ŽIV Tyrimas Nėštumo Metu: Svarba, Procedūros ir Profilaktika

Įvadas

ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) yra retrovirusas, kuris pažeidžia T limfocitus ir sukelia imuninės sistemos nepakankamumą. Nėštumo metu ŽIV infekcija kelia ypatingą susirūpinimą, nes virusas gali būti perduotas vaikui nėštumo metu, gimdymo metu arba žindant. Šiame straipsnyje aptariama ŽIV tyrimų svarba nėščioms moterims, tyrimų tvarka Lietuvoje, perinatalinio ŽIV perdavimo profilaktikos priemonės ir kita svarbi informacija.

ŽIV Tyrimų Svarba Nėštumo Metu

Nėščiųjų patikra dėl ŽIV yra itin svarbi, nes ankstyvas ŽIV infekcijos nustatymas leidžia taikyti perinatalinės ŽIV profilaktikos priemones. Šios priemonės padeda užkirsti kelią ŽIV perdavimui iš motinos vaikui ir užtikrinti, kad naujagimis gimtų neužkrėstas ŽIV.

Prof. Saulius Čaplinskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, pabrėžia, kad "Nėščiųjų patikros dėl ŽIV esmė - kuo anksčiau išaiškinti ŽIV infekciją nėščiajai ir taikyti jai perinatalinės ŽIV profilaktikos priemones, kurios leidžia užkirsti kelią ŽIV perdavimui iš motinos vaikui ir pagimdyti ŽIV neužkrėstą naujagimį."

ŽIV Tyrimų Tvarka Lietuvoje

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, nėščiųjų tyrimai dėl ŽIV yra atliekami valstybės lėšomis. Pagal Lietuvoje galiojančią nėščiųjų sveikatos tikrinimo tvarką, visoms nėščiosioms numatytas tyrimas dėl ŽIV infekcijos du kartus:

1. Pirmo apsilankymo pas gydytoją metu.
2. 32 nėštumo savaitę arba tarp 29-40 nėštumo savaitės.

ULAC duomenimis, pastaruosius trejus metus nėščiosioms vidutiniškai kasmet atliekama apie 45 tūkst. tyrimų, iš kurių viena pusė atliekama valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose, kita - privačiose ASPĮ.

Taip pat skaitykite: Ką rodo CRB nėštumo metu?

ŽIV Perdavimo Būdai ir Rizika

Užsikrėtusi ŽIV nėščioji gali užkrėsti savo vaiką šiais būdais:

• Nėštumo metu (vaisiui esant gimdoje, prieš gimdymą).
• Gimdymo metu (dėl sąlyčio su motinos krauju arba gimdos kaklelio išskyromis, kuriose yra viruso).
• Po gimdymo žindant kūdikį (ŽIV yra infekuotos moters piene).

Didžiausia ŽIV perdavimo tikimybė vaikui yra gimdymo metu ir siekia 60-70 procentų. Žindant kūdikį ŽIV perdavimo rizika yra 10-15 proc., t.y. maždaug kas dešimtas žindymas baigiasi ŽIV perdavimu kūdikiui.

Perinatalinio ŽIV Perdavimo Profilaktikos Priemonės

Perinatalinio (iš motinos vaikui) ŽIV perdavimo profilaktikos priemonės apima:

1. Antiretrovirusinių vaistų vartojimą: Nėštumo ir gimdymo metu.
2. Tinkamai parinktą gimdymo taktiką: Atsižvelgiant į tyrimus, gali būti taikoma Cezario pjūvio operacija.
3. Naujagimiui kuo greičiau taikomą prevencinį gydymą.
4. Rekomendacijas nežindyti kūdikio: ŽIV profilaktikos tikslais šiuo virusu užsikrėtusioms moterims rekomenduojama nežindyti savo kūdikių ir motinos pieną keisti dirbtiniais pieno mišiniais.

Šių priemonių taikymas ŽIV perdavimo iš motinos vaikui tikimybę sumažina iki vieno procento. Nieko nedarant, maždaug kas antros ŽIV užsikrėtusios nėščiosios naujagimis gali būti infekuotas ŽIV.

Rekomendacijos ŽIV Užsikrėtusioms Nėščioms Moterims

• Antiretrovirusinė terapija (ART): ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skiriamas antiretrovirusinis gydymas.
• Planinė Cezario pjūvio operacija: Rekomenduojama atlikti 38 nėštumo savaitę.
• Naujagimio nežindymas: Rekomenduojama naujagimio nežindyti, verčiau maitinti pieno mišiniais.
• Gimdymo vietos pasirinkimas: Vadovaujantis Žmogaus imunodeficito viruso perdavimo motinos vaikui profilaktikos tvarkos aprašu, rekomenduojama ŽIV užsikrėtusias nėščiąsias siųsti arba pervežti gimdyti į vieną iš šių sveikatos priežiūros įstaigų: VšĮ Vilniaus miesto universitetinę ligoninę, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę VšĮ Kauno klinikas arba VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę.

