Žydų tauta, sudaranti nedidelę pasaulio gyventojų dalį, išsiskiria pasiekimais mokslo, verslo ir kitose srityse. Net trečdalis Nobelio premijos laureatų ir pasaulio milijonierių yra žydų kilmės. Tokie žmonės kaip Laris Elisonas, Markas Zuckerbergas ir Stevas Balmeris - tik keli pavyzdžiai. Šis fenomenas kelia klausimą: kokia yra žydų sėkmės paslaptis? Atsakymas slypi vaikų auklėjime, kuris remiasi šeima, bendruomene, tradicijomis, pagarba, laisve ir atsakomybe. Šiame straipsnyje panagrinėsime kertinius Izraelyje gyvenančių vaikų auklėjimo principus.
Šeima - Pamatas ir Didžiausia Vertybė
Šeimos kultas yra vienas iš pagrindų, ant kurio laikosi žydų bendruomenė. Tai pastebima Izraelyje, kur gausu vaikų žaidimų aikštelėse, tėvų su vežimėliais ir triukšmo kavinėse. Vaikų skaičius šeimose priklauso nuo finansinių galimybių, jėgų ir sveikatos. Religingose šeimose, kurios paklūsta Dievo palaiminimui „Būkite vaisingi ir dauginkitės“, gali būti ir po 11 vaikų.
Žydų auklėjimo sistema su visomis jos taisyklėmis geriausiai matoma Izraelyje, nors dalį principų naudoja tėvai visame pasaulyje. Šeima laikoma didžiausia bendruomenės vertybe, kur gerbiamos tradicijos ir jų laikomasi. Pavyzdžiui, kiekvieną penktadienio vakarą vaikai stengiasi atvykti vakarienės pas tėvus atšvęsti Šabato arba susirinkti kartu per didžiąsias metų šventes sinagogoje. Tai kuria artumo ir bendrumo jausmą. Vaikai mokomi gerbti ir mylėti artimuosius, matydami tai savo akimis ir dalyvaudami rūpinantis vienas kitu.
Žydai atsakingai kuria šeimas, aptardami daugybę aktualių klausimų dar iki santuokos. Šeimos dažnai pradedamos kurti vėliau, sulaukus 30 metų, kai žmogus jau subrendo. Prieš sukurdami šeimą, jaunieji aptaria savo požiūrį į vaikų auklėjimą ir pareigų pasiskirstymą. Tėčiai aktyviai dalyvauja vaikų auklėjime, skirdami tam savo laiką. Senelių ir tėvų pavyzdys yra vienas iš pagrindinių auklėjimo metodų. Žydų šeimose priimta rodyti meilę ne tik vaikui, bet ir vienas kitam.
Šeimoje svarbūs vyro ir moters santykiai, jų tarpusavio meilė, pagarba ir rūpestis vienas kitu. Tai ugdo vaikams darnios šeimos santykių modelio supratimą, kurį jie vėliau perneša į savo šeimas. Mamos moko mergaites rūpintis šeimos poreikiais, skleisti šilumą, gerbti vyrus, o tėčiai savo pavyzdžiu moko džiaugtis šeima, dėkoti, rūpintis, žaisti su vaikais. Matydami tvirtus tėvų santykius, vaikai jaučiasi saugūs ir mylimi, o šį jausmą neša per visą savo gyvenimą. Taip pat iš tėvų bei giminių elgesio, žodžių, gestų vaikai perima vertybes, tradicijas, moralines dogmas, reakcijas į grėsmes ir stebi, kaip susidorojama su sunkumais.
Taip pat skaitykite: Berniuko gimimo papročiai žydų kultūroje
Bendruomenė - Aktyvi Auklėtoja
Viena iš įdomiausių Izraelio žmonių ypatybių yra ta, kad kiekvienas gali „auklėti“ kitų vaikus ir net suaugusius. Kiekvienas Izraelio pilietis jaučiasi atsakingas už visos tautos išsiauklėjimą, kultūrą, žinias, moralinių normų supratimą ir vertybių žinojimą. Patarimas ar pataisymas nereiškia smerkimo, o rodo rūpestį ir norą padėti.
Priešingai, nei kartais nutinka kitose šalyse, Izraelyje kiekvienas praeivis padės bet kuriam vaikui, kaip savam, juo pasirūpins ir ras problemos sprendimą. Pagalbos sulauks kiekvienas pasimetęs, nusibrozdinęs kelį ar liūdnas vaikas. Tai priverčia kiekvieną bendruomenės narį jaustis reikalingu, neleidžia jaustis vienišu ir kuria saugumo, bendrumo bei pasitikėjimo atmosferą.
Laisvė Būti
Pagrindinis principas, kuriuo remiamasi žydų šeimoje, yra meilė ir pagarba kiekvienam žmogui. Auklėjimas nukreiptas į tai, kaip paruošti vaiką gyvenimui: kaip pasinaudoti savo talentais ir stiprybėmis, kaip susitvarkyti su savo silpnybėmis, kaip išmokti daryti pasirinkimus. Nors kartais iš anekdotų apie žydes mamas galima susidaryti įspūdį, kad jos viską sprendžia už savo vaikus, Izraelyje mamos auklėja vaikus, kad jie taptų savarankiški ir savo pavyzdžiu augintų savo vaikus.
Stebint vaikus Izraelyje, gali susidaryti įspūdis, kad jie auga chaose, didelėje laisvėje, be ribų. Iš tiesų čia vaikams daug kas leidžiama: triukšmauti viešose vietose, sėdėti ant šaltų grindų, kreiptis į suaugusius „tu“. Tačiau vaikams nuo mažens diegiama atsakomybė už save ir savo veiksmus, už savo ir kitų žmonių sveikatą, saugumą ir rūpestį. Laisvė turi ribas, kurių negalima peržengti, nes tai gali pakenkti tau ar kitiems.
Atsakomybė Už Savo Sprendimus ir Elgesį
Kartu su laisve, vaikai nuo pat mažens mokomi atsakingumo. Tėvai moko vaikus planuoti laiką bei darbus, sudaryti savo dienotvarkę ir teisingai paskirstyti prioritetus. Dienotvarkėje dažniausiai yra daugybė veiklų, tarp kurių būtinos: namų darbų ruoša, pagalba namuose, popamokinė veikla ir vaiko laikas sau. Vaikai mokomi, jog gyvenime žmogus turi būti užsiėmęs, siekti tikslų, tobulėti, mokytis, bet tuo pat metu kiekvienoje dienoje privalu suplanuoti laiką tiek šeimai, tiek sau pačiam. Taip žmogus išlaiko balansą ir gyvena visavertį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Žydų vaikų tragedija Ariogalos kontekste
Pasitikėjimo Savimi Stiprinimas
Dar viena svarbi žydų auklėjimo detalė - tai vaikų pagyrimas. Tėvai visada suranda už ką pagirti savo vaiką, net už smulkmenas. Vaikai Izraelyje nelyginami vieni su kitais, akcentuojama tai, kad žmogus pasiekė ar padarė ką nors daugiau nei vakar. Tai skatina vaikus judėti į priekį užtikrinčiau. Kiekvienas vaikas žino, kad net jeigu nepasiekė norimo rezultato, bus pagirtas už patį procesą, už bandymą, pastangas, kantrybę, valią ir ryžtą. Kiekvienas yra skatinamas nepaliauti tyrinėti ir bandyti toliau. Tėvai stengiasi pagirti savo vaiką prie kitų žmonių, kas dar labiau sustiprina pasitikėjimo savimi ir pripažinimo jausmą.
Žydų vaikai, kaip ir visi vaikai, gali klysti ar kažką „pridirbti“. Tokiu atveju stengiamasi ramiai išsiaiškinti situaciją, argumentuoti ją, ieškoti sprendimų be kaltinimų, žeminimų ar fizinių bausmių. Vaikai nuo mažens mokomi uždavinėti daug klausimų, įvairiapusiškai žiūrėti į situaciją, įvertinti visas galimybes, ieškoti sprendimų, o ne užsiimti savęs ar kitų kaltinimais.
