Šiais laikais vis daugiau moterų atideda motinystę dėl karjeros, finansinio stabilumo ar asmeninių priežasčių. Vyrauja nuomonė, kad moterys vaikų vėliau susilaukia dėl karjeros ar iš „savanaudiškų“ paskatų - nori keliauti, realizuoti save, nenori įsipareigoti ar saugo jaunatvišką išvaizdą. Prie viso to prisideda ir vis ilgiau užsitęsiantis brendimo laikotarpis, kuris, psichologų teigimu, dabar paprastai baigiasi ne 16-18 gyvenimo metais, o beveik dešimtmečiu vėliau. Maždaug tiek pat pasislinko ir gimdyvių amžiaus vidurkis. Tačiau ar tikrai nerimauti nėra ko?
Šiame straipsnyje aptarsime vyresnio amžiaus moterų nėštumo rizikas, galimybes ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį planuojant motinystę.
Gimdyvių amžiaus tendencijos Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai moterys pirmojo vaikelio susilaukia būdamos vidutiniškai 28-erių metų. Šis skaičius vis auga: kasmet daugėja moterų, kurios pirmojo vaikelio susilaukia 35-erių metų ar vėliau, tačiau jos mūsų šalyje vis dar sudaro tik apie dešimtadalį visų gimdyvių.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis pirmą kartą gimdančių moterų amžius ilgėja. 2001-aisiais šio amžiaus vidurkis - 24-eri, 2015-aisiais jau 27-eri, o 2019-ųjų metų statistika rodo, kad dabar moterys įprastai planuoja motinystę vėliau, sulaukusios 28-erių.
Kodėl moterys atideda motinystę?
Tokį moterų sprendimą lemia įvairios priežastys:
Taip pat skaitykite: Vyresnio amžiaus žmonių patirtys globos namuose
- Socialiniai veiksniai: Noras baigti mokslus, padaryti karjerą, įsigyti nuosavą būstą, pakeliauti ir tiesiog „pagyventi dėl savęs“.
- Ekonominiai veiksniai: Finansinis stabilumas yra svarbus užtikrinant vaiko gerovę.
- Partnerystė ir saugumas: Stabilūs santykiai yra svarbūs auginant vaiką.
- Sveikata ir vaisingumas: Tam tikros ligos gali turėti įtakos vaisingumui.
Kuriuo amžiaus tarpsniu moteriai rinktis motinystę, sprendžia tik ji pati ir/ ar jos šeima. Iš tiesų yra daug teigiamų aspektų - atlikusios karjerą ir finansiškai saugesnės moterys gali lengviau užtikrinti vaiko gerovę, leisti sau iš tikrųjų pasimėgauti motinyste, o ne vien skubėti grįžti į darbus. Gimdančios brandesniame amžiuje po ilgos pertraukos tarp gimdymų ne retai net auklėja vaikus skirtingai, nes yra neįkainojama gyvenimiškoji patirtis, kur kantrybės gal ir mažiau, bet su patirtimi labiau išmokstama kaip geriausiai atskleisti meilę savo vaikui.
Ką žymi 35-erių metų riba?
Visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje yra nustatyta, kad aukštos rizikos nėštumu vadinamas toks, kai moteriai gimdymo metu yra 35-eri ir daugiau, o vyrui apvaisinimo metu 42-eji ir daugiau metų. Pagal nėštumo priežiūros metodikas, remiantis amžiaus linija, visame pasaulyje aukštos rizikos nėštumu vadinamas toks, kai moteriai gimdymo metu yra 35-eri ir daugiau, o vyrui apvaisinimo metu 42-eji ir daugiau metų.
Gydytojos K. Mačiulienės teigimu, taip yra dėl daugelio priežasčių. Visų pirma, kuo vyresnė moteris, tuo didesnė tikimybė, kad ji bus persirgusi daugiau ligų, laikiusis dietų, patyrusi nemažai stresinių situacijų. Visa tai gali neigiamai atsiliepti nėštumui ir gimdymui. Be to, nors vyresnė moteris turi visas galimybes pastoti natūraliu būdu, dažniausiai to padaryti nebepavyksta pirmojo ciklo metu, prireikia ne vieno bandymo.
Dalis medikų griežtai pasisako prieš gimdymą po 35-erių, tai argumentuodami negailestinga statistika: žymiai dažnesnėmis chromosominėmis anomalijomis, išaugančia gestacinio diabeto, aukšto kraujospūdžio rizika, dažnai nepakankamu vaisiaus augimu, sunkesniu gimdymu, kur kas dažnesnėmis Cezario pjūvio operacijomis (statistiškai, jų prireikia net pusei vyresnio amžiaus moterų), placentos pirmeigos, priešlaikinio gimdymo rizika. Persileidimo tikimybė 20-24 metų amžiaus moterims yra apie 9, esant 35-39 metų išauga iki 20-ies, o sulaukus 42 metų siekia net 50 procentų. Peržengus 35-erių metų ribą taip pat padidėja rizika pagimdyti negyvą vaisių.
Negana to, apie apie 35-37-us metus gerokai sumenksta moters vaisingumas: kiaušidėse buvęs tam tikras fiksuotas skaičius kiaušinėlių su amžiumi vis mažėja, jie tampa nebe taip lengvai apvaisinami. Šią problemą neretai pavyksta išspręsti tik su medikų pagalba. Pastojus pagalbinio apvaisinimo būdu nėštumas dažniausiai būna daugiavaisis, o tai taip pat padidina komplikacijas nėštumo ir gimdymo metu, nes tiek gimdyvei, tiek vaisiui optimalu, kai vaisius būna vienas. Be to, tyrimais patvirtinta, jog vaikai, gimę po pagalbinio apvaisinimo, turi maždaug 2-4 kartus didesnę apsigimimų riziką, dažniau gimsta su širdies ydomis, gastroenterologiniais defektais.
Taip pat skaitykite: Faktai apie žindymą vyresniame amžiuje
Vienas labiausiai nerimą keliančių faktų yra gana didelė vaisiaus apsigimimų rizika: pasitaiko Dauno, taip pat diagnozuojami Edvardso, Patau sindromai. 18-20 metų moteriai pagimdyti kūdikį su Dauno sindromu tikimybė yra 1 iš 2000, o 35 metų moteriai - 1 iš 220. 45 metų moteriai ji išauga dar labiau ir siekia 1 iš 30.
Galimos rizikos nėštumo metu
Vyresnio amžiaus moterims dažniau pasitaiko šios nėštumo komplikacijos:
- Sunkiau pastoti: Po 35 metų vaisingumas mažėja, pastoti būna sunkiau net ir visiškai sveikatos problemų neturinčioms moterims.
- Persileidimo rizika: Kuo vyresnė moteris pastoja, tuo didesnė persileidimo rizika. Manoma, kad pastojus 45 m. vidutiniškai vienas iš dviejų nėštumų baigiasi persileidimu.
- Priešlaikinis gimdymas: Tyrimų duomenimis, 40 m. ir vyresnės moterys dažniau gimdo prieš laiką.
- Gestacinis diabetas: Jo rizika po 40 metų išauga net 70 proc.
- Nėščiųjų hipertenzija: Vyresnio amžiaus nėščiosios patiria didesnę riziką susirgti nėščiųjų hipertenzija.
- Būtinas gimdymo skatinimas: Dėl hormonų pokyčių gimdymą dažniau tenka skatinti.
- Cezario pjūvis: Vyresnio amžiaus moterims dažniau prireikia cezario pjūvio operacijos.
- Chromosominės patologijos: Jei moteris yra sulaukusi 35 m., tikimybė, kad kūdikis gims turėdamas patologiją, yra 1 iš 300. Jei moteriai 45 m., tokia tikimybė sieks jau 5 proc.
- Vaisiaus pernešiojimas: Vyresnio amžiaus moterims didesnė vaisiaus pernešiojimo rizika.
- Vaisiaus apsigimimai: Didėja vaisiaus apsigimimų rizika.
Genetinių ligų rizika
Genetinių ligų rizika taip pat didėja nuo 35-erių metų. Labai svarbu atlikti ne tik įprastus, visoms nėščiosioms skiriamus tyrimus, bet ir sprando raukšlės matavimą per pirmąjį nėštumo trimestrą bei 13 (Patau), 18 (Edvardsono) ir 21 (Dauno ligos) chromosomų genetinius tyrimus, detalų ultragarsinį tyrimą tam, kad būtų įvertinta genetinių liga rizika.
Štai tokia chromosomų anomalija, kaip Dauno sindromas, nėštumo metu pasireiškia:
- 1 iš 1064 25 metų moteriai
- 1 iš 686 30 metų moteriai
- 1 iš 240 35 metų moteriai
- 1 iš 53 40 metų moteriai
- 1 iš 19 45 metų moteriai
Komplikacijos gimus kūdikiui
Švedijos medikai priėjo prie išvados, kad motinos amžius - itin reikšmingas veiksnys. Daugelyje pasaulio šalių moterys gimdo vaikus vis vėliau, tačiau vėlyvas gimdymas gali kelti riziką kūdikiui. Norėdami išsiaiškinti, kaip motinos amžius veikia kūdikio sveikatą, tyrimo autoriai, kurių darbas publikuotas žurnale „Acta Paediatrica“, išanalizavo duomenis iš Švedijos nacionalinio medicininio gimimų registro. Į jį įtraukiami visi nėštumai nuo 22 savaitės, pasibaigę gimdymu. Kūdikiai buvo suskirstyti į tris grupes pagal jų motinų amžių: 35-39 metai, 40-44 metai ir 45 metai bei vyresnės. Pabrėžiama, kad didžiausia rizika iš visų buvo vaikams, gimusiems motinoms, kurių amžius buvo 45 metai ir daugiau. Skaičiai kalba patys už save. Jei kontrolinėje 35-39 metų amžiaus grupėje negyvagimiu baigėsi 0,42% nėštumų, tai „45 ir vyresnių“ grupėje - jau 0,83% nėštumų, t.y. 35-39 m. 40-44 m. 45 m. Atsižvelgiant į gautus rezultatus, medicinos darbuotojai turėtų aktyviai informuoti moteris apie atidėto gimdymo rizikas, pažymi tyrėjai.
Taip pat skaitykite: Vaiko kompetencijų ugdymas
Nėštumas po 50-ies
Nėštumas po 50-ies metų vis dar laikomas itin retu reiškiniu, tačiau šiuolaikinės medicinos ir reprodukcinės technologijos pažanga leidžia kai kurioms moterims pastoti ir šiuo amžiaus tarpsniu.
Vaisingumas po 50 metų
Vaisingumas moters organizme natūraliai mažėja su amžiumi. Daugumai moterų menopauzė įvyksta tarp 45-55 metų, o tai reiškia, kad kiaušidės nebegamina kiaušialąsčių, ovuliacija sustoja, ir natūralus pastojimas tampa praktiškai neįmanomas. Net ir iki menopauzės, kiaušialąsčių kokybė ir kiekis gerokai sumažėja, padidėja genetinių anomalijų tikimybė.
Tačiau nors natūralus pastojimas po 50-ies yra itin retas, medicininiu požiūriu nėštumas vis dar įmanomas - ypač pasitelkus pagalbinio apvaisinimo metodus.
Ar natūralus pastojimas dar įmanomas?
Labai retais atvejais moteris gali pastoti natūraliai net po 50-ies, jei ovuliacija vis dar vyksta. Visgi tai yra išimtinė situacija, o dauguma tokių nėštumų būna netyčiniai, dažnai diagnozuojami vėlai. Todėl medikai pabrėžia, kad net ir artėjant prie menopauzės būtina naudoti kontracepciją, jei nėštumas nėra planuojamas.
Pagalbinio apvaisinimo galimybės
Šiuolaikiniai pagalbinio apvaisinimo metodai - ypač IVF su donoro kiaušialąstėmis - leidžia moterims tapti motinomis ir po 50-ies. Tokiais atvejais vaisius vystosi moters gimdoje, bet genetinė medžiaga dažnai būna iš jaunesnės donorės. Ši praktika vis dažnesnė ir Lietuvoje, nors vis dar kelia etinių, socialinių ir medicininių diskusijų.
