Įvadas
Ar žmogus gimsta su iš anksto nustatytu moraliniu kompasu, ar jo elgesys yra aplinkos ir auklėjimo rezultatas? Šis klausimas amžius jaudina filosofus, psichologus ir tėvus. Nors vienareikšmio atsakymo nėra, moksliniai tyrimai vis labiau pabrėžia aplinkos, socialinio kapitalo ir net genetinių predispozicijų įtaką asmenybės formavimuisi. Šiame straipsnyje gilinamės į šiuos aspektus, nagrinėdami, kaip socialinis kapitalas, auklėjimas ir net tam tikri psichikos sutrikimai gali veikti žmogaus elgesį ir gabumus.
Socialinis Kapitalas Ir Jo Įtaka Elgesiui
Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslininkų doc. dr. Brigitos Miežienės ir prof. dr. Arūno Emeljanovo tyrimai atskleidžia socialinio kapitalo svarbą įvairiems mokinių sveikatos rodikliams. Socialinis kapitalas apima aplinkos socialinius resursus, socialinius ryšius, priklausymą grupei, bendruomenei, socialinį organizuotumą, socialinę sanglaudą, toleranciją, pasitikėjimą, socialinę paramą bei socialinio bendradarbiavimo normas įvairiuose socialiniuose kontekstuose - šeimoje, mokykloje, bendraamžių grupėje ir pan. (Hiroshi et al., 2012).
Socialinio Kapitalo Poveikis Mokymosi Pasiekimams Ir Psichologinei Būklei
Tyrimų rezultatai rodo, kad didesnis socialinis kapitalas šeimos bei bendraamžių kontekstuose siejasi su geresniais mokymosi pasiekimais (Novak, Emeljanovas, Mieziene et al., 2018). Šeimos, kaimynystės, mokyklos (santykiuose su mokytojais) kontekstuose, bendradarbiavimas tarp mokinių yra susiję su mažesniu mokinių psichologiniu distresu (Novak, Popovic, Emeljanovas et al., 2016), o šeimos, kaimynystės, mokyklos (santykių su mokytojais) kontekstuose - su mokinių geriau vertinama savo sveikata (Novak, Emeljanovas, Mieziene et al., 2018).
Socialinis Kapitalas Ir Fizinis Aktyvumas
Pastarasis mokslininkų tyrimas, kuriame analizuoti daugiau nei 2000 9-12 klasių mokinių su fiziniu aktyvumu susijusio elgesio ir socialinio kapitalo ryšiai, nustatė, kad tik vos 16 proc. vyresniųjų klasių mokinių yra pakankamai fiziškai aktyvūs, t. y. vidutinio-didelio fizinio aktyvumo veiklomis užsiima ne mažiau nei 7 valandas per savaitę, kaip šiai amžiaus grupei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Kuo daugiau draugų turi moksleivis ir kuo dažniau jis dalyvauja socialinėse veiklose, tuo labiau jis yra fiziškai aktyvus laisvalaikiu. Be to, socialinis kapitalas šeimos, mokyklos ir bendraamžių kontekstuose siejamas ir su didesne vidine motyvacija būti fiziškai aktyviems.
Teorinės Prielaidos
Gautus rezultatus paaiškina teorinės prielaidos, teigiančios, kad socialinio kapitalo reikšmė elgesiui gali reikštis per:
Taip pat skaitykite: Prasmės paieškos gyvenime
- Jo atskiruose socialiniuose kontekstuose suteiktas žinias apie elgesį (pvz., per suteiktas žinias apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai, fiziniam pajėgumui).
- Psichologinius procesus, kai suteikiamas emocinis palaikymas.
- Neformalią socialinę kontrolę, socialinio bendradarbiavimo normas, kai skatinama laikytis socialinėje grupėje pageidaujamo elgesio (kai mankštintis, sportuoti ir rūpintis savo sveikata yra norma) (Kawachi & Berkman, 2000).
- Per kolektyvinius veiksmus, kai grupė, kuriai priklauso asmuo, elgiasi atitinkamai socialinėms normoms, pavyzdžiui, laikosi fizinio aktyvumo rekomendacijų ir mankštinasi ar sportuoja (Vilalonga-Olives & Kawachi, 2017).
Šie paminėti socialinio kapitalo veikimo principai gali skatinti ir formuoti tiek prosocialų, sveikatai palankų elgesį, tiek ir priešingą jam.
