Nevaisingumas ir problemos, susijusios su kūdikio veidu, yra jautrios temos, paliečiančios daugelį porų. Šiame išsamiame straipsnyje nagrinėjamos įvairios šių problemų priežastys, gydymo būdai ir paramos galimybės. Siekiama suteikti informacijos, kuri būtų suprantama įvairiai auditorijai, pradedant penktokais ir baigiant profesionalais.
Įvadas
Nevaisingumas apibrėžiamas kaip negalėjimas pastoti po reguliaraus lytinio gyvenimo (2-3 kartus per savaitę) be apsaugos priemonių per metus. Tačiau jei moteris yra vyresnė nei 35 metų arba turi sveikatos problemų, tokių kaip sunki endometriozė ar policistinių kiaušidžių sindromas, reikėtų kreiptis į specialistą po 6 mėnesių nesėkmingų bandymų.
Kada kreiptis pagalbos?
Aštuonioms iš dešimties porų, gyvenančioms reguliarų lytinį gyvenimą, pavyksta pastoti per pirmus metus. Jei nepavyksta sulaukti nėštumo, pora turėtų kreiptis dėl vaisingumo ištyrimo. Skubėti turėtų tos poros, kur moteris vyresnė nei 35-erių arba yra diagnozuotos aiškios ligos, lemiančios nevaisingumą. Tokios poros turėtų kreiptis po 6 nesėkmingų mėginimo pastoti mėnesių.
Neretai pasitaiko atvejų, kuomet pora jau turi vaikų, tačiau kyla problemos mėginant susilaukti atžalų vėliau. Tai yra antrinis nevaisingumas, kuriam taip pat galioja tie patys laiko, kuomet jau rekomenduojama kreiptis pagalbos, kriterijai. Gydytoja R. Dargienė sako, kad kartais nevaisingumo priežastys gali būti paveldimos genetiškai.
Nevaisingumo priežastys
Nevaisingumą gali lemti įvairūs veiksniai, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Psichologija ir kūdikio veido imitavimas
- Ovuliacijos sutrikimai: Ši grupė sudaro apie 25 % nevaisingumo atvejų ir paprastai pasiduoda medikamentiniam gydymui.
- Spermos morfologiniai pokyčiai: Tai dažniausia negalėjimo pastoti priežastis, susijusi su vyro būkle.
- Endometriozė: Ši liga trikdo vaisingumą dėl daugelio veiksnių, tokių kaip sąaugos mažajame dubenyje, endometriozinės cistos kiaušidėse ir biologiškai aktyvios medžiagos, kurios neigiamai veikia lytines ląsteles ir embriono implantaciją. Apie 15 proc. moterų nevaisingumo lemia endometriozė.
- Kiaušintakių patologija: Įgimti ar įgyti pažeidimai po infekcijų, operacijų, dėl endometriozės.
- Sąaugos pilvo ertmėje: Po buvusių mažojo dubens uždegimų, operacijų.
- Gimdos patologija.
- Gyvenimo būdas ir stresas: Pernelyg mažas arba didelis kūno masės indeksas, rūkymas, alkoholio vartojimas, gausus kavos vartojimas ir per didelis papildų kiekis gali turėti įtakos vaisingumui. Stresas taip pat turi sąsajų tiek su nevaisingumo diagnoze, tiek su gydymo proceso sėkmingumu.
Nevaisingumo gydymo būdai
Teisingai parinktas gydymas gali padėti iki 90 procentų porų. Gydymo metodai gali būti:
- Medikamentinis gydymas: Skiriamas ovuliacijos sutrikimams gydyti.
- Chirurginė intervencija: Reikalinga esant endometriozės, kiaušintakių patologijos ar gimdos problemoms. Pirmenybė teikiama minimaliai invazyviems endoskopiniams metodams.
- Pagalbinio apvaisinimo procedūros: Pasitelkiamos, jei taikant medikamentinį ir chirurginį gydymą nevaisingumo problemų išspręsti nepavyksta.
Chirurginis gydymas, pasak Ž. Petrutienės, padeda apie 85-90 proc. nevaisingų porų.
Chirurginės procedūros
Gydant nevaisingumą chirurginiu būdu, svarbu kiek įmanoma tausoti lytinių organų anatomiją ir funkciją, todėl pirmenybė teikiama mažai invazyviems endoskopiniams diagnostiniams ir chirurginio gydymo metodams. Dažniausiai atliekamos šios procedūros:
- Histeroskopija: Gimdos ertmės apžiūra specialiu instrumentu, kuris bendrinėje nejautroje įvedamas per gimdos kaklelį. Atliekama, jei įtariama gimdos anomalija, polipai, pogleivio miomos, gimdos ertmės sąaugos. Jos metu šalinami minėti dariniai, imamos biopsijos.
- Laparoskopija: Diagnostikos ir gydymo metodas, padedantis apžiūrėti ir įvertinti mažojo dubens ir pilvo organus. Per nedidelius pilvo sienos pjūvelius įvedama optinė sistema ir ploni chirurginiai instrumentai. Įvertinama gimdos, kiaušidžių būklė, sąaugos, kiaušintakių būklė ir jų praeinamumas, endometriozė, nustatoma jos stadija. Laparoskopijos metu šalinamos sąaugos, kiaušidžių cistos, koaguliuojami endometriozės židiniai, atliekamos kiaušintakių plastinės operacijos, šalinamos miomos.
Valstybės ir sveikatos draudimo pagalba
Moteriai reikalingos chirurginės procedūros yra kompensuojamos valstybės iš PSDF. Ar chirurginę procedūrą apmokės privatus fondas, priklauso nuo konkretaus fondo ir paciento sutarčių su šiuo fondu.
Persileidimas
Persileidimas - dar viena komplikacija, su kuria susidūrusios moterys neretai ima kaltinti save, ieškoti priežasčių ir pasijunta vienišos. Gydytoja Ž. Petrutienė sako, kad apie 20 proc. moterų iki 30 m. patiria persileidimą. Pirmą nėštumo trimestrą nutrūksta 10 proc. nėštumų. Šis procentas didėja su moters amžiumi - virš 40 m. rodiklis jau gali siekti 50 proc. Apie 70 proc. šių atvejų lemia genetinės chromosominės problemos.
Taip pat skaitykite: Veido bruožai ir amžius
Nors dažniausia persileidimų priežastis yra chromosominiai pakitimai, pasitaiko ir krešėjimo ligų, infekcijų, kitų priežasčių. Jei persileidimai kartojasi - du ir daugiau - ieškoma priežasčių, jei reikia, skiriamas gydymas. Moteriai svarbu suprasti, kad persileidimas - gana dažnas reiškinys, dėl kurio negalima nei savęs kaltinti, nei imti tikėti, jog tai kartosis kito nėštumo metu. Jei moteriai pavyksta pastoti, bet kyla problemos su kūdikio išnešiojimu, specialistai taip pat ieško priežasčių ir padeda poroms sėkmingai sulaukti naujagimio.
Nevaisingumas - liga ar socialinė problema?
Lietuvoje egzistuoja dvejopas požiūris į nevaisingumą - kaip į ligą ir socialinę problemą. Daugelis mano, kad jei Dievulis vaikų nedavė, nieko dirbtinai daryti ir nereikėtų. Tačiau negaunčios susilaukti vaikų šeimos kartais ryžtasi dirbtinio apvaisinimo procedūrai, kuri nėra pigi.
Vyro vaidmuo ir pasiruošimas tėvystei
Tėtis vaiko gyvenime yra tiek pat svarbus, kiek ir mama. Aktyvus tėčio įsitraukimas į su vaiku susijusią priežiūrą nuo pat pirmųjų jo gyvenimo dienų padidina vaiko pasitikėjimą savimi, ateities mokslo pasiekimus ir kartu mažina žalingo elgesio, priklausomybių ar depresijos riziką. Rūpintis savo vaiku yra tėčio teisė, pareiga ir atsakomybė..
Kaip tapti geru tėčiu?
Jūsų, kaip tėčio, pareiga ir atsakomybė - būti ne tobulu, o pakankamai geru tėčiu. Tėčiu, kuris myli, teikia saugumo jausmą, pakylėja iki dangaus, klysta, susimauna ir vėl bando iš naujo. Pakankamai geras tėtis yra gyvas žmogus. Siekdami suprasti, kuo vaikas gyvena, ieškodami geriausio sprendimo esamomis aplinkybėmis, pagal turimas žinias ir (ar) supratimą, augindami pagarbą vaikui kaip žmogui prisidedate prie to, kokiu žmogumi užaugs jūsų vaikas. Vaikui augant pravartu dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose. Tyrimais nustatyta, kad tai yra efektyvus būdas gauti vaikui auklėti reikalingų žinių bei tėvystėje taip reikalingo palaikymo.
Vyrų pogimdyminė depresija
Nors visuomenės supratimas apie moterų pogimdyminę depresiją didėja, vyrų depresija kūdikiui gimus daug mažiau atpažįstamas reiškinys. Nustatyta, kad maždaug 25 proc. vyrų pirmaisiais metais po kūdikio gimimo patiria lengvus depresijos simptomus, o maždaug 10-12 proc. tėčių yra diagnozuojama depresija.
