Žindymas yra natūralus procesas, tačiau pirmoji savaitė po gimdymo gali būti kupina iššūkių. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sėkmingai pradėti žindyti, su kokiais sunkumais galite susidurti ir kaip juos įveikti.
Pirmosios Valandos Po Gimdymo
Vos gimusį naujagimį rekomenduojama nedelsiant nuogą guldyti ant apnuogintos mamos krūtinės. „Oda prie odos“ kontaktas stiprina mamos ryšį su kūdikiu, skatina priešpienio ir pieno gamybą bei didina sėkmingo ir ilgo žindymo tikimybę. Visos nebūtinos procedūros, tokios kaip svėrimas, matavimas, vitamino K davimas, turėtų būti atidėtos vėlesniam laikui.
Žindymo Dažnumas ir Trukmė
Nepriklausomai nuo paros laiko, pirmas dvi paras žindyti reiktų taip dažnai, kaip reikalauja kūdikis, bet ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą. Leiskite vaikeliui miegoti, tačiau dieną jį pažadinkite (jeigu anksčiau neatsikels pats) kas 3, naktį - kas 4 valandas. Svarbu stebėti mažylio elgesį ir atpažinti ankstyvus alkio požymius:
- Mažylis žiojasi.
- Išsišioja liežuvį.
- Čiulpia kumštelius.
- Sukioja galvą, ieškodamas krūties.
- Greitai juda akytės (net jei mažylis miega).
- Verkia (vėlyvas alkio signalas).
Neribokite žindymo trukmės, nes riebalų kiekis žindymo metu didėja, todėl riboti laiką ar skubėti keisti krūtį nevertėtų. Ši taisyklė yra pati svarbiausia žindymo sėkmei, kadangi pieno kiekis tiesiogiai priklausys nuo to, kaip dažnai ir ilgai mažylis žįs krūtį. Viskas vyksta „paklausos - pasiūlos“ principu, kai mažylis žindžia, jis siunčia signalą smegenims ir „užsisako“ daugiau pienelio. Kad pienas gamintųsi, krūtis būtina stimuliuoti.
Pieno Sudėtis: Priešpienis, Pereinamasis ir Brandusis Pienas
Pirmosiomis dienomis kūdikio maistas yra priešpienis, kuris paprastai pradeda gamintis dar nėštumo metu. Priešpienio pirmą parą pasigamina labai mažai (vos 1-2 arbatiniai šaukšteliai kiekvieno maitinimo metu), tačiau tai yra pakankamas maisto kiekis naujagimiui, turinčiam vos vyšnios dydžio skranduką.
Taip pat skaitykite: Raudonos dėmės ant krūtinės priežastys
Šiomis dienomis priešpienį ima keisti pereinamasis pienas (priešpienio ir brandaus pieno mišinys), kinta jo spalva iš gelsvos į vis baltesnę. Pieno gaminasi vis daugiau: kūdikio skrandukas trečią gyvenimo parą jau yra maždaug graikiško riešuto dydžio ir vienu metu kūdikis suvalgo apie 25 ml pieno vieno maitinimo metu.
Praėjus 10-14 dienų nuo naujagimio gimimo, pereinamąjį pieną pakeis brandusis pienas. Dabar jis šviesesnis, baltas ar net melsvas. Svarbu paminėti, kad žindant pieno sudėtis kinta: kūdikį vos priglaudus prie krūties teka skystas, liesesnis pienas, skirtas numalšinti troškulį, jį palaipsniui keičia riebesnis, sotesnis pienas. Svarbu, kad kūdikis žįstų vieną krūtį ilgėliau ir ne tik „atsigertų“, o gautų ir riebesnio pieno.
Pienas nesigamina savaime: jo gamybą žįsdamas „užsako“ kūdikis. Žindant svarbu pakaitomis duoti abi krūtis. Labai dažnai pasitaikanti klaida - duoti mišinuko nepagrįstai įtarus, kad kūdikiui trūksta pieno.
