Futbolas Lietuvoje vis labiau populiarėja tarp vaikų, o tai džiugina sporto entuziastus. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų futbolo situaciją Lietuvoje, iššūkius, su kuriais susiduria akademijos, treneriai ir tėvai, bei ateities perspektyvas. Taip pat panagrinėsime, kaip vienos didžiausių Lietuvos futbolo akademijų vadovas Darvydas Šernas lipdo Lietuvos futbolo piramidę iš kitos pusės.
Darvydo Šerno Indėlis Į Vaikų Futbolą
Darvydas Šernas, buvęs Lietuvos rinktinės futbolininkas, 2020 m. su Robertu Šuškevičiumi ir Tomu Staniūnu įkūrė vaikų futbolo akademiją. Šis projektas pareikalavo daug pastangų, tačiau D. Šernas džiaugiasi ir didžiuojasi tuo, ką pavyko pasiekti per penkerius metus. Akademijoje sportuoja virš tūkstančio vaikų, berniukų ir mergaičių, o joje dirba daugiau nei 40 trenerių ir personalo darbuotojų. D. Šernas teigia, kad jam svarbu likti futbole ir turėti savo organizaciją, stabilų pagrindą.
Finansiniai Iššūkiai ir Infrastruktūros Svarba
D. Šernas pabrėžia, kad norint turėti gerą, profesionalią futbolo akademiją, reikia turėti pagrindą po kojomis, o pagrindas yra savas stadionas. Todėl nuo pirmos dienos jis ėjo link to, kad 2024 metų rugsėjo mėnesį būtų atidarytas „VFA-Hanner“ stadionas. Akademija valdo „Fanų“ futbolo stadioną (Šeškinės kalno papėdėje) ir nuomojasi aikšteles Žirmūnuose, Baltupiuose ir Kalnėnuose.
Vis dėlto, lietuviškas vaikų futbolas guli ant tėvų pečių. Su rėmimu Lietuvoje yra labai sudėtinga. D. Šernas kviečia verslą investuoti į mūsų vaikus, į vaikų ateitį, į sveiką gyvenimo būdą. Jis pastebi, kad Vilniuje yra problemų dėl aikščių paklausos ir trenerių kvalifikacijos. Norint kelti standartus, reikalingi finansai.
Konkurencija ir Profesionalumo Siekis
D. Šernas teigia, kad jų standartai - aukšti. Jie stengiasi žiūrėti į užsienio akademijas, kaip jie daro, nes Lietuvos rinktinės rezultatai parodo, kad mes turbūt kažką darome ne taip, nes rezultatų šiai dienai nėra. Todėl turime keistis ir ieškoti teisingo kelio į profesionalų sportą. D. Šernas pasigenda tikrų profesionalių futbolo akademijų Lietuvoje. Profesionalumas, anot jo, reiškia, kad pagrindinėse komandose būtų rinktiniai vaikai, reikalingos atrankos, kad vaikai būtų atrenkami ir į tą komandą norėtų visi patekti.
Taip pat skaitykite: Knygos vaikams istorija
Akademija bendradarbiauja su daug akademijų, tarp jų ir Ispanijos lygos. Mums labai patinka kroatų futbolas, nes tai irgi nedidelė šalis. Mes į juos žiūrim - mažiau nei 4 mln. gyventojų, o rezultatai - kosminiai. Tikrai yra, ko pasimokyti. Mes iš jų perėmėme labai daug metodikos. Bendraujame ir su Splito akademija, ir su kitomis akademijomis - jų pavyzdys tikrai geras.
Tėvų Rolė Vaikų Futbole
Tėvai turėtų užsiimti vaiko palaikymu, sirgti už jį, už pergales, jį palaikyti, o ne pradėti mokyti, kaip reikia žaisti, ką daryti. O dar blogiau, kai pradedi mokyti trenerius. Kiekvienas turi daryti savo darbą, o tėveliai turi palaikyti savo vaikus, o ne mokyti, ko patys nelabai supranta, bei nesikišti į svetimus dalykus. Taip jie gali pakenkti tik savo vaikams. Vaikas, ypatingai mažas, turi mėgautis futbolu, mylėti šį žaidimą. Nereikia galvoti, kad atvedei vaiką ir jis bus Ronaldo ar Messi, ir jau skaičiuoti pinigus, kaip jis žais Madrido „Real“ ar „Barcelona“. Futbolas yra žaidimas. Vaikai ateina mėgautis futbolu, leiskime jiems tą daryti, kad jie atsipalaiduotų, kad nebūtų įtampos, nes jos užtenka visiems ir mokyklose, ir namuose. Futbolas yra vieta, kur jie turi ateiti ir labai gerai praleisti laiką.
