Viešvilė - miestelis Jurbarko rajone, prie kelio Kaunas-Klaipėda, dešiniajame Nemuno krante. Tai vieta, turinti turtingą istoriją ir gamtos grožį. Šiame miestelyje, 1902 m. statytuose Teismo rūmuose, 1956 m. buvo įkurti Viešvilės vaikų namai, palikę gilų pėdsaką miestelio bendruomenėje ir visoje vaikų globos sistemoje. Laisvadieniai - puiki proga pažinti savo kraštą, o Viešvilė, žavinti turtinga istorija ir nuostabiu parku, yra puikus pasirinkimas.
Įkūrimas ir Pirmieji Metai
Viešvilės vaikų globos namai įsikūrė 1951 m. Karo metais apgriautas pastatas, kuriame anksčiau veikė teismo rūmai, reikalavo remonto. Pirmasis Viešvilės vaikų namų direktorius buvo paskirtas dailininkas, skulptorius, Vinco Grybo mokinys, Juozas Kriaučiūnas. Anot Algirdo Sinkevičiaus, J. Kriaučiūnas prieš tai dirbo Jurbarko gimnazijoje mokytoju, ir švietimo skyriaus nurodymu buvo paskirtas eiti naujas pareigas.
Buvęs teismo rūmų pastatas pasitiko J. Kriaučiūną išdaužytais langais, išlupinėtomis durimis, stovintis tarp griuvėsių. Direktoriui teko viską tvarkyti nuo pat pradžių, pačiam rūpinantis pastato remontu, reikiamomis medžiagomis, komplektuojant darbuotojų kolektyvą. Kol vyko remontai, pirmieji 105 auklėtiniai kurį laiką gyveno keliuose pastatuose.
Vystymasis ir Plėtra
1970 m. vaikų namai buvo išplėsti - pradėta naujo korpuso su sporto sale ir valgykla statyba. 1985 m. čia jau stovėjo pirtis, skalbykla, sandėliai. Prasidėjus nepriklausomybei, vaikų globos namus ėmėsi globoti vokiečių firma „Mister Trucker“, vadovaujama Hanso Delsinggo. Tada atgijo patalpos, rėmėjai skyrė lėšų remontui, inventoriui. Netrukus buvo pakeisti langai, pastatyta nauja kieto kuro katilinė. Gyvenimo sąlygos čia nuolat buvo gerinamos, daug dėmesio skiriama teritorijos tvarkymui ir puošimui.
Pokyčiai ir Pertvarka
Nepaisant „klestėjimo“, vaikų skaičius Viešvilės vaikų globos namuose mažėjo, keitėsi globos formos ir valstybės politika. 2004 m. čia gyveno 90 vaikų, o po dešimties metų, 2015-aisiais, liko 47. Tais pačiais metais Viešvilės vaikų globos namai buvo pervadinti į Skalvijos vaikų globos namus. 2016 m. sausio mėn. įkurtas bendruomeninio gyvenimo padalinys ir pirmieji 6 ugdytiniai iškelti į gyvenamąjį namą Smalininkuose. Dar dvi šeimynos iškeltos į gyvenamuosius namus Viešvilės miestelyje. 2018 m. iškeldinus paskutinę šeimyną, netrukus patalpas atlaisvino ir administracija.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Pedofilijos Skandalas ir Jo Pasekmės
Visą Lietuvą ir vaikų globos sistemą sukrėtusi istorija į viešumą iškilo 2015 m. kovo mėn. Visuomenė pastebėjo, kad kažkas ne taip, kai Viešvilės vaikų namų auklėtiniai būriais buvo pradėti vežti į Jurbarko r. Netrukus paaiškėjo, kad pareigūnai aiškinosi informaciją apie tai, kiek ir kaip A. Liaudaitis galėjo seksualiai išnaudoti vaikus. Tyrimą Kauno apygardos prokuratūros 1-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius pradėjo po to, kai į teisėsaugą kreipėsi tuomet globos namuose dirbęs žmogus.
Buvusio darbuotojo surinktos medžiagos pakako, kad įstaigą užgriūtų policijos tyrėjai ir kitos tarnybos. Apie tai, kad Viešvilės vaikų namuose vyksta negeri dalykai, kalbos sklandė seniai. Apie galimą pedofiliją ūžė ne tik miestelis, bet ir visas rajonas. Tačiau iki šiol įtarimų iškelti į viešumą niekas nedrįso ir pirštais į vaikų namų direktorių A. Liaudaitį badė patylomis.
Pats A. Liaudaitis vėliau buvo nuteistas. Teismas pripažino kaltinamąjį kaltu pagal visus jam pareikštus kaltinimus prieš visus šešis nukentėjusius asmenis. Galutinė, subendrinta bausmė, paskirta treji metai ir dešimt mėnesių laisvės atėmimo. Bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. A.Liaudaičiui taip pat uždrausta artintis prie nukentėjusių asmenų, bendrauti su jais. Vyrui taip pat penkerius metus uždrausta dirbti bet kokį darbą tiek valstybinėse, tiek privačiose ugdymo bei globos įstaigose. Tiek pat laiko A. Liaudaičiui uždrausta naudotis teise globoti ar rūpinti vaikais.
Paaiškėję pedofilijos faktai įkalė vieną paskutinių vinių į vaikų globos sistemos karstą. Būtent po galimo pedofilijos skandalo vienais geriausių vaikų globos namų Lietuvoje laikyta įstaiga Viešvilėje pateko tarp pirmųjų, kuriuos nutarta kuo skubiau uždaryti.
