Įvadas
Laukimas kūdikio - ypatingas metas kiekvienai šeimai, kupinas džiaugsmo, rūpesčių ir didelių pokyčių. Būsimi tėvai dažnai svajoja apie sveiką ir protingą vaiką, tad natūralu, kad domisi, kaip užtikrinti optimalią vaiko raidą dar iki gimimo. Straipsnyje aptarsime vaisiaus smegenų vystymosi ypatumus 12-tą nėštumo savaitę, išnagrinėsime veiksnius, turinčius įtakos vaiko intelektui ir sveikatai, bei pateiksime rekomendacijas būsimoms mamoms.
Smegenų vystymosi etapai nėštumo metu
Galvos smegenys pradeda formuotis jau trečią nėštumo savaitę ir sparčiai auga. 6-14 nėštumo savaitę smegenys įgauna žmogui būdingą išvaizdą. 2-3 nėštumo mėnesį prasideda sudėtingas nervinių ląstelių migracijos procesas: skirtingas funkcijas ateityje atliksiančios nervinės ląstelės nukeliauja į tik joms skirtas galvos smegenų sritis. 7 nėštumo mėnesį susiformuoja smegenų vingiai.
Besivystančios vaisiaus smegenys ypač jautrios neigiamiems veiksniams visu nėštumo laikotarpiu. Skirtingais smegenų vystymosi laikotarpiais neigiamų veiksnių poveikis skiriasi. Pirmąjį nėštumo trimestrą jie gali sąlygoti grubius smegenų apsigimimus. Neuronų migracijos metu pažeisti neuronai „pasimeta“ ir nenukeliauja į jiems skirtą vietą, o tai gali sukelti smegenų vingių apsigimimą. Trečiajame nėštumo trimestre nepalankūs veiksniai gali pažeisti pilkąją smegenų medžiagą (neuronų kūnų sankaupos), baltąją medžiagą (neuronų laidus).
12-ta nėštumo savaitė: svarbus etapas
Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Šiuo metu vaisiaus ūgis yra apie 6 centimetrai, o svoris - 8-14 gramų. Formuojasi atpažįstami veido bruožai, ausytės įgauna tam tikrą formą abiejose galvos pusėse, pradeda augti plaukeliai, o ant rankų ir kojų pirštų atsiranda nagai. Burnoje formuojasi pieninių dantų užuomazgos, vystosi balso stygos ir skonio receptoriai, stiprėja kaulai. Mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė.
Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Veiksniai, lemiantys vaiko gebėjimus
Neurologė Vitalija Grecevičienė teigia, kad šiuolaikinis mokslas naujausiomis technologijomis (funkciniu branduolių magnetiniu rezonansu, magnetoencefalografija ir kt.) tiria, kaip vystosi ir bręsta mažo vaiko smegenys: „Dėl šių tyrimų daugiau žinome apie vaikų smegenų plastiškumą, t. y. kad naujos neuroninės jungtys galvo smegenyse geba sukurti centrus. Ilgalaikiais tyrimais sukurta „galimybių langų“ teorija, o tai padeda geriau suprasti raidos ypatumus ir ją lemti".
Remiantis moksliniais tyrimais, vaiko gebėjimus lemia ne tik genetika, bet ir aplinka, mityba, fizinė bei emocinė būsimų tėvų sveikata.
Būsimų tėvų sveikata ir gyvenimo būdas
Tinkama aplinka, mityba, fizinė bei emocinė būsimų tėvų sveikata turi įtaką kūdikio gebėjimams. Nėščiajai nėra nepavojingo alkoholio kiekio. Vaisiaus centrinė nervų sistema - viena jautriausių alkoholio poveikiui. CNS anomalijos dėl alkoholio poveikio per nėštumą gali atsirasti sutrikus neuronų (nervų ląstelių) migracijai, augimui, neuronų tarpusavio ryšiams ar žuvus neuronams. Alkoholis, per placentą patekęs į vaisiaus vandenis, juose išlieka žymiai ilgiau negu pačiame moters organizme, toksiškai bei teratogeniškai veikdamas ne tik vaisiaus smegenis, bet ir kitus organus.
