Turbūt nerastume žmogaus, kuris bent kartą gyvenime nebūtų pajutęs galvos svaigimo. Gydytojų teigimu, galva gali svaigti dėl daugelio priežasčių, o svaigimas netgi gali būti sunkios ligos pradžia. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime galvos svaigimo priežastis, tipus ir gydymo galimybes.
Galvos svaigimo tipai ir jų požymiai
Žmonės galvos svaigimu vadina skirtingus dalykus. Vienas iš galvos svaigimo tipų yra tikrasis vestibuliniu arba vertigo sindromas, kai viskas aplinkui sukasi. Kitas tipas - priešalpimo būsena, kai žmogus jaučia lengvą svaigulį, aptemimą akyse, silpnumą ir pojūtį, jog netrukus nualps. Žmogui svaigsta ar sukasi galva ir esant nestabilumo ar pusiausvyros sutrikimui, kai sunku stovėti arba vaikščioti, nes „mėto į šonus“. Galvos svaigimas gali būti ir psichogeninio pobūdžio, kuris dažniausiai pasireiškia dėl nerimo, streso ar baimės, panikos priepuolių.
Galimos galvos svaigimo priežastys
Galvos svaigimą gali sukelti daugybė veiksnių, įskaitant:
Periferinis galvos svaigimas: Tai gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas, kuris atsiranda dėl šalia vidinės ausies esančio labirinto pažeidimų. Tai būdinga 40 proc. žmonių, besiskundžiančių galvos svaigimu.
Kraujotakos sutrikimai: Galvos svaigimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių sutrikus smegenų kraujotakai ir pasireiškia prieš alpstant.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir sprendimai: Padidėjusi šlapimo pūslė
Orų permainos: Dauguma žmonių, kurių sutrikusi kraujotaka ar serga tam tikromis ligomis, ypač jautriai reaguoja į orų permainas. Ypač galvos svaigimas ir mieguistumas pasireiškia keičiantis slėgiui.
Migrena: Kaip vieną dažnesnių galvos svaigimo priežasčių medikai įvardija migreną. Ji dažniausiai pasireiškia galvos svaigimu, regėjimo sutrikimais, galūnių dilgčiojimu ar stingimu, kalbos, suvokimo sutrikimais.
Anemija: Vienas anemijos simptomų - galvos svaigimas, greta kurio neretai jaučiamas bendras silpnumas, nuovargis, galvos skausmai be priežasties, tirpstančios ir šąlančios galūnės.
Išsėtinė sklerozė: Ši liga paprastai vystosi lėtai, retai kada greitai progresuoja. Išsėtinės sklerozės simptomai dažniausiai yra panašūs į kitų ligų, todėl žmonės dažnai į juos nekreipia dėmesio arba palaiko pervargimu, išsekimu.
Navikai: Vienas galvos svaigimo simptomų gali būti smegenų vėžys. Tiesa, dažniausiai drauge pasireiškia ir kiti simptomai: galvos skausmas, pykinimas, nuovargis, mieguistumas, dvejinimasis akyse ir kt.
Taip pat skaitykite: Nepilnamečio vaiko nuosavybė
Vestibulinė migrena: Dažna, bet neretai nepakankamai atpažįstama svaigimo priežastis.
Nerimo, panikos atakos: Dėl nuolatinės įtampos, panikos ar streso galvos svaigimas pasireiškia kaip nestabilumo, „plaukiojimo“ pojūtis.
Funkcinis galvos svaigimas (PPPD): Lėtinis svaigimo tipas, pasireiškiantis nuolatiniu nestabilumo ar judesio iliuzijos jausmu, kuris tęsiasi savaites ar mėnesius.
