Vaikų agresija yra aktuali problema, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir kompleksinio požiūrio. Tai elgesys, nukreiptas į kitus asmenis ar objektus, siekiant sukelti žalą. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų agresijos priežastis, prevencijos strategijas ir korekcijos metodus, remiantis įvairiais šaltiniais ir moksliniais tyrimais, taip pat specialistų rekomendacijomis.
Kas yra Vaikų Agresija?
Pirmiausia, apibrėžkime, kas yra vaikų agresija. Ar tai tik tada, kai vaikas kanda, mušasi, spardosi? Agresyviu laikomas toks elgesys, kuris gali pakenkti sau arba kitiems. Žinoma, greičiausiai pastebime fizines tokio elgesio apraiškas, bet jis taip pat gali būti žodinis ar emocinis.
Svarbu kelti klausimą, kas už tokio elgesio slypi, kokie vaiko poreikiai yra nepatenkinti, į ką jis taip reaguoja? Galbūt vaikas yra pervargęs, susidūręs su per daug stimulų, galbūt bando save įtvirtinti, nes šiuo metu toks jo amžiui būdingas raidos uždavinys, galbūt jo dar niekas neišmokė, kaip tinkamai suprasti ir parodyti pykčio jausmą. Nė vienas vaikas nepradeda dienos norėdamas sugadinti nuotaiką suaugusiesiems. Todėl mūsų uždavinys yra įžvelgti gilesnius motyvus ir mokyti vaiką kitokių elgesio modelių.
Agresijos Rūšys ir Požymiai
Agresija - tai elgesys, kuriuo siekiama sukelti diskomfortą, skausmą ar padaryti fizinę, moralinę žalą kitam žmogui, gyvai būtybei ar negyvam objektui. Agresija gali pasireikšti įvairiomis formomis, todėl svarbu atpažinti skirtingus jos tipus. Agresijos rūšys gali būti:
- Fizinė agresija: mušimas, spardymas, stumdymas, kandžiojimas.
- Verbalinė agresija: rėkimas, keikimasis, įžeidinėjimas, grasinimas.
- Emocinė agresija: ignoravimas, atstūmimas, bauginimas.
- Socialinė agresija: apkalbos, gandų skleidimas, atskirties skatinimas, manipuliavimas draugais.
Kiti agresijos požymiai:
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
- Dažni pykčio protrūkiai.
- Irzlumas.
- Impulsyvumas.
Svarbu atskirti konfliktus nuo agresijos. Konfliktas gali būti nesutarimas dėl žaislų, teritorijos ar dėmesio, o agresija - tai tyčinis veiksmas, kuriuo siekiama pakenkti kitam.
Vaikų Agresijos Priežastys
Priežastys, kodėl kai kurie vaikai būna agresyvūs, o kiti ne, gali būti įvairios. Pirmiausia, visi vaikai mokosi iš juos supančių tėvų, artimųjų, mokytojų. Jie dažnai tampa suaugusiųjų veidrodžiu. Kuo dažniau vaikas pats susiduria su agresija, turi galimybę stebėti tokį elgesį per televizorių ar tiesiogiai, tuo labiau toks elgesys jam tampa įprastu ir priimtinu. Ir vaikas natūraliai pradės jį taikyti įvairiose gyvenimo situacijose.
Kartais norimam elgesiui pasireikšti sutrukdo stiprios emocijos. Nors pats gebėjimas jausti yra įgimtas, tačiau atpažinti ir įvardinti tai, ką jaučiame, vaikai neišmoksta savaime, to tenka mokytis bendraujant.
Kartais agresyvus vaiko elgesys pastiprinamas, kai kitiems atrodo, kad jis duoda naudos. Yra tekę susidurti su situacijomis, kai vaikai leidžiami į bokso ar karate būrelius argumentuojant, kad juose išmoks „pastovėti už save, duoti atgal, nenusileisti“. Gerai suprantu tėvų norą apsaugoti vaiką, tačiau tokiais būdais netinkamas elgesys tik pastiprinamas ir nepadės geriau sutarti su bendraamžiais.
Vaikų agresijos priežastys yra įvairios ir sudėtingos, apimančios biologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius. Svarbu suprasti, kad agresija nėra vienos priežasties pasekmė, bet veikiau daugelio veiksnių sąveika.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Rizikos veiksniai:
- Biologiniai veiksniai: apsunkintas paveldėjimas, perinatalinės komplikacijos, galvos smegenų traumos ir ligos.
- Individualios psichologinės raidos veiksniai: „sunkus“ temperamentas, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, kalbos išraiškos ir suvokimo raidos sutrikimas, žemesnis nei vidutinis intelektas, emocinis šaltumas, abejingumas kitiems.
- Rizikos veiksniai šeimoje: patirtas netinkamas elgesys su vaiku (nepriežiūra, fizinis, seksualinis ar emocinis smurtas), destruktyvaus ar asocialaus elgesio pavyzdys šeimoje, dažni ir efektyviai neišsprendžiami tėvų konfliktai, nenuoseklumas auklėjime, nesirūpinimas paauglio laiko leidimo būdu, skurdas.
- Rizikos veiksniai platesnėje socialinėje aplinkoje: patyčios mokykloje, nepriėmimas į sveiką bendraamžių grupę ir įsitraukimas į nusikalstamą grupę, gyvenimas socialiai probleminėje kaimynystėje.
- Nustatyti psichikos sutrikimai: hiperkineziniai sutrikimai, afektiniai sutrikimai, įvairiapusiai raidos sutrikimai, kiti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos, neuroziniai, stresiniai sutrikimai, protinis atsilikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, šizofrenija, šizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai, tikai.
- Gydymui skiriamų vaistų šalutinis poveikis: selektyvių seratonino reabsorbcijos inhibitorių, centrinio poveikio simpatomimetikų (metilfenidatas), gliukokortikoidų.
Agresiją Skatinantys Veiksniai
Visuomenės informavimo priemonės formuoja išorinio pasaulio sampratą, požiūrį į įvairius reiškinius, elgesio normas, vertybių sistemą. Agresyvumo demonstravimas kartais tapatinamas su agresyvių herojų elgesiu, tuo parodant pranašumą prieš konkurentus. Smurtinio turinio filmai dažnai veikia vaikų elgesį ir skatina mėgdžioti, šitaip identifikuojantis su veikėjais. Atsiranda agresyvios mintys, idėjos, tokie vaizdiniai dažnai provokuoja tikrovišką elgesį, taigi ,,agresyvios mintys gali būti faktiškosios agresijos įvadas“. Trūkstamą dėmesį vaikai kompensuoja žiūrėdami televizorių vietoje artimųjų bendravimo. Informavimo priemonės taip pat daro įtaką agresyviam paauglių elgesiui. Ne tik kriminalinėse televizijos laidose, bet ir vaidybiniuose bei animaciniuose filmuose gausu smurto.
12 Būdų Įveikti Vaikų Agresiją
1. Aiškios Ribos ir Taisyklės
Nustatykite aiškias ribas ir taisykles. Vaikas turi žinoti, koks elgesys yra nepriimtinas, ir kokios bus pasekmės. Taisyklės turi būti aiškios, nuoseklios ir taikomos visiems šeimos nariams. Svarbu, kad klasėje būtų aiškios taisyklės, koks elgesys yra skatinamas, o koks - nepriimtinas. Šias taisykles mokytojas ar auklėtojas turėtų sukurti kartu su vaikais. Svarbiausias, tokias kaip, nemušti kitų vaikų, nesikeikti, norint kalbėti pakelti ranką, gali pasiūlyti pats auklėtojas. Įvardinant papildomas taisykles labai naudinga paklausti ir vaikų nuomonės.
Taip pat svarbu įvardinti, kas nutinka, kai vaikas pasirenka sulaužyti susitarimą. Pasekmė nesilaikant susitarimo turi būti logiška ir visada ta pati, nepriklausomai nuo dienos, nuotaikos ar besikeičiančių mokytojų. Susitarimus ir pasekmes svarbu pristatyti tėvams, paaiškinus jų svarbą ir reikalingumą.
2. Nuoseklumas
Būkite nuoseklūs. Reaguokite į agresyvų elgesį kiekvieną kartą, kai jis pasireiškia. Nenuoseklus elgesys gali sumaišyti vaiką ir paskatinti jį toliau elgtis agresyviai.
3. Venkite Fizinių Bausmių
Venkite fizinių bausmių. Fizinės bausmės gali sustiprinti agresyvų elgesį ir išmokyti vaiką, kad smurtas yra priimtinas būdas spręsti problemas.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
4. Saugi ir Palaikanti Aplinka
Sukurkite saugią ir palaikančią aplinką. Vaikas turi jaustis saugiai ir mylimas, kad galėtų išreikšti savo jausmus be baimės būti nubaustas.
5. Emocijų Atpažinimas ir Valdymas
Mokykite vaiką emocijų atpažinimo ir valdymo įgūdžių. Padėkite vaikui atpažinti savo jausmus ir išmokti juos valdyti konstruktyviais būdais, pvz., kalbėtis, piešti, sportuoti. Jau nuo vaikystės tėvai gali pradėti vaikus mokyti, kas apskritai yra emocijos. Vaikai jaučia tokius pačius jausmus kaip ir suaugusieji, tik dar nemoka jų atpažinti ir kontroliuoti. Kai tėvai padeda vaikams įvardyti, kaip jie jaučiasi, vaikai geriau supranta savo jausmų pasaulį, o geriau pažindamas save, vaikas geriau supras ir tai, kaip jo elgesys gali paveikti kitus.
Kasdieniame gyvenime tėvai gali naudoti atspindimąjį klausymą. Jo metu pastebime tai, ką vaikas rodo savo elgesiu bei įvardiname patį jausmą, pavyzdžiui „Matau, kad metei meškiuką į grindis, iš to suprantu, kad tau dabar pikta“.
Sudėtingos konfliktinės situacijos taip pat yra gera galimybė mokyti vaikus empatijos, suprasti kito žmogaus jausmus per savo jausmų supratimą. Pavyzdžiui, galima vaikui priminti: „Pameni, kaip tau buvo pikta, kai Tomas iš tavęs atėmė žaislą? Taip pat jaučiasi ir Lukas, kai tu nori atimti jo žaislą.“
Suaugusieji taip pat gali pasidalinti ir savo jausmais, sakydami „Man nemalonu, kai su manimi kalbi šaukdamas. Paieškokime kitų būdų, kaip galėtum pasakyti, kad pyksti“.
Apskritai labai naudinga, kai vaikai girdi tėvus vartojant įvairias jausmų sąvokas, kalbant apie savo jausmus net tuomet, kai šie nesusiję su pačiais vaikais. Pavyzdžiui, „Šiandien susierzinau, nes darbe nespėjau padaryti visko, ką buvau suplanavęs“, „Pykstu ant tetos Lauros, nes ji vėluoja, bet vis tiek ją myliu ir jos laukiu“. Tokiu būdu vaikai geriau supras tai, kad ir suaugusieji jaučia įvairius jausmus, kad apie visus jausmus galima kalbėti.
Tėvai taip pat gali paskatinti vaiką įsijausti į įvairių veikėjų situacijas skaitant knygeles ar žiūrint animacinius filmukus. Galite vaikų paklausti: „Kaip galėtų jaustis voveraitė?“, „Kaip manai, ką dabar galvoja vilkas?“, „Ko labiausiai norėtų princesė?“. Taip pat svarbu aptarti, iš ko taip sprendžiate: iš veido išraiškos, kūno pozos, balso intonacijos ar veikėjo istorijos. Taip pat galima papildyti ir pasakyti, kaip jūs jaustumėtės patekę į panašią situaciją, paklausti, kaip panašioje situacijoje jaustųsi pats vaikas.
6. Tinkamo Elgesio Modeliavimas
Modeliuokite tinkamą elgesį. Vaikai mokosi stebėdami suaugusius. Būkite pavyzdys, kaip spręsti konfliktus taikiai ir pagarbiai. Svarbu, kad vaikai gautų daug vientisesnį bendravimo modelį, kurį greitai perimtų.
