Dantų dygimas yra natūralus ir svarbus etapas kiekvieno kūdikio gyvenime, tačiau tai dažnai sukelia nemalonių pojūčių tiek kūdikiui, tiek jo tėvams. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime dantų dygimo procesą, jo sukeliamus simptomus, galimus miego sutrikimus bei patarimus, kaip palengvinti šį laikotarpį kūdikiui ir išsaugoti ramius tėvų miegus. Taip pat aptarsime dantų priežiūrą nėštumo metu ir žindymo laikotarpiu.
Dantų dygimas: mitai ir realybė
Dantų dygimas kaltas beveik dėl kiekvieno negalavimo, kai kalbama apie kūdikius: Kūdikis karščiuoja? Kūdikis verkia labiau nei įprastai? Kūdikiui antra diena laisvesni viduriai? Dėl to yra dažniausiai kalti dygstantys dantys.
Dantų dygimas yra svarbus etapas kiekvieno kūdikio gyvenime, tačiau tai gali sukelti nemalonumų, ypač miego srityje. Tėvai dažnai skundžiasi, kad jų kūdikiai tampa dirglesni ir blogiau miega, kai dygsta dantukai. Anot „Miego pasaka“ ekspertės Sigitos Žilinskienės, visi šie dalykai gali būti dėl dygstančių dantų. Tačiau dauguma tėvų per greitai kaltina dantų dygimą, vos tik kūdikio įprastinis elgesys ar būsena nukrypsta nuo normos, o tėvai pamato paburkusias dantenas. Ir tai ypač aktualu tampa miego metu.
Kada laukti pirmųjų dantukų?
Teoriškai, pirmieji dantukai pasirodo apie 5-7 mėnesį nuo kūdikio gimimo. Bet praktikoje dažnai būna kitaip. Vieniems jie pradeda dygti jau trečią gyvenimo mėnesį, o kiti nemato nė pėdsako centrinių apatinių kandžių net per pirmąjį vaiko gimtadienį. Tad konkretaus termino, kada turėtų išdygti pirmieji dantukai, nėra. Būna žaismingų atvejų, kai naujagimis jau gimsta su išdygusiais dantukais. Tiesa, tai nutinka retai (apie 0,001 proc. visų naujagimių). Anot odontologų, jei be ankstyvo dantukų dygimo jokių kitų nukrypimų vaiko organizmo veikloje nėra, o kūdikis gimė sveikas, nerimauti tikrai nereikia. Bet visai kitas reikalas, jei vaikui jau yra sukakę pusantrų metų, o dantukų vis dar nėra. Tokiu atveju būtinai reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju arba odontologu. Pirmųjų dantukų dygimas - procesas ne iš lengviausių. Ir kartais jis gali vėluoti. Verta pažymėti, kad anksčiau išvardyti atvejai nutinka gana retai. Ankstyvas ar vėlyvas pirmųjų dantukų dygimas yra individualus ir gali būti nulemtas paprasčiausiai genetikos.
Dantų dygimo simptomai
Dygstant dantukams, tėvai dažniausiai pastebi, kad kūdikiai tampa dirglūs, verksmingi ir sunkiau užmiega, dažniau keliasi nakties metu. Taip pat, daugelis kūdikių gali jautriau reaguoti į dantų dygimo procesą ir reikalauti daugiau dėmesio bei paguodos iš tėvų, ypač naktį. Kai dantys pradeda dygti, dantenose gali pasireikšti skausmas, niežėjimas ir diskomfortas. Šie pojūčiai gali tapti intensyvesni naktį, todėl kūdikiui gali būti sunkiau užmigti arba miegoti ilgiau. Taip pat, dėl skausmo ir diskomforto kūdikis gali labiau sureaguoti, sukelti kosulį ar nosies užgulimą, kurie taip pat gali trukdyti normaliam miegui.
Taip pat skaitykite: Raudonos dėmės ant krūtinės priežastys
Dantų dygimo sukeliamas diskomfortas trunka skirtingai kiekvienam kūdikiui. Paprastai šis nemalonumas gali trukti kelias dienas ar net savaites, priklausomai nuo kūdikio jautrumo ir dygimo proceso sudėtingumo. Įprastai, dantų skausmo simptomai trunka maždaug aštuonias dienas ir dantų dygimo simptomai nėra tokie skausmingi, kaip paprastai tėvai yra įsitikinę.