D. Šernas pripažįsta, kad pats padarė klaidų, kai pernelyg spustelėjo savo vaikus. Dabar jis supranta, kad turėjo būti tėtis, o ne treneris ar buvęs profesionalus žaidėjas. Dabar jo vaikai sportuoja tenisą ir dziudo, o jis juos labai palaiko.
Trenerių Kvalifikacija ir Tobulėjimas
Nuo pirmų dienų akademija atsirenka akademijos trenerius ir studijuoja jų asmenybes. Norime, kad būtų žingeidūs, kad norėtų tobulėti, nes mes tobulėjame kiekvieną dieną, to siekiame. Treneriai važiuoja į kvalifikacijos kėlimo kursus, gauna licencijas. Akademija yra už mokslą, labai tai skatiname. Važiuojame į stažuotes į Ispaniją, važiuojame į Kroatiją, Lenkiją, bendraujame su daug akademijų. Mokomės kiekvieną dieną, mums reikia tą daryti, mes negalime užmigti, nes žinome, kokie Lietuvos rinktinės rezultatai. Todėl reikia mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis, domėtis naujovėmis, kelti kvalifikaciją, važiuoti į stažuotes ir ten mokytis, nes futbolo šalyse šis procesas yra labiau pažengęs.
Akademijos Vizija ir Tikslai
Pagrindinis tikslas yra sukurti vietą, kur vaikai galėtų treniruotis geriausiomis sąlygomis ir su profesionaliais treneriais. Stadionas jau stovi ir galimai turime geriausias sąlygas Vilniaus mieste, o gal net Lietuvoje. Vaikai bet kada gali ateiti sportuoti atostogų metu, jie ateina ryte ar per pietus, ir žaidžia - stadionas vaikams visą laiką atviras. Turime štanginę, turime nuostabias patalpas. Turime „Fanų“ stadioną, tad jau tikrai negalime skųstis dėl sąlygų ir trenerių kvalifikacijos.
Taip pat skaitykite: Faktai ir mitai apie vaisingumą
D. Šerno svajonė, kad vaikai žaistų nacionalinėse rinktinėse. Dabar, po 5 metų nuo akademijos įkūrimo, vaikai jau pradeda atstovauti jaunimo rinktinėms. Turime atstovų beveik į kiekvieną amžiaus grupę. Mano svajonė, kad jie žaistų nacionalinėse rinktinėse, kad žaistų geruose užsienio klubuose. Tad aš dar turiu ką nuveikti ir sieksiu savo tikslų.
Akademijoje siekiama ugdyti ne tik futbolo įgūdžius, bet ir asmenybes. Akcentuojama pagarba, disciplina, bendrystė, draugiškumas. Treneriai su vaikais kalba ir skatina tuos visus dalykus. Nors akademijos tikslas nėra vien tik užauginti profesionalius futbolininkus, suprantame, kad visi tikrai netaps profesionalais, todėl didelis dėmesys yra ir į sportiškumą, į sveiką gyvenimo būdą.
Iššūkiai Jauniesiems Futbolininkams
Perėjimas iš vaikų į vyrų futbolą yra labai sunkus ir sudėtingas etapas. Reikėtų užsispyrimo, nes sportas ne visada tik pergalės ir smagus laikas, kai jau eini į Pro lygį. Būna daug nevilties, būna traumų, būna atsistatymų po traumų, būna pralaimėjimų. Reikia niekada nenuleisti rankų, visada žiūrėti į priekį. Disciplina turi būti maksimali, turi žinoti, kur eini, įdėti labai daug darbo, ir fizinio, ir emocinio. Daug sudedamųjų dalių, o pabrėžti kažkokios vienos, kurioje mes atsiliekame, negaliu. Kompleksiškai neturime Lietuvoje tų tradicijų, tokių didelių stadionų, kad visi eitų, žiūrėtų ir kad vaikai turėtų savo dievaičius. Žiūrime tik į užsienio žaidėjus. O fiziškai, manau, kad tikrai lietuvaičiai galėtų nenusileisti, jei tik sistemingai dirbtų. Visi vaikai gali treniruotis bet kokiame sporte, bet kurioje pasaulio šalyje vienodai. Viskas priklauso nuo pastangų.
