Ikimokyklinio amžiaus vaiko kompetencijų vertinimo metodika

Vaiko pasiekimų vertinimas yra nuolatinis procesas, skirtas rinkti informaciją apie vaiko gebėjimus, ugdymosi pasiekimus ir daromą pažangą. Šis vertinimas padeda pažinti vaiką, nustatyti jo poreikius ir galimybes.

Bendrosios nuostatos

Vaiko pasiekimai - tai gyvenimo ir ugdymo(si) realybėje įgytos kompetencijos: vaiko vertybinės nuostatos, gebėjimai, įgūdžiai, supratimas ir patirtis. Vertinimas yra nuolatinis informacijos apie vaiką, jo ugdymosi ypatumus bei daromą pažangą kaupimas, interpretavimas ir apibendrinimas.

Pagrindinės vaiko pasiekimų vertintojos yra grupių mokytojos. Vaikui pradėjus lankyti įstaigą, išsiaiškinami tėvų lūkesčiai, jų nuomonė apie vaiko gebėjimus, polinkius, pomėgius, norus. Įgyjami vaiko gebėjimai vertinami nuolat stebint jį ugdymo procese.

Vertinimo tikslai ir uždaviniai

Vaiko pasiekimų vertinimo tikslas - padėti vaikui augti, tobulėti, bręsti ir sėkmingai pasirengti mokymuisi mokykloje.

Vertinimo uždaviniai:

Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais

• Pažinti vaiką, nustatyti jo stipriąsias puses ir ugdymosi poreikius.
• Stebėti vaiko daromą pažangą ir ją fiksuoti.
• Numatyti vaiko ugdymo ir ugdymosi perspektyvas.
• Tikslingai panaudoti informaciją apie vaiko pasiekimus ir daromą pažangą darbui su šeima ir kitais ugdymo proceso dalyviais.

Vertinimo principai

• Individualumas: Vertinant atsižvelgiama į kiekvieno vaiko individualius ypatumus, poreikius ir galimybes.
• Pozityvumas: Vertinimas orientuotas į vaiko stipriąsias puses ir pasiekimus.
• Objektyvumas: Vertinimas grindžiamas stebėjimu, pokalbiais ir veiklos analize.
• Skaidrumas: Vertinimo kriterijai ir rezultatai yra aiškūs ir suprantami visiems dalyviams.
• Grįžtamasis ryšys: Vaikui ir tėvams teikiama informacija apie vaiko pasiekimus ir daromą pažangą.

Vertinimo nuostatos

Pedagogai iš anksto numato, ką, kokiu tikslu, kada ir kaip vertins, taigi vaikų pasiekimų vertinimas planuojamas. Siekiama, kad vertinimas būtų nenutrūkstamas, grįžtamasis.

Vertinimo metodika ikimokyklinėse įstaigose

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai fiksuojami elektroniniame dienyne. Du kartus metuose grupių auklėtojos įvertina kiekvieno vaiko gebėjimus pagal Ikimokyklinio vaikų ugdymo programoje numatytas devynias ugdymo sritis. Pirmas įvertinimas atliekamas rugsėjo mėnesį. Jo metu išsiaiškinami vaiko gebėjimai, patirtis, individualūs ypatumai. Numatomi vaikų ugdymo prioritetai, kryptys, būdai, individualizavimo, paramos formos. Antrojo įvertinimo metu - gegužės mėnesį nustatoma individuali kiekvieno vaiko pažanga, pasiekta per mokslo metus. Analizuodama šiuos duomenis pedagogė planuoja vaikų ugdymo procesą visai grupei, grupelėse, individualiai. Mokslo metų pabaigoje sudaroma bendra darželio vaikų pasiekimų ir pažangos įvertinimo suvestinė.

Vertinimo sritys

Vaikų pasiekimai darželyje vertinami pagal penkias ugdymosi sritis:

• Mūsų sveikata ir gerovė
• Aš ir bendruomenė
• Aš kalbų pasaulyje
• Tyrinėju ir pažįstu aplinką
• Kuriu ir išreiškiu

Apie vaikų ugdymosi pasiekimus sprendžiama iš vaikų kasdienės veiklos ir jos rezultatų. Mokytojai nuolat dokumentuoja ugdymo procesą, renka reikšmingus vaikų ugdymosi proceso ir pasiekimų įrodymus (stebėjimo medžiagą, nuotraukas, vaizdo, garso įrašus ir kt.), analizuoja vaikų ugdymosi pažangą, lygina ankstesnius vaiko pasiekimus su esamais.

Pasiekimų fiksavimo spalvinis kodas

• Žalia - susiformavę, pasiekti gebėjimai ("padaryta pažanga", "kalbos ir kt.").
• Geltona - besiformuojantys gebėjimai ("iš dalies padaryta pažanga", "kalbos ir kt.").
• Raudona - nesusiformavę gebėjimai ("nepadaryta pažanga", "kalbos ir kt.").

Pasiekimų ir pažangos aplankas

Lopšelyje-darželyje kiekvienam vaikui yra sudaromas segtuvas - pasiekimų ir pažangos aplankas, kuriame kaupiami vaiko pažangos ir pasiekimų vertinimo dokumentai nuo pirmos lankymo dienos. Šį aplanką sudaro žinios apie vaiką, tėvų (globėjų) lūkesčiai, vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo formos, vaikų kūrybiniai darbeliai ir kt. Vaiko pasiekimų aplanke kaupiami vaiko dailės ir kiti darbeliai, sukurtos knygelės, pasakojimai, samprotavimai, žodinė kūryba, vaiko rašytinės kalbos pavyzdžiai.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“

Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų vertinimas

Pirminį vaikų, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius vertinimą atlieka VGK ar PPT (jeigu vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo išvadas). Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ugdymas planuojamas ir pasiekimų vertinimas vykdomas pagal Vaiko gerovės komisijos ir(ar) PPT siūlomą ugdymo(si) programą (bendrąją, pritaikytą ar individualią). Taikomos įvairūs pasiekimų vertinimo metodai (vaikų gebėjimų aprašai, darbelių analizė, vaikų veiklos stebėjimų analizė, individualios programos, laisvasis interviu su vaikais, vaikų atvejų analizė ir kt.). Skatinama bei vertinama saviraiška, kūrybiškumas. Vaikų ugdymo(si) pažanga ir pasiekimai atsispindi grupių žurnaluose, individualiose programose, projektuose, susistemintoje tyrimų medžiagoje, posėdžių protokoluose.

Vertinimo metodai ir formos

Darželyje vaikų pasiekimus vertina pedagogai ir tėvai.

• Stebėjimas - tai pasyvus dirbančio ar žaidžiančio vaiko stebėjimas, nesikišant į jo veiklą.
• Užrašymas - tai stebimos veiklos ar elgesio dokumentavimas. Užrašydami savo stebėjimus, pedagogai fiksuoja vaikų atliktus darbus ir tų darbų kokybę.
• Individualus pokalbis su tėvais (globėjais) vykdomas pasibaigus pusmečiui ir mokslo metų pabaigoje. vaiko pažangos ir pasiekimų aprašu (spalio-lapkričio mėn.

Vertinimo metodų, būdų ir formų dažnumas

Vertintojai	Metodai, būdai ir formos	Dažnumas	Pasiekimų fiksavimo ir pateikimo formos
Pedagogai	Visuminis - kriterinis bei ištisinis fiksavimas. Atskiros ugdymo srities vaikų pasiekimai (kalbos, fizinė, socialinė ir emocinė raida, pažinimo ir meninė raida).	2 kartus metuose	Fiksuojama vertinimo ir stebėjimo protokoluose
	Vaiko veiklos ir kūrybos darbelių analizė.	2 kartus metuose	Fiksuojama protokoluose
	Vaiko adaptacijos laikotarpis. Atskirų situacijų aprašymas (įvairi vaikų veikla, žaidimai, poelgiai, vaiko emocinė būsena ir kt.).	2 kartus metuose	Fiksuojama aprašomąja laisva forma
Tėvai	Neformalus stebėjimas. Individualūs pokalbiai, diskusijos.	Nuolat	Nefiksuojama
	Formalus vertinimas. Tėvų susirinkimai, diskusijos.	2 kartus metuose	Fiksuojama vertinimo ir stebėjimo protokole (pageidaujant tėvams)
Vaikai	Neformalus stebėjimas, žaidimas. Savianalizė. Pasakojimas, diskusijos. Praktinė veikla. Piešimas, komunikavimas.	Nuolat	Fiksuojama ant įvairių vaikų darbų, diplomų ir kt.

Tėvų informavimas

• Pirmą kartą: rugsėjo-spalio mėn.
• Antrą kartą: gegužės-birželio mėn.

Vertinimo medžiaga yra konfidenciali ir aptariama individualiai su vaiko tėvais (globėjais) reikalui esant su specialistais, kurie gali suteikti vaikui pagalbą - logopedu, visuomenės sveikatos priežiūros specialistu ir kt. Grupės pasiekimai aptariami grupės tėvų susirinkimų metu, o individualūs vaiko pasiekimai - asmeniškai, individualių pokalbių metu.

Priešmokyklinio ugdymo kompetencijų vertinimas

Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Visos ugdymosi sritys yra lygiavertės ir ugdomos integraliai su kompetencijomis. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes.

Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai vertinami pagal menų darželio „Etiudas“ sukurtą priešmokyklinio amžiaus vaikų vertinimo metodiką. Pirmas įvertinimas atliekamas rugsėjo mėnesį. Jo metu išsiaiškinami priešmokyklinio amžiaus vaikų gebėjimai, patirtis, individualūs ypatumai. Numatomi vaikų ugdymo prioritetai, kryptys, būdai, individualizavimo, paramos formos. Antrojo įvertinimo metu - gegužės mėnesį nustatoma individuali kiekvieno vaiko pažanga, pasiekta per mokslo metus.

Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"

Pasiekimų vertinimas skirtas padėti vaikui augti, tobulėti, bręsti, sėkmingai pasirengti mokymuisi mokykloje. Kompetencijų įvertinimas grindžiamas ilgalaikiu vaiko stebėjimu ir informacijos iš įvairių šaltinių kaupimu bei apibendrinimu. Vaiko daroma pažanga yra vertinama nuolat, pasirenkant vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, dailės darbų aprašą ir veiklos analizę. Vertinimo išvados pateikiamos aprašomuoju būdu - trumpais komentarais, nusakančiais, kokios yra stipriosios vaiko pusės, kas pasiekta, kokių dar yra sunkumų ir kas siektina. Numatoma vaiko ugdymo ir ugdymosi perspektyva, tikslingai naudojant informaciją apie vaiko pasiekimus ir daromą pažangą darbui su šeima, kitais ugdymo proceso dalyviais. Vaikų pasiekimai ir pažanga aptariama individualiai su tėvais (globėjais), ne rečiau kaip 2 kartus per metus.

Ugdomos kompetencijos

Priešmokykliniame ugdyme ugdomos šios kompetencijos:

• Komunikavimo
• Kultūrinė
• Kūrybiškumo
• Pažinimo
• Pilietiškumo
• Skaitmeninė
• Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos

Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.

Remiantis kompetencijų raidos aprašu, yra išskirtos pasiekimų sritys. Jos yra sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui.

Kaip ugdomos kompetencijos

• Komunikavimo kompetencija: Kasdienėse situacijose, naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones, vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu.
• Kultūrinė kompetencija: Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas. Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.
• Kūrybiškumo kompetencija: Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius, sukaupta patirtimi dalinasi su kitais. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.
• Pažinimo kompetencija: Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus. Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip.
• Pilietiškumo kompetencija: Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.). Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.). Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius.
• Skaitmeninė kompetencija: Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.
• Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi.

Ugdymosi sritys ir pasiekimų lygiai

Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio.

