Pirmasis nėštumo trimestras - ypatingas ir jautrus laikotarpis, kai formuojasi gyvybiškai svarbios vaisiaus sistemos. Šiuo metu bet kokia liga, ypač virusinė infekcija, gali sukelti nerimą būsimai mamai. Straipsnyje aptariami dažniausi virusai, galintys paveikti nėštumą, jų keliami pavojai, prevencijos būdai ir gydymo galimybės.
Įvadas
Nėštumas - tai laikotarpis, kai moters organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių, kurie paliečia ne tik emocinę būseną, bet ir fizines kūno funkcijas. Nėštumo metu natūraliai susilpnėja imuninė sistema, kad organizmas neatmestų besivystančio vaisiaus. Dėl šios priežasties nėščiosios tampa jautresnės įvairioms infekcijoms, ypač kvėpavimo takų virusams.
Pirmasis nėštumo trimestras - lemiamas laikotarpis
Pirmasis nėštumo trimestras laikomas pačiu neramiausiu vaisiui ir yra lemiamas tolesniame vaisiaus išnešiojimo procese. Šiuo metu placenta dar nepakankamai išsivysčiusi, kad atskirtų kenksmingas medžiagas nuo naudingų. Taip pat dar nėra pastebimų pokyčių pačiame moters organizme, ir daugelis iš inercijos pasikliauja pirmykštėmis jėgomis, pamiršdamos, kad organizmas keičiasi jau nuo pat pirmųjų pastojimo minučių.
Didžiausią pavojų vaisiui gripo virusas organizme kelia iki dvyliktos nėštumo savaitės, kada aktyviai formuojasi visos gyvybiškai svarbios sistemos.
Virusinės infekcijos ir jų poveikis nėštumui
Retai sutiktume moterį, kuri nėštumo metu nors kartą nebūtų susirgusi peršalimu. Todėl mamų palaikymo komanda ramina, kad daugelis sirgo gripu nėštumo metu ir pagimdė visiškai sveikus vaikus. Nereikia panikuoti iš anksto.
Taip pat skaitykite: Viskas apie rotavirusą ir žindymą
Užsikrėtus bet kokia virusine liga, vaisiui pavojingiausia aukšta motinos temperatūra, nes viruso placenta paprastai nepraleidžia. Hipertermija veikia vaisių, ypač nėštumo pradžioje. Aukšta temperatūra nėra blogai pačiai motinai, tai - imuninis atsakas į virusus (jie „iščirškinami“ ir sunaikinami), tačiau negerai vaisiui, kuris nėra motinos kūno dalis.
Kuo pavojingos virusinės peršalimo ligos skirtingais nėštumo trimestrais?
- I Pirmasis nėštumo semestras (iki 12-13 sav.): infekcijos gali sukelti persileidimą ar nėštumo nesivystymą, kai kuriuos apsigimimus - veido skaidos trūkumus, hidrocefaliją (kai skystis kaupiasi galvos smegenyse) ir kitus nervų sistemos pažeidimus.
- II Antrasis nėštumo semestras (13-27 sav.): peršalimas gali sukelti priešlaikinį gimdymą, sutrikdyti vaisiaus vystymąsi.
- III Trečiasis nėštumo semestras (nuo 28 sav.): persirgtos virusinės ar bakterinės infekcijos gali sukelti vaisiaus vandenų padaugėjimą ar sumažėjimą ir taip stipriai pakenkti vaisiaus vystymuisi, be to, gali nukentėti ir placenta. Šiame trimestre susirgus virusine liga pavojinga ir pačiai būsimajai mamai. Kadangi padaugėja kraujo kiekis, persitvarko visa organizmo sistema, dėl to į bet kokią infekciją ji reaguoja daug sunkiau. Tai gali sukelti komplikacijų, susijusių su pačios nėščiosios sveikata. Ji sunkiau serga, kyla grėsmė, kad prisimes naujų ligų. Nėščia moteris jau ir taip apsunkusi nuo paties nėštumo.
Su virusais nėščioji kovoja ne ilgiau, o sunkiau. Moteris savo organizme augina vaisių, o jis yra šioks toks svetimkūnis, todėl, kad jame - ne tik moters genetinė medžiaga. Kitaip tariant, vaisius - ne visai motinos kūno dalis. Tam, kad organizmas neatmestų to „svetimkūnio“, būsimos mamos organizme veikia tam tikri apsauginiai mechanizmai, tad nėščios moters imuniniai mechanizmai šiek tiek prislopinti.