Dideli Rezultatai Vaikų Futbole: Ar Tai Problema?
Vaikų lygoje rungtyniaujama pagal Lietuvos futbolo federacijos įsigytos Briuselio „Anderlecht“ klubo programos gaires. Rungtynės buvo žaidžiamos 4 kėliniai po 15 minučių. Nedidelėje aikštelėje gali būti po penkis mažuosius futbolininkus, o per mačą treneriai gali remtis dviem penketais žaidėjų - įleidus vieną penketuką, keitimų vykdyti nevalia.
Pasitaiko atvejų, kai vienos komandos įmuša labai daug įvarčių, o kitos neįmuša nė vieno. Pavyzdžiui, vienose rungtynėse viena komanda įmušė 40 įvarčių, o kita tiek pat praleido ir nepelnė nė vieno. Tai sukėlė diskusijų, ar tokie rezultatai yra tinkami vaikų futbole.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikiniai tėvų iššūkiai
Nuomonės Dėl Didelių Rezultatų
Nepaisant akivaizdaus komandų lygio skirtumo, abiejų futbolo mokyklų atstovai didelės problemos dėl savaitgalio rungtynių neįžvelgė. Laimėjusios komandos vadovai dėkojo savo treneriams ir vaikams už puikų darbą ir atsidavimą futbolui. Jie teigia, kad vaikai žaidė taip, kaip moka, kaip jiems patinka ir kaip gaunasi.
Skaudžiai pralaimėjusios komandos akademijos vadovas D. Šernas teigė, kad rungtynės taip pasisuko dėl skirtingos vaikų patirties lankant futbolą. Kadangi pirmenybės rengiami nuo 8 metų amžiaus, komandų lygis nėra aiškus, tad nuspėti tokių įvykių eigos nebuvo galima. D. Šernas nenorėjo leistis į santykius tarp futbolo mokyklų, bet pripažino, kad tokios rungtynės neteikia naudos nė vienai ekipų. Jis mano, kad tokiame vaikų amžiuje neakcentuojame rezultato. Mūsų akademijoje akcentuojamas ilgalaikis tobulėjimas, o ne trumpalaikiai rezultatai kalbant apie 6,7 ar 8 metų vaikus. Rezultatai taps svarbūs, kai vaikai paaugs ir žais 11 prieš 11. Dabar nesureikšminame nei rezultatų nei rungtynių. Mano noras, kai vaikai tobulėtų ne dėl komandinių rezultatų, o individualiai. Manau, kad „Pro“ lygoje jie tobulės greičiau. Taip, pralaimėjimas skaudus, bet mes mokomės.
D. Šernas mano, kad tokios rungtynės į vienus vartus neatims vaikų noro tobulėti. Dėl rezultato tokiame amžiuje labiau spaudžia tėvai ir aplinkiniai. Sutinku, kad kitaip būtų su 12-13 metų vaikais. Tačiau, kai jiems yra 6-7 metai, po dešimt minučių jie pamiršta rezultatus ir džiaugiasi futbolu. Jis teigė, kad neketinantis traukti komandos iš „Pro“ lygos.
Sisteminis Trūkumas ar Atsitiktinumas?
Pastebėta, kad panašiame vaikų amžiuje panašiais rezultatais baigiasi ir daugiau mačų. Tai rodo, kad toks antausis Lietuvos vaikų futbole yra įprastas, tai sisteminė Lietuvos futbolo yda.