Taip pat galvos svaigimą gali sukelti akustinė neuroma, autoimuninė vidinės ausies liga, cholesteatoma, vestibulinis neuronitas, Mal de Debarquement sindromas (MdDS), Menjero liga, perilimfinė fistulė, karotidinio sinuso refleksas, greitas judėjimas ir posūkiai, erdvinis aplinkos dezorientavimas, įvairūs vaizdiniai arba ilgalaikė koncentracija į ekraną.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją patariama kreiptis, jei galvos svaigimas yra neįprastai stiprus, pasikartojantis arba lydimas kitų rimtų simptomų. Medicininė pagalba būtina esant staigiam ir stipriam svaigimui, jei svaigimą lydi galvos skausmas, rankų ar kojų silpnumas, sunkumas kalbėti ar regos sutrikimai, jei galvos svaigimas pasireiškia su pykinimu, vėmimu ar klausos sutrikimais, spengimu ausyse. Jei žmogus pirmą kartą gyvenime patiria stiprų galvos svaigimą kartu su pykinimu ar vėmimu, patartina iškart kreiptis skubios pagalbos, ypač vyresnio amžiaus pacientams. Taip pat būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei galva sukasi kelias minutes ar valandas ir to nesate patyrę anksčiau.
Taip pat skaitykite: Žaidimai smulkiajai motorikai
Vaikams skubiai reikėtų kreiptis į gydytoją, jeigu vaikas pabunda nuo naktinio galvos skausmo, keičiasi vaiko elgesys, skausmas atsiranda po traumos, galvos skausmo fone atsiranda pykinimas, vėmimas, regėjimo sutrikimai, aukšta temperatūra ir/ar kaklo raumenų rigidiškumas (vaikas negali smakru paliesti krūtinės), galvos skausmas lokalizuotas pakaušyje.
Diagnostika
Medicinos diagnostikos centruose atliekama išsami galvos svaigimo diagnostika, naudojant pažangiausius pasaulyje metodus ir technologijas, siekiant greitai ir efektyviai išsiaiškinti galvos svaigimo priežastis ir tiksliai diagnozuoti sutrikimą. Pirmiausia surenkama išsami paciento anamnezė, atliekamas bendras paciento fizinis tyrimas, vertinant pusiausvyrą, koordinaciją ir akių judesius. Vienas pažangiausių tyrimų - vaizdinis impulsinis galvos pasukimo testas (VHIT), kurio metu vertinamas vestibulookulinis refleksas - vienas svarbiausių pusiausvyrai palaikyti. Taip pat atliekami vadinamieji poziciniai testai.
Tiriant senyvo amžiaus pacientus, kuriems yra dauginis sensorinių sistemų nepakankamumas, svarbu įvertinti bendrąją būklę: kraujotaką, širdies ritmą, kraujospūdį, ortostatinės hipotenzijos požymius, regos ir klausos funkcijas, giliuosius jutimus, anemijos, polineuropatijos, nerimo, depresijos ir pažinimo funkcijų sutrikimų požymius. Senyvų žmonių svaigimą ir pusiausvyros sutrikimą reikia atskirti nuo Parkinsono ir kitų ekstrapiramidinės sistemos ligų, normalaus spaudimo hidrocefalijos (NSH, Hakimo- Adamso sindromas).
Gydymo galimybės
Gydymas priklauso nuo galvos svaigimo priežasties. Dažniausią galvos svaigimų priežastį - vertigo - medikai gydo pasitelkę specialius fizinius pratimus, kurie leidžia į vietą sugrįžti vidinėje ausyje esantiems kristalams - šie nebedirgina vestibulinio aparato ir svaigimas praeina. Visų vestibulinio aparato sutrikimų gydymui yra svarbi vestibulinės sistemos reabilitacija specialiais pratimais.
Esant staigiam ir stipriam galvos svaigimui gali būti skiriami jį slopinantys vaistai - vestibulosupresantai. Tačiau jie neturėtų būti vartojami ilgiau negu 3-4 dienas. Kartais galvos svaigimui gydyti skiriami vaistai, kurie gerina pusiausvyros nervo kraujotaką ar mažina jo paburkimą. Jeigu tai - vestibulinė migrena, gali būti skirti jos dažnumą mažinantys vaistai. Gydant gerybinį paroksiziminį svaigimą skiriami specialūs pratimai.
Vestibulinio aparato gydymui atsirado moksliškai pagrįsta naujovė „Virtualis“ - tai vestibulinė reabilitacija taikant sudėtingą judančią platformą, virtualios realybės akinius bei specifines kompiuterizuotas programas. „Virtualis“ sistema pradėta taikyti medicinos diagnostikos centruose ir jame dirbantys specialistai yra lyderiai šioje srityje. Pacientui taikant „Virtualis“ platformą, galima nustatyti, kurioje sistemoje yra didžiausias sutrikimas, tad treniruojama būtent ta sistema.
