Įvadas
Justas Laucius - prieštaringai vertinamas prokuroras, kurio karjera paženklinta tiek sėkmingais tyrimais, tiek skandalais. Šiame straipsnyje apžvelgiama jo profesinė biografija, svarbiausios bylos ir kontroversijos, susijusios su jo veikla. Siekiama pateikti išsamią ir objektyvią informaciją apie šį asmenį, remiantis įvairiais šaltiniais ir nuomonėmis.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Karjeros Pradžia
Justas Laucius prokuratūroje pradėjo dirbti 1993 metais, dar studijuodamas Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Iki 1996 m. jis dirbo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Nusikaltimų asmeniui tyrimo skyriaus tardytoju, vėliau - šio skyriaus prokuroru. Nuo 1998 m. J.Laucius dirbo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo padaliniuose: iki 2003 m. dirbo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroru, nuo 2003 m. iki šiol Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroru.
Svarbiausios Bylos ir Tyrimai
Prokuroras J. Laucius yra tyręs ir palaikęs valstybinį kaltinimą daugelyje rezonansinių bylų. Tarp jų - organizuotų nusikalstamų susivienijimų, sukurtų nužudymams, turto prievartavimui, cigarečių kontrabandai bylas, už korupcinius nusikaltimus nuteistų Lazdijų, Panevėžio, Biržų apylinkių teismų pirmininkų, Panevėžio ir Kauno apygardų teismų teisėjų bei korupciniais nusikaltimais kaltinamų prokurorų bylas, vadovavo tyrimui šnipinėjimo byloje. Prieš tapdamas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru, J. Laucius atliko ir vadovavo keliems didelės apimties rezonansiniams tyrimams.
Viena iš labiausiai aptartų bylų, kurioje dalyvavo J. Laucius, yra Valstybės saugumo departamento pulkininko Vytauto Pociūno žūties aplinkybių tyrimas. Jaunasis prokuroras priėmė sprendimą nutraukti tyrimą, konstatavus, kad V.Pociūnas pro viešbučio langą Breste iškrito pats. Šis sprendimas sulaukė didelės kritikos.
Skyrimas į Vilniaus Apygardos Prokuratūros Vyriausiojo Prokuroro Pareigas
Šią savaitę E.Pašilis pasirašė įsakymą, ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru tapo J.Laucius. Komisija šiam Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokurorui skyrė 66,83 balo. Jo konkurentas Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, prokurorų profesinės sąjungos lyderis Julius Rėksnys įvertintas 85 balais.
Taip pat skaitykite: Justas Jakutis: gyvenimo istorija
Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija savo išvadose įvertino vyriausiojo justicijos patarėjo rangą turinčio J.Lauciaus profesionalumą, patirtį vadovaujant sudėtingiems ikiteisminiams tyrimams, bendradarbiavimą su Lietuvos ir užsienio šalių teisėsaugos institucijomis. Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija J.Laucių apibūdino kaip puikų specialistą, sugebantį susidoroti su iššūkiais, suburti komandą ir jai vadovauti.
Tačiau šis skyrimas sukėlė diskusijų, nes J.Laucius nebuvo geriausiai įvertintas atrankos komisijos. "Pagal vyriausiojo prokuroro atrankos komisijos nuostatus generaliniam prokurorui pateikiamas abėcėlinis lygiaverčių pretendentų sąrašas. Balais vertinami tam tikri formalūs kriterijai. Vėliau įvertinama tai, kas balais nelabai įvertinama. Šiuo atveju abu pretendentai įvertinti kaip lygiaverčiai ir bendru sąrašu pateikti generaliniam prokurorui išsirinkti. Galėjo ir nė vienas iš jų nepereiti atrankinio komisijos barjero, galėjo ir tik vienas jį įveikti. Generalinio prokuroro teisė yra arba išsirinkti vieną iš pasiūlytų kandidatų, arba nepasirinkti nė vieno. Prokurorų atrankos komisijai šlapiu skuduru per veidą skambiai trenkta jau ne pirmą kartą", - teigiama publikacijose.
Kontroversijos ir Skandalai
Justo Lauciaus biografijoje netrūksta ir kontroversijų. Į teismą savo darbuotoją J.Laucių padavė pati Generalinė prokuratūra, siekianti iš jo prisiteisti per 9 tūkst. litų. Minėta suma pinigų iš Generalinės prokuratūros sąskaitos prieš dvejus metus nubyrėjo į advokato Juzefo Kozubovskio kišenę. Garsioje kontrabandos byloje įtariamuoju buvusiam advokatui Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (ONKTD) prokuroras J.Laucius apribojo galimybę laisvai judėti.
Advokatas baudžiamojoje byloje buvo įtariamas poveikiu liudytojui, kontrabandą organizavusių asmenų slėpimu, padėjimu kontrabandininkams. Dėl šių nusikaltimų, kuriais buvo siekiama trukdyti bylos nagrinėjimą, įtariamajam skirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas nebendrauti, vengti ryšių su tam tikrais asmenimis, nuolatinė registracija policijoje.
Konstatuota, kad advokato teisė į judėjimo laisvę buvo pažeista. Padėjo kontrabandininkams J.Kozubovskis su teisėsauga susidūrė 2003 metais. Tąkart teisme pradėta narplioti garsi vienos gaujos, kuriai vadovavo vilnietis Vilius Karalius, kontrabandos byla.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
2008 metų rugpjūtį sostinės „Šarūno" viešbutyje švęsdamas kolegos gimtadienį jis apsikumščiavo su Generalinės prokuratūros Valdymo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoju Virginijumi Sabučiu. Konfliktas esą kilo dėl pastarojo nepagarbaus elgesio su moterimis.