Anot A.Guginio, mūsų šalyje „Anderlecht“ sistemos idėja suvokiama neteisingai - pagal belgų idėją, vienoje vaikų komandoje turėtų žaisti drauge ir stipresni, ir silpnesni futbolo mokyklos vaikai, bet treneriai pernelyg dažnai pasirenka stipriausią sudėtį, taip pamiršdami kitus vaikus. Iki dvylikos metų turėtų būti svarbu ne pergalės, o galimybė pasižaisti ir atsiskleisti.
Tėvų Įtraukimas Į Vaikų Treniruotes: FK „Ataka“ Pavyzdys
Futbolo klubas „Ataka“ į vaikų treniruotes įtraukė ir tėvelius. Pirmaisiais projekto metais šį tėvų savanorystės modelį taikėme Justiniškių, Vilkpėdės ir Pilaitės mikrorajonuose. Pradėjome nuo pačių mažiausių, ikimokyklinio amžiaus vaikų treniruotėse darželiuose. Skandinaviška patirtis rodo, kad norint sudominti ir įtraukti vaikus į sportines veiklas, labai svarbus tėvų vaidmuo. Lietuvoje įprasta, kad vaikus į treniruotes atvežę tėvai apsiriboja tik pasyviu treniruotės stebėjimu, o dažniausiai tiesiog leidžia laiką įnikę į savo išmaniuosius telefonus. Mes nusprendėme, kad visi tėvai gali tiesiogiai dalyvauti treniruotėse su savo vaikais.
Tėvų Savanorystės Privalumai
Tėvai suprato, kad treniruotės metu vaikams skiriamas dėmesys yra labai svarbus ne tik vaikams, bet ir jiems patiems. Užsimezga tam tikras ryšys, atsiranda savitarpio supratimas su vaikais, be to, ugdomas ir bendruomeniškumo jausmas tarp tėvų, nes visi siekia vieno tikslo, visi stengiasi įtraukti vaikus į treniruotes, sudominti juos. Be to, pabendravę su treneriu, patys pamėginę pasidarbuoti su vaikais, tėvai daug geriau suvokia treniruočių specifiką, problemas ir iššūkius. Kai kurie tėveliai, jei taip galima sakyti - užsikabina, išryškėja jų lyderystės bruožai, jie tampa tikrais treneriais-savanoriais, kurie ne tik būna su vaikais treniruotės metu, bet ir įsitraukia į kokybiško treniruočių proceso kūrimą.
Dirbant su pačiais mažiausiais auklėtiniais tėvams nereikia jokių specifinių futbolo įgūdžių, užtenka tik noro ir pasiryžimo dalyvauti procese. Darželinukams labai svarbus dėmesys. Kai treniruotėse dalyvauja tik treneriai, tada dešimčiai vaikų tenka vienas suaugęs žmogus, o kuomet įsitraukia tėveliai, tada stengiamės, kad vienam suaugusiam tektų keturi vaikai. Kadangi darželinukų treniruotėse vaikai dar nesimoko sudėtingų futbolo elementų su kamuoliu, bet lavina motoriką, judesių įvairovę, tad ir tėvams nereikia išmanyti futbolo technikos ar taktikos paslapčių. Bendras įspūdis iš pirmų šio projekto metų tikrai pozityvus, matome, kad savanoriams puikiai sekasi, jie noriai dalyvauja treniruotėse ir sėkmingai susitvarko su trenerių skiriamomis užduotimis.
Dalyvavimas treniruotėse padeda užmegzti glaudesnį ryšį su vaiku, vaikas mato tave treniruotėje, tu jo akyse tampi pavyzdžiu, savotišku lyderiu. Šios programos dėka mano ryšys su vaiku tapo artimesnis, mes galim ilgai kalbėtis apie futbolą, apie treniruočių metu išgyventas patirtis, įvykius. Vaikui tai irgi prideda motyvacijos, noro lankyti treniruotes. Kita vertus, mes, tėvai, taip pat galime daug ko pasimokyti iš kitų savanorių tėvų, nes visi turime savo metodiką, kaip užmegzti santykį su vaiku, kaip su juo bendrauti.
