Šeima - viena svarbiausių visuomenės institucijų, tačiau jos samprata ir struktūra nuolat kinta. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, šeimos modeliai patiria transformacijas, kurias atspindi santuokų, skyrybų ir vaikų gimstamumo statistika. Straipsnyje apžvelgiamos šios tendencijos, jų priežastys ir galimas poveikis visuomenei.
Santuokų ir šeimų kūrimo tendencijos
Jauni Lietuvos gyventojai neskuba kurti šeimos. Didžioji dauguma 18-24 metų amžiaus jaunuolių (99 proc.) gyvena nevedę ar netekėjusios. Nuo 25 iki 44 metų amžiaus aktyviausiai kuriamos šeimos, vedusiųjų/ištekėjusiųjų procentas padidėja nuo 3 iki 56 proc.
Vedybos vyresniame amžiuje
Pirmakarčių nuotakų amžius Vakarų šalyse jau perkopė 25-erius metus, o ir vestuvės atšokamos neretai jau pagyvenus kartu. Tai rodo, kad jauni žmonės vis ilgiau siekia karjeros, finansinio stabilumo ir asmeninės laisvės prieš įsipareigodami santuokai.
Greitos vedybos
Greitos vedybos - ne naujas reiškinys ir Lietuvoje. Žinomi žmonės viename leidinyje pasakojo, kad jie su būsima žmona nenorėjo ilgai laukti, todėl nuvykę į Santuokų rūmus pasirinko artimiausią vestuvių datą, kokią tik buvo galima. Anot jo, tuoktis reikia iškart, kol dar viskas aišku. Esą kam laukti metų metus ir tuoktis tada, kai jau viskas aišku. Tačiau R.Mačiulis įspėjo, kad skubi santuoka - tikrai ne visiems. Ji tinka tik tiems, kurie pasiryžę prisiimti atsakomybę už savo sprendimus.
Vaikų gimstamumas
Vaikų neturėjimas Lietuvoje dažnai siejamas su maža valstybės pagalba šeimoms, bet būkim teisingi. Tokiomis geromis sąlygomis kaip karta, kuri va šiandien, ryt galėtų turėti vaikų, dar niekas Lietuvoje negyveno. Ilgiausios motinystės atostogos, įvairios galimybės derinti mamos ir vyro darbus, išmokos, lopšelių, darželių, valandinių priežiūros įmonių įvairovė, kasmet augantys vaiko pinigai iš tiesų yra saugi pagalvė, tokios didelės niekada nebuvo. Tačiau „Nenorime“ priežastys juk visiškai kitos ir jokie motyvai nepadės jų sugriauti. Tai laiminga, laisva karta, kuri pagaliau gali keliauti - nuo Šiaurės Ašigalio iki Australijos dykumų, bandyti naujas profesijas, jų nepririši vienoje darbo vietoje, nes jiems neįdomu. Gyvenimo grožis ir vertė matuojami kitaip. O tam vaikai gali kliudyti. Bet. Praeina linksmi laimingi poros metai, dešimtmetis, gal tas kūdikių noras ir užgimsta, bet štai tada, nutinka, paaiškėja toks dalykas, kad šaukštai po pietų - vaikų natūraliai nebesigauna pradėti. Auga pagalbinio apvaisinimo poreikis, koks tai išsigelbėjimas poroms, dėl sveikatos priežasčių negalinčių turėti atžalų.
Taip pat skaitykite: Aktoriai, derinantys šeimą ir karjerą
Skyrybų statistika ir priežastys
Didėjant santuokų skaičiui, pradeda daugėti ir skyrybų skaičius. Skyrybų statistika Lietuvos gyventojų amžiaus grupėje 25-34 m. jis siekia 3,5 proc. visų išsiskyrusių asmenų skaičiaus. Didėjant amžiui, šis procentas didėja ir piką pasiekia 55-64 m. amžiaus grupėje, 23 proc. visų išsiskyrusių.
Lietuvoje nuo 1980 metų ištuokų rodikliai nors yra gana stabilūs, bet ir toliau išlieka aukšti: pastaraisiais metais kasmet išsituokia apie 11 tūkst. porų. Tai sudaro apie pusę sudaromų santuokų. 2012 metų duomenimis 100 santuokų teko 50 ištuokų.
Skyrybų priežastys
- Asmeninės priežastys: Nesuderinamumas, neištikimybė, smurtas, priklausomybės.
- Socialinės priežastys: Individualizmas, moterų emancipacija, skyrybų stigmatizacijos mažėjimas.
- Ekonominės priežastys: Finansiniai sunkumai, nedarbas.
- Psichologinės priežastys: Nepasitenkinimas santuoka, emocinis atsiribojimas, bendravimo problemos.
Kalifornijos universiteto mokslininkai, palyginę susituokusių porų su vaikais ir be vaikų laimės rodiklius, nustatė, kad porose su vaikais, laimės yra perpus mažiau. Jei nėštumas neplanuotas - skirtumas dar didesnis. Psichologai aiškina, kad dviejų žmonių santykius supurto staiga atsiradusi milžiniška atsakomybė už bejėgį žmogų, nuovargis dėl bemiegių naktų, naujų darbų pasiskirstymas.