Jei galvos svaigimas kartojasi, būtina kreiptis į gydytoją, kad jis nustatytų, ar tai gerybinis svaigimas, ar jį sukėlė smegenų pažeidimai, tarkime, Menjero liga ir kt. Be to, galvos svaigimas gali signalizuoti ir širdies nepakankamumą, padidėjusį kraujospūdį. Galbūt vartojate netinkamus vaistus, kurie taip pat gali paskatinti galvos svaigimą.
Ką daryti ištikus galvos svaigimui?
Jei galva svaigsta dėl oro permainų, stenkitės laikytis režimo, nepervargti. Ypač padeda lengva mankšta, kontrastinis dušas (gerina kraujotaką). Tomis dienomis geriau nesiimti rimtų darbų ir nespręsti svarbių reikalų, nes toks oras labai trukdo blaiviai mąstyti ir išsaugoti emocinę pusiausvyrą. Jeigu apėmė bendras silpnumas, ėmė mirgėti akyse, svaigti galva, tirpti galūnės, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją, nes tai gali būti insulto simptomai.
Jei stiprūs galvos skausmai vargina dažniau nei kartą per du mėnesius, pasikonsultuokite su gydytoju. Paprastai atliekama magnetinio rezonanso tomografija. Migreninį skausmą kartais sukelia paūmėjęs cukrinis diabetas, infekcinės ligos, lėtiniai uždegimai.
Atsisėskite arba atsigulkite: jei jaučiate, kad jūsų pusiausvyra yra sutrikusi arba aplinkiniai daiktai sukasi, geriausia yra atsisėsti arba atsigulti ant lovos, grindų ar kito saugaus paviršiaus, kol praeis epizodas. Tai padės išvengti traumų ir sumažins stresą organizmui. Sulėtinkite kvėpavimą: gilaus ir lėto kvėpavimo technika gali padėti nuraminti nervų sistemą ir sumažinti galvos svaigimą. Vartokite pakankamai skysčių: dehidratacija gali būti viena iš galvos svaigimo priežasčių, todėl svarbu palaikyti tinkamą skysčių balansą organizme. Gerkite gryną vandenį, tinka ir arbatos ar sultiniai. Skirkite daugiau dėmesio poilsiui: nuolatinis nuovargis ir stresas gali sukelti galvos svaigimą. Užsiimkite mankšta: jei svaigsta galva, kiekvieną dieną reikėtų daryti mankštą, trunkančią iki 15 min ir skirtą būtent galvos svaigimui mažinti. Tokią mankštą reikėtų atlikti 3 kartus per dieną. Tai nesudėtingi pratimai, skirti vidinės ausies dalims kontroliuoti.
Kaip išvengti galvos svaigimo?
Norintiems išvengti galvos svaigimo ar sumažinti pasikartojimo dažnį, gydytojai pataria rinktis sveiką gyvenimo būdą, atlikti fizinius pratimus, daugiau judėti ir sveikai maitintis.
Jeigu apalpote, reikia paguldyti ant nugaros (negalima dėti pagalvės), jo galva turi būti šiek tiek nuleista, o kojos pakeltos. Atlaisvinkite kvėpavimo takus spaudžiančius drabužius, apšlakstykite veidą vėsiu vandeniu, paplekšnokite delnais per skruostus ar uždėkite ant kaktos vėsų kompresą. Jeigu apalpimo priežastis nukritęs kraujospūdis, duokite atsigerti stiprios kavos, ko nors sūraus (pavyzdžiui, pomidorų sulčių su druska) - druska sulaiko vandenį ir didina kraujospūdį. Būklei negerėjant, reikėtų kreiptis į medikus.
Jei vaiką kankina supimo sindromas, jo vestibuliarinį aparatą reikia stiprinti sportu. Rekomenduojama aerobika, bėgti, žaisti su kamuoliu, šokinėti į vandenį, važinėtis rogutėmis, leistis nuo kalnų slidėmis, važiuoti dviračiu. Vėliau galima pereiti prie supimosi procedūrų - suptis sūpuoklėmis, karusele, supamuoju krėslu. Tai treniruoja pusiausvyros aparatą.
