Šiame straipsnyje nagrinėjama motinystės samprata ir jos kaita Lietuvoje, atsižvelgiant į gimstamumo mažėjimo tendencijas ir šeimos idealo transformacijas. Straipsnyje analizuojama, kaip žiniasklaida formuoja moters įvaizdį, kokios kultūrinės nuostatos vyrauja bevaikių moterų atžvilgiu ir kaip šios nuostatos kito nuo XX a. pabaigos iki šių dienų.
Motinystės vaidmens įtvirtinimas žiniasklaidoje
Žiniasklaida, turėdama galią formuoti mūsų supratimą apie pasaulį, atspindi ir keičia visuomenės nuostatas. Nagrinėjant bevaikystės vaizdinius žiniasklaidoje, pastebimas pronatalinio diskurso dominavimas, kai motinystė remiama visokeriopai, o moterys, nesusilaukusios vaikų, neretai stigmatizuojamos.
Tyrimai rodo, kad, nepaisant visuomeninio gyvenimo modernėjimo, kultūrinės nuostatos šeimos atžvilgiu keičiasi lėtai, o moterys išlieka glaudžiai susietos su motinystės vaidmeniu. Norint suprasti šiuo metu vyraujančias kultūrines nuostatas bevaikių moterų atžvilgiu ir analizuoti pokyčius lyginant su kitomis šalimis, svarbu atsigręžti į istoriją.
Žiniasklaidos pokyčiai atkūrus Nepriklausomybę
Lietuvos žiniasklaida po Nepriklausomybės atkūrimo patyrė sparčius pokyčius. 1991-2001 m. laikotarpis įvardijamas kaip augimo periodas, kai žiniasklaida liberalizavosi, laikraščiai atsiskyrė nuo valstybės ir tapo privatūs. Vis dėlto sunki ekonominė situacija atsispindėjo žurnalų kainų pokyčiuose, tiražų svyravimuose ir popieriaus kokybėje.
Nuo 1994 m. pradėta leisti daugiau žurnalų moterims ("Laima", "Ji", "Panelė"), o tai lėmė didesnę nuomonių ir pozicijų raišką įvairiais klausimais. Vykstant demokratizacijos procesui, atkurtos tarpukariu veikusios moterų organizacijos, kurių pirmosios buvo katalikiškos, pvz., katalikiškas moterų sambūris Caritas, skleidęs gausios šeimos idėjas ir siekęs įstatymų, draudžiančių abortus.
Taip pat skaitykite: Kada taikoma vakuumo pagalba gimdyme?
Motinystės idealas ir bevaikystės stigmatizavimas XX a. pabaigoje
Išskirtinis dėmesys motinystei paprastai siejamas su kultūrinėmis nuostatomis. XX a. pradžioje lietuvių literatūroje motinystė suvokta kaip savaime suprantama moters pareiga. Motinystę ignoruojančiomis moterimis imtos vaizduoti seksualinę laisvę propaguojančios moterys, kurios, tenkindamos aistras su vyrais, atsisako motinystės. Bevaikės herojės dažniausiai vaizduojamos kaip netekėjusios ir laisvos nuo šeiminių įsipareigojimų.
Tyrimai rodo, kad XX a. pabaigoje moteris turėjo aukštesnį statusą, jei buvo ištekėjusi ir turėjo vaikų. Dėl ekonominių priežasčių verčiant derinti apmokamą darbą su motinystės pareigomis, susiformavo "ištekėjusios, dirbančios motinos" modelis. Atkūrus Nepriklausomybę, moterys buvo skatinamos "grįžti į šeimą", valstybė siekė didinti gimstamumą, o tautinės idėjos sutapo su antifeminizmo idėjomis, grąžinančiomis moterims tradicinius tautos ir šeimos sergėtojos vaidmenis.
Bevaikystės temos ignoravimas žiniasklaidoje
Bevaikystės tema Lietuvos žiniasklaidoje XX a. pabaigoje beveik nenagrinėta. Moterų žurnaluose užsimenama tik apie nevaisingumo problemas, kurios priskiriamos prie seksualinių santykių temos šalia kontracepcijos naudojimo.
Apibendrinant galima teigti, kad atgavus Nepriklausomybę liberalizuota spauda siekė atkurti tarpukario motinystės ir gausios šeimos idealus, o bevaikystė, netgi nevaisingumo problemos, į tą informacijos srautą nepateko.
Pokyčiai XXI amžiuje: diskusijos apie savanorišką bevaikystę
Užsienio žiniasklaidoje diskusijos apie moterų savanorišką bevaikystę prasideda XX a. pabaigoje, tačiau jos negausios. Tyrimai rodo, kad savanoriškos bevaikystės nuostatas išsakantys asmenys dažniau susilaukia neigiamų vertinimų nei tie, kurie neturi vaikų dėl fiziologinių priežasčių. Savanoriškai bevaikiai asmenys Vakarų žiniasklaidoje dažnai įvardijami kaip nesubrendę, egoistiški, šalti ir mažiau besidžiaugiantys gyvenimu.
Taip pat skaitykite: Interviu: Ineta Stasiulytė apie gimdymą
Vis dėlto XXI a. pradžioje autoriai Vakarų šalyse atkreipė dėmesį, kad, nepaisant neigiamų nuostatų, svarbu nagrinėti ir priežastis, kodėl moterys nesusilaukia vaikų. Dažniausiai jos skirstomos į moterų nenorą susilaukti vaikų, aplinkybių nulemtą vaikų nesusilaukimą ir nevaisingumo nulemtą bevaikystę.
Abortų statistika ir krizinis nėštumas
Pastaruoju metu Lietuvoje daug dėmesio sulaukė abortų statistika ir krizinio nėštumo problema. Teigiama, kad apie 50 proc. moterų nesirinktų aborto, jei turėtų kitokias aplinkybes. Vis dėlto patikimų statistikos rodiklių, patvirtinančių šį teiginį, nėra.
Ekspertai pažymi, kad Lietuvoje tyrimų apie abortus atliekama mažai, o dažniausios abortų priežastys yra socioekonominės problemos ir sunkumai su partneriu. Taip pat pabrėžiama, kad neplanuotas nėštumas yra pasekmė, o ne aplinkybė, ir būtina užtikrinti kontracepcijos prieinamumą, siekiant mažinti neplanuotų nėštumų skaičių.
Taip pat skaitykite: Dvynių gimdymas