Tremtis - tai ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų patirtis, palikusi neišdildomus randus. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip vaikai išgyveno tremtyje, su kokiais sunkumais susidūrė ir kokią vietą jų gyvenime užėmė žaislai, tapę ne tik pramogos, bet ir išgyvenimo, atminties bei ryšio su Tėvyne simboliais.
Tremties pradžia ir gyvenimo sąlygos
Nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios iki sovietų kariuomenės įžengimo į Lietuvą 1940 m. birželį prabėgo vos vieni mokslo metai. Tais pačiais metais, sovietų pareigūnai iš pradžių vengė masiškai naudoti prievartą prieš gyventojus, siekdami sukurti Sovietų Sąjungos kaip draugiškos Lietuvai valstybės įvaizdį. Tačiau jau 1941 m. birželį prasidėjo masiniai trėmimai, kurių metu apie 17,5 tūkst. Lietuvos gyventojų buvo išvežti į Sibirą ir kitus Sovietų Sąjungos regionus. Tarp tremtinių buvo ir apie 5 tūkst. vaikų.
Gyvenimo sąlygos tremtyje buvo itin sunkios. Vaikai badaudavo, gyveno šaltuose barakuose. Vasarą, vaikams palengvėdavo rasti maisto: uogų, grybų, žolelių. Tačiau su vasara ateidavo ir ligos, o vaistų trūkumas sąlygodavo ilgą sirgimą. Vaikai, kartais jau nuo šešerių metų, buvo verčiami dirbti, dažniausiai druskų kasyklose, po 8 valandas per dieną.
Žaislai tremtyje: fantazijos ir išgyvenimo įrankis
Žaislų trūkumas tremtyje skatino vaikų išradingumą ir fantaziją. Mergaitės iš skudurų susisukdavo lėlytes. Tačiau nuolatinis badas ir ligos neleido pamiršti realybės.
Kaip teigia tremtį išgyvenę žmonės, vaikams atsidūrus Sibire, jų vaikystė baigėsi iš karto. Nepaisant to, vaikai stengėsi išsaugoti žaidimo džiaugsmą, kurdami žaislus iš to, ką rasdavo aplinkoje: medžio, skiaučių, laikraščių.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Atminties išsaugojimas ir emocinis ryšys
Šiuolaikiniai moksleiviai, domėdamiesi tremties istorija, bando sukurti žaislus, kokius galėjo pasigaminti vaikai tremtyje. Tokiu būdu siekiama išsaugoti istorinę atmintį ir sukurti emocinį ryšį su praeitimi.
Kaip teigia komisijos vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas, vaikams žaislai yra labai svarbus pasaulio pažinimo įrankis. Svarbu susipažinti, kokiais žaislais žaidė ištremti vaikai, kokius žaislus turėjo, kokius pasidarė būdami tremtyje. Per tų dalykų apmąstymą supratimas atsiranda ne tik žinių prasme, atsiranda ir emocinis ryšys su praeitimi, su mūsų istorija.
Tremties vaikų kūryba: spektakliai ir dainos
Nepaisant sunkumų, tremtyje vaikai ir jaunimas stengėsi puoselėti kultūrinę veiklą. Sigutė Smetonaitė, ištremta į Sibirą būdama vaikas, prisiminė, kaip statė spektaklius mokyklos klube. Dekoracijos buvo gaminamos iš žolelių, šaknų ir žievių nuoviro. Spektakliai tapo svarbia tremtinių jaunimo gyvenimo dalimi.
Laisvės kovų dainos taip pat buvo svarbi tremties kultūros dalis. Moksleiviai, susipažinę su šiomis dainomis, iliustruoja jas grafikos technika, piešiniuose įamžindami savo patirtas emocijas.
Grįžimas į Tėvynę ir kregždutės simbolis
Tremtinių vaikai laukdavo pirmosios kregždutės, su kuria siedavo viltis sugrįžti į Lietuvą. Kregždutė tapo meilės Tėvynei simboliu. Kaip sakydavo Eduardui Manovui tėvas, kregždutės nesuka lizdų pas blogus, neturinčius vilties žmones.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Eduardo Manovo šeima grįžo į Lietuvą tik po 36 tremties metų. Jo tėvai buvo palaidoti gimtinėje, o po tėviškės daržinės karnizu ir šiandien gyvena kregždutės.
Edukacinės veiklos ir atminties įamžinimas
Šiuolaikinėse mokyklose ir muziejuose organizuojamos edukacinės veiklos, skirtos tremties istorijai įamžinti. Moksleiviai susipažįsta su tremtinių prisiminimais, kuria žaislus, dalyvauja viktorinose ir kitose veiklose.
Lazdijų krašto muziejuje organizuojamuose edukaciniuose užsiėmimuose mokiniai supažindinami su vaikų žaidimais tremtyje bei žaislais, parsivežtais iš Sibiro.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"