Gripas
Gripo virusai labai kintamos struktūros, todėl kiekvieno sezono metu pasirodo vis nauji jų tipai. Mokslininkai taip pat pastebi, kad kintamiausias yra A grupės virusas, mažiau - B grupės, o C grupės visai nekinta genų lygmenyje. Gripas paskutiniais nėštumo mėnesiais labiau pavojingas motinai. Bendras organizmo pasipriešinimas slopsta, endokrininės sistemos stringa, paaštrėja tokios ligos, kaip tonzilitas.
Kiekviena moteris, kuri laukiasi ar planuoja tai daryti, turi būti labai atsakinga ir pasiskiepyti. Visos nėščiosios, nepriklausomai nuo nėštumo laiko, turėtų vakcinuotis, ypač tos, kurios patenka į padidintos rizikos grupę, pavyzdžiui, serga astma, autoimuninėmis ligomis. Moksliniai tyrimai įrodo, kad skiepai apsaugo nuo gripo komplikacijų, kurios pavojingiausios pačiai motinai bei jos vaisiui. Gripo vakcina nekelia pavojaus besilaukiančioms moterims. Atminkite, nėščiosios, kaip ir pensininkai, yra padidintos rizikos grupėje dėl to, kad jų imunitetas silpnesnis. Vakcinuotis reiktų kasmet, nes gripo virusas mutuoja, todėl pernykštė vakcina gali būti visiškai nebeveiksminga. Gera žinia ta, kad žmonės turi kaupiamąjį imunitetą, vieną kartą persirgęs, kitą kartą, vaizdžiai tariant, tos pačios rūšies gripu nebesirgsi. Dėl gripo komplikacijų nėščiajai gali grėsti įvairiausių širdies ir plaučių ligų komplikacijos. Gerai tai, kad tokio tipo virusas vaisiui beveik nepakliūva.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Koksaki virusą vaikams
Didžiausią poveikį būsimam kūdikiui turi motinos karščiavimas. Vienas pagrindinių dalykų susirgus gripu - mažinti karštį. Nuo 37,5 laipsnių derėtų susirūpinti ir save stebėti, pasiekus 38, jau reikėtų mušti temperatūrą. Būtina gerti gydytojo paskirtus vaistus, antipiretikus ir neleisti karščiui pakilti aukščiau 38 laipsnių. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog tos, kurios sirgdamos gripu sugebėjo reguliuoti karščiavimą vaistais ir nuolat gėrė folio rūgštį, siekdamos užkirsti kelią vaisiaus nervų sistemos defektams, joms ir jų palikuonims gripo pasekmės buvo minimalios.
Susirgus gripu, pirmajame trimestre didelė savaiminio persileidimo rizika, o vėlesniuose trimestruose - priešlaikinio gimdymo grėsmė. Egzistuoja įvairios nuomonės: jeigu vaisius ir įgyja imunitetą konkrečiam virusui, jis yra labai trumpalaikis. Kai kuriais duomenimis, kūdikiui motinos įsčiose įgyto imuniteto pakanka maždaug trims jo gyvenimo mėnesiams.
Vėjaraupiai
Ši virusinė infekcija taip pat labai paplitusi, nes plinta oro lašeliniu būdu. Vėjaurapiai pavojingi tuo, kad jais sergantis žmogus gali platinti užkratą dvi dienas, iki jį išberia. Jeigu nėščioji, tarkime, turi vyresnį vaiką, kurį veda į darželį ar mokyklą, ten jai gresia didelė tikimybė užsikrėsti vėjaraupiais. Jų inkubacinis periodas yra 15 dienų, vadinasi, tu užsikrėtei, bet dar to nežinai, o virusas jau dirba savo juodą darbą. Tos nėščiosios, kurios neturi imuniteto vėjaraupiams (nepersirgo vaikystėje, nėra skiepytos), ypač pažeidžiamos. Tyrimais nustatyta, jog apie 20 proc. moterų, susirgusių šia liga, išsivysto plaučių uždegimas, kuris gali baigtis mirtimi. Bauginantys faktai! Vėjaraupiai itin pavojingi naujagimiams, siūlyčiau nekviesti svetimų žmonių apžiūrėti tik gimusio lėliuko.