7. Prosocialaus Elgesio Skatinimas
Skatinkite prosocialų elgesį. Pagirkite vaiką už gerus darbus, pagalbą kitiems, empatiją. Svarbu kiekvienam vaikui rasti pasakyti ką nors paskatinančio, pasidomėti ir pasidžiaugti veikla, kuria jis užsiima, pavyzdžiui, „džiaugiuosi, kad tu padedi draugui atlikti užduotį“ arba „džiaugiuosi, kad elgiesi draugiškai“. Vaikas, gaudamas dėmesį tinkamu būdu, turės mažesnį norą elgtis blogai.
8. Specialistų Pagalba
Kreipkitės į specialistus. Jei agresyvus elgesys yra stiprus ir trukdo vaikui funkcionuoti, kreipkitės į psichologą, psichoterapeutą ar vaikų psichiatrą. Jei mokytojas pats neranda būdų, kaip spręsti sudėtingas situacijas, svarbu išdrįsti kreiptis pagalbos į kitus kolegas ar mokykloje dirbančius specialistus. Kartais gali atrodyti, kad taip pasirodysi kažko nemokantis, tačiau išeičių lengviau ieškoti kartu su kitais. Visada galima paprašyti, kad mokyklos psichologas ateitų pastebėti pamokos ir vėliau pateiktų rekomendacijų ar įžvalgų apie tai, ką pastebėjo.
9. Nusiraminimo Strategijos
Auklėtoja galėtų skirti laiko vaikus pamokyti įvairių nusiraminimo strategijų. Atsitraukti nuo situacijos ir grįžti į save padeda gilus kvėpavimas, skaičiavimas atbuline tvarka, galvojimas apie ką nors raminančio, kalbėjimasis su savimi. Aptarti šiuos metodus reikėtų iš anksto, pavyzdžiui, paskatinti sugalvoti raminančią vietą, į kurią supykęs vaikas galėtų nusikelti mintimis. Taip pat labai svarbu mokyti vaiką keisti automatines neigiamas mintis, tokias kaip „Aš nevykėlis/-ė“, „Man niekuomet nesiseka“, „Taip man ir reikia“. Kai kas nors nepavyksta, vaikas galėtų sau kartoti, kad „tai atsitiko netyčia“ ir „kiekvienas gali suklysti“.
10. Klasės Draugų Palaikymas
Vaikams nereikėtų užkrauti per daug atsakomybės sureguliuoti kitų elgesio. Vaikams svarbiausia žinoti, kad susidūrę elgesiu, kuris juos skaudina ar nepatinka, gali pasakyti „Noriu, kad liautumeis, man tai nepatinka“, o jei tai nepadeda, atsitraukti ir informuoti suaugusius. Žinoma, svarbu mokyti pastebėti ir vienas kito geras savybes ar darbus. Pripratę prie netinkamo elgesio, galime nebepastebėti, kai vaikai pradeda elgtis vis labiau teigiamai.
11. Pastiprinimas
Pastiprinimas yra susijęs su apdovanojimu už tokį elgesį, arba jo pastiprinimu kiekvieną kartą, kai moksleivis taip elgiasi. Pastiprinimas gali būti įvairaus pobūdžio.
12. Socialinių Įgūdžių Mokymas
Taip pat svarbu telkti klasę ir mokyti bendrauti grupėje, organizuoti nuoseklias klasės valandėles, kurių metu vaikai turėtų galimybę mokytis pagarbiai reikšti savo nuomonę, diskutuoti ir išklausyti vieni kitus, ieškoti įvairių situacijų sprendimo būdų. O mokytojui svarbu ne tik prižiūrėti, kad vaikai nesielgtų netinkamai, bet ir kuo dažniau pastiprinti tokį vaikų elgesį, kokį norėtų matyti.
Agresyvūs Žaidimai: Kam, Kada ir Kaip?
Žaidimai, kuriuose imituojamas smurtas ar agresija, gali būti prieštaringai vertinami. Vieni specialistai teigia, kad tokie žaidimai gali paskatinti agresyvų elgesį, o kiti - kad jie suteikia galimybę vaikams išreikšti savo pyktį ir įtampą saugioje aplinkoje.
Svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, asmenybę ir žaidimo kontekstą. Mažesniems vaikams, kurie dar nesuvokia smurto pasekmių, tokie žaidimai gali būti žalingi. Vyresni vaikai gali žaisti tokius žaidimus, jei jie supranta, kad tai tik žaidimas, ir jei jie moka valdyti savo emocijas.