Kaip palengvinti dantų dygimo procesą?
Jei iki šiol, jau džiaugiatės turėdami gerą miegą, dygstant dantukams jis įprastai pablogėja labai laikinai, tačiau jei per šį kelių dienų laikotarpį, Jus pradėsite reaguoti per stipriai, taip norėdami padėti vaikučiui palengvinti dantų skausmą, kuris, kaip minėjau, įprastai nėra toks baisus, kaip mes įsivaizduojame, greitai pastebėsite, kad be Jūsų pagalbos, net ir pasibaigus dantų dygimo maratonui, mažylis nebesugeba pats užmigti ir gerai miegoti. O Jūsų tobulos naktys pavirtusios į pragariškas naktis.
Štai keli patarimai, kaip palengvinti dantų dygimo procesą ir nesugriauti gero miego:
- Masažas dantims: švelnus dantų masavimas gali padėti sumažinti diskomfortą ir skausmą kūdikiui. Tai galite daryti pirštais ar naudoti tam skirtus kramtukus.
- Šaldomos priemonės: tokios kaip dantų želė, lašeliai, gali palengvėjimą dantų dygimą.
- Skausmo malšinimo priemonių vartojimas: pasikonsultuokite su šeimos gydytoju ar vaistininku prieš bet kokį vaistų vartojimą.
- Pasiruošimo miegui rutina: jei tokią jau turėjote, nepameskite jos. O jei dar neturėjote - susikurkite. Pasiruošimo miegui rutina turėtų trukti apie 30 min.
- Nepameskite savo dienotvarkės: nenueikite miegelio per vėlai, ar stipriai per anksti. Iš esmės ne.
- Vėsus maistas: Dygstant dantukams, vaikui dingo apetitas? Nesijaudinkite. Duokite kūdikiui vėsaus ir minkšto maisto (pavyzdžiui, jogurto be priedų).
- Šalčio terapija: Jei kūdikio dantenos pajautrėjusios (skauda, paburkusios ir (arba) paraudusios) - išbandykite šalčio terapiją. Šaldiklyje palaikykite marlės gabaliuką arba kramtuką, o tada duokite jį kūdikiui.
- Dantenų masažas: Padarykite kūdikiui švelnų dantenų masažą. Tam puikiai pasitarnaus vėsus pirštas arba antpirštis. Dėmesio: masažas turi patikti vaikui.
- Specialūs geliai: Išbandykite specialius gelius, sukurtus pieninių dantukų dygimo procesui palengvinti.
Dantų priežiūra nėštumo metu ir žindymo laikotarpiu
Burnos sveikata yra ypač svarbi nėštumo metu ir po gimdymo. Hormoniniai pokyčiai nėštumo metu gali padidinti dantenų uždegimo riziką, o maitinant krūtimi organizmas sunaudoja daug svarbių medžiagų, todėl svarbu užtikrinti tinkamą mitybą ir burnos higieną.
Dantų priežiūra nėštumo metu
Besilaukiančios moterys burnos higiena turi rūpintis ne tik šiuo periodu, bet ir visą gyvenimą. Dantis valytis reikia mažiausiai 2 kartus per dieną, mažiausiai 3-4 minutes, stengiantis išvalyti kiekvieną danties paviršių. Šepetėlis turi būti minkštas: taip sumažinama dantenų kraujavimo ir uždegimo rizika. Kiekviena nėščioji privalo reguliariai tikrintis dantų būklę, o pajutus danties skausmą, gydymo neatidėlioti.