Pastato Likimas
Didžiulis miestelio pastatas, kuriame buvo įsikūrę vaikų globos namai, vėl parduodamas. Jo savininkai atsisako planų čia kurti bendruomenei pažadėtus senelių namus. Skelbimuose nurodoma, kad už 2,6 ha žemės sklypą ir 1902 metų statybos, 4211 kv. m istorinį pastatą Klaipėdos g., prašoma 400 tūkst. Eur. Šį objektą dabartiniai savininkai aukciono būdu iš VĮ Turto banko 2021 m. įsigijo už 141 tūkst. Eur.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Interneto skelbimų portaluose jau kuris laikas parduodamas (siūloma ir nuoma) Viešvilės istorinis pastatas, kuriame dabartiniai šeimininkai planavo įrengti senelių namus. Skelbime rašoma, kad išskirtinėje vietoje parduodamos istorinės bei erdvios patalpos, kurios yra įsikūrusios dešiniajame Nemuno krante, Viešvilėje. „Dabar šiose patalpose pasitelkus fantaziją galima įrengti viešbutį su restoranu, senelių namus, kavines, sportui skirtas patalpas. Patraukli vieta, šalia Nemunas, abipus Viešvilės upelis, Karšuvos giria“, - rašoma skelbime.
Bendruomenės Nuomonė ir Ateities Vizijos
Viešvilės bendruomenė nusivylusi. Tai miesteliui reiškia tik viena - globos namai, kuriuose dirbo daugybė vietinių žmonių, greičiausiai bus uždaryti. Pasak Viešvilės seniūno, ištuštėję buvusių vaikų globos namų pastatai - tikras galvos skausmas. Paskutinė šeimyna išsikraustė prieš daugiau kaip dvejus metus.
Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas įsitikinęs, kad įveiklintas pastatas atneštų miesteliui naudos. Atskyrus nuo dvaro pramonės įmones, Viešvilės dvaras prastose mūsų žemėse neišgyveno ir 1900 m. buvo išparduotas, tačiau iš anksto buvo numatyta, ką steigti jo bazėje. Apie 1000 ha miško perduota besikuriančiai didžiajai „Hildebrant“ lentpjūvei. Buvusioji tarp tvenkinio ir bažnyčios dvaro žemė išdalinta sklypais, kur greitu laiku pastatyta daug gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties mūrinių pastatų - išaugo miestelis. Sukūrus lentpjūvėje virš 200 naujų darbo vietų, padidėjus miestelyje gyventojų skaičiui, parapinė mokykla nesutalpino mokinių.
VšĮ „Gerovės paslaugų centras“ direktorė Audronė Svetlovienė ir jos kolega Algirdas Šimoliūnas tarybos nariams pristatė savo veiklos Viešvilėje viziją, kurią įgyvendintų, jei savivaldybė jų ketinimui pritartų. Sudaryti sandėrį su Turto banku, kuris šiuo metu disponuoja buvusių vaikų namų pastatu, įstaiga nenori, nes kalba tuomet krypsta apie pastatų įsigijimą. Toks pirkinys steigėjams per brangus.
„Jau anksčiau atkreipėme dėmesį į šį pastatą gražioje vietovėje, ir norime įveiklinti jį, teikdami socialines ir šalia dar galimai kitas apgyvendinimo paslaugas. Išsinagrinėjome, kaip čia išvystytas turizmas, kad trūksta vietos apgyvendinimui. Suteiktume kompleksinę paslaugą. Pagrindinė veikla būtų - senyvo amžiaus asmenų globa. Kodėl būtent Viešvilė? Todėl, kad sulaukėme bendruomenės palaikymo. Be to, miestelis yra geroje strateginėje vietoje, šalia Nemunas, rekreacinės zonos. Galėtų atsirasti vieta nakvynei su pusryčiais keliautojams, žvejams. Vėliau plečiant veiklą apgyvendintume ir daugiau turistų“, - pristatydama galimą veiklos planą Viešvilėje kalbėjo A. Svetlovienė.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Kultūros Paveldas ir Dabartinė Situacija
Viešvilės teismo rūmai - kultūros paveldo objektas, esantis Mažosios Lietuvos etnografiniame regione, reprezentuoja istorizmo stiliaus architektūrą. Neogotikos bruožų turintis pastatas, stipriai nukentėjęs II-ojo pasaulinio karo metu, buvo atstatytas, deja, neatkuriant nemažos dalies architektūrinių detalių, tačiau savo tūriu, architektūrine išraiška miestelyje užima dominuojančią vietą. Valstybei priklausančio daugiau kaip 4 tūkstančių kv m. ploto pastato su priestatu valdytojas - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - šių metų pradžioje perdavė jį VĮ Turto bankui.
Viešvilėje gyvenanti Vilma Mingėlienė, buvusi vaikų namų auklėtinė, atvira - raudonų plytų pastate prabėgo jos vaikystė, čia jos gimtieji namai - kitokių, kaip ir dauguma čia užaugusių, neturėjo. Anksčiau gyveno Plungėje, bet sugrįždavo į vaikų globos namus pasisvečiuoti. „Leisdavo, kai paprašydavom, apsistoti svečių kambaryje. Su dukra net atvažiuodavau, net po porą savaičių atostogaudavom. Visokių atsiminimų galvoje likę. Ir gerų, ir prastesnių. Ir aplinką tvarkydavom, ir žaisdavom. Buvo gerų auklėtojų, buvo ir tokių, kurios labai bausdavo. Kaip ir visur.