Taip pat skaitykite: Kaip vyrai išgyvena partnerės nėštumą
Jei tikimasi, kad vyrai tapę tėčiais bus stiprūs ir palaikantys, tuomet, kas jie, jei suserga depresija? Šis klausimas neretai atima ryžtą vyrams kreiptis pagalbos į psichologą ar psichiatrą. Užsisklendę savyje tėčiai dažnai nesupranta, kad rūpintis kūdikiu nėra lengva ir kad kūdikių elgesys (pvz., dažnas prabudimas, verksmas) yra natūralus.
Vyrų pogimdyminės depresijos pikas yra nuo trijų iki šešių mėnesių po gimdymo. Kaip ir mamų pogimdyminė depresija, ji dažnai nediagnozuojama. Pogimdyminė depresija tėčiams gali pasireikšti skirtingais požymiais nei mamų. Depresija gali turėti įtakos tėvo santykiams su vaiku. Jie gali mažiau domėtis kūdikiu, rečiau žaisti ir bendrauti su juo ir / ar savo kitais vaikais bei atsiliepti apie juos neigiamai ar kaltinti dėl savo sunkumų.
Tėvai turėtų kuo anksčiau išsakyti, kaip jaučiasi, o žmonos / partnerės (ir kiti artimi asmenys) skatinti juos kreiptis pagalbos.
Tėvo vaidmuo maitinant krūtimi
Maitinimas krūtimi yra sunkus darbas, tad perimkite iš partnerės namų ruošos darbus ir padėkite jai, kai tik galite. Kai ji maitina, atneškite jai pagalvę ir stiklinę vandens arba pasisiūlykite padėti vaikui atsirūgti, kai jis pavalgys. Pasisiūlykite pagaminti vakarienę ar sutvarkyti namus. Bet kokia jūsų iniciatyva yra svarbi ir sveikintina.
Kiti būdai užmegzti ryšį su kūdikiu
Apkabinkite, maudykite jį ir pasakokite dienos įspūdžius jam, kol jis snaudžia jums ant krūtinės - tai puikūs santykių kūrimo būdai. Visa tai padės jums sukurti panašiai tokį ryšį su kūdikiu, kokį fizinį artumą sukuria maitinimas krūtimi. Eikite su juo pasivaikščioti, žaiskite, keiskite sauskelnes, maudykite. Taip galėsite pabūti su mažyliu vienas, o kuo dažniau taip bus, tuo labiau pasitikėsite savo kaip tėčio sugebėjimais.
Kūdikių raidos etapai
Kūdikių raida nėra vienoda. Tačiau visiems įgūdžiams įgyti yra minimalus ir maksimalus laikas. Negalima vertinti tik vieno parametro ir pagal jį spręsti, ar kūdikio raida nevėluoja.
- 1 mėnuo: Naujagimis prisitaikė prie naujų gyvenimo sąlygų. Gulėdamas ant pilvo pasuka veidą į šoną, sugeba trumpam pakelti galvą.
- 2 mėnuo: Paguldytas ant pilvuko, kelias minutes galvą išlaiko šiek tiek pakeltą. Svarbiausias šio mėnesio raidos pasiekimas - ŠYPSENA.
- 3 mėnuo: Atpažįsta tėčio ir mamos veidus, šypsosi kalbinamas, myluojamas. Paguldytas ant pilvo, apie 10 sekundžių išlaiko galvą ir krūtinę pakeltas.
- 4 mėnuo: Jau pasigirsta garsus juokas! Gali apsiversti nuo pilvo ant šono arba ant nugaros.
- 5 mėnuo: Sėdėdamas mažylis tvirtai laiko galvą ir tiesią nugarą, pastatytas remiasi kojomis.
- 6 mėnuo: Verčiasi nuo nugaros ant pilvo, gulėdamas ant pilvuko, remiasi rankomis, gerai kelia galvą ir krūtinę.
Kūdikių verksmas ir diegliai
Klyksmas ir verksmas yra svarbūs kūdikių bendravimo būdai. Ilgainiui, kūdikio verksmo priežastis perprasite iš verkimo garsumo, tono, garsinių niuansų ir kitų subtilių ženklų.
- Diegliai: Vienas iš pirmųjų tėvų kantrybės išbandymų - kūdikių diegliai arba vadinamosios kolikos, kurios pasireiškia net iki 30 proc. naujagimių pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais ir dėl to yra vadinamos „100 dienų klyksmo“.