Santykių ekspertė Jekaterina Ignatova pastebi, kad dažniausiai pakartotinai tuokiasi arba naivūs žmonės, kurie yra įsitikinę, kad pirma sąjunga subyrėjo tik dėl partnerio kaltės, arba tie, kurie po pirmos nesėkmės sugebėjo padaryti išvadas. Bet kuriuo atveju antroji santuoka įmanoma tik tada, kai noras turėti kokybiškus santykius pranoksta galimai pasikartosiančios nesėkmės baimę. Specialistė pastebi, kad į antrą santuoką ateiname geriau suprasdami savo troškimus, realiau vertindami situaciją, nebeturime rožinių iliuzijų, kad kitas žmogus turi padaryti mus laimingus.
Pakartotinės santuokos
JAV statistikos duomenimis net 74 % trečią kartą susituokusių žmonių išsiskiria. Santykių ekspertai mano, kad toks didelis skyrybų skaičius yra todėl, kad žmogus santykiuose tampa vartotojiškas. Baimę skirtis ir pradėti iš naujo jis jau nugalėjo per pirmąsias ir antrąsias skyrybas, todėl gana lengva ranka gali pasirašyti ir trečiuosius ištuokos dokumentus su jam neįtikusiu partneriu.
Taip pat skaitykite: Nauji vėjai po „Rimtų reikalų“
Vis dėlto psichologai pataria į trečius rimtus santykius besileidžiančiam žmogui gerai išanalizuoti save, palyginti savo mąstymą ir elgesį pirmosiose dvejose santuokose ir tvirtai įsivardyti, kaip ir kodėl jos sugriuvo. Verta atminti, kad į vis tolesnę santuoką keliaujame su per metus kraunamu „bagažu“ - vaikais, buvusiomis žmonomis, artimais tapusiais giminaičiais, finansiniais įsipareigojimais.
Našlių statistika
Nuo 65 m. Lietuvoje našlių daugiausia yra virš 65 metų amžiaus. Tai logiška, nes vyresniame amžiuje labiau tikėtina vieno iš sutuoktinių netektis. Dar pastebėtina, kad našlių moterų yra žymiai daugiau nei vyrų, daugiau nei 170 tūkst. (70 proc.).
Šeimos modelių įvairovė
Tradiciškai šeima buvo suprantama kaip vyro ir moters sąjunga, siekiant susilaukti ir užauginti vaikus. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje šeimos modeliai tampa vis įvairesni:
- Vienišų tėvų šeimos: Šeimos, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų.
- Pakartotinės šeimos: Šeimos, susikūrusios po skyrybų ar partnerio netekties, kuriose auga vaikai iš ankstesnių santykių.
- Tos pačios lyties asmenų šeimos: Šeimos, kuriose vaikus augina tos pačios lyties asmenų poros.
- Santuokos nesudariusios poros: Šeimos, kuriose partneriai gyvena kartu, tačiau nėra susituokę.
Patėvystė
Statistika rodo, kad Lietuvoje išsiskiria per 40 procentų susituokusių porų. Daugiau nei pusė turi jaunesnių nei 18 metų vaikų, kurių didžioji dalis lieka gyventi su motinomis. Vadinasi, daugelio vaikų gyvenime anksčiau ar vėliau atsiranda patėviai. Ir čia kalbama tik apie oficialiai susituokusias (ir išsituokusias) poras. Tapęs patėviu, gana greitai ėmiau žiūrėti į tai ne vien kaip į gyvenimo patirtį, bet ir kaip į tam tikrą kūrybos formą, įdomią, vis naujų įžvalgų ir įvykių pasiūlančią medžiagą. Tokia strategija padeda atsitraukti, pažiūrėti į viską iš šalies, o to neretai prireikia.
"Bonus mama", o ne pamotė
"Bonus mama", o ne pamotė, "bonus sūnus", o ne posūnis, siekia panaikinti piktos pamotės stigmą.
Taip pat skaitykite: Apie serialą „Vedęs ir turi vaikų“
Populiariosios kultūros įtaka šeimos sampratai
Serialas „Vedęs ir turi vaikų” iš 90-ųjų paliko neišdildomą įspūdį. Ne tik savo gerbėjams, bet ir pagrindinių vaidmenų atlikėjams. Šis serialas, rodomas 11 sezonų, tapo vienu iš labiausiai atpažįstamų situacijų komedijų. Serialo humoras ir nepamirštami personažai vis dar atpažįstami bei cituojami šiandien. „Vedęs ir turi vaikų” tapo neatsiejama šiuolaikinės TV kultūros dalimi. Seriale „Vedęs ir turi vaikų“ vaizduojama Bandžių šeimynėlė, ko gero, atspindėjo daugelio iš mūsų šeimų paveikslus. Seriale buvo pašiepta tipinė amerikiečių šeima, kuriai nesiseka. Šeimos vyras nekenčia savo darbo, jo žmona yra tinginė, sūnui nesiseka su moterimis, o dukra - vakarėlių liūtė ir kvailutė.
Lygių galimybių klausimai
Pastaruoju metu viešoje erdvėje vis dažniau bandoma visus įtikinti, kad vyrai ir moterys - vienodi, todėl vienodai jiems rodant dėmesį ir teikiant vienodą pagalbą bei skatinimą, jų pasiekti rezultatai bus vienodi. Tačiau statistika rodo, kad suaugusiųjų moterų galimybės mokytis - du kartus didesnės, nei vyrų.
Įdarbinimo statistika rodo kokias „lygias galimybes“ įsidarbinti turi berniukai ir mergaitės: statistikos departamento duomenimis, bedarbių 15-29 metų vaikinų yra du kartus daugiau, nei tokio pat amžiaus merginų.