Šeimos Verslo Skandalas
Rezonansą sukėlė ir istorija, susijusi su J.Lauciaus šeimos verslu. Prokuroro žmona bibliotekininkė pasistatė viešbutį… bibliotekos kieme. Biblioteka - vieša, viešbutis - privatus. Sklypas po viešbučiu - irgi privatus, nors veiksmas vyksta Klaipėdos senamiestyje, taigi ten, kur žemės privatizuoti negalima. Privatizavo.
Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Ignaco Lauciaus žmona, dirba valdišką darbą. Vadovauja Klaipėdos miesto bibliotekai. Neatsitraukdama nuo to darbo ponia prokurorienė bibliotekos erdvėje sukūrė klestintį verslą pavadinimu UAB „Pelėda“. Pradėjo nuo kavinės, o dabar jau valdo viešbutį, kuris matyti pro valdiškos darbovietės langus.
Prie to verslo ištakų buvo ir dar vienas Laucius. Justas, Bronislavos ir Ignaco sūnus. Dar nebūdamas prokuroras, dar nepaskelbęs, kad Vytautas Pociūnas pats iškrito pro viešbučio langą Baltarusijoje, dar nesulaukęs A.Pociaus vadovauto valstybės saugumo padėkos, dar negavęs Vyčio kryžiaus ir (kaip paaiškėjo - nevisai teisėtai) sklypo, dar neiškėlęs baudžiamosios bylos kukliai apsirengusioms BTV „uogoms“, pagaliau - dar nesusimušęs su kolega prokuroru, - jaunasis Justas Laucius jau buvo UAB „Pelėda“ direktorius.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausį panaikino Klaipėdos apskrities viršininkės sprendimus, pripažino negaliojančia sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir taikė dvišalę restituciją, priteisdamas iš valstybės 78 144 Lt UAB „Pelėda“ ir grąžindamas valstybės nuosavybėn minėtąjį sklypą. Buvo panaikintas ir statybos leidimas, detalusis planas. 2012 m. gruodį Vilniaus apygardos teismas priėmė dar vieną nutartį, kuria B. Lauciuvienės bendrovė per 30 mėnesių buvo įpareigota pertvarkyti viešbučio pastato projektą ir gauti naują statybos leidimą, o to nepadarius - nugriauti statinį.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Tiesa, Justas Laucius raštu informavo, kad jokiose ūkinėse operacijos, susijusiose su sklypu Klaipėdoje, Tilžės gatvėje ir viešbučio statyba jis nei 2003 metais, nei anksčiau, nei vėliau nedalyvavo.
Nuomonės ir Vertinimai
Justo Lauciaus veikla vertinama nevienareikšmiškai. Vieni jį laiko profesionaliu ir principingu prokuroru, kovojančiu su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Kiti kritikuoja dėl kontroversiškų sprendimų ir ryšių su skandalingomis istorijomis.
Seimo narys Naglis Puteikis yra išsakęs kritikos J.Lauciui.
Prokurorų atrankos komisijai šlapiu skuduru per veidą skambiai trenkta jau ne pirmą kartą. Prieš trejus metus D.Valys naujuoju Klaipėdos apygardos vyriausiuoju prokuroru paskyrė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorą Simoną Minkevičių, nors komisija manė, kad tinkamiausias kandidatas yra laikinai šias pareigas einantis pavaduotojas Vytautas Jurkevičius.
Prokuratūros Parlamentinės Kontrolės Klausimas
Šiuo metu J.Lauciui buvo patikėta prezidentūrai labai nemaloni buvusio Seimo nario bei idėjino Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio byla.
Tai reikėjo padaryti jau seniai. Tačiau čia yra kitas klausimas - prokuratūros parlamentinės kontrolės. Kai dar generaliniu prokuroru buvo D.Valys, šis klausimas Seime buvo iškilęs ir vieną kartą jame prokuratūros ataskaita nepatvirtinta. Kilo tam tikra teisinė kolizija, atrodo, net Konstitucinis Teismas apie tai pasisakė. Po to Seimas iki prokuratūros parlamentinės kontrolės, kaip tokios, dar nepriėjo arba nėra pakankamai manančiųjų, kad ją reikia vykdyti realiai. Parlamentinė kontrolė galėtų pasireikšti ir kita forma. Prokuratūros įstatyme parašyta, kad generaliniam prokurorui ir jo pavaduotojui negali būti taikomos prokurorų etikos kodekso nuostatos. Ir tai logiška. Juk negali generalinis prokuroras dėl pažeidimų vertinti pats savęs. Tačiau jei jie tuos pažeidimus padaro, tyrimą automatiškai turėtų perimti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Juk generalinis prokuroras taip pat yra prokuroras, tik jo tokia pareigybė, jis kaip administratorius.
Apie tai prokuratūros bendruomenėje aš kalbėjau jau ne kartą. Čia yra politinių aktualijų klausimas. Ar šiandien Lietuva yra subrendusi realiai prokuratūros parlamentinei kontrolei? Mano manymu, negali būti pareigūnų, kurių veiklos kontrolės negalėtų vykdyti įstatymų leidėjai. Natūralu, nes Parlamentas dalyvauja skiriant generalinį prokurorą. O kol kas ši kontrolė apsiriboja vien tik ataskaitų svarstymu. Ir tai tuo metu posėdžiuose dalyvauja tik vienas kitas Seimo narys. Kalbėdamas su jumis aš tai ir viešinu.