Jei leidžiate vaikui žaisti "agresyvius" žaidimus, svarbu:
- Aptarti su vaiku žaidimo turinį ir pasekmes. Paaiškinkite, kad smurtas realiame gyvenime yra nepriimtinas.
- Nustatyti aiškias ribas. Vaikas turi žinoti, koks elgesys žaidimo metu yra leidžiamas, o koks - ne.
- Stebėti vaiko elgesį. Jei pastebite, kad žaidimas daro vaikui neigiamą įtaką, apribokite jo trukmę ar uždrauskite jį žaisti.
- Pasiūlyti alternatyvių žaidimų. Skatinkite vaiką žaisti žaidimus, kurie ugdo kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir socialinius įgūdžius.
Nuo Įtampos iki Agresijos - Vienas Žingsnis
Įtampa ir stresas gali būti svarbūs agresijos rizikos veiksniai. Vaikai, patiriantys nuolatinę įtampą, gali būti labiau linkę į agresyvų elgesį. Įtampos ir pykčio mažinimo būdai:
- Kvėpavimo pratimai. Gilus kvėpavimas gali padėti nuraminti nervų sistemą ir sumažinti įtampą.
- Raumenų atpalaidavimo pratimai. Įtempti ir atpalaiduoti skirtingas raumenų grupes gali padėti sumažinti fizinę įtampą.
- Meditacija ir mindfulness. Šie pratimai padeda susitelkti į dabartį ir sumažinti nerimą.
- Fizinis aktyvumas. Sportas ir kitos fizinės veiklos gali padėti išlaisvinti susikaupusią energiją ir sumažinti įtampą.
- Mėgstama veikla. Užsiėmimas mėgstama veikla gali padėti atsipalaiduoti ir pamiršti problemas.
Žaidimų Terapija Pykčio Prevencijai
Žaidimų terapija yra veiksmingas būdas padėti vaikams išreikšti savo jausmus ir išmokti juos valdyti. Žaidimų metu vaikai gali saugiai išreikšti savo pyktį, baimę ir kitas emocijas, o terapeutas gali padėti jiems suprasti šių emocijų priežastis ir išmokti jas valdyti konstruktyviais būdais.
Žaidimai, padedantys valdyti pyktį:
- "Pykčio kamuolys". Vaikai meta kamuolį vienas kitam ir sako, kas juos pykdo.
- "Piešimas ant popieriaus". Vaikai piešia ant didelio popieriaus lapo, išreikšdami savo pyktį spalvomis ir formomis.
- "Minkymo masė". Vaikai minko minkymo masę, išreikšdami savo įtampą ir pyktį.
- "Pagalvės mušimas". Vaikai muša pagalvę, išreikšdami savo pyktį saugioje aplinkoje.
Su vaikais galima žaidimo pagalba, suvaidinant situacijas, kur būtų naudojama agresija, analizuoti kaip galima pasielgti, kaip tinkamai išreikšti pyktį. Tam labiausiai tiktų, pavyzdžiui, pirštininės lėlytės.
Vaikų Kandžiojimosi Priežastys
Kandžiojimasis yra dažnas elgesys tarp mažų vaikų. Priežastys gali būti įvairios:
- Dantų dygimas. Kūdikiams kandžiojimasis gali būti būdas sumažinti dantų dygimo skausmą.
- Emocijų išreiškimas. Maži vaikai dar nemoka tinkamai išreikšti savo emocijų žodžiais, todėl kandžiojimasis gali būti būdas išreikšti pyktį, baimę ar nusivylimą.
- Dėmesio siekimas. Kandžiojimasis gali būti būdas atkreipti suaugusiųjų dėmesį.
- Savigyna. Vaikas gali kandžiotis, gindamasis nuo kitų vaikų.
- Imitacija. Vaikas gali kandžiotis, stebėdamas kitus vaikus, kurie kandžiojasi.