Tamsioji Socialinio Kapitalo Pusė
Tyrimas atskleidė ir "tamsiąją" socialinio kapitalo pusę. Kuo dažniau mokiniai dalyvauja įvairiose socialinėse veiklose ir būna fiziškai aktyvesni laisvalaikiu, tuo labiau dažniau dalyvaujantys linkę nelankyti fizinio ugdymo pamokų be pateisinamos priežasties, palyginus su mokiniais, kurie socialinėse veiklose dalyvauja rečiau. Vadinasi, bėgimas iš fizinio ugdymo pamokų netiesiogiai gali būti siejamas su didesniu laisvalaikio fiziniu aktyvumu, o pamokų praleidinėjimas gali būti viena iš socialinio dalyvavimo formų, nes dažniausiai tokios akcijos vyksta organizuotai.
Elgesys - geras jis ar blogas - yra užkrečiantis kaip virusas ir plinta tarp artimiausių socialinių kontaktų. Taigi tyrimo rezultatai patvirtino, jog egzistuoja ir tamsioji socialinio kapitalo pusė.
Auklėjimo Įtaka Moraliniam Vystymuisi
Vaikas ateina į šį pasaulį moraliai bespalvis, jis nėra nei geras, nei blogas. Tik brendimo metais įgyjama įprotis sakyti tiesą arba griebtis melo. Tiesa yra objektyvus gėris, tačiau ji yra abstraktaus pobūdžio ir negali būti apčiuopiama. Šiandieniniame pasaulyje yra daug neteisybės garbintojų, kurie savo melą vadina diplomatija, politika ar tiesiog mados reikalu.
Melas Ir Tiesa
Vaikai melagiais negimsta. Melai skirstomi į numatytus, gynimosi ir fantazijos melus. Vaikų vaizduotė taip pat gali iškreipti tikrovę. Laikui atėjus, kiekvienas vaikas ima domėtis realiuoju pasauliu, stengiasi suprasti dalykus taip, kaip jie yra. Tėvai, kurie skundžiasi, kad jų vaikas tebegyvena svajonių pasaulyje, turėtų patikrinti savo auklėjimo metodus.
Taip pat skaitykite: Šeteniai: gimę ir susiję
Auklėjimas tiesai lengviau pasiekiamas, padrąsinant išpažinti ją, negu grasinant bausme. Reikia neužmiršti, kad nusižeminimas išpažįstant nusižengimą jau savaime yra nubaudimas. Ir vertinti ne tiek vaiką, kaip asmenį, bet jo konkrečius darbus, jo elgesį.
Tėvų Pavyzdys
Mokyklinio amžiaus vaikas yra natūraliai linkęs imituoti tokias morales normas ar gyvenimo filosofiją, kokia yra praktikuojama ir suaugusiųjų pavyzdžio parodoma jo aplinkoj. Jei namuose buvo pabrėžiama svarba būti ar tapti turtingu arba sėkmingu sporte arba moksle, vaikas stengsis tokiu tapti. Tad jei ne tik žodžiais, bet ir darbais mokysime vaiką, kad būti geram ir teisingam yra gražiausi žmogaus būdo bruožai, didžiausiu atlyginimu jam taps pagyrimas už gerumą ir teisingumą.
Pavyzdžiui, ketverių metų vaikas klauso, kaip mama duoda įsakymą tarnaitei: "Jei kas man skambins telefonu, prašau pasakyti, kad manęs nėra namuose." Vaikas mato motiną besirengiant eiti į miestą. Tokiu būdu vaikas mokosi būti sąmokslininku melavimo technikoj.
Perdėtas Spaudimas Ir Neurozės
Toks didelis spaudimas visur dalyvauti ir visur rungtyniauti, stengtis būti pirmuoju tiek moksle, tiek sporte, tiek čiuožime, muzikoj ar kitur, vaiką vargina ne tik fiziniai, bet ir dvasiniai. Nenuostabu, kad jaunų žmonių tarpe vis daugiau ir daugiau atsiranda neurotikų. Laimingiausia grupė vaikų yra tų tėvų, kurie traktuoja jaunuolį kaip savarankišką individą ir respektuoja jo pamėgimus, diskutuoja su juo jo besiformuojančią filosofiją, o ne užkerta kiekvieną jo mintį ar sakini žodžiais: “Kai aš mažas buvau”…
Gabumai Ir Sutrikimai: Ryšys Ar Atsitiktinumas?
Įdomu tai, kad tam tikri psichikos ar raidos sutrikimai, tokie kaip disleksija, šizofrenija ir Aspergerio sindromas, kartais siejami su išskirtiniais talentais. Pavyzdžiui, disleksija kamavo Leonardo da Vinci, Pablo Picasso, Thomą Edisoną, Albertą Einsteiną, Michaelą Faraday, Alexanderį Bellą, Johną Lennoną. Psichologų teigimu, dauguma disleksijos kamuojamų žmonių mieliau problemas sprendžia galvodami ir veikdami, o ne kalbėdami. Būtent taip pasireiškia jų talentas, atsiskleidžia galimybės.