Svorio Kritimas ir Augimo Šuoliai
Pirmosiomis dienomis žindomi naujagimiai netenka apie 7-10% gimimo metu buvusio svorio - tai yra visiškai normalu ir tai nėra ženklas, kad jam trūksta pieno.
Apytiksliai antros savaitės pabaigoje galite tikėtis pirmojo augimo šuolio, kurio metu mažylio apetitas išauga. Tiek, kiek nori, tol, kol žinda ir periodiškai stebite rijimo judesius. Vienam kūdikiui ir mamai tai gali būti 5 minutės, kitai porai - 25 minutės. Laikrodis ir skaičiai nieko nesako. Jeigu po 5 minučių kūdikis užmiega ar pasidaro neramus, arba ilgai žinda, bet nepastebite pieno rijimo epizodų, keiskite krūtį, jei reikia, pažadinkite kūdikį. Kai kuriems silpniems kūdikiams krūtis pradžioje gali reikėti keisti kas 2-5 minutes. Kiti kūdikiai gali pavalgyti iš vienos krūties per 15-20 minučių. Dar kitiems gali reikėti 20 min iš vienos krūties ir dar 20 min iš kitos krūties.
Taip pat skaitykite: Žindymo mitai
Visi skaičiai, kuriuos čia parašiau, nieko nereiškia, o konkrečiu atveju reikia žiūrėti į konkretaus kūdikio elgesį: jeigu vieno maitinimo metu žindo aktyviai, rijo pienelį, paleido krūtį ir atrodo alkanas, pirmosios krūties nebeima arba paėmęs tuoj pat paleidžia, duokite antrąją. Kitą maitinimą pradėkite tada, kai kūdikis paprašys žįsti.
Nėra jokių taisyklių dėl to, iš vienos ar iš abiejų krūtų vieno maitinimo metu kūdikis turėtų valgyti. Jeigu tokią taisyklę jums kas nors sakė, žinokit, kad ji nėra pagrįsta moksliniais tyrimais. Kai kurioms mamoms ir kūdikiams vienam maitinimui užteks vienos krūties, o kai kuriems kūdikiams vieno maitinimo metu reikės abiejų krūtų. Ar kūdikiui užteks vienos krūties vienam maitinimui, priklauso nuo krūties talpos. Krūties talpa nėra tiesiogia susijusi su krūties dydžiu. Ji susijusi su liaukiniu audiniu, kuris krūties viduje gamina pieną ir jį ten talpina. Kai kurios moterys turi krūtis, kurios, net ir būdamos nedidelės, gali sutalpinti daug pieno. Kitų moterų net ir didelės krūtys gali talpinti mažesnį pieno kiekį, o visą kitą krūties apimtį gali sudaryti riebalai. Kitas svarbus aspektas yra tas, kad krūtis visą laiką pieną gamina. Ir kuo tuštesnė krūtis, tuo greičiau ji pieną gamina. O kuo ji pilnesnė, tuo labiau lėtėja pieno gamyba. Todėl moterys, kurios gali sutalpinti daugiau pieno krūtyse, gali žindyti rečiau ir jų pieno gamyba nesumažės.
Kaip sužinoti, kokios yra jūsų krūtys? Dauguma kūdikių vieno valgymo metu linkę suvalgyti apie 2/3 krūtyje esančio pieno. Kuo mažiau pieno lieka, tuo lėčiau jis teka, taigi kūdikiai suvalgę maždaug du trečdalius linkę tiesiog paleisti krūtį, tampyti ją ir muistytis, jeigu iš jos suvalgyto pieno kiekio negana tam, kad pasisotintų. Tokiu atveju, kad kūdikis galutinai pavalgytų tiek, kiek jam reikia, mama turėtų perkelti kūdikį prie kitos krūties ir vėl leisti jam žįsti antrąją krūtį tol, kol jis pats ją paleis arba užmigs. Kai kūdikis paleidžia krūtį ir atrodo patenkintas, jis tikrai sotus. Kai kūdikis užmiega prie krūties, tikriausiai jis taip pat sotus. Pastaruoju atveju užtikrintumo galėtų pridėti žindymo trukmė - kiek iš viso mažylis praleido laiko prie krūties (abiejų krūtų) - turėtų būti bent 20-30 minučių (gali būti ir ilgiau, ypač pirmomis savaitėmis) ir kiek mama pastebėjo rijimo epizodų, kuomet pienas teka ir mažylis jį ryja.