Taip pat skaitykite: Žindymo mitai
Dažniausiai pasitaikanti burnos liga nėštumo metu yra dantenų uždegimas, dar kitaip vadinamas gingivitu. Jis pasitaiko net apie 60 proc. nėščiųjų. Būsimoms mamoms padidėja hormonų estrogeno ir progesterono kiekis, todėl dantenos tampa jautresnės apnašose esančioms bakterijoms. Tai ir sukelia uždegimą. Kita neretai pasitaikanti nėščiųjų burnos ertmės liga - periodontitas. Jis gali išsivystyti, jeigu negydomas gingivitas. Geriausia apsilankyti dar tik planuojant nėštumą ir pasirūpinti, kad būtų atlikta profesionali burnos higiena, išgydyti ėduonies pažeisti dantys ar kitos burnos ligos. Gydytojas odontologas tokio vizito metu taip pat pataria, kaip prižiūrėti dantis visą nėštumo laikotarpį, kad jie išliktų sveiki ir nepaveiktų būsimos mamos ar vaiko sveikatos. Jeigu pas odontologą nespėta apsilankyti prieš nėštumą, konsultacijos metu būtina informuoti odontologą apie nėštumą.
Gydymą visada geriau užbaigti dar iki pastojimo, tačiau esant tokioms ūmioms situacijoms odontologinės procedūros galimos ir nėštumo metu. Visgi, odontologijos klinika turėtų būti aplankyta per antrąjį nėštumo trimestrą (13-21 nėštumo savaitę). Tai - geriausias metas. Pirmuoju ir trečiuoju trimestru suteikiama tik būtiniausia odontologinė pagalba (prieš tai pasitarus su ginekologu). Kūdikio besilaukianti moteris nenori eiti pas odontologą. Nėštumo metu pasikeitęs imuninis atsakas ir atidėtas dantų gydymas ypač padidina riziką vystytis stiprioms odontologinėms infekcijoms. Visa tai kenkia tiek motinai, tiek vaikui.
Svarbu laikytis pastovaus dantų priežiūros režimo. Dantis valyti bent du kartus per dieną, minkštu šepetėliu. Kruopščiai nuvalykite dantų paviršių toje vietoje, kur jie siekiasi su dantenomis. Nepamirškite siūlo tarpdančiams valyti. Pykinimas ir vėmimas yra dažna nėščiųjų problema. Jeigu vemiate, išskalaukite burną vandeniu arba burnos skalavimo skysčiu tuoj pat, kai tik galėsite.
Dantų priežiūra žindymo laikotarpiu
Pagimdžius ir maitinant vertėtų rūpintis burnos higiena dar labiau. Maitinančios moters organizmas pieno gamybai sunaudoja daug svarbių medžiagų, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į savo mitybą.
Ar galima žindyti, jei reikalingas dantų gydymas?
"Dažnai girdžiu, jog mamoms besigydant dantis, gydytojai neleidžia žindyti, - atsidūsta odontologė B.Šlekienė. - Tipiniu atveju to neturėtų būti. Svarbu perspėti odontologą jog esate žindanti mama. Tuomet gydytojas parinks jums tinkamus vaistus." Ji pabrėžia, kad dauguma šiuolaikinių vaistų yra saugūs žindančioms mamoms ir jų pienu maitinamiems mažyliams, o vaistus, kurie nėra tinkami žindant, lengva pakeisti kitais, panašų poveikį turinčiais. Paprastai jie nėra toksiški, veikia vietiškai, t.y., tik šalia gydomo danties, o medikamento suleidžiama visai nedaug.
Taip pat skaitykite: Baltas triukšmas: nauda ir rizika kūdikiams
Vaisto suleidus vieną kartą jo pakanka visam gydymo procedūros laikui, nes jis labai negreit rezorbuojasi į kraują, todėl ir po visą organizmą greitai nepasklinda, tame tarpe ir į mamos pieną. Net ir į bendrą kraujotaką patekęs vaistas labai prasiskiedžia keliuose litruose žmogaus kraujo, be to ir vaistų molekulės su laiku irsta ir poveikis nyksta.
