Vaikų prakaitinis bėrimas: priežastys, simptomai ir gydymo būdai

Vaikų bėrimai yra dažna problema, su kuria susiduria tėvai ir pediatrai. Bėrimai gali būti įvairūs, o jų atsiradimo priežastys labai skirtingos. Šiame straipsnyje aptarsime prakaitinį bėrimą, jo priežastis, simptomus bei gydymo būdus.

Kas yra prakaitinis bėrimas?

Prakaitinė, dar žinoma kaip miliarija, yra savaime praeinanti, laikina odos būklė, kuri atsiranda dėl prakaito liaukų užsikimšimo. Tai reiškia, kad prakaito liaukos latakas užsikemša ir prakaitas negali normaliai pasišalinti į odos paviršių. Prakaito liaukos latako paburkimas ar užsikimšimas yra pagrindinė prakaitinės bėrimo priežastis. Kai odos ląstelės (korneocitai) gauna per daug drėgmės, jos patinsta ir užspaudžia minėtą lataką. Be to, jį užkimšti gali ir negyvos odos ląstelės. Visi veiksniai (tiek išorės, tiek ir vidaus), kurie sukelia prakaitavimą, gali lemti ir prakaitinės atsiradimą. Pati dažniausia prakaitinės priežastis ir yra buvimas karštoje, drėgnoje aplinkoje.

Prakaitinės tipai

Prakaitinė gali pasireikšti skirtingomis formomis, priklausomai nuo to, kuriame odos sluoksnyje užsikimšimas įvyko. Skiriamos trys pagrindinės prakaitinės formos:

1. Paviršinė prakaitinė (miliaria crystallina): Bėrimas atsiranda, nes epidermio viršutiniame (ragėjančiame) sluoksnyje užsikemša prakaito liaukos latakas. Būdingas išbėrimas paviršinėmis, 1-2 mm dydžio skaidriomis pūslelėmis, primenančiomis vandens lašus. Pūslelės tarpusavyje gali susilieti. Kadangi jos yra paviršinės, gali lengvai plyšti ir nesukeldamos išreikšto uždegimo. Taigi paraudimas paviršinei prakaitinei nebūdingas. Pūslelės būna pakankamai išplitusios, dažniausiai išberia galvą, kaklą, viršutinę liemens dalį (vaikams ir suaugusiems). Bėrimas nesukelia niežėjimo ar kito nemalonaus pojūčio. Paviršinė prakaitinė atsiranda praėjus kelioms dienoms (ar savaitėms) pabuvus karštoje aplinkoje, ir praeina per kelias valandas (ar kelias dienas). Dažniausiai pastebimas savaitės nesiekiantiems naujagimiams (dažnis nuo 4,5 proc.
2. Raudonoji prakaitinė (miliaria rubra): Atsiranda dėl prakaito liaukos užsikimšimo epidermyje, nors gali siekti ir tikrąją odą. Kadangi prakaitas pradeda tekėti į šonus, vystosi odos uždegimas aplink lataką. Bėrimas pasireiškia raudonomis 2-4 mm dydžio papulėmis, tačiau gali būti ir pūslelių ar netgi pūlinukų. Fone stebimas odos paraudimas. Svarbu pastebėti, kad bėrimas nesusijęs su plauko folikulu. Naujagimiams raudonoji prakaitinė būdingiausia odos raukšlėse - kakle, pažastyse, kirkšnyse, o suaugusiems ši liga pažeidžia tas vietas, kur oda trinasi su rūbais - viršutinę liemens dalį, skalpą, kaklą, linkius. Veido, delnų ir padų neberia. Priešingai negu kitos prakaitinės rūšys, raudonoji prakaitinė sukelia odos niežėjimą, netgi gėlimą, kurį dar labiau pablogina prakaitavimas. Tiesa, išbertos sritys neprakaituoja. Dažniausiai pasireiškianti bėrimo forma (apie 4 proc. naujagimiams ir 30 proc.
3. Gilioji prakaitinė (miliaria profunda): Atsiranda tada, kai prakaito liaukos latakas užsikemša ties epidermio ir tikrosios odos jungtimi. Ši prakaitinė pasireiškia tada, kai prieš tai jau yra buvę keli raudonosios prakaitinės epizodai. Kadangi prakaitas prasisunkia į aplinkinius audinius, odoje matomas bėrimas rausvomis ar odos spalvos, standžios tekstūros, 1-4 mm dydžio papulėmis, kurios nėra susijusios su plauko folikulu. Liga būdingiausia suaugusiems, ir labiausiai beria liemens sritį. Tai rečiausias prakaitinės tipas.

