Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra plačiai paplitusi infekcija, kuri gali paveikti tiek vyrus, tiek moteris. Nėštumo metu ŽPV kelia ypatingą susirūpinimą, todėl svarbu žinoti, kaip šis virusas gali paveikti nėštumą, kokie tyrimai yra rekomenduojami ir kokios yra gydymo galimybės. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime ŽPV tyrimus nėštumo metu, rizikos veiksnius, prevencines priemones ir kitą svarbią informaciją, kuri padės jums priimtiInformuotus sprendimus dėl savo sveikatos ir būsimo kūdikio gerovės.
Kas Yra Žmogaus Papilomos Virusas (ŽPV)?
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) - virusų sukelta, kontaktiniu lytiniu keliu plintanti liga, kuri dažniausiai būna lėtinė. Jis gali pažeisti odą, viršutinius kvėpavimo takus, lytinių organų sistemas, gleivinę ir net sukelti ikivėžinius arba vėžinius susirgimus. Yra žinoma daugiau nei 150 ŽPV tipų, kurie klasifikuojami pagal vėžio sukėlimo rizikos laipsnį. Žemos rizikos ŽPV tipai dažniausiai sukelia gerybines karpas ir papilomas, o aukštos rizikos ŽPV tipai yra susiję su gimdos kaklelio, išangės, varpos, vulvos, makšties ir burnos ertmės vėžiniais susirgimais.
ŽPV dažniausiai perduodamas lytinio kontakto metu, tačiau taip pat gali būti perduotas ir per neapsaugotą kontaktą su užsikrėtusio asmens oda ar gleivine. Be to, jeigu šiuo virusu yra užsikrėtusi nėščia moteris, ji šią infekciją gali perduoti savo vaisiui.
ŽPV ir Nėštumas: Ką Svarbu Žinoti?
Nėštumas sukelia daugybę fiziologinių pokyčių moters organizme, kurie gali paveikti imuninę sistemą. Nors pats ŽPV netrukdo pastoti ar sėkmingai išnešioti kūdikio, nėštumo metu svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Imuninės Sistemos Pokyčiai: Nėštumo metu imuninė sistema gali būti šiek tiek susilpnėjusi, o tai gali turėti įtakos ŽPV infekcijos eigai. Kai kuriais atvejais ŽPV gali suaktyvėti nėštumo metu.
- ŽPV Perdavimas Kūdikiui: Nors rizika nedidelė, ŽPV gali būti perduotas kūdikiui gimdymo metu. Tai gali sukelti kūdikiui papilomatozę, kuomet ant kvėpavimo takų gleivinės atsiranda papilomos, dažniausiai tai gerybinės kilmės navikai.
- Gimdos Kaklelio Pokyčiai: Nėštumo metu gali atsirasti gimdos kaklelio pokyčių, kurie gali būti susiję su ŽPV infekcija. Svarbu reguliariai atlikti tyrimus, kad būtų galima stebėti šiuos pokyčius ir laiku imtis priemonių.
ŽPV Tyrimai Nėštumo Metu: Kada ir Kodėl?
Gimdos kaklelio PAP tyrimas nėštumo metu yra SAUGUS. Rekomenduojama PAP tyrimą atlikti iki nėštumo/planuojant nėštumą. Nėštumo pradžioje tyrimas atliekamas jei per pastaruosius trejus metus jis nebuvo atliktas, jei ne nėštumo metu buvo aptikta patologinių gimdos kaklelio pokyčių, apžiūros metu gimdos kaklelis atrodo pakitęs arba individualiai atsižvelgiant į klinikinę situaciją.
Taip pat skaitykite: Ką rodo CRB nėštumo metu?
Moterims, nuo 25 metų, rekomenduojama kartą per 3 metus atlikti onkocitologinį gimdos kaklelio tyrimą. Pagal gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinę programą, pasitikrinti nemokamai Lietuvoje gali visos moterys nuo 25 iki 60 metų :
- Nuo 25 iki 35m. - kartą į 3 metus imamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis (PAP)
- Nuo 35 iki 60m. - kartą į 5 metus. atliekamas gimdos kaklelio medžiagos paėmimas aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimui (ŽPV)
Jei moteris neatitinka prevencinės programos, remiantis ACOG (angl. American College of Obstetricians and Gynecologists) rekomenduojama pradėti patikrą, atlikti PAP tyrimą, nuo 21 metų. Tačiau, jeigu yra ankstyva lytinių santykių pradžia, aktyvus lytinis gyvenimas, partnerių kaita, imunosupresinės būklės, žalingi įpročiai, genetinė rizika - rekomenduojama patikra pradėti praėjus 3 metams po lytinio gyvenimo pradžios.