Klausimas ar galima žindyti, jeigu mamai bus atliekamas nedidelės kūno dalies (pvz., taisant dantis) ar pilnas (atliekant operacijas) nuskausminimas yra vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų. Sukaupiama vis daugiau duomenų apie tai, kokie vaistai kokiais kiekiais patenka į mamos pieną ir didėjant duomenų kiekių galima daryti apibendrinimus bei išvadas. Mamos turėtų būti raginamos tęsti žindymą iš karto po operacijos. Dažnai yra rekomenduojama bent 24 val. po operacijos nežindyti, ištraukti pieną ir jį išpilti, tačiau tokios praktikos yra nereikalingos, nes labai mažai nuskausminamųjų vaistų, sukurtų ne opiatų pagrindu, patenka į pieną. Jeigu vartojami opiatų pagrindu sukurti nuskausminamieji arba benzodiazepinai IR kūdikiui yra mažiau kaip 6 savaitės (koreguoto amžiaus, jeigu kūdikis gimė neišnešiotas), tuomet reikėtų būti atsargesniems, stebėti kūdikio savijautą (ar netampa mieguistas), yppač jeigu mama yra mieguista. Opiatų pagrindu sukurtus nuskausminamuosius derėtų vartoti ribotai ir geriau rinktis kitus nuskausminimo būdus. Kodeino reikėtų vengti. Tuo tarpu iš vietinių leidžiamų nuskausminamųjų vaistų daugiausiai tirti bupivacaine ir lidocaine, ir tyrimai rodo, kad naudojami vietiškai šie vaistai yra saugūs žindymo metu. Rekomenduojama trumpas buvimas ligoninėje, kad būtų išvengta dienos ritmo pasikeitimų ir sunkumų derinant buvimą ligoninėje su kūdikio priežiūra. Jeigu operacija atliekama dienos chirurgijos centre, po jos rekomenduojama, kad su mama ir kūdikiu pirmąsias 24 val. Jeigu naudojami paviršiniai nuskausminamieji - pleistrai, tepalai nuo skausmo, svarbu, kad jie būtų tepami ne ant krūties ir ne tose vietose, kuriose gali liestis kūdikis.
Ką daryti, jei žindant skauda krūtis?
Skausmas žindymo metu - ne toks ir retas reiškinys. Krūtų ir spenelių skausmas dažniausia yra susijęs su netinkama kūdikio padėtimi glaudžiant jį prie krūties, netinkamu apžiojimu, dėl kurio žalojami speneliai. Jei krūtys yra skausmingai kietos, pilnos, o po maitinimo ar ištraukus pieną nemalonūs pojūčiai praeina, veikiausiai kaltas ir bus perpildymas. Įprastai krūtys persipildo žindymo pradžioje, kuomet pieno gamyba dar nėra susinormalizavusi. Pieno sąstovis (laktostazė) juntamas kaip skausmingas gumbelis, sukietėjimas krūtyje. Užsitęsusi laktostazė gali lemti mastitą. Laktostazės priežastimi gali būti užsikimšęs pieno latakėlis (ant spenelio galite pastebėti tarsi inkštirą), reti ir trumpi žindymai, žindymas ne pagal poreikį ir kt. Svarbu išsiaiškinti tikslias laktostazės priežastis ir jas pašalinti. Jei ant krūties yra skausminga, gumbuota vieta, ji tapo raudona, karšta, gali būti, kad prasidėjo mastitas (krūties uždegimas). Jo simptomai - panašūs į gripo. Abscesas yra reta mastito komplikacija. Mastitas gali neišnykti net ir po dažno, produktyvaus žindymo, antibiotikų kurso. Pagrindinis simptomas - krūties oda atrodo tarsi apelsino žievelės. Abscesui diagnozuoti gali prireikti ultragarsinio tyrimo, o gydyti - antibiotikų. Pienligė gali varginti ir žindančias mamas. Pienligės simptomai - staigus abiejų krūtų ir (arba) spenelių skausmas. Jis yra stiprus, po kiekvieno žindymo seanso gali trukti apie valandą. Tyrimui imamas tepinėlis, o jeigu pienligės diagnozė patvirtinama, būtina gydymą taikyti ir mamai, ir kūdikiui. Įprastai mamos jaučiamas skausmas sumažės po 2-3 dienų nuo gydymo pradžios. Jei spenelius niežti (niežulį gali sukelti šiluma) arba pakito jų spalva, bet nejaučiate aštraus skausmo, tikėtina, kad tiesiog galite būti alergiška. Alergiją gali sukelti spenelių kremas, įklotai, skirti žindančioms mamoms, ir kt. Tai būklė, kai baigus žindyti pabąla spenelio galiukas, juntamas skausmas, spenelį niežti. Vazospazmas atsiranda dėl sutrikdytos kraujotakos, kai žįsdamas kūdikis spenelį suspaudžia tarp liežuvio ir gomurio. Jei anksčiau buvo sutikusi kraujotaka ar kamavo migrena, o skausmas intensyvesnis tapdavo peršalus, tikėtina, kad ir žindymo metu galėjo pasireikšti Reino sindromas. Skausmo galite išvengti, jei kūdikį maitinsite tik šiltose patalpose ir po maitinimo dėdamos šiltus kompresus. Žindymo aversija yra didžiulis nenoras, vengimas žindyti, bjaurėjimąsis žindymo procesu. Jeigu susinormalizavus pieno gamybai, išbandžius skirtingas žindymo pozas ir kūdikio glaudimo prie krūties technikas skausmas nesumažėja, reikėtų kreiptis pagalbos į žindymo konsultantę. Tiesa, jei žindymo konsultantė padėjo jums pakoreguoti padėtį ir pamokė tinkamai priglausti kūdikį prie krūties, o jūs vis dar jaučiate skausmą ir speneliai yra pažeisti, tikėtina, kad gali būti ir kitų problemų (pavyzdžiui, trumpas liežuvio pasaitėlis), galinčių apsunkinti žindymą. Jeigu spenelis pažeistas, naudokite specialų spenelių kremą arba kompresus. Net jei ir speneliai yra pažeisti, juos skauda, žindymą galite tęsti, tik labai svarbu stebėti, ar kūdikis glaudžiamas tinkamai, kad būtų išvengta tolesnių pažeidimų. Žindymą svarbu tęsti ir esant laktostazei ar mastitui.
Atsakymas į klausimą iš redakcijos:
Iš Dovilės laiško redakcijai: Laba diena, iškilo problema - man trauks dantį, daktarė sakė, kad neapseisiu be antibiotikų. Ar galėsiu toliau žindyti? Kaip elgtis po danties traukimo, juk vis tiek nuskausminamuosius leis. Ar jie nepateks į pienuką? Ačiū iš anksto.
Atsako ir pataria Kazimieras Vitkauskas, vaikų gydytojas, knygos apie kūdikių žindymą “Kūdikio žindymas: nepakeičiamas kaip motinos meilė” autorius: Jeigu danties traukimas susijęs su infekcijos rizika, įprastai skiriami ir antibiotikai. Daugelis šiuolaikinių antibiotikų yra netoksiški ir prireikus jais gydomi ne tik suaugusieji, bet ir vaikai ar net naujagimiai. Taigi tokį antibiotiką parinkti galima ir kūdikį žindančiai mamytei. Taip pat ir šiuolaikiniai nuskausminantys vaistai yra pritaikyti jų panaudojimo tikslui ir paprastai nebūna kokie nors labai toksiški. Vietiškai, t.y., šalia gydomo danties, suleistas anestetikas turi užtikrinti tik tos vietos skausmo nejautimą. Vaisto veikimo turi pakakti, kad suleidus vieną kartą, jo veikimo pakaktų visam danties gydymo procedūros laikui, taigi, jis negreit rezorbuojasi į kraujotaką, todėl ir po visą organizmą greitai nepasklinda, taip pat ir į krūtis, kur yra pieno liaukos. Be to, net ir į bendrą kraujotaką patekusi vaisto dalis netrukus labai prasiskiestų vidutiniškai 5 litruose žmogaus kraujo. Net ir tos, dar daug kartų mažesnės, dalies vaistinės medžiagos molekulės su laiku irsta ir jų veikimas silpsta. Tačiau ir to nereikės, nes dabar odontologai dažniausiai vietiškai naudoja injekcinius anestetikus artikaino hidrochloridą arba lidokaino hidrochloridą (kurie beveik visiškai nerezorbuojami į kraujotaką) su epinefrinu kuris, nors ir rezorbuojasi žymesne dalimi ir galėtų patekti į motinos pieną, tačiau suyra kūdikio žarnyne ir pasidaro neveiklus.