Svarbu reaguoti į kandžiojimąsi nuosekliai ir aiškiai. Pasakykite vaikui, kad kandžiotis yra nepriimtina, ir paaiškinkite, kodėl tai skauda kitam žmogui. Nukreipkite vaiko dėmesį į kitą veiklą ir mokykite jį alternatyvių elgesio būdų.
Kaip Formuoti Vaikui Saugumo Įgūdžius
Saugumo įgūdžiai yra labai svarbūs vaikų gerovei ir saugumui. Vaikai turi žinoti, kaip elgtis pavojingose situacijose, kaip apsisaugoti nuo smurto ir kaip kreiptis pagalbos.
Saugumo įgūdžių formavimo būdai:
- Mokykite vaiką atpažinti pavojingas situacijas. Paaiškinkite, kas yra smurtas, patyčios ir kitos pavojingos situacijos.
- Mokykite vaiką pasakyti "ne". Vaikas turi žinoti, kad jis turi teisę atsisakyti daryti tai, kas jam nepatinka ar kelia baimę.
- Mokykite vaiką kreiptis pagalbos. Vaikas turi žinoti, į ką kreiptis pagalbos, jei jaučiasi nesaugiai ar patiria smurtą.
- Sukurkite saugią aplinką namuose ir mokykloje. Vaikas turi jaustis saugiai ir palaikomas, kad galėtų išreikšti savo jausmus ir pasidalinti savo problemomis.
- Būkite pavyzdys. Modeliavimas tinkamo elgesio yra labai svarbus vaikų saugumo įgūdžių formavimui.
Emocijų ir Savikontrolės Abėcėlė. Darbas su Jausmais
Emocijų atpažinimas ir valdymas yra svarbūs socialinio ir emocinio intelekto komponentai. Emocijų ir savikontrolės ugdymo būdai:
- Mokykite vaiką atpažinti savo emocijas. Padėkite vaikui įvardinti savo jausmus (pvz., "Aš jaučiuosi pyktis", "Aš jaučiuosi liūdnas").
- Aptarkite su vaiku emocijų priežastis. Padėkite vaikui išmokti nuraminti save, kai jaučiasi pyktis, liūdesys ar baimė.
- Skatinkite vaiką išreikšti savo emocijas tinkamai. Padėkite vaikui išmokti kalbėtis apie savo jausmus, piešti, rašyti ar užsiimti kita veikla, kuri padeda jam išreikšti savo emocijas.
- Būkite pavyzdys. Modeliavimas tinkamo emocijų valdymo yra labai svarbus vaikų emocinio intelekto ugdymui.
Konstruktyvių Bendravimo Įgūdžių Formavimas, Kritikos, Pralaimėjimo Priėmimas
Konstruktyvus bendravimas yra svarbus sėkmingiems santykiams ir konfliktų sprendimui. Vaikai, kurie moka bendrauti konstruktyviai, yra labiau linkę į sėkmę mokykloje, darbe ir asmeniniame gyvenime.
Konstruktyvių bendravimo įgūdžių ugdymo būdai:
- Mokykite vaiką klausytis. Klausymas yra vienas svarbiausių bendravimo įgūdžių. Mokykite vaiką atidžiai klausytis, ką sako kiti žmonės, ir suprasti jų požiūrį.
- Mokykite vaiką išreikšti savo mintis ir jausmus aiškiai ir pagarbiai. Vaikas turi žinoti, kaip pasakyti, ką jis galvoja ir jaučia, neįžeidžiant kitų žmonių.
- Mokykite vaiką spręsti konfliktus taikiai. Padėkite vaikui išmokti derėtis, ieškoti kompromisų ir spręsti nesutarimus be smurto.
- Mokykite vaiką priimti kritiką. Kritika yra neišvengiama gyvenimo dalis. Mokykite vaiką priimti kritiką konstruktyviai ir panaudoti ją tobulėjimui.
- Mokykite vaiką priimti pralaimėjimą. Pralaimėjimas yra neišvengiama gyvenimo dalis. Mokykite vaiką priimti pralaimėjimą oriai ir nesinervinti.
Agresyvaus Elgesio Sutrikimų Prevencija Vaikystėje ir Paauglystėje
Agresyvaus elgesio sutrikimų prevencija apima rizikos veiksnių eliminavimą ir savalaikę pagalbą vaikams ir paaugliams.
