simptomų.
Karščiavimo nauda ir žala
Karščiavimas yra normali organizmo reakcija į bakterijas, virusus. Kai vaikas karščiuoja, organizmas priešinasi ligos sukėlėjams, kovoja su jais. Karščiavimas visuomet parodys, kaip vaikutis serga ir kaip jis sveiksta. Karščiuos jis tol, kol serga. Nustos karščiuoti, kai pasveiks. Ir mamoms ne vaiko karščiavimo reikia bijoti, o ligos. „Numušus“ temperatūrą, virusų ir bakterijų prisidaugins dar daugiau.
Pagrindinės tėvų klaidos mažinant vaiko karščiavimą
- Negalima naudoti alkoholiniais skysčiais suvilgytų kompresų.
- Dažnai tėveliai neapskaičiuoja vaistų dozės vaikui. Vaistai vaikams skaičiuojami kilogramui kūno svorio.
- Prieš keletą metų buvo populiaru duoti vaikui dviejų rūšių vaistus vienu metu - po pusę paracetamolio ir pusę ibuprofeno tabletės. Taip daryti nerekomenduojama.
Taip pat skaitykite: Kūdikio burnos tyrinėjimas: ką daryti?