Vištos, naminės vištos, yra vištinių paukščių (Galliformes) būrio, fazaninių (Phasianidae) šeimos naminiai paukščiai. Jos kilo iš bankivinės vištos (Gallus gallus bankiva) ir kitų Indijos šiaurinėje dalyje paplitusių vištų rūšių. Vištos auginamos dėl kiaušinių, mėsos ir plunksnų, o mėšlas naudojamas kaip trąša. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kiek kiaušinių višta gali dėti per dieną, ir aptarsime įvairius veiksnius, turinčius įtakos šiam procesui.
Vištų veislės ir jų produktyvumas
Pagal produkciją vištos skirstomos į dėsliąsias, mėsines ir mišraus produktyvumo (kiaušinių ir mėsos). Dėsliosios vištos yra nedidelės, greitai auga, anksti subręsta ir yra judrios. Kiaušinius jos pradeda dėti 5-6 mėnesių amžiaus ir per metus sudeda 250-320 kiaušinių. Mėsinės vištos yra didelės, trumpu kaklu, tvirtomis kojomis, maža galva ir trumpa uodega. Jos deda 120-150 kiaušinių. Mišriosios vištos yra vidutinio dėslumo ir per metus deda 230-280 dažniausiai rudų kiaušinių, sveriančių 55-62 g.
Nuo 20 a. pabaigos paukštininkystės produktų gamyboje naudojami trijų ar keturių linijų vištų krosai, kurie sudaromi grynaveislius paukščius kryžminant pagal tam tikrą formulę. Jų produktyvumas būna 10-20 % didesnis negu grynaveislių vištų. Didieji paukštynai, naudodami pasaulinių firmų dėsliuosius hibridus, per metus iš vištos surenka 310-315 kiaušinių. Lietuvoje daugiausia auginami dėsliųjų vištų krosai (Lohman Brown, Hisex Brown, Hy‑line, Lohman White) ir mėsinių vištų krosai (Cobb‑500, Ross‑208).
Skirtingos vištų veislės gali turėti skirtingą polinkį perėti ir skirtingą perėjimo trukmę. Kai kurios veislės, tokios kaip šilkinės vištos, yra žinomos dėl savo puikių perėjimo įgūdžių ir dažnai naudojamos kaip "auklės" kitų veislių kiaušiniams. Jos gali būti labiau linkusios perėti ir gali būti kantresnės. Tuo tarpu kitos veislės, pavyzdžiui, Livorno vištos, yra mažiau linkusios perėti ir dažniausiai naudojamos dėl didelio kiaušinių kiekio, o ne perėjimo instinkto.
Kiaušinių dėjimo ciklas
Biologiškai višta gali padėti tik vieną kiaušinį per parą, tačiau net ir tai nėra garantuota kiekvieną dieną. Kiaušinio formavimas trunka maždaug 24-26 valandas, todėl dėjimas kasdien įmanomas tik idealiomis sąlygomis. Vištos dėjimo ritmą formuoja keli glaudžiai susiję faktoriai. Veislė yra vienas svarbiausių kriterijų, lemiančių dėjimo dažnį. Dėjimo pikas pasiekiamas tarp 6 ir 18 mėnesių. Trūkstant kalcio, vitamino D3, baltymų ar energijos, kiaušinio formavimas sulėtėja. Dėjimas priklauso nuo dienos šviesos ilgumo. Vištoms reikia 14-16 val. Nors kartais pasirodo istorijų apie vištas, padėjusias du kiaušinius per parą, fiziologiškai tai yra ypač reta išimtis, o ne norma.
Taip pat skaitykite: Nepilnamečio vaiko nuosavybė
Veiksniai, turintys įtakos kiaušinių dėjimo dažnumui
Mityba
Norint, kad dedeklės tikrai būtų produktyvios, lesinti visgi reikia konkrečiai joms skirtais kombinuotaisiais lesalais. Negalima lesinti bet kuo, nes, nepatenkinus poreikio visoms būtinoms maisto medžiagoms, naudos iš dedeklės daug nebus. Nustatyta, kad dedeklės vištos sulesa 7-10 proc. lesalų daugiau, negu reikia kiaušinių gamybai ar gyvybiniams procesams palaikyti.
Vištoms dedeklėms skirti lesalai skirstomi pagal paukščio amžių:
- Startinis lesalas: iki 3 savaičių amžiaus vištaitėms;
- Auginimo lesalas: nuo 3 iki 8 savaičių;
- Vystymosi lesalas: nuo 9 iki 18 savaičių;
- Priešdėjiminis, pradedančioms dėti vištaitėms skirtas lesalas: nuo 17 iki 28 savaičių;
- Suaugusioms vištoms skirtas lesalas: nuo 29 iki 45 savaičių ir nuo 46 iki 65 savaičių.
Labai svarbu skirti lesalus pagal amžiaus periodą, nes nuo to priklauso ir paukščių augimas, vystymasis, sveikatingumas ir produktyvumas. Pagal kiekvieną periodą paruošiamas lesalas, pripildytas tuo laikotarpiu reikalingomis medžiagomis: kalciu, vitaminais, aminorūgštimis ir kt., kurios užtikrina, kad vištaitės būtų aprūpintos jomis tada, kai reikia ir tokiu kiekiu, kokio reikia. Jei būna daug kiaušinių be lukštų, reikia persvarstyti lesinimo racioną. Gali būti, kad pašaruose nėra pakankamai kietųjų komponentų (pvz., žvyro), fosforo ir kalcio. Lesale taipogi turi būti vitaminų, kaulų miltų bei smulkios druskos. Jei višta dedeklė serga nutukimu, ji negalės normaliai dėti kiaušinių.