Rizikos veiksnių eliminavimas: netinkamo elgesio prieš vaikus šeimose bei patyčių mokykloje prevencija; psichosocialinių sąlygų gerinimas globoje ar emigracijoje gyvenantiems vaikams; psichoaktyvių medžiagų patrauklumo ir prieinamumo nepilnamečiams mažinimas; psichosocialinė pagalba padidintos socialinės rizikos šeimoms ir tėvams/globėjams auginant vaikus.
Savalaikė psichosocialinė pagalba: vaikams ir paaugliams, patyrusiems smurtą ir/ar nepriežiūrą, stiprų ūmų ar užsitęsusį stresą šeimose; hiperkinezinių, afektinių, įvairiapusių raidos sutrikimų, kitų psichikos sutrikimų dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos, neurozinių, stresinių sutrikimų, protinio atsilikimo, psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, šizofrenijos, šizotipinio ir kliedesinių sutrikimų, tikų diagnostika bei efektyvus gydymas; vaikams ir paaugliams, turintiems specifinius psichologinės, kalbinės raidos sutrikimus, jų kompetencijų ugdymas.
Psichologinės, socialinės, specialios pedagoginės pagalbos prieinamumo bei kokybės vaikams/paaugliams ir tėvams/globėjams gerinimas.
Vaikus, turinčius padidintą agresyvaus elgesio riziką turėtų stebėti šeimos ir vaikų ligų gydytojai bei gydytojai vaikų ir paauglių psichiatrai. Šeimos ar vaikų ligų gydytojui kilus įtarimui dėl didelės agresyvaus elgesio rizikos arba prasidėjusio agresyvaus elgesio, vaikas turėtų būti neatidėliotinai nukreipiamas gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro (jo nesant - gydytojo psichiatro) arba psichologo įvertinimui. Vaikai, gydyti dėl agresyvaus elgesio ir turintys riziką jam atsikartoti, turi būti stebimi gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro.
Tėvų Rolė
Visuomenė dažnai pasiryžusi „išmokyti“ tėvus, kurie augina agresyvius vaikus, ką daryti, kaip perauklėti. Tačiau tokioje situacijoje ieškoti kaltų tikrai nėra prasminga. Tikiu, kad dauguma tėvų savo vaikams linki gero ir augina juos geriausiai pagal savo galimybes. Jei šeimos, mokyklos, visuomenės nariai labiau bendradarbiautų tarpusavyje, kiltų mažiau susipriešinimo.
Mokyklos Rolė
Šalinimas iš mokyklos neturi būti pirmas ir vienintelis žingsnis, kurio imtasi. Labai daug priklauso nuo mokyklos pasirengimo reaguoti į netinkamą elgesį ir spręsti vaikų konfliktus. Svarbu telkti klasę ir mokyti bendrauti grupėje, organizuoti nuoseklias klasės valandėles, kurių metu vaikai turėtų galimybę mokytis pagarbiai reikšti savo nuomonę, diskutuoti ir išklausyti vieni kitus, ieškoti įvairių situacijų sprendimo būdų. O mokytojui svarbu ne tik prižiūrėti, kad vaikai nesielgtų netinkamai, bet ir kuo dažniau pastiprinti tokį vaikų elgesį, kokį norėtų matyti. Jei mokytojas pats neranda būdų, kaip spręsti sudėtingas situacijas, svarbu išdrįsti kreiptis pagalbos į kitus kolegas ar mokykloje dirbančius specialistus.
Emocinis intelektas
Vis dažniau kalbama apie emocinį intelektą - kaip išmokti atpažinti, kontroliuoti savo emocijas, priimti kitų jausmus. Jau nuo vaikystės tėvai gali pradėti vaikus mokyti, kas apskritai yra emocijos. Vaikai jaučia tokius pačius jausmus kaip ir suaugusieji, tik dar nemoka jų atpažinti ir kontroliuoti. Kai tėvai padeda vaikams įvardyti, kaip jie jaučiasi, vaikai geriau supranta savo jausmų pasaulį, o geriau pažindamas save, vaikas geriau supras ir tai, kaip jo elgesys gali paveikti kitus.