Prakaitinio bėrimo priežastys

Prakaitinės bėrimo priežastys gali būti įvairios:

• Karšta ir drėgna aplinka: Dažniausiai bėrimas pasireiškia persikrausčius gyventi į tropikų klimatą, ir, organizmui pripratus prie aplinkos, greitai sugyja.
• Perkaitimas: Kūdikių termoreguliacija dar tik formuojasi, todėl persistengimas juos šiltai rengiant ar apklodami gali sukelti prakaitinę.
• Fizinė veikla: Intensyvus sportas ar kita fizinė veikla, sukelianti gausų prakaitavimą.
• Tam tikrų vaistų vartojimas: Mokslinėje literatūroje aprašyti atvejai, kuomet prakaitinė atsirado pacientui, vartojančiam izotretinoiną (vaistą, skirtą aknės gydymui), bei doksorubiciną.
• Karščiavimas: Karščiuojančio arba sergančio kuria nors į gripą panašia infekcija vaiko bėrimą gali sukelti būtent ši infekcija.
• Odos priežiūros priemonės: Naudojant riebius kremus ar losjonus, užkemšančius poras.

Prakaitinės diagnostika

Prakaitinė diagnozuojama remiantis būdingais odos pažeidimais bei įvertinus prakaitavimo faktą. Apžiūros metu nustačius skaidrias smulkias pūsleles be odos uždegimo požymių, diagnozuojama paviršinė prakaitinė. Eriteminės papulės, pūslelės ar pūlinukai, nesusiję su plauko folikulu patvirtina raudonosios prakaitinės diagnozę. Prakaitinė skiriama nuo kitų odos ligų, o ypač tų, kurios pasireiškia smulkiomis pūslelėmis, pūlinukais. Tam kartais atliekami ir kiti tyrimai, pvz., mikrobiologinis pasėlis nuo odos, odos nuograndų mikroskopija.

Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais

Prakaitinės gydymas

Raudonoji prakaitinė sugyja tada, kai nutraukiamas ją provokuojantis veiksnys (įvykus aklimatizacijai, pasveikus nuo karščiavimą sukėlusios ligos, pradėjus nešioti orui ir vandeniui laidžius rūbus). Visgi ši prakaitinės forma linkusi kartotis.

Paprastai prakaitinis bėrimas yra lengvas ir praeina savaime. Tačiau, norint pagreitinti gijimą ir sumažinti diskomfortą, galima taikyti šias priemones:

• Venkite perkaitimo: Rūpinkitės, kad vaikas nebūtų per šiltai aprengtas.
• Vėdinimas: Užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją patalpoje, kurioje yra vaikas.
• Vėsūs kompresai: Švelniai vėsinkite pažeistą odą vėsiais kompresais.
• Drabužiai: Rinkitės natūralaus pluošto, orui laidžius drabužius.
• Higiena: Reguliariai prauskite vaiko odą švelniu, bekvapiu muilu.
• Odos priežiūros priemonės: Naudokite lengvus, drėkinančius kremus ar losjonus, kurie neužkemša porų.
• Kortikosteroidų tepalai: Gali būti skiriami, kai pacientą, sergantį raudonąja prakaitine, vargina odos niežėjimas. Šie vaistai skiriami 1- 2 savaites.
• Priemonės su cinku: Kad gydymas būtų kompeksiškesnis, rinkitės priemonę, kuri, be cinko oksido, turi ir kitų sudėtinių dalių, minkštinančių, maitinančių, raminančių odelę. Priemonės su dvejopu veikimu daug geriau gydo. Vienos sudedamosios dalys veikia antiseptiškai (cinkas), kitos drėkina (pantenolis, vitaminas E, alyvuogių aliejus).

Diferencinė diagnostika

Svarbu atskirti prakaitinį bėrimą nuo kitų panašių odos būklių, tokių kaip:

• Alerginis bėrimas: Alerginis bėrimas vaikams - tai odos reakcija į įvairius alergenus, tokius kaip maistas, vaistai, aplinkos dirgikliai (pavyzdžiui, žiedadulkės, gyvūnų kailiai, dulkės) ir kitos medžiagos. Alerginis bėrimas gali pasireikšti įvairiai: nuo lengvų odos paraudimų iki sunkių, į pūslės panašių bėrimų, kurie niežti ir sukelia diskomfortą. Alerginiai bėrimai dažnai atsiranda vietose, kurios tiesiogiai kontaktuoja su alergenu, pavyzdžiui, ant veido, rankų ar kojų. Bėrimas gali būti raudonas, niežtintis ir pūslelėmis arba šašais dengtas. Alerginiai bėrimai paprastai būna susiję su kitais alergijos simptomais, tokiais kaip sloga, čiaudulys, akių ašarojimas arba dusulys. Alerginiai bėrimai dažnai atsiranda staiga, vos kelios minutės po kontakto su alergenu. Jie gali atsirasti bet kuriuo metu ir būti labai įvairūs - nuo lengvo paraudimo iki stipraus bėrimo su pūslėmis.
• Virusinis bėrimas: Virusinis bėrimas - tai bėrimas, kurį sukelia virusinė infekcija. Tai gali būti bendras peršalimo virusas, tačiau virusiniai bėrimai taip pat gali atsirasti dėl tokių infekcijų kaip raudonukės, vėjaraupiai ar tymų. Virusinio bėrimo požymiai dažnai pasireiškia kartu su kitais infekcijos simptomais, tokiais kaip karščiavimas, nuovargis, gerklės skausmas ar kosulys. Virusinis bėrimas dažnai prasideda nuo tam tikrų kūno vietų, pvz., veido ar viršutinės kūno dalies, ir vėliau plinta toliau. Virusinis bėrimas dažnai būna lydimas karščiavimo, nuovargio, gerklės skausmo ir kitų infekcijos požymių, tokių kaip kosulys, galvos skausmas ar pilvo skausmai.
• Atopinis dermatitas: Atopinis dermatitas, kitaip neurodermitas arba atopinė egzema - lėtinė liga, pasireiškianti nuolatiniu odos niežuliu, sausumu ir uždegiminiais procesais: paraudimu, patinimu, žaizdelėmis. Dažniausiai (90 proc. atvejų) ji prasideda vaikystėje iki 5 metų amžiaus, tačiau gali atsirasti ir suaugusiems. Atopinis dermatitas kūdikiui gali pasireikšti netgi nuo 2-3 mėnesių amžiaus. Atopinė egzema suaugusiems dažniausiai pažeidžia alkūnių ir kelių raukšlių odą, kaklą, veidą, kartais - zonas aplink akis.
• Vystyklų dermatitas: Vystyklų dermatitas - odos uždegimas sauskelnių srityje - kuris bent kartą per kūdikystę paliečia kiekvieną kūdikį. Tai dažniausia kūdikių dermatito forma, pažeidimai atsiranda odos raukšlių vietose, kur oras blogai cirkuliuoja, temperatūra aukštesnė ir kaupiasi drėgmė. Iššutimų vietose oda parausta, paburksta, gali atsirasti pūslelių, pleiskanojančių vietų, panašių į nubrozdinimus.
• Blusų įkandimai: Blusos, dažniausiai kankinančios mūsų mylimus keturkojus, taip pat sėkmingai gali sukandžioti ir mus. Blusų įkandimai nėra bėrimas, tačiau atrodo labai panašiai, tad neretai yra palaikomi bėrimu. Kaip ir vėjaraupių bėrimai, taip ir blusų įkandimai yra nedideli, raudoni, niežtintys spuogeliai. Skirtingai nei vėjaraupių atveju, blusų įkandimų „bėrimas“ dažniausiai aptinkamas ant kojų ir pėdų.
• Laimo liga: Laimo ligos bėrimas, sukeltas erkių įkandimo metu perduodamos Borellia bakterijos. Skiriamieji bruožai - raudona dėmė, apsupta raudonos „aureolės“, kitaip vadinama „buliaus akimi“. Prilietus vieta gali pasirodyti šilta, bet nebūtinai. Negydant ši dėmė gana sparčiai plečiasi, gali pasiekti ir plaštakos dydžio dėmę.
• Vėjaraupiai: Vėjaraupiai, sukelti Varicella zoster viruso pasireiškia nedideliais, raudonais, niežtinčiais spuogeliais, kurie įspaudimo metu nepabąla.
• Rankų, kojų ir burnos liga: Keleto skirtingų virusų sukeliama rankų, kojų ir burnos liga pasireiškia panašiu į vėjaraupių bėrimu, tik šį kartą pastarasis yra lokalizuotas išskirtinai ant paciento galūnių ir aplink burną. Smulkus bėrimas yra skausmingas, neniežtintis.

Prevencija

Norint išvengti prakaitinio bėrimo, svarbu laikytis šių rekomendacijų:

• Venkite perkaitimo: Rūpinkitės, kad vaikas nebūtų per šiltai aprengtas, ypač karštu oru.
• Drabužiai: Rinkitės natūralaus pluošto, orui laidžius drabužius.
• Oro kondicionavimas: Naudokite oro kondicionierių karštu oru.
• Vėdinimas: Užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją patalpoje, kurioje yra vaikas.
• Higiena: Reguliariai prauskite vaiko odą švelniu, bekvapiu muilu.
• Venkite riebių kremų: Nenaudokite riebių kremų ar losjonų, kurie užkemša poras.
• Sauskelnės: Dažnai keiskite sauskelnes, kad oda būtų sausa ir švari.
• Odos priežiūra: Net ir šaltuoju metų laiku stenkitės kasdien kūdikį palaikyti nuogu užpakaliuku. Raskite namuose šilčiausią vietelę (vonią, virtuvę) ir ten vaikučiui leisti pabūti nuogam kelias minutes. Ideali oro vonios trukmė - 10-20 min. Galima oro vonias daryti keliais etapais: leisti kūdikiui pabūti nuogam iki pusės, paskui nuo pusės. Kūdikis greitai siunčia termoreguliacinius signalus, kai jam šalta, oda greitai tampa marmurinė, atvėsta galūnės.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei prakaitinis bėrimas nepraeina per kelias dienas, jei atsiranda pūlių, karščiavimo ar kitų infekcijos požymių, būtina kreiptis į gydytoją. Taip pat, jei abejojate dėl bėrimo priežasties, geriausia pasikonsultuoti su specialistu.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“

Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"

tags: #vaiku #prakaitinis #berimas