PAP Testas: Kas Tai Ir Kaip Jis Atliekamas?
PAP testas atliekamas specialiu šepetėliu. Nuo gimdos kaklelio makštinės dalies paviršiaus ir kanalo paimtas ląstelės praskiedžiamos ant objektinio stiklelio ar talpinamos į specialią skystąją terpę. Paimtas mėginys siunčiamas į patologijos laboratoriją, kur mikroskopu tiriama, ar ląstelėse nėra ankstyvųjų pakitimų.
Yra du PAP testo metodai: tepinėlis ant stikliuko ir skystosios terpės tyrimas. Šie metodai skiriasi mėginio paruošimo technika, rezultatyvumu ir papildomų tyrimų galimybėmis. Naudojant skystą terpę, šepetėlis su visa tyrimui paimta medžiaga nuo gimdos kaklelio iš karto įmetamas į buteliuką. Medžiaga, paimta į skystą terpę, saugoma 1 mėnesį, todėl prireikus galima atlikti papildomus tyrimus, neimant naujo mėginio. Iš skystosios terpės galima atlikti papildomus molekulinius tyrimus: nustatyti ŽPV, lytiškai plintančių infekcinių ligų sukėlėjus bei imunocitocheminį Cintec PLUS tyrimą.
Gimdos kaklelio PAP tyrimą po gimdymo galima atlikti praėjus 3-6 mėnesiams po gimdymo. Norint išvengti klaidingai teigiamų/neigiamų atsakymų dėl hormoninių pokyčių, iškart po gimdymo gimdos kaklelio PAP atlikti nerekomenduojama .Jeigu nėštumo metu buvo nustatyti pokyčiai PAP tyrime, ankščiausiai atlikti PAP tyrimą galima po 6 sav. po gimdymo.
Taip pat skaitykite: Svarbu žinoti apie MRSA nėštumo metu
ŽPV Aukštos Rizikos 14 Genotipų Nustatymas (PGR Metodu)
Tyrimas „ŽPV aukštos rizikos 14 genotipų nustatymas (PGR metodu)“ yra modernus molekulinės diagnostikos tyrimas, skirtas tiksliai identifikuoti žmogaus papilomos viruso (ŽPV) aukštos onkogeninės rizikos tipus žmogaus organizme. Šis tyrimas atliekamas taikant polimerazės grandinės reakcijos (PGR) metodą, kuris leidžia aptikti viruso DNR net esant labai mažam jo kiekiui ir diferencijuoti konkrečius ŽPV genotipus.
Tyrimas rekomenduojamas moterims ir vyrams, kai įtariama ŽPV infekcija, kai nustatomi pakitimai gimdos kaklelio citologijos tyrime (PAP tepinėlyje), kai pasireiškia lytinių organų karpos arba kaip profilaktinė priemonė siekiant anksti aptikti aukštos rizikos genotipus ir įvertinti vėžio riziką. Tyrimui dažniausiai imamas gimdos kaklelio arba makšties tepinėlis moterims, o vyrams - šlaplės, varpos ar išangės tepinėlis. Kai kuriais atvejais tiriamas ir burnos ar gerklės tepinėlis, jei įtariama burnos ertmės ŽPV infekcija. 48 valandas iki mėginio paėmimo nerekomenduojama turėti lytinių santykių, naudoti makšties tepalų, vaistų ar prausiklių.
Teigiamas rezultatas rodo, kad mėginyje aptikta aukštos rizikos ŽPV genetinės medžiagos, o atsakyme nurodomas konkretus ŽPV genotipas ar keli genotipai. Tai reiškia padidėjusią gimdos kaklelio ar kitų anogenitalinių sričių vėžio riziką, todėl rekomenduojama ginekologo ar urologo konsultacija, kolposkopija ar dažnesnė profilaktinė kontrolė, įvertinant citologiniu tyrimu.