Labai svarbi vaisiaus raidai ir besilaukiančios mamos emocinė savijauta. Besilaukiančios moterys dažnai patiria ir gimdymo baimę. Svarbiausia jausmų neslopinti - jie kyla iš mūsų senųjų smegenų. Bandymas save įtikinti, kad „nelogiška“ taip bijoti ar nerimauti, tikrai nepadės. Tačiau gali padėti pasiruošimas motinystei (mokymai apie gimdymą, laikotarpį po gimdymo) - tai suteikia aiškumo ir kartu daugiau saugumo. Tyrimais įrodyta, kad įvairios atsipalaidavimo technikos - kvėpavimas, meditacija, šokis, judėjimas ar plaukiojimas - aktyvina parasimpatinę nervų sistemą (mokėjimas save nuraminti labai padės ir gimdymo metu). Besilaukiančios mamos patirtas ilgalaikis stresas siejamas su vaiko struktūriniais smegenų pakitimais. Tyrimais įrodyta, kad šie vaikai dažniau kenčia nuo emocinių sutrikimų vyresniame amžiuje, dažniau linkę į priklausomybes.
Vaisiaus smegenų plastiškumas ir patirtis
Smegenys vystosi ir bręsta. Šiuo metu neuronai sudaro jungtis, vadinamąsias sinapses. Galvos smegenyse formuojasi už įvairiausias funkcijas atsakingi centrai. Patirtis (rega, klausa, kiti jutimai) tarsi „įjungia“ genetinius mechanizmus, verčiančius neuronus keistis viena ar kita linkme. Neuronai augina ataugas (dendritus), suranda jiems pagal funkciją artimus neuronus ir formuoja jungtis. Neuronas „žino“, kaip auginti sinapses, o kūdikio patirtis bei mokymasis veikia kaip paleidžiamasis mechanizmas, spartina šį procesą. Jungčių formavimasis yra esminis vaiko gebėjimų formavimuisi, nes vienas neuronas gali atlikti tik paprastą funkciją, o jų milijoniniai tinklai - sudėtingiausias užduotis. Šios jungtys vėliau gali išnykti, jei nestiprinamos stimulų iš aplinkos, kūdikio patyrimo.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Skiriami jautrūs atskirų gebėjimų susiformavimo laikotarpiai, kai už tam tikras funkcijas (judėjimą, kalbą, klausą ir kt.) atsakingi centrai vystosi intensyviausiai. Jie vadinami kritiniais laikotarpiais arba galimybių langais. Jei šiuo laikotarpiu vaikas negauna iš aplinkos tai funkcijai reikalingų stimulų, centrai nesusiformuoja ir ta funkcija ilgainiui prarandama. Pvz., klausa formuojasi iki 3-3,5 metų.
Rekomendacijos būsimoms mamoms
Nėštumas - tai ypatingas metas, kai moteris turėtų rūpintis ne tik savo, bet ir būsimo kūdikio sveikata. Pateikiame keletą rekomendacijų, kurios padės užtikrinti optimalų vaisiaus vystymąsi:
- Sveika mityba: Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus, vengti keptų, riebių, perdirbtų maisto produktų. Rekomenduojama vengti kepenėlių arba maisto produktų, kurių sudėtyje yra kepenėlių, pavyzdžiui, kepenėlių pašteto, taip pat durklažuvės, ryklio ir tuno mėsos, nes juose gali būti embrionui kenksmingas gyvsidabrio kiekis.
- Folio rūgštis: Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį.
- Vitaminai: Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota.
- Atsisakykite alkoholio ir rūkymo: Nėščiajai nėra nepavojingo alkoholio kiekio. Vaisiaus centrinė nervų sistema - viena jautriausių alkoholio poveikiui.
- Emocinė savijauta: Labai svarbi vaisiaus raidai ir besilaukiančios mamos emocinė savijauta. Pasiruošimas motinystei (mokymai apie gimdymą, laikotarpį po gimdymo) suteikia aiškumo ir kartu daugiau saugumo. Taip pat rekomenduojamos įvairios atsipalaidavimo technikos - kvėpavimas, meditacija, šokis, judėjimas ar plaukiojimas.
- Reguliarūs apsilankymai pas gydytoją: Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai.
- Ultragarsinis tyrimas: 11-13 nėštumo savaitę atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data, apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominių genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės matmuo.