Dažniausios maitinimo krūtimi problemos ir jų sprendimo būdai
Vienoms mamoms maitinimas krūtimi yra natūralus ir paprastas, o kitos susiduria su problemomis. Jei būsite pasiruošusi galimiems sunkumams, nesijausite nusivylusi galėsite įveikti kylančius iššūkius. Daugumą maitinimo krūtimi problemų galima įveikti Vienas dalykas, kurį reikia atsiminti, yra tai, kad dauguma žindymo problemų yra laikinos ir, pasitelkus reikiamą pagalbą, gali būti sėkmingai įveiktos. Tik apie vieną procentą mamų fiziškai negali maitinti krūtimi. Jei jums sunkiai sekasi pamaitinti naujagimį, svarbiausias dalykas, kurį galite padaryti, - tai paprašyti pagalbos. Nieko nedelsdama kreipkitės į savo gydytoją: medicinos specialistai nustatys problemą ir suteiks reikalingą pagalbą, kad galėtumėte toliau sėkmingai maitinti savo mažylį. Daug moterų susiduria su tomis pačiomis žindymo problemomis, tad kuo daugiau apie tai žinosite, tuo lengviau pastebėsite kylančius sunkumus ir rasite būdus jiems įveikti. Aptarkime penkias dažniausiai pasitaikančias maitinimo krūtimi problemas.
- Skausmingi speneliai: Kai kurių moterų speneliai yra labai jautrūs ir prieš maitinimą „sustandėja“, todėl jaučiamas tam tikras diskomfortas. Šis skausmas yra trumpalaikis ir greitai praeina, kai tik pradedama maitinti krūtimi. Kitoms moterims kiekvienas žindymas yra skausmingas ir tai gali būti susiję su skausmingu „pieno tekėjimo“ refleksu. „Pieno tekėjimas“ yra ta akimirka, kai pienas pradeda tekėti. Jei skausmas kyla dėl šios priežasties, jis praeina maždaug po minutės nuo maitinimo pradžios. Tačiau jei po minutės vis dar jaučiamas skausmas, kūdikį reikia atitraukti nuo krūties. Skausmą gali kelti tai, kad kūdikis yra netinkamai apžiojęs spenelį. Pabandykite dar kartą priglausti kūdikį prie krūties ir pamatysite, ar tai padeda. Žiūrėkite, kad kūdikis plačiai apžiotų spenelį, jo kūnelis būtų krūties lygyje, pilvukas priglaustas prie mamos - šie nedideli pakoregavimai gali sumažinti skausmą. Jei speneliai yra sutrūkinėję ir skausmingi, po kiekvieno maitinimo į spenelius galite įtrinti kelis lašus pieno. Pienas drėkina odą ir skatina gijimą. Taip pat galite naudoti speneliams prižiūrėti skirtą kremą, specialiai sukurtą krūtimi maitinančioms mamoms.
- Krūtų pienligė: Spenelių paraudimas, skausmas ir niežėjimas gali būti krūtų pienligės simptomai. Jei krūtimi maitinančiais mamai nustatoma krūtų pienligė, gali būti, kad kūdikis serga burnos pienlige. Įtarusi, kad sergate pienlige, kreipkitės į savo gydytoją. Nustatęs grybelinę infekciją, gydytojas paskirs jums tinkamą priešgrybelinį kremą. Susirgus pienlige, gydymas skiriamas ir mamai, ir kūdikiui.
- Užsikimšę pieno latakai (pieno stazė): Jei maitinančios mamos krūtys yra jautrios, sukietėjusius ir karštos, gali būti, kad yra užsikimšę pieno latakai. Ši būklė gali būti labai skausminga, tačiau ją galima gydyti namų sąlygomis. Tokiu atveju patariama mamai daug ilsėtis, maitinti mažylį iš krūties, kurios latakai užsikimšę, kad pienas nesikauptų, taip pat krūtį galima šildyti. Pieno latakų užsikimšimą gali padėti pašalinti pieno nusitraukimas, o numalšinusios skausmą jausitės geriau (dėl vaistų, kuriuos galima vartoti krūtimi maitinančioms moterims, pasitarkite su vaistininku). Jei skausmas nepraeina per 48 valandas, kreipkitės į savo gydytoją konsultacijos.