Gamtamokslinis ugdymas - pavyzdžiai

• A. Aplinkos pažinimas per pojūčius: Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Atlieka ir paaiškina paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos.
  • A1. Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius.
  • A2. Žaisdamas, patirdamas visais pojūčiais, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas, nukreipiamųjų klausimų padedamas pastebi kai kuriuos gamtos objektų požymius, savybes.
  • A3. Daiktai ir medžiagos: Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius (gyvas, negyvas), tekstūrą, spalvą, formą, dydį, ilgį (ilgas, trumpas), temperatūrą (šiltas, šaltas), svorį (lengvas, sunkus).
  • A4. Tyrinėjimai: Su mokytoju, kitais tyrimo dalyviais atlieka tyrimą, aptaria atliekamo tyrimo eigą, rezultatus, įgytą patirtį. Atsakydamas į klausimus išvardija sunkumus ar problemas, su kuriomis susidūrė tyrinėdamas gamtos objektus ar reiškinius, pasakoja, kaip rado sprendimą. Remdamasis savo patirtimi ir vartodamas paprasčiausias gamtamokslines sąvokas aptaria artimiausioje aplinkoje esančius gamtos objektus. Prieinamuose informacijos šaltiniuose, taip pat ir skaitmeniniuose, atradęs iliustruotą informaciją apie gamtos objektus ir reiškinius skirtingais jam žinomais ar pasiūlytais būdais ją perteikia kitiems.
• B. Informacijos rinkimas, aptarimas ir pateikimas:
  • B1. Gamtamokslinę informaciją renka įvairiais jam žinomais ar pasiūlytais būdais (stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja) ir priemonėmis (pvz., lupa, termometras, mikroskopas, fotokamera, matavimo prietaisai, matavimo juosta), ją pristato kitiems.
  • B2. Stebėdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas savaip samprotauja apie pastebėtas ryškiausias aplinkos objektų savybes, požymius, juos palygina. Kalba apie tai, ką darė tyrinėdamas ar veikdamas.
  • B3. Stebėdamas, tyrinėdamas literatūros šaltinius (taip pat ir skaitmeninius), klausydamasis pasakojimų skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių ir nurodo, kas iliustracijoje, pasakojime netikra.
  • B4. Domėdamasis smulkiąja tautosaka (pvz., mina mįsles apie gamtos objektus), negrožinėmis knygomis (pvz., gamtos enciklopedijomis, atlasais), pažįsta gamtą. Dalyvauja skaitomų gamtinių siužetų aptarimuose, pasisako. Bendrose veiklose įgyja supratimą ir savais žodžiais apibūdina save kaip gamtos dalį, žmogaus poreikius ir jo daromą poveikį gamtai. Rodo iniciatyvą saugoti gamtą, atsakingai vartoti gamtos išteklius. Smalsauja, ką tyrinėja gamtos mokslai, ką veikia mokslininkai.
• C. Žmogaus ir gamtos sąveika:
  • C1. Nurodo, kad žmogus yra gyvas organizmas, ir nusako jo poreikius. Gamtinių išteklių nauda: Žaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių (Saulė, vėjas, vanduo, dirvožemis), naminių gyvūnų (bitė, avis), augalų (daržovės, vaisiniai augalai, vaistažolės), grybų naudą žmonėms: naudojimas maistui (salotos, sultys) ir gydymui (mėtų, aviečių arbata, medus), drabužiams (vilnonis megztinis, kojinės).
  • C2. Atsargumas gamtoje: Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptardamas kasdienes situacijas aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, susižeidus, pasiklydus miške, įgėlus bitei, kaip elgtis kilus gaisrui.
  • C3. Žaisdamas, kartu su kitais tyrinėdamas artimiausią aplinką aiškinasi, kas yra gamtos ištekliai. Darna su gamta: Žaisdamas, tyrinėdamas aiškinasi, lygina, kuo skiriasi gamtos daiktai nuo žmogaus sukurtų daiktų, iš kokių medžiagų pagaminti buityje naudojami daiktai (pvz., plastiko, metalo, medžio). Žmogaus įtaka aplinkai:
  • C4. Išradimai keičia aplinką: Žaisdamas, tyrinėdamas išbando gamtininko, mokslininko profesijas, samprotauja, kuo jos ypatingos, skiriasi nuo kitų. Domisi, kaip gamtininkai, mokslininkai dirba, kokiomis priemonėmis, instrumentais naudojasi, kuo reikšmingas jų darbas.

Kalbinis ugdymas - pavyzdžiai

Bendraudamas sukaupia dėmesį, klausosi draugų ir suaugusiųjų. Žaisdamas ir kitaip veikdamas kartu su kitais išsako savo nuomonę, stengiasi išgirsti ir suprasti kitą. Klausosi neilgų skaitomų ar pasakojamų tekstų, supranta jų turinį, atsako į nesudėtingus klausimus. Kalba, atsižvelgdamas į situaciją, veikdamas su kitais savaip apibūdina, pasako, atpasakoja, paaiškina, diskutuoja pažįstamose situacijose mokydamasis susitelkti į temą. Žaisdamas kūrybiškai naudojasi kalbos galimybėmis, ugdo pagarbą savo gimtajai kalbai, tarmei, svetimoms kalboms. Naudojasi jam žinomais arba pasiūlytais neverbaliniais ženklais, bendraudamas l…

tags: #vaiku #vertinimas #pagal #kompetencijas