Infekcijos Šaltiniai ir Prevencija

ŽIV infekcijos šaltinis - užsikrėtęs žmogus. Virusas plinta per:

Taip pat skaitykite: Svarbu žinoti apie MRSA nėštumo metu

• Nesaugius lytinius santykius.
• Naudojimąsi užkrėstais švirkštais.
• Perpilant užkrėstą kraują.
• Nuo motinos vaikui nėštumo, gimdymo ar žindymo metu.

ŽIV neplinta:

• Per orą.
• Liečiant.
• Naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais.
• Per vabzdžių (pvz., uodų, erkių) įkandimus.

Kita Svarbi Informacija apie Infekcijas Nėštumo Metu

Be ŽIV, nėštumo metu svarbu atlikti tyrimus dėl kitų infekcijų, kurios gali kelti pavojų tiek motinai, tiek vaisiui. Šios infekcijos apima:

• Toksoplazmozę: Pagrindiniai infekcijos šaltiniai yra užteršta aplinka ir infekuota žalia ar nepakankamai termiškai apdorota mėsa. Serganti motina parazitą gali perduoti per placentą vaisiui, neturinčiam imuniteto.
• Raudonukę: Susirgus raudonuke nėštumo metu, virusas infekuoja vaisių, o tai lemia didelę apsigimimų tikimybę: smegenų pažeidimus, širdies defektus, aklumą bei kurtumą.
• Citomegalovirusą (CMV): Infekcija nėščioms moterims yra itin pavojinga, nes gali sukelti įvairių komplikacijų vaisiui, ypač jei užsikrėtimas įvyksta pirmosiomis nėštumo savaitėmis.
• Chlamydia trachomatis: Lytiniu keliu plintanti liga, dažnai diagnozuojama nėštumo metu. Gali sukelti įvairių komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas ar vaisiaus dangalų ankstyvasis plyšimas.
• B grupės beta hemolizinį streptokoką: Infekcija pasireiškia sepsiu, pneumonija ar meningitu. Nėščiosioms šie streptokokai gali sukelti jokiais simptomais nepasireiškiančią bakteriuriją arba cistitus, kurie vėliau gali sukelti inkstų uždegimus.
• Vėjaraupių virusą: Jei motina užsikrečia vėjaraupių infekcija ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (nuo 8 iki 20 sav.), vaisiui gresia įgimto vėjaraupių sindromo išsivystymo rizika.
• Ureaplasma urealyticum/Ureaplasma parvum: Bakterijos, kurios gali būti aptinkamos sveiko žmogaus urogenitalinėje sistemoje, ir nors dažnai jos yra besimptomės, nėštumo metu gali sukelti įvairių komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui.
• Hepatitą B: HBV perdavimo iš motinos vaikui rizika iš HBsAg (+) motinų jų kūdikiams, nenaudojant aktyviosios ir pasyviosios imunizacijos, siekia 90%.

Kiti Tyrimai Nėštumo Metu

Nėštumo metu rekomenduojama atlikti ir kitus tyrimus, kurie padeda įvertinti nėščiosios ir vaisiaus sveikatą:

• Bendras kraujo tyrimas: Profilaktiškai šis tyrimas nėštumo laikotarpiu atliekamas bent 3-4 kartus.
• Bendras šlapimo tyrimas: Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje.
• Gliukozės tyrimas.
• Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM).
• Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas.
• PRISCA (prenatal risk calculation) tyrimas: Įvertinama vaisiaus chromosominių ligų ar kitų apsigimimų rizika.
• Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT): Tiksliausias atrankinis vaisiaus genetinių ligų rizikos įvertinimo tyrimas.
• Skydliaukės funkcijos tyrimai: Skydliaukės funkcijos sutrikimas gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui.

Statistikos Duomenys

2017 metais Lietuvoje ŽIV infekcija nustatyta keturioms nėščiosioms. Užpernai per nėščiųjų sveikatos patikrą buvo nustatytos 9 ŽIV užsikrėtusios nėščiosios - dvigubai daugiau nei pernai. Iki 2018 sausio 1d. Lietuvoje diagnozuota 3012 ŽIV infekcijos atvejų, iš kurių 7 vaikai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per 2002-2010 metų laikotarpį užregistruoti 66 ŽIV infekuotų moterų gimdymai. Dviems vaikams nustatyta ŽIV infekcija, kiti - sveiki.

Taip pat skaitykite: Kada atlikti Dauno sindromo tyrimą

tags: #ziv #tyrimas #nestumo #metu