Jeigu kūdikis prie krūties užmiega tuojau pat ar per kelias minutes ir taip yra kiekvieną kartą, vargu ar jis spėja pavalgyti. Galbūt, yra tokių kūdikių ir mamų, kurie sugeba pasisotinti/pasotinti mažąjį pilvelį ir per tokį trumpą laiką. Geriausias to įrodymas būtų gausus šlapinimasis ir tuštinimasis bei puikus svorio augimas. Tokiu atveju nereikėtų versti kūdikį žįsti daugiau, nei jis norėtų. Todėl pirmąsias savaites, arba tokiu atveju, jeigu kūdikis šlapinasi ir tuštinasi mažai ir yra nuolatos mieguistas prie krūties, reikėtų žadinti, skatinti žįsti dažnai keičiant krūtis, o jeigu ir tai nepadeda, tuomet jau pradėti išsitraukinėti pieną ir maitinti kūdikį su papildoma maitinimo sistema pie krūties ar pasinaudoti šaukšteliu ar švirkštuku, kol kūdikis atsigaus ir imsis iniciatyvos žįsti pats.
Liesas ir Riebus Pienas: Mitas ar Realybė?
Labai svarbu suprasti, kad nėra kažkokio laiko momento, kuomet nustoja tekėti liesas pienas ir pradeda tekėti riebusis. Pienas riebėja viso maitinimo metu, po truputį. Labiausiai pieno riebumas susijęs su jausmu, kad krūtis tuščia: kuo ji labiau jaučiasi tuščia, tuo riebesnis pienas iš jos teka. Todėl ne tiek svarbu, kiek laiko kūdikis praleidžia prie krūties, daug svarbiau kaip gerai jis krūtį ištušina. Tačiau tai dar ne viskas. Pasirodo, kad praėjus 30 minučių po maitinimo pienas, tekantis iš krūties, yra dar riebesnis, nei tas, kurį mažylis suvalgė savo maitinimo pabaigoje! Todėl laikyti prie krūties mažylio, kuris nebegeria pieno iš krūties, nustatytą laiką neverta, tačiau leisti jam pakartoti kai paprašo - visada naudinga.
Taip pat skaitykite: Baltas triukšmas: nauda ir rizika kūdikiams
Kūdikiai iš mamos pieno riebalų gali gauti iki 50 procentų energijos poreikio. Tačiau kūdikio augimas nėra tiesiogiai priklausomas nuo riebalų kiekio. Tyrimai rodo, kad kūdikio augimas priklauso ne nuo atskirų maistinių medžiagų - riebalų, baltymų ar laktozės, o nuo bendro suvalgyto pieno kiekio. Taip pat žindomi kūdikiai moka pasireguliuoti kiek jiems reikia maisto ir nevalgo daugiau, nei kasdienis jų poreikis. Todėl išlaikyti kūdikį prie krūties ilgiau, nei jis nori, gali būti sunku. Toks kūdikis arba blaškysis bandydamas nusisukti nuo krūties, arba apsižiojęs ją užmigs. Geriausia būtų pasikliauti kūdikiu ir leisti jam vieną krūtį žįsti tol, kol jis nori ją žįsti ir perkelti prie kitos krūties, kai jis paprašo. Tokiu būdu užtikrintume, kad kūdikis suvalgo daugiau pieno, ką rodo ir tyrimai: kūdikiai, kurie vieno maitinimo metu gauna valgyti iš abiejų krūtų, suvalgo daugiau pieno, nei tiek, kurie vieno valgymo metu gauna tik vieną krūtį. Dauguma kūdikių paprastai išvalgo 2/3 krūtyje esančio pieno ir jeigu to negana, paprašo kitos krūties.