Taip pat skaitykite: Astrologija ir gimimo data
Taip pat, keletas studijų parodė ryšį tarp šizofreniją sukeliančių genų ir kūrybiškumo. Pavyzdžiui, pastebėta, kad profesionalūs poetai ir aktoriai turi keletą bruožų, padedančių diagnozuoti šizofreniją, tai kliedesiai, haliucinacijos, nuotaikų kaita ir panašūs dalykai. Aspergerio sindromą turintys žmonės neretai pasižymi išskirtiniais talentais, jie gali būti itin gabūs matematikai, mėgsta daug kartų atlikti tą patį darbą, kuris kitiems gali būti nuobodus. Šiuo sindromu sirgo Nikola Tesla, Isaacas Newtonas, Ludwigas van Beethovenas, Billas Gatesas, Bobas Dylanas ir kiti.
Taigi tokie nežymūs, bet vis dėlto psichikos sutrikimai tiems žmonėms duoda visai kitokį matymą, supratimą, įsivaizdavimą, jie kitaip perteikia ir atskleidžia pasaulį.
Galvinų Šeimos Pavyzdys
Norint iliustruoti sudėtingą genetinės predispozicijos ir aplinkos sąveiką, galima pažvelgti į Galvinų šeimos istoriją. Vieną po kito liga pakirto penkis šeimos sūnus. Namų aplinka tapo nevaldoma - dominavo konfliktai, smurtas, įtampa, nuolatinė grėsmė. Dešimtmečius trukę genetiniai Galvinų šeimos tyrimai padėjo mokslui atsisakyti klaidingų teorijų ir nukreipti dėmesį į tikrąsias ligos šaknis. Naujausi genomo masto tyrimai nustatė beveik 300 įprastų genetinių variantų ir daugiau nei 20 retų variantų, susijusių su šizofrenijos sutrikimu. Tačiau šizofrenijos išsivystymas geriausiai suprantamas per genų ir aplinkos sąveiką. Nors genetiniai veiksniai lemia pradinę riziką, aplinkos poveikis gali pakeisti šią riziką, padidindamas arba sumažindamas ligos pasireiškimo tikimybę.
Įsitikinimai Ir Suvokimas: Kaip Jie Formuoja Mūsų Tikrovę
Mūsų įsitikinimai ir suvokimas vaidina lemiamą vaidmenį formuojant mūsų tikrovę. Ne visus savo įsitikinimus mes suvokiame sąmoningai. Kartais kokia nors mintis, žvelgiant paviršutiniškai, mums atrodo priimtina, tačiau giliai viduje netikime, kad tai įmanoma. Pritarimas kokiainors idėjai yra paprasčiausias proto sprendimas, o placebo efektas reikalauja gilaus tikėjimo. Jeigu norime, kad placebas veiktų, pirmiausia turime pakeisti kai kuriuos įsitikinimus apie save ir apie tai, kas yra įmanoma. Todėl būtina suprasti, kas yra įsitikinimai ir iš kur jie atsiranda.
Įsitikinimų Formavimasis
Kai tam tikrų minčių ir jausmų seka tampa įpročiu ar ima pasireikšti mašinaliai, susiformuoja nusiteikimas. O kadangi mintys ir jausmai sukuria būties būvį, nusiteikimą iš tikrųjų galima pavadinti trumpai trunkančiu būties būviu. Jis nuolat svyruoja ir keičiasi, atsižvelgiant į tai, apie ką galvojame ir kaip jaučiamės. Jeigu tokį patį nusiteikimą išgyvename daug kartų, laikui bėgant, jis ima automatiškai reikštis. Nusiteikimas, lydintis mus ilgą laiką, tampa įsitikinimu. Įsitikinimas yra ilgiau trunkantis būties būvis - tai mintys ir jausmai (nusiteikimas), kuriuos pakartotinai galvojome ir jautėme, kol jie įsitvirtino neuronų tinkluose smegenyse ir buvo emociškai užprogramuoti mūsų kūne.