Žydų Pedagagogikos Principai
Žydų pedagogikos principas skatina ir ugdo savimi pasitikinčią, įvairiapusę, stiprią, protingą, verslią, lanksčią ir mokančią priimti sprendimus asmenybę. Žydų vaikai nežino kas yra tingulys ir bereikalingas švaistymasis po kiemus: smuikas, anglų kalba, matematika - viskas kartu ir daug.
Gyrimas ir Motyvacija
Žydų vaikai ugdomi motyvuojant, kad kiekvienas vaikas yra pasaulio centras, pasaulio valdovas. Vaikus reikia auklėti kiekvieną dieną sakant, kad jie yra talentingi, protingi, o ne netikėliai, iš kurių nieko nebus. Jei kiekvieną dieną motyvuosime vaiką kartodami, kad jis yra genialus, daro progresą ir net neaukštas pažymys yra didžiulis įvertinimas, padėsime vaikui pasitelkti pasąmonės galias ir paskatinsime jį iš tiesų judėti į priekį.
Tačiau gyrimas neturi tapti meilikavimu, nes tai gali apkarsti. Žydai sudaro vaikui užduotis ir tikrina, kaip jis jas vykdo, ir tik tada giria. Jie aiškina vaikams, kad pinigai ir gerovė neatsiranda šiaip sau, kad tai kainuoja brangiai. Žydų šeimos galva susėda su vaiku ir jo klausia: „Sūnau, kaip manai, iš kur mūsų šeimos gerovė: namas, automobiliai, kompiuteris? Ogi iš mūsų su mamyte darbo. O tu dar neuždirbi, esi tik vartotojas, todėl tam, kad galėtum naudotis šita gerove, irgi turi dirbti: gauti gerus pažymius, gerai elgtis, gerbti tėvus.“
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Žinių Siekimas ir Kompetencija
Žydai sako, kad nežinojimas yra tragedija, žlugimas. Žinių siekimas, mokslas yra esminis žydų tautos bruožas. Netgi tarpukario mažaraščių žydų šeimose pagarba mokslui, knygoms buvo didžiulė. Išmintingi tėvai, norėdami šiandien paskatinti vaikus skaityti, pasiūlo kartu skaityti tą pačią knygą, o po to ją visiems aptarti.
Šeimos Bendravimas ir Tradicijos
Žydai turi gyvą tradiciją savaitgalį susėsti kelioms kartoms prie bendro pietų stalo ir dalytis įspūdžiais, kaip kiekvienam sekėsi praėjusią savaitę, ką pavyko pasiekti naujo, gal kuriam reikia tėvų, senelių ar kitų šeimos narių pagalbos. Šeimos bendravimas, iš kartos į kartą perduodama išmintis yra vaikų auklėjimo sistemos dalis.
Laisvė ir Atsakomybė
Suteikdami vaikams neribotą laisvę, žydai reikalauja atsakomybės ir pagarbos tėvams, seneliams. Lietuvių akimis, matomą absoliučios laisvės vaikui suteikimą žydai sieja su vaiko, kaip asmenybės savigarbos, ugdymu.
Antisemitizmo Įtaka
Daugumą žydų skatino ir tebeskatina siekti mokslo žinių antisemitizmas. Žydai, negalėdami gyventi istorinėje tėvynėje, ilgai klajojo po pasaulį, bet net kelis šimtus metų daugelyje Europos šalių žydams buvo draudžiama įsigyti žemės. Be to, supratę, kad kilnojamasis turtas - žinios, gebėjimai, priešingai nei nekilnojamasis turtas, nei dega, nei kas atimti gali, žydai per kartų kartas skatina vaikus mokytis. Antisemitizmas privertė žydus siekti būti geresnius už kitus, nes jei būsi vidutiniokas, iš darbo neišgyvensi. Vaikai, dar prieš pradėdami lankyti mokyklą, supranta, kad įsitvirtinti antisemitiškai nusiteikusiose visuomenėse nebus lengva, teks įdėti kur kas daugiau jėgų ir pastangų.
tags: #zydu #vaiku #auklejimas