Citomegalo virusas
Vienas iš „populiaresnių“ virusų, nes apie 60 proc. moterų yra persirgusios ir turi imunitetą. Šis virusas pasireiškia lengvais peršalimo simptomais, tačiau yra nepaprastai pavojingas nėščiajai, nes, susirgus pirmajame nėštumo trimestre, labai dažnai sukelia persileidimus. Citomegalo virusas perduodamas per kūno skysčių kontaktą. Naujagimis gimdamas gali užsikrėsti šiuo virusu. Jis pavojingas tuo, kad pasireiškia nebūtinai iš karto. Citomegalo virusas gali netikėtai atkusti per pirmuosius trejus gyvenimo metus ir sukelti klausos pažeidimų.
Raudonukė
Ši viruso sukelta liga pavojinga, nors daugeliui gali praeiti visiškai be simptomų - maždaug 25-50 proc. žmonių. Ir jie vis tiek yra užkrečiami, o nėščiajai susirgus raudonuke pasekmės gali būti liūdnos, ypač ūmiai užsikrėtus pirmajame nėštumo trimestre. Užsikrėtus iki 12 savaičių nėštumo, vaisiaus pažeidimo rizika - 50 proc. Liga perduodama oro lašeliniu būdu, didelė grėsmė ją pasičiupti sukiojantis tarp vaikų. Mažieji dažniausiai ja lengvai perserga.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir juostinė pūslelinė: ką reikia žinoti
Herpeso virusas
Viena iš penkių moterų yra šio viruso nešiotoja - I tipo (lūpinis), II tipo (genitalinis). Virusas migruoja į nervinius audinius: jei nėra aktyvus, nėra ir labai pavojingas, tik kartais pasireiškia. Užsikrėtus šiuo virusu trečiame trimestre, didelė tikimybė gimdant perduoti šią nemalonią „dovanėlę“ savo lėliukui, todėl tokiu atveju patariama gimdyti atliekant cezario pjūvį.
Kitos infekcijos
- Hepatitas A, B, C: Hepatitas A labiau paplitęs Pietų šalyse, pas mus pasitaiko rečiau, nėštumui nėra labai grėsmingas. Nuo hepatito B geriausia yra pasiskiepyti, visoms nėščiosioms atliekami šio viruso tyrimai. Jei susirgimas yra latentinis, jis paprastai nėštumui įtakos neturi, tik reikia nuolat stebėti, kaip funkcionuoja kepenys. Hepatitas C plinta per kūno skysčius, tad pasistenkite būti atsargesni.
- ŽIV: ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi, todėl rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą), 38 sav. atlikti planinę cezario pjūvio operaciją ir naujagimio nežindyti.
Infekcijų prevencija nėštumo metu
Kur kas efektingiau būtų pasirūpinti ligų profilaktika ir imuniteto stiprinimu. Nuo mūsų organizmo labai priklauso, ar jis pajėgs apsiginti nuo ligos ar persirgti lengva jos forma. Žinoma, neįmanoma apsisaugoti nuo visko pasaulyje, tačiau kiekvienas gali imtis reikiamų priemonių.
- Pirma, jei planuojate pastoti, reikia kaip galima anksčiau aprūpinti organizmą naudingomis medžiagomis ir apskritai gyventi sveikai. Sveika mityba, fizinis aktyvumas ir grūdinimasis dar niekam nepakenkė.
- Antra, žinodamos apie tokį svarbų laiką, kaip ankstyvoji vaisiaus raida, iki dvylikos savaičių, galima bandyti planuoti pastoti tokiu metu, kai bus mažesnė gripo grėsmė.
- Trečia, po keturioliktos nėštumo savaitės epidemijų metu gydytojai rekomenduoja moterims skiepytis nuo gripo - tuomet net susirgus komplikacijų rizika yra minimali.
- Ketvirta, nereikia rizikuoti: būti sezoninio gripo metu ten, kur daug žmonių, retai plauti rankas, prastai vėdinti patalpas, nevalgyti vaisių ir daržovių. Šiuo svarbiu periodu būkite sau atidesnė ir dėmesingesnė. Visur kitur jums padės įgimtas motiniškas instinktas.