- Krūtų uždegimas (mastitas): Krūtų uždegimą gali sukelti bakterinė infekcija arba krūtų persipildymas. Uždegimo apimtos krūtys parausta, pasidaro karštos ir skausmingos. Maitindama mama jaučia deginimą. Mastitui būdingi į gripą panašūs simptomai. Jei įtariate, kad sergate mastitu, būtinai pasikonsultuokite su savo gydytoju. Infekciniam krūties uždegimui gydyti gali būti skiriami antibiotikai. Ant uždegimo pažeistos krūties galima pridėti šiltą kompresą, taip pat patariama gerti daug skysčių, kokybiškai ilsėtis. Svarbu maitinti nesveika krūtimi, kad pienas nesikauptų ir greičiau atsigautėte. Jei patiriate didelį skausmą, jūsų gydytojas patars, kokie skausmą malšinantys vaistai jums tinkami.
- Trumpas liežuvio pasaitėlis: Kai kurie kūdikiai gimsta su pernelyg trumpa tam tikra plėvele, jungiančia burnos dugną su apatine liežuvio dalimi. Ši „plėvelė“ vadinama liežuvio pasaitėliu. Jei pasaitėlis per trumpas, kūdikiui sunku žįsti ir dėl to kyla maitinimo problemų. Jei manote, kad jūsų kūdikis gali turėti trumpą pasaitėlį arba maitindama nuolat susiduriate su sunkumais, kreipkitės į savo gydytoją, kad būtų nustatyta diagnozė ir, jei reikalinga, paskirtas gydymas. Požymiai, kad kūdikio pasaitėlis gali būti trumpas, yra spenelių skausmas maitinant ir lėtas kūdikio svorio augimas, nes jis negali ištraukti pieno iš mamos krūties.
Pagalba maitinant krūtimi
Pasistenkite nenusiminti, jei pradėjusi maitinti savo kūdikį, susidursite su problemomis. Žinokite, kad pirmosiomis savaitėmis po gimdymo pagalbos dėl maitinimo prireikia daugumai moterų. Maitinimas krūtimi yra natūralus procesas, tačiau tai nereiškia, kad jis visuomet sklandžiai atsiranda. Pasitarkite su savo gydytoju ir kreipkitės pagalbos į jūsų gyvenamojoje vietovėje dirbantį žindymo specialistą.
Pieno nusitraukimas
Jei jūs, kaip ir daugelis kitų mamų, esate pasiryžusios maitinti mažylį krūtimi, naudodama pientraukį pienui nusitraukti galėsite išspręsti kai kurias dažniausiai pasitaikančias problemas. Pieno nutraukimas pientraukiu gali padėti palaikyti pieno gamybą, kol dar bandote pripratinti kūdikį prie krūties. Tai taip pat gali padėti skatinti pieno gamybą, jei jūsų mažylis neištraukia viso pieno. Pieno nusitraukimas praverčia tuomet, kai krūtys yra skausmingos ir perpildytos pieno. Jas ištuštinusios, pasijusi nepalyginamai geriau, be to, kai krūtys nepersipildžiusios, mažėja mastito tikimybė. Taip pat ir tais atvejais, kai jaučiatės pervargusi, grįžtate į darbą arba jūsų partneris nori kokybiškai leisti laiką su kūdikiu ir jį maitinti - nusitraukite pieną! Jūsų mažylis gaus visą mamos pieno teikiamą naudą, o jūs galėsite skirti laiko tik sau.
Mišrus maitinimas
Prireikus derinti maitinimą krūtimi ir maitinimą iš buteliuko, jums gali padėti „Philips Avent Natural“ buteliukas su spenelio formos žinduku „Natural Response“. Buteliukas ne tik primena krūtį, bet ir speciali žinduko galiukas bei anga išskiria pieną tik tuomet, kai kūdikis liežuviu jį suspaudžia - visai taip pat, kaip žįsdamas mamos krūtį. Jūsų mažylis kiekvieną kartą gali maitintis ramiai ir patogiai, nes žinduko galiukas ir anga sukurti taip, kad per čiulpimo pertraukėles pienas netekėtų. Kūdikis turi laiko ramiai nuryti pieną ir kvėpuoti. Kai pailsėjęs pradeda aktyviai čiulpti, pienas iš buteliuko vėl pradeda tekėti. Sėkmingo mišraus maitinimo paslaptis - kūdikio natūralaus maitinimosi ritmo išlaikymas.