Galvos svaigimas senyviems žmonėms
Senyvų žmonių galvos svaigimo priežastys gali būti tokios pat kaip ir jaunesnių. Jiems dažna ir abipusė vestibulopatija. Klinikėje praktikoje dažnai aiškinama, kad senyviems žmonėms pusiausvyros sutrikimą ir galvos svaigimą lemia pablogėjusi smegenų kraujotaka, tačiau normaliai pusiausvyrai palaikyti ne mažiau svarbu sklandžiai ir darniai funkcionuojanti visa pusiausvyros sistema, į kurią įeina kojų gilieji jutimai, vestibulinė sistema, smegenėlės, rega, minėtas struktūras jungiantys laidai ir integracinė centrinės nervų sistemos funkcija.
Senyviems žmonėms būdinga galvos svaigimas ir judėjimo sutrikimai, susiję su vadinamuoju multisensoriniu nepakankamumu, t. y. dauginiais senatviniais ir degeneraciniais receptorinių ir sensorinių sistemų pokyčiais. Be to, įvairių sensorinių impulsų integracijai galvos smegenyse trukdo kraujotakos ir metabolinės ligos, difuziniai smegenų baltosios medžiagos pokyčiai, ypač periventrikulinėse ir corpus callosum srityse. Dėl šių mechanizmų sumažėja galvos smegenis pasiekianti informacija apie judesius ir kūno padėtį, trinka pusiausvyra ir jos kontrolė tiek stovint, tiek einant. Būdingas netvirtumo, nestabilumo pojūtis, svirduliavimas, griuvimai arba baimė pargriūti, ypač patamsyje arba pavargus. Subjektyvus galvos svaigimo pojūtis nestiprus arba jo visai nebūna. Posturalinį nestabilumą ir svaigulį dar labiau apsunkina įvairūs senyvų žmonių vartojami vaistai ir jų deriniai.
Prieš paskiriant gydymą, ligoniui ir jo šeimos nariams reikia paaiškinti apie ryšį tarp dauginių jutimų sutrikimų, sumažėjusios raumenų jėgos, centrinės nervų sistemos pokyčių ir sutrikusios pusiausvyros. Reikia palaikyti kuo geresnę bendrąją būklę, tinkamai gydyti lydinčiąsias ligas, paskatinti pacientus judėti ir palaikyti įprastinį fizinį aktyvumą, reguliariai atlikti vestibulinius pratimus.
Galvos svaigimas vaikams
Galvos skausmas vaikams yra gana dažnas reiškinys, tačiau labiau būdingas 4 metų ir vyresniems vaikams. Pagrindinės galvos skausmo priežastys vaikams - dehidratacija, stresas, infekcinės ligos, suprastėjusi rega ir traumos. Todėl galvos skausmų prevencijai yra būtina vaikui gauti pakankamai skysčių.
Emocinis stresas, nerimas dėl įtampos namie ar mokykloje gali vaikui sukelti panikos priepuolius, kuriems būdinga gilus ir dažnas kvėpavimas, galvos svaigimas, delnų prakaitavimas, stiprus širdies plakimas, spaudimas krūtinėje.
Regėjimo sutrikimai kartais verčia vaiką laikyti galvą pakreiptą tam tikru kampu ir gali būti lydimi galvos svaigimo. Ypač dažnai taip nutinka, kai vaikas nešioja netinkamus akinius.
Jei tai vienkartinis atvejis ir vaikui tikrai stipriai skauda - duoti ibuprofeno arba paracetamolio bei skysčių. Jeigu skausmas nestirpus - paguldykite vaiką, pakelkite galvūgalį ir duokite skysčių. Taip pat gali gelbėti vėsus kompresas ant kaktos, šilta vonia. Jei skausmas kartojasi - žiūrėti ar geria pakankamai skysčių, ar nepatiria pernelyg daug streso, ar nesuprastėjo rega, reikėtų stengtis laikytis miego higienos ir užtikrinti kokybišką maisto racioną. Jeigu visgi gaunant adekvatų skysčių kiekį ir sumažinus stresorius galvos skausmas išlieka -vaikų neurologo konsultacija.