Alergija maistui tampa vis didesne problema visame pasaulyje. Šiame straipsnyje aptariama, ar nėščiųjų mityba, ypač kiaušinių vartojimas, gali turėti įtakos alergijos maistui, ypač kiaušiniams, išsivystymo rizikai vaikams. Taip pat aptarsime kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos alergijos maistui atsiradimui.
Alergija maistui - auganti problema
Alergija maistui tampa vis dažnesnė, ypač tarp vaikų. Pavyzdžiui, JAV apie 8 proc. vaikų yra alergiški maistui. Alergiškų žemės, anakardžio, graikiniams riešutams, migdolams vaikų skaičius JAV padidėjo beveik tris kartus: nuo 0,4 proc. 1997 metais iki 1,4 proc. 2010 metais. Lietuvoje tėvų pastebėtos alergijos maistui paplitimas naujagimių kohortoje nustatytas 17,1 proc. vaikų, tačiau tik 5,6 proc. visų vaikų alergija maistui buvo patvirtinta. Dažniausiai alergija iki 2,5 metų amžiaus vaikams buvo nustatyta pienui ir kiaušiniams. Tačiau iki šiol nėra aišku, ar maisto alergija pasireiškia dėl genetinių, ar aplinkos faktorių.
Kiaušiniai ir alergijos rizika: ką rodo tyrimai?
Nors kiaušiniai yra vienas iš dažniausių alergenų vaikams, tyrimai nerodo, kad kiaušinių vartojimas nėštumo metu didina alergijos riziką vaikui. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad motinų, kurios nėštumo metu valgė daug grietinės, vaikams dvejų metų amžiuje buvo didesnė sensibilizacijos pienui rizika. Tačiau tokios asociacijos tarp produktų iš kiaušinių valgymo nėštumo metu ir sensibilizacijos kiaušiniui nebuvo nustatyta.
Riešutų vartojimas nėštumo metu ir alergijos rizika
Įdomu tai, kad kai kurie tyrimai rodo, jog riešutų vartojimas nėštumo metu gali sumažinti alergijos riešutams riziką vaikams. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu nustatyta, kad motinų, kurios nėštumo metu vartojo daugiau riešutų (5 ar daugiau kartų per savaitę), vaikai pasižymėjo mažesne alergijos riešutams rizika. Viena sąlygų buvo ta, kad pačios motinos riešutams nebuvo alergiškos.
Kiti veiksniai, galintys turėti įtakos alergijos maistui rizikai
Be motinos mitybos nėštumo metu, yra ir kitų veiksnių, galinčių turėti įtakos alergijos maistui rizikai vaikui. Tai apima:
Taip pat skaitykite: Prakaitavimas valgant: kada kreiptis į gydytoją
- Genetinę predispoziciją: Jei vaiko bent vienas iš tėvų yra alergiškas, didesnė tikimybė, kad ir vaikas turės vienokią ar kitokią alergiją (bet ne būtinai tiems patiems alergenams).
- Aplinkos veiksnius: Didėjantis aplinkos užterštumas, chemikalai, konservantai, dažikliai, sintetiniai kvapai, naudojami buityje, didina riziką susirgti alerginėmis ligomis.
- Cezario pjūvio operaciją: Vaikai, gimę cezario pjūvio operacijos metu, turi didesnę riziką tapti alergiškais maistui.
- Ankstyvą primaitinimą mišiniu: Pirmąją gyvenimo savaitę primaitinti mišiniu arba cukruotu vandeniu vaikai taip pat turi didesnę riziką tapti alergiškais maistui.
- Antibiotikų vartojimą: Vaikai, patys gydyti antibiotikais arba jei motinos vartojo antibiotikus pirmąją savaitę po gimdymo, turi didesnę riziką tapti alergiškais maistui.
- Gyvenamąją vietą: Gyvenantys mieste, ypač šalia greitkelio, vaikai turi didesnę riziką tapti alergiškais maistui.
- Rūkymą: Rūkančių mamų arba veikiamų pasyvaus rūkymo (jei nors vienas iš šeimos narių rūko) vaikai turėjo didesnę riziką tapti alergiškais maistui.
- Alergiją namų dulkėms erkėms ar gyvūnams: Alergiškų namų dulkių erkėms ar gyvūnams mamų vaikai turi didesnę riziką tapti alergiškais maistui.
Nėščiųjų mitybos mitai ir realybė
Nėštumo metu moteris sulaukia daugybės patarimų, deja, ne visi jie teisingi. Sklando įvairūs mitai, kurie gali suklaidinti ir trukdyti būsimos mamos ramybei.
- Mitas: Nėščiajai reikia valgyti už du.
- Realybė: Nėščiajai nereikia dvigubai didesnio maisto kiekio. Pirmą trimestrą energijos poreikis visai nepadidėja. Tik nuo antrojo trimestro reikalinga šiek tiek daugiau kalorijų - maždaug +300 kcal per dieną, o trečią trimestrą apie +450-500 kcal per dieną.