Iššūkiai Įgyvendinant Projektą
Antrus metus vykdomas FK „Ataka“ ir Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje projektas vis dar neišsiveržė iš darželių sienų, o daugiausiai problemų kelia ribota futbolo infrastruktūra. Tėvai dažniausiai vaikų treniruotėse dalyvauti gali tik po darbo, bet tuo metu būna didžiausias treniruočių intensyvumas ir mums paprasčiausiai neužtenka vietos, kad tilptų ir vyresni vaikai, ir jų tėveliai.
Visgi, anot jo, bent jau darželiuose „Ataka“ treneriai siekia į treniruotes įtraukti visus - tiek vaikus, tiek ir tėvus. Lankantis Skandinavijoje teko ne kartą matyti vaizdą, kai su vienu vaiku į treniruotę ateina ne tik tėtis ir mama, bet ir senelis. Kitaip sakant, ten vienas vaikas atsiveda net 2-3 suaugusius. Norėtųsi panašų vaizdą matyti ir mūsų treniruotėse. Pagrindinis mūsų tikslas - įtraukti kuo daugiau tėvų, gal net visus, kurių vaikai dalyvauja treniruotėje. Tokiu būdu ir vaikai bus laimingi, ir tėvai aktyviai praleis savo laisvalaikį. O kai kurie gal ir susidomės treniravimu. Ne paslaptis, kad visoje Lietuvoje sparčiai auga futbolo treniruotes lankančių vaikų skaičius, o trenerių, kurie su jais dirbtų, neužtenka. Tad tėvai-savanoriai galėtų padėti spręsti ir šią problemą.
Sporto Modelio Tikslai ir Skirtumai Nuo Skandinavijos
Pagrindinis siekis - vaiko užimtumas ir tėvų švietimas, aktyvus dalyvavimas. Dažnai girdimos frazės apie žemus pasiekimus sporte, anot jo, rodo, kad Lietuvoje iki šiol yra mažai sportuojančių vaikų. Ši vaikų ugdymo sistema Šiaurės šalyse egzistuoja nuo mažens, o pagrindine priemone tampa užimtumas ir vaikui skiriamas tėvų dėmesys. Tame labai akivaizdžiai matome ir prevencinę reikšmę asmenybės formavime. Pavyzdžiui, skatinimą nerūkyti ir nevartoti narkotikų bei alkoholio. Esminis dalykas, kad tai gali virsti ilgalaikėmis priemonėmis, kurios taps pagrindiniu būdu suformuoti vaiko įpročius. O jie pozityviai formuojasi tada, kai vaikas yra užsiėmęs, bendrauja su kitais bendraamžiais, iš jų mokosi, sulaukia dėmesio iš tėvų. Tada jis nebeturi laiko nereikalingoms veikloms. Jau paauglystėje galima pastebėti, kokią įtaką būreliai ar jų nebuvimas padarė vaiko brandoje. Jei gerieji įpročiai nepradėjo formuotis vaikystėje, tai vėliau jau gali būti vėlu, todėl svarbu ugdyti vaikus tikslingai nuo darželio.
Lietuvoje sporto būrelius lanko vos 20 ar 30 proc. vaikų, kai tuo metu Skandinavijos šalyse šis skaičius daug įspūdingesnis - net 80-90 proc. vaikų nepraleidžia progos užsiimti bent viena sporto šaka. Todėl būtų naudinga juos prisivyti ir tėvams formuoti teisingą požiūrį į vaikų sportinę veiklą. Mes įtraukiame tėvus savanorius į darželinukų būrelius, kad tėvai galėtų vesti treniruotes kartu su licencijuotais treneriais. Pavyzdžiui, tėtis ar mama atveda vaiką ir laukia, kol baigsis treniruotė, nes jie dar maži ir negalima jų palikti vienų. Jei nieko neveikia, tai gal galima kartu su vaiku pabūti ir praleisti daugiau laiko. Mes esame įpratę, kad tėvai skiria mažai dėmesio dėl darbo, kitų veiklų ir tas ryšys su amžiumi kuo toliau, tuo labiau mažėja. Statistiškai bendravimas su tėvais per dieną užtrunka vos kelias minutes. Tas praktiškai nieko nereiškia. Reikia kurti santykius su vaikais per bendrą veiklą, žaidimą, demokratišką bendravimą, o ne per prievartą. Mes siekiame, kad tėvai įprastų su vaikais kartu veikti. Juk vaikui svarbiausia yra tėvų pavyzdys.