Pieno Tekėjimo Refleksas ir Kūdikio Traukimo Jėga
Pienas iš krūties pasišalina dėl dviejų priežasčių:
- Pieno tekėjimo refleksas, kuris sutraukia mažučius raumenis apie pieną gaminančias ir kaupiančias alveoles ir praplečia pieno latakus, kad jie praleistų didesnį pieno kiekį. Tokį pieno tekėjimą galima pavadinti spontanišku, nes jis gali ištikti moterį bet kuriuo metu, ypač pirmomis savaitėmis, net nežindant, o tik pagalvojus apie kūdikį. Jeigu pieno tekėjimo refleksas sutrikęs, neveikia, kūdikis nepajėgs ištraukti pieno iš krūties.
- Kūdikio traukimo jėga. Su šia jėga kūdikis dirba, kad geriau ištrauktų tekantį iš krūties pieną. Maitinimo eigoje pieno kiekiui krūtyje mažėjant, pamažu mažėja ir srovės stiprumas. Pasiekus minėtą 2/3 suvalgyto pieno iš vienos krūties kiekį kūdikiai dažnai paleidžia krūtį, ir, jeigu yra nepasisotinę, parodys mamai alkio požymius. Tokiu atveju reikėtų duoti mažyliui ir antrą krūtį.
Kaip Pagausinti Pieno Kiekį?
Pieno gamybos apimtys priklauso nuo to, kaip dažnai ir kaip gerai ištuštinama krūtis. Kuo tuštesnė krūtis, tuo greičiau joje gaminasi pienas. Tyrimas su neišnešiotų kūdikių mamomis, kurios traukė pieną pientraukiais iš kiekvienos krūties paeiliui ir iš abiejų krūtų tuo pat metu parodė, kad traukiant pieną iš abiejų krūtų, tuo pačiu metu, pieno pritraukiama daugiau. Po to tos mamos dar buvo pamokytos kaip masažuoti ir švelniai paspausti krūtis pieno traukimo metu. Kai mamos masažavo ir spaudė krūtis, pieno iš krūtų buvo pritraukiama apie 40-50 proc. daugiau. Taigi, galima galvoti, kad ir žindymo metu, kai pieno tekėjimas ima lėtėti, galima kūdikiui padėti pradėjus masažuoti krūtis ir taikyti krūties suspaudimą, vadinamą kompresija. Tačiau jeigu ir to pieno kiekio kūdikiui negana pasisotinti, tuomet antrosios krūties davimas to paties maitinimo metu, jeigu reikia, tai ir su masažavimu bei kompresija, leis ištuštinti abi krūtis ir taip paskatinti pieno gamybą jose abejose.
Pakankamo Pieno Kiekio Matai
Geriausi pieno kiekio pakankamumo matai yra trys: šlapinimasis, tuštinimasis ir svorio augimas. Pirmąją savaitę šlapinimosi ir tuštinimosi kiekiai didėja ir jau nuo 6 dienos žindomas kūdikis turėtų šalpintis bent 6 kartus per parą (min. 45 ml per vieną kartą, tai trys valgomi šaukštai, galite pasigaminti pavyzdinę sauskelnę) skaidriu, bekvapiu šlapimu ir tuštintis bet 3-4 kartus per parą iki 45 dienos. Vienas pasituštinimas gali būti „užskaitytas“, kai išmatų yra bent 22-25 mm dydžio skrituliukas. Kad lengviau būtų orientuotis, mamoms rekomenduojama visa tai žymėtis lentelėse ar užrašuose. Kai kurie kūdikiai gali tuštintis ir rečiau, tačiau tokius turi būtinai apžiūrėti specialistas ir įvertinti, ar tikrai viskas su mažyliu gerai. Po 45 paros žindomi kūdikiai gali ir nesituštinti iki 10, kartais daugiau, parų. Jeigu jie jaučiasi gerai, tai laikoma normaliu reiškiniu. Palyginamieji tyrimai tarp skirtingus mitybinius įpročius turinčių kultūrų rodo, kad ten, kur mamos valgo daug daržovių ir kitą, daug skaidulų turinį maistą, kūdikiams retai nutinka taip, kad jie pradėtų tuštintis retai. Kadangi Lietuvoje mamos labai dažnai be reikalo riboja savo racioną ir vengia daržovių ir vaisių, kad mažyliui nepūstų pilvelio, kai kurie mažyliai gali tuštintis rečiau.
Žindomo kūdikio išmatų spalva gali būti nuo garstyčių geltonumo iki skaičiai geltonų. Tačiau kartais išmatos gali pažaliuoti. Taip gali nutikti mamai valgant daug žalių daržovių ar geriant ir valgant maistą, kuriame yra natūralių ar dirbtinių žalios spalvos dažančių medžiagų. Kai kūdikis jautrus ar alergiškas maistui ir vaistams, juos suvartojus mamai ar tiesiogiai gavus kūdikiui išmatos gali pasidaryti žalios dėl žarnyno sudirginimo. Išmatose gali būti ir gleivių ar net šiek tiek kraujo. Kartais išmatos tampa ne geltonomis, o rudomis. Kūdikio svoris gali augti prastai arba vidutiniškai. Dar viena žalių išmatų priežastis - žarnyno virusas. Kuomet kūdikis suserga viduriavimą sukeliančiu virusu, jo išmatos gali pasikeisti į žalias ilgam.
Kiti Naujagimio Ypatumai Pirmąją Savaitę
Pirmąją savaitę po gimimo kūdikis turi priprasti prie naujos aplinkos, t. y. šviesos, garsų ir gyvenimo šalia mamos. Tėvams svarbu stebėti mažylio elgesį, nors daugelis dalykų, pavyzdžiui, žagsėjimas ar čiaudulys, yra visiškai normalūs ir nereikalauja gydymo.
Svorio sumažėjimas. Pirmosiomis dienomis naujagimio svoris sumažėja, nes netenkama daug skysčių, nei gaunama su motinos pienu. Vanduo pasišalina kvėpuojant, pro odą, su šlapimu ir išmatomis.
Termoreguliacijos problemos. Naujagimio kūno temperatūra labai priklauso nuo aplinkos, todėl jis gali greitai atšalti ar perkaisti. Tėvai turėtų būti atidūs ir tinkamai aprengti bei apkloti kūdikį. Kartais dėl perkaitimo ar skysčių trūkumo 3-5 dieną gali pasireikšti vadinamoji pereinamoji hipertermija. Tokiu atveju kūno temperatūra gali pakilti iki 38,5-39,5°C ir daugiau. Mažylis tampa neramus, daug geria, išsausėja burnos gleivinė, didėja deguonies poreikis. Tokiu atveju kūdikį reikia išvystyti, nurengti. Odą galima švelniai patrinti drungnu vandeniu ar 50° spiritu. Jei temperatūra nemažėja, gali būti skiriamas paracetamolis (apie 20 mg/kg) per burną arba žvakutės pavidalo.
Odos pokyčiai. Dauguma naujagimių gimsta su paraudusia oda, padengta balkšvai riebiu sluoksniu, primenančiu varškę. Ant kaktos, viršutinių vokų ir pakaušio srityje neretai matomos rausvos dėmelės, vadinamos „gandro žnybiu“, arba „angelo pabučiavimu“.