- Mitas: Nėščiajai negalima valgyti žuvies.
- Realybė: Visiškai atsisakyti žuvies nereikia. Iš tiesų žuvis, ypač riebi jūrinė, yra puikus omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, svarbus kūdikio smegenų vystymuisi. Tereikia vengti didelių, daug gyvsidabrio turinčių žuvų ir nevalgyti žalios žuvies.
- Mitas: Nėščiajai geriau nevalgyti alergenų (pvz., riešutų), kad vaikas netaptų alergiškas.
- Realybė: Naujausi tyrimai rodo priešingai, nereikia vengti įprastinių alergenų, jei pati mama juos toleruoja. Pvz., vengti riešutų nėštumo metu nėra pagrįsta, nes tai gali ne sumažinti, o padidinti vaiko alergijų riziką.
Kaip turėtų atrodyti nėščiosios mityba?
Svarbiausia nėščiajai - visavertė, kokybiška mityba. Mitybos principai išlieka panašūs pagal nėštumo trimestrus, tik kinta kai kurie poreikiai ir moters savijauta.
- I trimestras (1-13 sav.): Dažnai sumažėja apetitas dėl pykinimo, tad svarbiausia valgyti tai, kas sveika ir toleruojama. Nors kalorijų daugiau nereikia, jau nuo pradžių labai svarbios medžiagos yra folio rūgštis, vitaminai B₆, B₁₂, C, geležis, jodas.
- II trimestras (14-27 sav.): Pagerėja apetitas, moteris jaučiasi energingesnė. Šiuo laikotarpiu išauga kalorijų poreikis ~300 kcal per dieną. Tai laikas, kai reikia daugiau baltymų kūdikio audinių augimui, geležies - kraujotakai (nes didėja cirkuliuojančio kraujo tūris). Taip pat svarbūs kalcis ir vitaminas D.
- III trimestras (28-40 sav.): Kūdikis intensyviai auga, kaupia riebalų sluoksnį, tad papildomas mamos kalorijų poreikis tampa didžiausias (apie +450 kcal per dieną). Šiuo laikotarpiu ypač svarbu gauti pakankamai baltymų (kūdikio raumenims, placentos funkcijai), Omega-3 (kūdikio smegenims ir akims), geležies (kad mama neįsivystytų mažakraujystė prieš gimdymą), kalcio.
Svarbu suvokti, kad kokybė yra svarbiau už kiekybę. Nėštumas nereiškia, kad reikia didžiulių porcijų. Kalorijų poreikis padidėja tik nežymiai antrame ir trečiame trimestruose. Vienas iš paprasčiausių būdų užtikrinti tinkamą maistinių medžiagų balansą yra vadovautis „subalansuotos lėkštės“ modeliu:
- 50 proc. lėkštės turi užimti nekrakmolingos daržovės (pvz., brokoliai, špinatai, morkos).
- 25 proc. lėkštės turi užimti liesi baltymai (pvz., vištiena, žuvis, ankštinės daržovės).
- 25 proc. lėkštės turi užimti sudėtiniai angliavandeniai (pvz., rudieji ryžiai, bolivinė balanda, saldžiosios bulvės).
Alergijos profilaktika ir valdymas
Alerginių ligų profilaktika turėtų prasidėti dar nėštumo metu, ypač jei vienas iš tėvų turi polinkį sirgti alerginėmis ligomis. Būsimoji mama nuo pirmųjų nėštumo dienų turėtų vengti produktų, kurie dažniausiai sukelia alergines reakcijas (šokolado, riešutų, žuvies, kakavos), saikingai vartoti karvės pieno produktus, kiaušinius, paukštieną, citrusinius vaisius, kavą, vengti naudoti medikamentus, kurie gali sukelti alergiją (penicilino grupės antibiotikai, B grupės vitaminai ir kt.).
Jei kūdikis vis dėlto yra alergiškas, svarbu:
Taip pat skaitykite: Kiaušinių dažymas su vaikais
- Nustatyti alergeną: Alergenai - tai organizmui svetimi baltymai, kurie į organizmą patenka per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus, akių gleivinę, odą.
- Pašalinti alergeną iš dietos: Jeigu jūsų mažylis yra alergiškas kuriam nors maisto produktui, net jei alergija nėra ryški, alergologai pataria jį iš vaiko raciono visiškai išbraukti.
- Prižiūrėti odą: Sausą, jautrią vaiko odelę 2-3 kartus per dieną reikėtų tepti emolientais - specialiai kūdikiams pritaikytais bekvapiais, bespalviais drėkinamaisiais hidrogeliais ar tepalais.
- Sukurti tinkamą aplinką: Kūdikio drabužėlius, patalynę reikėtų skalbti antialerginiais milteliais arba ūkiniu muilu, nenaudoti jokių minkštiklių ir kvapų. Kambaryje, kur vaikutis miega, neturėtų būti kilimų, gėlių, grindis reikia dažnai valyti drėgna šluoste.
Taip pat skaitykite: Viskas apie kiaušinius vaikams