Kaip Išvengti Tėvų Spaudimo?
Dalį tėvų, norėdami vaikus paskatinti sportuoti, naudoja spaudimą ir nesupranta, kad tokiu būdu vaikui dingsta noras apskritai pasirodyti treniruotėse. Vaikams būtina skirti kuo daugiau dėmesio ne tik pokalbių, bet ir žaidimų metu. Kai tėvai per varžybas pradeda kelti balsą, ragina perdėm emocingai, vaikai jaučia įtampą. Dėl to laimėti nepavyksta, nes vaikai negeba valdyti emocijų, o mūsų treniruočių vienas pagrindinių principų - vaikų emocinis ugdymas. Sporto būreliai vaikui turi teikti džiaugsmą, aktyvų žaidimą, o ne stresą. Reikia rodyti pozityvą, kad vaikams ši sporto šaka patiktų. Šį metodą perkeliame į treniruočių pateikimą, su vaikais kalbame jų kalba, įtraukiame tėvus, kad mažoms grupelėms galėtų parodyti pratimus. Tuomet visi vaikai vienodai gauna dėmesio ir nebesiblaško, užsiėmimų kokybė ženkliai išauga. Štai Skandinavijos šalyse tėvai savanoriauja nuo darželio bent iki paauglystės. Mes tikimės, kad ir Lietuvoje taip bus.
Vaikas turi žaisti ne dėl trenerio, ne dėl tėvų, o dėl savęs. Stebint įvairius turnyrus galime akivaizdžiai pamatyti ir kitą problemą, kai tėvai į treniruotes veda vaikus tik dėl rezultato. Vaikai patiria didžiulį psichologinį spaudimą ir toks modelis yra prieš vaikus, o ne su vaiku. Šiaurės šalyse prioritetu laikomas vaiko džiaugsmas, tačiau dėl to jie tikrai nesistengia mažiau! Todėl reikia suteikti vaikams žaidimo džiaugsmą, ugdyti jų socialinius ir emocinius gebėjimus per veiklą, brandinti nuosekliai vaikų motyvaciją, norus.
Motyvacija ir Problemų Sprendimas
Pagrindinis tikslas yra į Lietuvą įnešti skandinaviško sporto modelio vėjų, tačiau su ketinimais atsiranda ir iššūkių. Vilniuje šią idėją stabdo nemažos būrelių lankymo kainos ir infrastruktūros trūkumas. Reikėtų mažinti užsiėmimų kainą. Jei kaina nedidelė, tėvų galimybės auga. Skandinavijos šalyse ši veikla beveik nemokama, Islandijoje stipriai remiama valstybės. Sąlygų nebuvimas tampa viena iš priežasčių, kodėl pas mus mažiau vaikų. Tuomet atsiranda kita problema - vieta. Didelių futbolo aikščių Vilniuje yra labai mažai ir nei vienas futbolo klubas neturi savo sporto bazės. Jei būtų toliau vystomas ir plėtojamas tėvų savanorystės modelis, reikėtų, kad būtų kelios futbolo aikštės vienoje vietoje. Tėvai dažniausiai savanoriauja po darbo, o tokiu metu tas pats užsiėmimas gali būti pasiūlomas ir antrokams, ir trečiokams, todėl reikia daug erdvės. Tokios infrastruktūros pas mus dar nėra.
Vaikų Futbolo Rėmimas ir Socialinė Atsakomybė
Futbolo treniruotė Šiauliuose su šeimos centro globojamais vaikais. Šios treniruotės tikslas - įtraukti jaunimą į aktyvų laisvalaikį, užsiimant skirtingomis sporto šakomis, o ypač - futbolu.
Tokios iniciatyvos skatina vaikų fizinį aktyvumą, prisideda prie vaikų pasitikėjimo savimi stiprinimo, lavina jų socialinius įgūdžius bei ugdo atsakomybės jausmą. Be to, dalyvavimas komandinėje veikloje moko bendradarbiavimo, empatijos ir sutartų taisyklių laikymosi svarbos, o tai yra svarbūs gebėjimai ne tik sporte, bet ir kasdieniame gyvenime.