Galimos nėštumo rizikos po 50 metų
Nors šiuolaikinė medicina leidžia pastoti ir po menopauzės, svarbu suprasti, kad nėštumas po 50 metų neišvengiamai susijęs su padidinta rizika. Su amžiumi keičiasi ne tik moters hormonų pusiausvyra, bet ir širdies, kraujagyslių, inkstų bei kitų sistemų veikla, todėl organizmui gali būti sunkiau prisitaikyti prie nėštumo sukeliamų pokyčių.
Sveikatos komplikacijų tikimybė:
- Padidėjęs kraujospūdis ir preeklampsija - tai gali kelti pavojų tiek mamai, tiek kūdikiui.
- Gestacinis diabetas - nėštumo metu atsirandantis cukraus kiekio kraujyje sutrikimas, dažnesnis vyresnėms moterims.
- Cezario pjūvis - vyresnio amžiaus moterims dažniau prireikia chirurginio gimdymo dėl padidėjusio komplikacijų skaičiaus.
- Persileidimo ir priešlaikinio gimdymo rizika - ypač jei naudojamos donorinės ląstelės ar hormoninė stimuliacija.
- Kraujavimai nėštumo metu - dėl sumažėjusio gimdos elastingumo ar kraujotakos pokyčių.
Poveikis kūdikiui:
Kūdikio sveikatai taip pat gali kilti tam tikra rizika. Nors donorinės kiaušialąstės sumažina genetinių anomalijų tikimybę, išlieka rizika dėl:
- Mažesnio gimimo svorio.
- Apsigimimų (ypač jei nėštumas vyresnio amžiaus moters organizmui yra labai didelė apkrova).
- Vystymosi sutrikimų pirmaisiais metais (rečiau, bet svarbu stebėti).
Pliusai - socialiniai
„Nėra atlikta tyrimų, galinčių vienareikšmiškai atsakyti, ar daugiau pliusų ar minusų turi vėlyva motinystė”, - sako K. Mačiulienė. Kalbėdami apie teigiamą tokio pasirinkimo pusę, medikai išskiria socialinę padėtį, kitokį - brandesnį požiūrį į vaiką, stabilią finansinę padėtį ir įvairiapusį išsilavinimą, suteikiantį pasitikėjimo tiek nėštumo ir gimdymo metu, tiek auklėjant atžalas.
Remiantis įvairiais pasaulyje iki šiol atliktais tyrimais, vėlyva motinystė gali turėti ir netikėtų privalumų. Pavyzdžiui:
- Vyresnių tėvų vaikams dažnai geriau sekasi mokykloje.
- Vyresnės moterys dažniausiai jau yra realizavusios save, todėl gimus vaikeliui joms netenka aukoti tiek, kiek jaunesnėms.
- Vyresnės moterys labiau pasitiki savimi, yra drąsesnės ir turi tvirtą nuomonę dėl savo ir vaiko sveikatos priežiūros, ligų profilaktikos bei gydymo - šios savybės padeda būti gera mama.
- Vėliau vaikų susilaukusios moterys dažnai ilgiau gyvena.
- Genai, kurių dėka moteris galėjo susilaukti vaikų vyresniame amžiuje, leis jai ilgiau išsaugoti jaunatvišką išvaizdą ir sulėtinti senėjimo procesus.
- Gimdžiusiųjų vyresniame amžiuje vaikai dažniau būna kairiarankiai, kurie neretai dėl kitokios smegenų struktūros yra gabesni nei dešiniarankiai.
- Gimdymas ir maitinimas krūtimi bet kokiame amžiuje teigiamai veikia moters smegenis - ji tampa išmintingesnė, lengviau prisitaiko prie pokyčių.
- Susilaukus vaikelio po 33-ejų metų padidėja tikimybė gyventi ilgiau nei 95-erius metus.
- Vyresnės mamos ypač prisižiūri prieš nėštumą, jo metu ir po jo, daugiau dėmesio skiria vaiko auklėjimui, todėl joms gimsta labai sveiki vaikai, kurie ateityje pasižymi puikiais protiniais gabumais ir socialiniais ar elgesio įgūdžiais.
Rekomendacijos nėščioms moterims
Ką galėtumėte rekomenduoti nėščioms moterims, nepaisant amžiaus skirtumų, - kaip elgtis, ką vartoti ir ko nevartoti nėštumo laikotarpiu, norint sulaukti lengvo gimdymo ir sveiko kūdikio?
Prieš planuojant pastoti, reikėtų planinės akušerio ginekologo konsultacijos, nes reikalinga įvertinti, ar moters sveikata nereikalauja detalesnio ištyrimo ar gydymo. Reikėtų pradėti nuo sveiko gyvenimo būdo, žalingų įpročių atsisakymo, folinės rūgšties vartojimo, pasitikslinimo apie persirgtas/nepersirgtas vaikiškas ligas (raudonukė, vėjaraupiai). Derinti sveiką pilnavertę mitybą su fiziniu aktyvumu, nutukusioms stengtis sumažinti kūno svorį. Jeigu sergate lėtinėmis ligomis, reikalingos atitinkamų specialistų konsultacijos, kad ligos būtų optimaliai kontroliuojamos leistinais vaistais.
Nėštumo laikotarpiu būtina tęsti aukščiau nurodytas rekomendacijas, folinė rūgštis privaloma iki 12-os savaitės. Pastojus papildomai reikėtų vengti visuotinių susibūrimų, kontakto su sergančiais asmenimis, kontakto su gyvūnais. Vengti bet kokio sąlyčio su lakiomis cheminėmis medžiagomis, nevartoti savavališkai jokių medikamentų. Laiku kreiptis į gydymo įstaigą nėščiosios įskaitos tyrimams, o 11-13 savaitę (optimalu 12-ą savaitę) labai svarbi ginekologo konsultacija ir vaisiaus echoskopija.
Nuo pat pastojimo momento iki gimdymo pradžios stengiamasi kuo tiksliau įvertinti, kiek rizikingas konkrečios moters nėštumas, o gimdymui prasidėjus moteris priskiriama atitinkamai kaip mažos ar didelės rizikos gimdyvė, nuo to priklauso ir jos gimdymo priežiūra, pasiruošiant ir numatant galimas komplikacijas.
Tyrimai nėštumo metu
Pasak klinikos „Motina ir vaikas“ gydytojos akušerės - ginekologės Henrietos Kažemėkaitytės, įprastai kiekvieno nėštumo metu, nepriklausomai nuo amžiaus, numatomi septyni apsilankymai pas gydytoją, kurių metu atliekami ir trys ultragarso tyrimai: 13-os, 18-os savaičių ir po 30 savaitės tam, kad būtų įvertintas tikslus vaisiaus augimas, rizikos faktoriai, patologijos.
Pirmo vizito metu reikėtų atlikti reikalingiausius prenatalinius, neinvazinius tyrimus, nuo kurių ir prasideda nėštumo priežiūra bei mamos ir kūdikio sveikatos puoselėjimas. Svarbiausi ir būtiniausi tyrimai: gliukozės kiekio kraujyje nustatymas, šlapimo pasėlis, tyrimai dėl lytiškai plintančių ligų - sifilio, Aids, ŽIV, hepatito B. Taip pat svarbu įvertinti, ar nėščiajai nėra anemijos, ar ji neturi naminių gyvūnų, nedirba tam tikrose pramonės srityse, kuriose naudojamos cheminės medžiagos, kurios galėtų sukelti pavojų nėštumui ir vaisiaus sveikatai.
Emocinė sveikata
Gydytojos teigimu, kiekvieno nėštumo priežiūros metu svarbu nepamiršti ir to, kaip moteris jaučiasi emociškai. Nepriklausomai nuo amžiaus, gali kilti daug iššūkių, streso ir nerimo, kuriems įtaką daro ir hormonai.
Visoms moterims, kurios laukiasi pirmą kartą, svarbus ir emocinis palaikymas - kad viskas bus gerai, atlikti visi reikalingi tyrimai, o mamai tereikia pasitikėti ją prižiūrinčiu specialistu, ilsėtis ir mėgautis motinystės stebuklu. Nebijokite klausti savo gydytojo visko, dėl ko neramu. Rami moteris - ramus kūdikis. Tad geros emocijos, poilsis, savęs palepinimas yra tai, kuo kiekviena, nėštumą planuojanti ir jau pastojusi moteris turėtų rūpintis nuolat.