- Ribokite savo keliones viešuoju transportu, taip pat ir lėktuvu, ypač per gripo sezoną.
Gydymas susirgus
Jei pasirodė pirmieji ligos požymiai, reikia iškart veikti: šilta arbata, vizitas pas gydytoją, nedarbingumo lapelis. Režimas, mityba ir vidinė ramybė! Kam jau kam, o nėščiajai sirgti tikrai nereikėtų.
Jokiu būdu nebandykite persirgti ligos ant kojų. Liga nepraeis per dieną, reikės išgyti visiškai. Jūsų užduotis - nepakenkti mažyliui. Todėl laikykitės trijų paprastų taisyklių - ramybė, miegas ir procedūros.
Pačioms pasiskirti vaistukų, kaip sakė teta Bronė ar kaimynė Marytė, tikrai nereikėtų, bet kreiptis į gydytoją ir vartoti tokius, kokius jis paskirs, būtina. Jeigu gydytojas sako, kad neapsieisite be antibiotikų, vadinasi, taip ir yra. Nepamirškite sveikos mitybos, ypač kryžmažiedžių. Įvairiausių kopūstinių, gražgarsčių ir kitų žalių lapų, nes šis maistas lemia mūsų mikrobiomo būseną, o šis tiesiogiai veikia imunitetą.
Nuo 37,5 laipsnių derėtų susirūpinti ir save stebėti, pasiekus 38, jau reikėtų mušti temperatūrą. Būtina gerti gydytojo paskirtus vaistus, antipiretikus ir neleisti karščiui pakilti aukščiau 38 laipsnių.
Kitas niuansas - galimos komplikacijos ir papildomi genetiniai tyrimai pasveikus, siekiant įsitikinti, kad vaisiui gydymas nepakenkė. Visa kita - kaip ir esant bet kokiam peršalimui: laiku pastebėti, kreiptis į gydytojus, laikytis nustatyto gydymo režimo ir maksimaliai stiprinti imunitetą.
Pasveikus jums bus paskirtos papildomi klinikiniai kraujo bei kiti tyrimai. Jei rezultatai geri - jaudintis nėra ko. Jei gripas komplikavosi, jums veikiausiai pasiūlys atlikti hormonų tyrimą, leidžiantį įvertinti patologijų riziką.
Kiti tyrimai gali būti atliekami ne vieną kartą, kadangi jų patikimumas priklauso nuo daugelio veiksnių. Tačiau bet kokiu atveju jūsų gydytojas turi smulkiai ir suprantamai išaiškinti bet kokias medicinines priemones, kad būtų įvertintas jų reikalingumas.
Nėščiųjų tyrimai
Rekomenduojama pasirodyti odontologui pirmojo nėštumo trimestro metu, kad galėtų įvertinti burnos ertmės būklę.
Tyrimai atliekami iki 12 sav.
- Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM) (vertinant glikemiją nevalgius ir praėjus 2 val.). Atliekamas pirmo apsilankymo metu.
- Atliekamas tada, jeigu moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+). Tyrimas atliekamas pirmo apsilankymo metu ar iki 12 sav. Tyrimas kartojamas 27-28 sav.
- Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje. Tyrimą pristatyti per 2 val.
- Sifilis - gana lengvailytiškai plintanti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui. Dėl to labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo anksčiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti.
- Siūlomas atlikti 25 metų ir vyresnėms nėščiosioms, jeigu nebuvo atliktas 3 metų laikotarpyje. Atliekamas nėštumo pradžioje.
- 11-13 sav. ir 14-22 sav. Atliekant pirmjį tyrimą įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso Sindromais, antrąjį įvertina riziką kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, nervinio vamzdelio pažeidimu. Jei chromosomų patpologijos rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė.
- 10-11 sav. Ši procedūra skirta nustatyti arba atmesti vaisaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas.
- Atliekamas iki 13 sav. antikūnų (IgG ir IgM) tyrimą iš kraujo. Jei tyrimo rezultatas neigiamas, patariama pakartoti 24 sav.
- Hepatito B infekcija nėščiajai gali būti perduodama per kraują ir skysčius: spermą, šlapimą, makšties išskyras.
- Šis tyrimas atliekamas kiekvieno vizito metu ultragarso aparato doplerio arba kardiotokografo pagalba.
- Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę.