Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti žyminio mokesčio klausimus, susijusius su globos ir rūpybos nustatymu Lietuvoje. Straipsnyje remiamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, įskaitant Civilinį kodeksą ir Civilinio proceso kodeksą, taip pat teismų praktika.
Žyminis Mokestis: Bendroji Apžvalga
Žyminis mokestis yra valstybės rinkliava, mokama už teismo atliekamus veiksmus, susijusius su civilinių bylų nagrinėjimu. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis žyminį mokestį, yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Mokesčio mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie kreipiasi į teismą dėl tam tikrų veiksmų atlikimo.
Mokestis mokamas už:
- Kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose.
- Atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
- Pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
- Apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo.
- Prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba įrodymų užtikrinimo ar rinkimo priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėjamomis bylomis, taip pat kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis (iki ieškinio atitinkamam teismui ar arbitražui pareiškimo).
- Skundus dėl arbitražo sprendimo.
Žyminio Mokesčio Tarifai
Žyminio mokesčio dydžiai priklauso nuo bylos pobūdžio ir reikalavimo sumos.
Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis. Dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose - pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt eurų.
Taip pat skaitykite: Mokestis už globos pareiškimą
Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.
Už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba įrodymų užtikrinimo ar rinkimo priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėjamomis bylomis, taip pat kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis (iki ieškinio atitinkamam teismui ar arbitražui pareiškimo), mokamas vieno šimto eurų žyminis mokestis.
Už skundus dėl arbitražo sprendimo mokamas penkių šimtų eurų žyminis mokestis.
Aukščiau nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.
Jeigu prieš kreipdamosi į teismą šalys ginčą sprendė mediacijos būdu, mokama 75 procentai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Šioje dalyje nurodytu atveju teismui turi būti pateikti rašytiniai įrodymai apie ginčo sprendimą mediacijos būdu.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija tėvams apie darželio mokesčius
Žyminis Mokestis Turtiniuose Ginčuose
80 straipsnis nustato žyminio mokestį turtiniuose ginčuose:
- iki trisdešimt tūkstančių eurų - 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų;
- nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų - devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų;
- nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos - du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų.
Jeigu prieš kreipdamosi į teismą šalys ginčą sprendė mediacijos būdu, mokama 75 procentai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Šioje dalyje nurodytu atveju teismui turi būti pateikti rašytiniai įrodymai apie ginčo sprendimą mediacijos būdu. Šioje dalyje nurodyta žyminio mokesčio lengvata netaikoma, jeigu paaiškėja, kad šalis prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus.
Už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis.
Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose).
Už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.
Taip pat skaitykite: Mokestis už turtą globos namuose
Žyminio Mokesčio Tarifų Pavyzdžiai
Šioje lentelėje pateikiami žyminio mokesčio tarifų pavyzdžiai turtiniuose ginčuose:
| Ieškinio Suma | Žyminio Mokesčio Dydis |
|---|---|
| Iki 30,000 EUR | 3% (bet ne mažiau kaip 20 EUR) |
| 30,001 - 100,000 EUR | 900 EUR + 2% nuo sumos, viršijančios 30,000 EUR |
| Virš 100,000 EUR | 2,300 EUR + 1% nuo sumos, viršijančios 100,000 EUR |
Lengvatos ir Atleidimas Nuo Žyminio Mokesčio
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas (CPK) numato tam tikras lengvatas ir atleidimus nuo žyminio mokesčio. CPK 83 straipsnis nustato asmenų kategorijas, kurios atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose, nagrinėjamose teismuose.
Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami:
- Darbuotojai - bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, ir vartotojai - bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.
- Ieškovai - bylose dėl išlaikymo priteisimo.
- Ieškovai - bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo.
- Ieškovai - bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
- Prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, - toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą.
- Šalys - bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą.
- Šalys - bylose dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis.
- Įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys - už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.
- Ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys - bankroto ar restruktūrizavimo bylose.
- Valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) - už ieškinius dėl lėšų išieškojimo.
- Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas.
- Sutuoktiniai - už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu ir vieno sutuoktinio prašymu.
- Pareiškėjai - už pareiškimus, paduodamus Civilinio proceso kodekso V dalies XXIX ar XXXIX skyriuose nustatyta tvarka.
- Šalys - bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo.
- Pareiškėjai - bylose dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir panaikinimo, dėl vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų.
- Asmenys - kitais Civilinio proceso kodekse ar kituose įstatymuose numatytais atvejais.
Atleidimas Nuo Žyminio Mokesčio Dėl Viešojo Intereso
Jeigu rūpyba yra nustatoma ir rūpintojas paskiriamas globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimu, nuo žyminio mokesčio atleidžiama pagal LR CPK 83 str. 1 d. 5 p., nes taip ginamas viešas interesas.
Prašymas Dėl Atleidimo Nuo Žyminio Mokesčio
Asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota.
Nei LR CPK 83 str. 1d., reglamentuojančiame atleidimą nuo žyminio mokesčio, nei specialiame straipsnyje nėra numatyta atleidimo nuo žyminio mokesčio galimybė tuo atveju, kai rūpyba yra nustatoma veiksnaus asmens prašymu, todėl teismo galima tik prašyti iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (LR CPK 83 str. 3 d.) arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą (LR CPK 84 str.). Tokie prašymai turi būti motyvuoti, prie jų privalo būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokių prašymų pagrįstumą.
Žyminis Mokestis Nustatant Rūpybą Veiksniam Asmeniui
LR CK 3.279 str. reglamentuoja rūpybos skyrimą visiškai veiksniam asmeniui. Rūpybą steigti ir skirti rūpintoją galima tik teismo tvarka, padavus minėtą prašymą ar pareiškimą apylinkės teismui pagal asmens, kuriam reikalinga rūpyba, gyvenamąją vietą, o jeigu tokios vietos nėra - pagal jo faktinio buvimo vietą (LR CPK 509 str. 2 d.).
Veiksnaus asmens pareiškime reikalaujama nurodyti rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo reikalingumo motyvus (LR CPK 509 str. 3 d.). Rengiantis bylos nagrinėjimui, bylą nagrinėsiantis teismas privalo pavesti globos ir rūpybos institucijai jam pateikti duomenis, reikalingus bylai nagrinėti. Taip pat globos ir rūpybos institucija privalo teismui pateikti išvadą, kurios turiniui taikomi LR CPK 506 str. 2 d. 1-3 p.
2) jeigu pateikiama rūpintojo kandidatūra, pridedamas rašytinis šio asmens sutikimas (LR CK 3.279 str. 3 d. nurodyta, kad rūpintojas skiriamas tik rašytiniu jo paties sutikimu) ir sveikatos būklės pažyma, išduota sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
Globos ar rūpybos institucijos (turėtų būti taikoma ir prokuroro pareiškimui) pareiškime turi būti nurodyti duomenys apie veiksnų asmenį, kuriam prašoma nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją, taip pat privalo būti pagrįstas rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo reikalingumas. Be to, reikalaujama pridėti globos ir rūpybos išvadą, atitinkančią LR CPK 506 str. 2 d. 1-3 p. numatytus reikalavimus (LR CPK 509 str. 4 d.).
Bylą nagrinėjantis teismas (asmens privatumo ir duomenų apsaugos tikslais) išreikalauja duomenis apie asmens, rekomenduojamo paskirti rūpintoju, teistumą ir administracinius teisės pažeidimus (LR CPK 509 str. 5 d.).
LR CPK 509 str. 6 d. nustatyta, kad byla dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo yra ypatingosios (ne ginčo) teisenos byla, nagrinėjama tik žodinio proceso tvarka.
Apie bylos nagrinėjimą visada pranešama:
- globos ir rūpybos institucijai, kurios atstovo dalyvavimas yra būtinas ir kuris privalo pateikti išvadą teisme;
- asmeniui, kuriam prašoma nustatyti rūpybą;
- taip pat asmeniui, rekomenduojamam skirti rūpintoju bei
- kitiems suinteresuotiems bylos baigtimi asmenims, pavyzdžiui, kitiems šeimos nariams, kurie taip pat galėtų būti suinteresuoti tapti veiksnaus asmens rūpintojais.