Aplinka
Laikant paukščius ant gilaus kraiko, mažiausi lesalų nuostoliai patiriami, kai į lovelio tipo lesalines vienu metu pilama ne daugiau kaip trečdalis lesalinės gylio, o naudojant pakabinamas lesalines - du trečdaliai lesalinės gylio. Lesalinės viršutinis kraštas, nelygu viščiukų amžius, turi būti jų nugaros aukštyje. Gėralinė keliama 2 cm aukščiau.
Auginant ant gilaus kraiko, 1 kv. m laikoma 12-18 vienadienių viščiukų. Jei viščiukų daugiau, paukštidė turi būti gerai vėdinama. Kraikui naudojamos pjuvenos, drožlės, šiaudai, durpės ir kita. Kraiko drėgnumas neturėtų būti didesnis kaip 25 proc. Paukštidėje žiemą turėtų būti 5-8 OC, dar geriau - 12-16 OC ir 60-75 proc. drėgmės. Labai svarbu išvengti kraštutinių aplinkos temperatūrų (minusinės -2-10 OC, pliusinės - daugiau kaip 28-30 OC.
Taip pat skaitykite: Ar narkozė saugi kūdikiams?
Apšvietimas
Dedeklių produktyvumas labai priklauso nuo apšvietimo trukmės. Intensyvus apšvietimas vištoms nėra reikalingas, geriausia - natūrali dienos šviesa. Dedeklės dažnai nustoja dėti kiaušinius dėl nepakankamo apšvietimo. Sutrumpėjus šviesiajam paros laikui, paukštininkas turi pasirūpinti papildomo apšvietimo pajungimu. Geriausias variantas žiemą - palaikyti nuolatinį 13 valandų vištidės apšvietimą per dieną. Kai kurioms produktyviausioms veislėms reikalingas 17 valandų šviesos laikotarpis. Jei tokio apšvietimo neįmanoma gauti natūraliai, reikia naudoti dirbtinį apšvietimą.
Stresas
Vištas gali pulti įvairios ligos ir parazitai, tačiau priešingai nei lietuviškoje patarlėje apie varnus, vištos kartais viena kitai akį kerta. Vištų kapojimasis dar vadinamas kanibalizmu. Pašalinti stresą. Sužeistas vištas atskirti nuo kitų, suteikti peštukėms veiklos: pridėti druskų akmenų, kad vištos turėtų užsėmimą ir galėtų lesti. Taip kartu paukščiai gaus ir papildomų mineralų. Stresui mažinti gali būti skiriama ir antistresinių vitaminų papildų. Esant galimybei, įprastą šviesą pakeisti raudonomis lempomis.
Net ir trumpalaikiai aplinkos pokyčiai, tokie kaip karštis, šaltis ar plėšrūno keliamas nerimas, gali perkelti kiaušinio formavimosi ciklą ir sulėtinti dėjimą kelioms dienoms.
Amžius
Vištos dėjimo ritmą formuoja keli glaudžiai susiję faktoriai. Veislė yra vienas svarbiausių kriterijų, lemiančių dėjimo dažnį. Dėjimo pikas pasiekiamas tarp 6 ir 18 mėnesių. Po trejų metų dėjimas natūraliai mažėja, o vyresnės vištos kartais visai nustoja dėti ilgesniems laikotarpiams.
Ligos ir parazitai
Jei vištelės ilgai nededa kiaušinių, verta atidžiai ištirti jų elgesį ir išvaizdą. Galbūt jos serga ar yra kažkuo užsikrėtusios. Jei atsiranda kokių nors simptomų, bylojančių apie vištos susirgimą, nereikėtų eksperimentuoti su savigyda, bet geriau nedelsiant kreiptis į veterinarą. Sezoninio plunksnų metimo metu vištos deda mažiau kiaušinių. Kiaušinių dėjimo sumažėjimą gali sukelti kokia nors patologija - pvz., užsikrėtimas helmintais.
Taip pat skaitykite: Priežastys, kodėl dvejų su puse metų vaikas klykia migdomas
Kaip paskatinti vištas dėti daugiau kiaušinių
- Užtikrinkite visavertę mitybą. Lesalas turi būti subalansuotas ir skirtas tam amžiaus periodui.
- Palaikykite tinkamą aplinką. Paukštidėje žiemą turėtų būti 5-8 OC, dar geriau - 12-16 OC ir 60-75 proc. drėgmės.
- Užtikrinkite pakankamą apšvietimą. Geriausias variantas žiemą - palaikyti nuolatinį 13 valandų vištidės apšvietimą per dieną.
- Sumažinkite stresą. Pašalinkite stresą. Sužeistas vištas atskirti nuo kitų, suteikti peštukėms veiklos.
- Reguliariai tikrinkite sveikatą. Jei atsiranda kokių nors simptomų, bylojančių apie vištos susirgimą, nereikėtų eksperimentuoti su savigyda, bet geriau nedelsiant kreiptis į veterinarą.
Įdomūs faktai apie vištas
- Žemėje vištų daugiau nei žmonių - 25 mlrd.
- Vištos gali prisiminti daugiau nei 100 skirtingų žmonių veidų.
- Višta kiaušinius per dieną paverčia maždaug 50 kartų ir per metus gali sudėti daugiau nei 300 kiaušinių.
- Kiaušinio spalva priklauso nuo vištos ausų. Vištos raudonomis ausimis deda rudus kiaušinius, o vištos baltomis ausimis deda baltus kiaušinius.
- Kad padėtų tuziną kiaušinių, višta turi suvalgyti maždaug pusantro kilogramo pašaro.
- Vištos gali bėgti iki 14,5 kilometro per valandą greičiu!
- Vištos kalbasi su savo viščiukais, kol jos dar yra kiaušinyje, o viščiukai gali čirbėti būdami lukšte.