Grupė tarpusavyje susijusių įsitikinimų suformuoja suvokimą. Realybės suvokimas yra pastovus būties būvis, kuris remiasi ilgalaikiais įsitikinimais, nusiteikimais, mintimis ir jausmais. Kadangi įsitikinimai glūdi pasąmonėje (tai reiškia, kad jūs dažnai nė nežinote, kodėl tikite tam tikrais dalykais, ir paprastai savo įsitikinimų sąmoningai nesuvokiate, kol jiems nemetamas iššūkis), vadinasi, suvokimas - jūsų subjektyvus žvilgsnis į pasaulį - didžiąja dalimi yra pasąmonės požiūris į jūsų praeities realybę.
Placebo Efektas Ir Įsitikinimai
Norint pakeisti implicitinį, arba pasąmoninį, suvokimą, reikia tapti sąmoningiems: daugiau dėmesio skirti visiems savo asmenybės ir savo gyvenimo aspektams, kuriems iki šiol dėmesio faktiškai neskirdavote. Vienintelis būdas pakeisti savo įsitikinimus ir suvokimą, siekiant sukelti placebo efektą, yra pakeisti savo būties būvį.
Pagyrūnai Ir Dvasingumas
Įdomu tai, kad pasigirti žmonės mėgsta, bet klausytis pagyrų nemėgsta niekas. Visos pagyrūnų kalbos - užuominomis ar tiesiogiai - skirtos savo pranašumui prieš kitus parodyti. Yra didžiulis skirtumas tarp noro pasidalinti savo džiaugsmu su žmonėmis ir noro pasipuikuoti prieš kitus.
Kaip išvengti pagyrų? Pirmiausia - išmokti pastebėti savo pokalbiuose su žmonėmis norą pasigirti ir sąmoningai jį stabdyti. Tai nėra paprasta, nes turime pamatyti savo egoizmą iš šalies. Ir svarbiausia - vystyti savo dvasines savybes, kurios yra geriausia atsvara egoizmui ir vartotojiškam materializmui. Dvasingas žmogus į pagyrūną žiūri kaip į žmogų, turintį silpnybę (trūkumą) - įprotį girtis, todėl pagyros jo neerzina.
Mąstymo Virusai Ir Manipuliavimo Technikos
Mūsų mąstyme yra daugybė mąstymo (mentalinių) virusų, t.y., sąvokų (dogmų, šablonų, melo), kurios iškraipo mūsų mąstymą, o kartu - mūsų pasaulėžiūrą ir visą mūsų gyvenimą. Labai daug žmonių negali atskirti teisingos, paremtos faktais arba realia patirtimi informacijos nuo kažkieno nuomonių, prielaidų ar interpretacijų. Šiai dienai yra išskirti keli mąstymo virusų tipai: mentalinės šiukšlės, melas, virusas "įsilaužėlis", virusas-parazitas, virusas-pavergėjas.
Taip pat egzistuoja manipuliavimo technikos, tokios kaip "Overtono langas", kurios pagalba galima įdiegti į visuomenės sąmonę bet kokią, kad ir pačią absurdiškiausią idėją.
Emocijų Konstrukcija Ir Pozityvumas
Emocijų mokslas išgyvena revoliuciją. Psichologė ir neuromokslininkė Lisa Feldman Barrett įrodo, kad mes, žmonės, kiekvieną emocijos atvejį sukonstruojame pagal unikalią smegenų, kūno ir kultūros sąveiką. Emocijos negyvena konkrečiose smegenų srityse, smegenys konstruoja tikrovę, kurią suvokia, ir emocijas, kurias jos (ir mes) patiria, naudodamosi pagrindinėmis smegenų sistemomis, o ne tam skirtomis grandinėmis.
Svarbu suprasti, kad pozityvumas - tai ne tik teigiamos mintys. Pozityvumas prasideda nuo minčių ir apima visas mūsų būsenas ir visas gyvenimo sritis. Aukščiausio žmogiškos savybės: besąlygiška meilė, išmintis, dvasingumas, altruizmas, sąžiningumas, atsakomybė, dėkingumas, teisingumas, dosnumas, lygybė, geraširdiškumas ir kitos dorybės. Pozityvumas - gebėjimas harmonizuoti visas pasitaikančias gyvenime situacijas.
Anomija Ir Beprasmiškumo Pojūtis
Dažniausi šiuolaikinių žmonių skundai - chroniškas nuovargis, apatija, beprasmiškumo pojūtis. Toks “pavargusios visuomenės“ sindromas dar vadinamas anomija (gr. - įstatymų, normų nebuvimas). Anomija - socialinis reiškinys, kai susilpnėja visuomeniniai ryšiai, vyksta dorovinis nuopolis, nyksta tradicijos. Ypač ryškiai ji pasireiškia įvairių perversmų, krizių, nestabilumo, ryškios žmonių socialinės nelygybės fone.