Privaloma dalyvauti teismo posėdyje tiktai globos ir rūpybos institucijos atstovui bei asmeniui, kurį rekomenduojama paskirti rūpintoju, tačiau teismas gali nuspręsti, kad yra būtinas ir asmens, kuriam yra reikalingas rūpintojas, dalyvavimas. Kaip ir asmens, kurį rekomenduojama skirti rūpintoju, būtinas ir rūpintinio (asmeniui, kuriam reikalinga rūpyba) sutikimas su rūpintojo paskirimu (LR CK 509 str. 7 d.).
2) kai veiksniam asmeniui nedalyvaujant teismo posėdyje, teismui pateikiamas notarine tvarka patvirtintas sutikimas, taip garantuojant, kad asmuo sutikimą pareiškia asmeniškai ir nėra jo valios trūkumų.
Rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo klausimas yra išsprendžiamas priimant teismo nutartį. Jei prašymas ar pareiškimas tenkinami, nutartyje nurodomi duomenys apie rūpintinį ir rūpintoją. Tokiu atveju paskirtam rūpintojui teismas privalo išaiškinti jo teises bei pareigas ( LR CPK 509 str. 8-9 d.).
Kaip ir visų ypatingosios teisenos bylų atveju, yra nustatytas žyminis mokestis. Nors yra du neturtiniai reikalavimai - nustatyti veiksniam asmeniui rūpybą bei paskirti rūpintoją - tačiau atskirai jie nėra apmokestinami, nes tarpusavyje neatsiejamai susiję.
LR CK 3.279 str. 3 d. nustatyta, kad veiksnaus asmens rūpintojo veiklos rūpintinio turtiniais interesais teisinis pagrindas yra tarp rūpintojo ir rūpintinio sudaryta pavedimo turto arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartis, kuriose nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Būtų tikslinga tokios sutarties projektą pridėti prie pareiškimo steigti rūpybą ir skirti rūpintoją, taip garantuojant, kad sutartis nebus diskriminuojanti, pažeidžianti silpnesnės šalies interesus.
Alternatyvus Požiūris Į Vaiko Gyvenamosios Vietos Nustatymą
Teisiniai ginčai dėl vaikų Lietuvoje dažnai apima tėvų ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos. Dažnai šalia šių ginčų kyla ir ginčas dėl vaiko išlaikymo.
Dažnai ginčo šalys pasiklysta ir vaiko gyvenamąja vietą ginčo įkarštyje supranta, kaip „aukso puodą“, kurį būtinai turiu laimėti. Nuo to, gi, priklauso ant kieno pečių guls teismo sprendime nurodytos vaiko išlaikymo sumos mokėjimas - kas kuriam moka. Skatinama kova ir konkurencija. Tai ypač apsunkina šalių derybas dėl taikos sutarties.
Individualizuotas Sprendimas Dėl Vaiko Išlaikymo
Individualizuoto sprendimo dėl vaiko išlaikymo, dėl kurio šalims pavyko susitarti, esmę sudarė šių elementų sistema:
- Vaiko išlaidos skirstomos į tas, kurios susijusios su aplinkybe, kad vaikas tuo metu yra su vienu iš tėvų, ir išlaidos, kurios reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, nepriklausomai nuo aplinkybės, su kuriuo iš tėvų tuo metu yra vaikas.
- Kiekvienas iš tėvų visa apimtimi ir savo nuožiūra skiria lėšas vaiko poreikiams tuo metu, kai vaikas yra su juo, ir šios lėšos nėra apibrėžiamos konkrečia suma.
- Išlaidos, kurios reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, nepriklausomai nuo aplinkybės, su kuriuo iš tėvų tuo metu yra vaikas, yra apmokamos abiejų tėvų lygiomis dalimis.
Periodiškas Vaiko Gyvenamosios Vietos Keitimas
Šalių sudarytoje sutartyje buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kartu numatant, kad vaiko gyvenamoji vieta periodiškai yra pakeičiama, „automatiškai“ nustatoma su antruoju iš tėvų rotacijos principu.
Nagrinėjamu atveju, šalys apsisprendė, kad formali vaiko gyvenamoji vieta kiekvienų kalendorinių metų pirmą pusmetį nustatoma su vienu, o antrąjį - su antruoju iš tėvų. Šioje vietoje dar kartą pažymėsime, kad kitos sutarties nuostatos dėl vaiko - bendravimo tvarka ir vaiko išlaikymas - veikia nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.