Praeinanti gelta. Po kelių dienų kūdikio oda iš rausvos tampa gelsva. Dažniausiai 3-4 parą bilirubino kiekis kraujyje pasiekia didžiausią reikšmę (170-255 µmol/l), o pati gelta išnyksta savaime maždaug po 2 savaičių. Kartais gelta užsitęsia ilgiau ir vadinama motinos pieno gelta. Jos priežastys nėra visiškai aiškios, manoma, kad tam tikros medžiagos motinos piene gali sulėtinti bilirubino apykaitą. Ši gelta gali trukti kelias savaites ar net mėnesius. Bilirubino koncentracija dažniausiai būna 170-340 µmol/l, o pikas pasiekiamas 10-15 dieną, po to rodikliai pamažu mažėja. Nors laikinai nutraukus žindymą bilirubino kiekis mažėja greičiau, paprastai rekomenduojama žindymo nenutraukti. Esant aukštesniems bilirubino rodikliams (>306 µmol/l), gali būti taikoma fototerapija. Visada būtina kreiptis į gydytoją, jeigu naujagimio gelta nepraeina per 14 dienų. Svarbu stebėti, kaip kūdikis žinda, miega, kokia jo šlapimo ir išmatų spalva.
Toksinė naujagimio eritema. Kartais naujagimių oda pleiskanoja, o 2-3-parą ant veido, liemens, sėdmenų ar galūnių gali atsirasti įvairaus dydžio rausvų dėmių su gelsvais mazgeliais.
Hormonų pokyčiai. Tiek berniukams, tiek mergaitėms 7-8 dieną gali padidėti krūtys, išsiskirti į pieną panašus skystis („laumės pienas“). Tai - naujagimių mastopatija. Skirtingai nei pūlinio mastito atveju, krūtys padidėja simetriškai, nėra skausmingos, o oda neparausta. Mergaitėms pirmą savaitę gali pasireikšti balkšvų gleivių išskyros iš makšties, vadinamos deskvamaciniu vulvovaginitu. 5-8 dieną gali pasirodyti nedidelis kraujavimas (0,5-1 ml), kuris trunka 1-3 dienas. Dėl aktyvios riebalinių liaukų veiklos pirmosiomis savaitėmis gali užsikimšti liaukų latakai. Dėl to 60-80 % ant naujagimių nosies sparnelių, kaktos ar smakro atsiranda smulkių (1-2 mm) baltai gelsvų mazgelių.
Pereinamoji inkstų funkcija. Per pirmąsias 12 valandų šlapinasi tik apie du trečdaliai išnešiotų sveikų naujagimių, o 8-10 % pirmą kartą pasišlapina tik antrąją parą. Pirmąją savaitę su šlapimu išsiskiria daug šlapimo rūgšties, todėl 3-4 gyvenimo dieną gali pasirodyti drumstas, gelsvai rausvas šlapimas, ant vystyklo lieka oranžinės nuosėdos. Tai - šlapimo rūgšties kristalai.
Pereinamoji žarnyno veikla. Pirmąsias 2-3 paras naujagimis tuštinasi mekonijumi (tirštos, tamsiai žalios, tąsios išmatos). Vėliau, 2-4 dienas, išmatos būna „pereinamosios“, t. y. skystos, nehomogeniškos, jose gali būti gleivių, baltų ar žalsvų gumulėlių. Dar po kelių dienų jos tampa geltonos, vientisos, primenančios košę.
Pereinami kraujo sudėties pokyčiai. Naujagimio kraujo rodikliai priklauso nuo nėštumo trukmės ir natūraliai svyruoja.
Pasiruošimas Žindymui
Būtinas vidinis nusistatymas ir noras, stiprus noras žindyti savo mažylį. Kitaip, susidūrus su menkiausiais žindymo sunkumais, aukso vertės mamos pienelis bus pakeistas mišiniu. Kad noras žindyti būtu stipresnis, būtina žinoti žindymo privalumus mažyliui, mamai ir visai šeimai.