Ultragarsinis tyrimas: svarbi nėštumo priežiūros dalis
E. M. Ultragarsinis tyrimas - tai neinvazinis ir vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu, kuomet mes įvertiname vaisiaus raidą, augimą, būklę. Visoms moterims šis tyrimas atliekamas du kartus. Pirmą kartą - 11-13 nėštumo savaitę. Tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra, kurią gali atlikti jus prižiūrintis gydytojas akušeris ginekologas. Jei nėra jokių nukrypimų nuo normalios nėštumo eigos, to gali pakakti. Ultragarsinio tyrimo metu gydytojas akušeris ginekologas, tirdamas echoskopu, įvertins, kiek yra vaisių, kiek yra jų vandenų, pasakys, kur yra įsitvirtinusi placenta. Gydytojas taip pat įvertins vaisiaus anatomiją ir pamatuos patį vaisių.
Antrasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 18-20 nėštumo savaitėmis. Vaisius jau yra didesnis, todėl mes atidžiai tiriame visas jo anatomines struktūras: smegenis, širdį, galūnes. Šio tyrimo metu, jei šeima pageidauja, mes dažniausiai galime pasakyti ir vaisiaus lytį. Ultragarsiniam tyrimui specialiai ruoštis nereikia - tik atvykti pas gydytoją akušerį ginekologą paskirtu laiku. Iš pradžių nėščioji supažindinama su tuo, ką tyrimo metu stebėsime. Taip pat skatiname moteris užduoti joms kilusius klausimus tyrimo metu, o mes stengiamės kaip galime išsamiau į juos atsakyti.
Šio tyrimo metu mes visada vertiname vaisiaus augimą: matuojame galvą, pilvą, šlaunikaulį ir pagal tai skaičiuojame, koks numatomas jo svoris. Kiekvienas ultragarsinis tyrimas turi tam tikrą paklaidą ir mes visada ją nurodome. Dažniausiai kuo didesnis nėštumas, tuo didesnė paklaida gali būti. Tai priklauso nuo kelių dalykų: ultragarsinės aparatūros, kuri naudojama, nuo tiriančio specialisto patirties ir nuo tam tikrų specifinių iššūkių. Pavyzdžiui, kartais sunku nustatyti vaisiaus augimą dėl per mažo kiekio vaisiaus vandenų. Vertinant vaisiaus augimą, svarbiausias fiksuoti jo augimą dinamikoje.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Kiekvienas ultragarsinis tyrimas turi tam tikrą tikslą. Jei pacientė atvyko, jog būtų įvertinta vaisiaus raida, tai tiriame jo raidą, vertiname visas anatomines struktūras. Šio tyrimo metu galime pamatyti tam tikrą vaisiaus raidos ydą. Tai gali būti širdies patologija, smegenų patologija ar kitos. Dažnai tokias pastebėtas raidos ydas reikia patikslinti, pavyzdžiui, atliekant vaisiaus magnetinį rezonanso tyrimą. Pirmojo ir antrojo nėštumo trečdalio metu mes tiriame ir vertiname vaisiaus chromosominių anomalijų žymenis. Juos radę, diskutuojame su šeima dėl tolesnės nėštumo priežiūros. Jei vaisiui nustatoma tam tikra patologija, labai svarbi tampa gimdymo vieta. Konsultacijos metu aptariame, kur šis naujagimis turėtų gimti - ar Kauno Perinataliniame centre, ar Vilniaus. Atliekant ultragarsinius tyrimus, dažniausiai mes patvirtiname, kad nėštumo eiga yra sklandi.
Kūno pokyčiai 12-tą nėštumo savaitę
Maždaug dvyliktąją nėštumo savaitę jūsų gimda plečiasi ir pakyla virš dubens kaulų. Gimda lengvai stumia dubens ir pilvo organus. Maždaug šiuo metu nėštumas tampa pastebimas išoriškai, todėl patartina rinktis tinkamus drabužius.
Jei šis nėštumas Jums jau nebe pirmas, pastebėsite padidėjusį pilvuką. Jūsų gimda paplatėja iki 10 cm. ir kyla į pilvo ertmę. Gera žinia ta, kad nebespaus šlapimo pūslės taip smarkiai, ir apsilankymai tualete taps retesni. Mėgaukitės tuo, kol galite, nes trečiame nėštumo trimestre gimda padidės ir nusileis ant pūslės.
Dėl padidėjusios kraujo apytakos širdis pradeda plakti keletą dūžių į minutę dažniau. Dėl padidėjusio kraujo kiekio organizme gali dažnai kankinti galvos skausmai, tačiau dėl to būtina pasikonsultuoti su Jus prižiūrinčiu gydytoju. Turbūt pastebėjote tamsią pigmentinę juostą ant pilvo (linea negra), einančią nuo bambos iki gaktos?