Ką Daryti, Jei Nėštumo Metu Nustatomas ŽPV?
Jei nėštumo metu nustatomas ŽPV, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kuris įvertins situaciją ir rekomenduos tinkamą stebėjimo ir gydymo planą. Dažniausiai nėštumo metu nėra skiriamas specialus ŽPV gydymas, tačiau svarbu reguliariai atlikti PAP testus ir kolposkopiją, kad būtų galima stebėti gimdos kaklelio pokyčius.
Jei nustatomi ikivėžiniai pokyčiai, gydymas gali būti atidėtas iki gimdymo, nebent pokyčiai yra labai dideli ir kelia didelę riziką. Svarbu atsiminti, kad daugeliu atvejų ŽPV infekcija išnyksta savaime per kelerius metus, o nėštumas neturi įtakos šiam procesui.
Taip pat skaitykite: Kada atlikti Dauno sindromo tyrimą
Kaip Apsisaugoti Nuo ŽPV?
Efektyviausias būdas apsisaugoti nuo ŽPV yra skiepai. Juo geriausia skiepyti 11-15 m. mergaites ir berniukus dar iki lytinių santykių pradžios, tačiau pasiskiepyti rekomenduojama ir suaugusioms moterims. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad ŽPV vakcinos yra saugios. Vakcina negydo jau esamos infekcijos, tačiau padeda apsaugoti nuo kitų ŽPV tipų, kurių žmogus dar nėra turėjęs.
Be to, svarbu laikytis šių prevencinių priemonių:
- Saugūs Lytiniai Santykiai: Naudokite prezervatyvus kiekvieną kartą lytinių santykių metu. Nors prezervatyvai visiškai neapsaugo nuo ŽPV, jie gali sumažinti viruso perdavimo riziką.
- Lytinių Partnerių Skaičiaus Ribojimas: Kuo daugiau lytinių partnerių, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti ŽPV.
- Rūkymo Atsisakymas: Rūkymas silpnina imuninę sistemą ir didina riziką užsikrėsti ŽPV.
- Imuniteto Stiprinimas: Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas padeda stiprinti imuninę sistemą ir kovoti su infekcijomis.
Ar ŽPV Gali Sukelti Vėžį Nėštumo Metu?
Aukštos vėžio rizikos ŽPV tipai yra pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis. Tačiau, pats ŽPV netrukdo pastoti ar sėkmingai išnešioti kūdikio. Dažnu atveju, bet koks parinktas vėžio gydymas nėštumo metu, siekiant nėštumą išsaugoti, yra eksperimentinis, ypač kai navikas didelis.
Jei yra diagnozuoti ir patvirtinti mikroinvazinio vėžio pokyčiai (Carcinoma in situ), invazinio vėžio rizika yra maža (mažesnė nei 5 proc.). Toks nėštumas gali būti tęsiamas iki gimdymo termino be didelės rizikos vėžiui progresuoti iki gilios invazijos. Jei yra abejonių dėl diagnozės patikimumo, galima svarstyti atlikti kūginę gimdos kaklelio biopsiją, tačiau jos metu ir po jos komplikacijų (savaiminio persileidimo, gausesnio kraujavimo) rizika siekia 20-33 proc.
PAP Po Gimdos Pašalinimo: Ar Reikia Atlikti?
ACOG rekomendacijos moterims po gimdos pašalinimo operacijos - moterims, kurioms buvo atlikta histerektomija (gimdos pašalinimo operacija), vis tiek gali tekti atlikti PAP tyrimus. Sprendimas priimamas atsižvelgiant į tai, ar buvo pašalintas gimdos kaklelis, kodėl buvo reikalinga histerektomija ir ar anamnezėje buvo gimdos kaklelio ląstelių intraepiteliai pakitimai ar gimdos kaklelio vėžys.
Net jei gimdos kaklelis pašalintas histerektomijos metu, gimdos kaklelio ląstelių vis tiek gali būti makšties bigėje. Jei anksčiau sirgote gimdos kaklelio vėžiu arba yra buvo didelių laipsnio gimdos kaklelio pokitimų, turite tęsti patikrą.