Nauda mažyliui: Mamos pienas yra visavertis kūdikio maistas, jis lengviau ir geriau virškinamas bei įsisavinamas (per 1,5 valandos, tuo tarpu adaptuotas mišinys per 3-4 valandas). Mamos pienas skatina gerą mažylio augimą, fizinį vystymasi, protinį brendimą. Aprūpina mažylio organizmą imuninėmis medžiagomis, saugo nuo infekcijų ir daugelio ligų. Mamos pieno sudėtis kinta nuo mažylio poreikių - pradžioje būna liesesnis, vėliau tampa vis riebesnis. Jis visada švarus ir šiltas. Mamos piene yra 400 mažyliams reikalingų medžiagų, kurių nėra jokiame jo pakaitale. Žindymas užtikrina fizinį ir emocinį motinos ir vaiko artumą. Žindančios mamos subtiliau suvokia mažylio norus, greičiau pastebi jo būklės pokyčius ir jam padeda.
Nauda mamai: Žindymas padeda formuotis motinystės jausmui, stiprėja pasitikėjimo savimi, kaip mama, jausmas ir pasitenkinimas motinyste. Po gimdymo žindančioms mamoms greičiau susitraukia gimda, mažesnė kraujavimo rizika, jų organizmas greičiau atsigauna. Žindymas sąlygoja efektyvesnę daugybės ligų prevenciją, tokių kaip kiaušidžių vėžys, krūties vėžys, osteoporozė, reumatoidinis artritas, depresija.
Nauda šeimai: Mamos pienas yra ekonomiškiausias, kainuoja mažiau už dirbtinį maitinimą. Taip pat, jei mama ir žindomas mažylis rečiau ir lengviau sirgs, nereikės pirkti vaistų ligoms gydyti.
Buvimas Kartu
Būkite kartu su mažyliu 24 valandas per parą. Tegul mažylis miega šalia Jūsų. Buvimas kartu gerina žindymo procesą ir didina pieno kiekį.
Naktiniai Maitinimai
Žindymo sėkmei labai svarbūs naktiniai maitinimai. Jų dėka palaikomas pakankamas prolaktino (hormono atsakingo už pieno gamybą) kiekis. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos specialistų rekomendacijas mažyliai iki 6 mėnesių amžiaus naktį turi žįsti ne rečiau kaip kas 3 valandas. Taigi, rekomenduojama miegoti kartu su mažyliu, visų pirma tai leis jums žindyti mažylį iškart, kai jis pradės darytis neramus, o ne tada, kai įsiverks. Antra, tai leis jums pailsėti, išmokus taisyklingai žindyti gulimoje padėtyje, jūs netgi galėsite miegoti, kol mažylis žįs.
Žindymo Technika
Teisinga mažylio padėtis ir teisingas krūties apžiojimas yra būtini, kitu atveju žindymo problemos neaplenks jūsų. Stebėkite, ar teisinga mažylio padėtis:
- Naujagimis pakeltas iki krūties aukščio.
- Pakaušis ir kūnelis sudaro vientisą liniją.
- Kūnelis ir veidas atsuktas į krūtį.
- Nosis ir spenelis turi būti viename lygyje (spenelis nukreiptas į viršų, gomurio link).
- Galvutė truputį atlošta.
Stebėkite, ar teisingai mažylis apžioja krūtį:
- Plačiai pražiota burna.
- Makras atsirėmęs į krūtį.
- Viršutinė spenelio laukelio dalis labiau matoma nei apatinė.
- Apvalūs iškilę žandai.
Ko Vengti Žindymo Pradžioje?
Venkite žindukų, antspenių ir čiulptukų. Mažyliai gimsta su instinktu žįsti, tačiau gimę jie mokosi, kaip teisingai tai daryti. Taigi, dažnai gavę lengvesnį būdą patenkinti savo poreikį žįsti, jie nebeima krūties arba pradeda neteisingai apžioti krūtį. Daugumai mažylių žindymo įgūdis nusistovi per 4-6 savaites.
Jei žindysite mažylį pagal jo poreikius, jums tikrai neprireiks nusitraukinėti pieno po žindymo. Nuolatiniai pieno nusitraukinėjimai buvo sugalvoti 20-ojo amžiaus viduryje, siekiant palaikyti laktaciją, kuri buvo stabdoma ribojant žindymą (iki 6 kartų per parą).