Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai organizmas patiria daugybę pokyčių. Besilaukiant neretai kyla klausimų dėl įvairių infekcijų, tarp jų ir herpes viruso, poveikio būsimam kūdikiui. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kuo herpes virusas pavojingas nėštumo metu, kokios yra jo rūšys, kaip jis plinta, kokie simptomai pasireiškia ir kokie gydymo bei profilaktikos būdai yra veiksmingiausi.
Kas yra Herpes Virusas?
Herpes virusas - tai didelė virusų šeima, sukelianti infekcijas ir vėžines ligas. Pūslelinė (herpesas, herpis) - užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia Herpes simplex virusas (HSV). Ji pasireiškia odos, gleivinių, kartais centrinės nervų sistemos ir vidaus organų pažeidimais. Tai ilgalaikė būklė, tačiau daugelis sergančiųjų nejaučia jokių simptomų.
Paprastąją pūslelinę sukelia Herpes simplex virusas, kuris skirstomas į du tipus:
- 1 tipo (HSV-1) dažniausiai pažeidžia organus, esančius virš juosmens, sukelia lūpų ir veido pūslelinę.
- 2 tipo (HSV-2) dažniausiai pažeidžia sritį žemiau juosmens, sukelia lytinių organų pūslelinę.
Svarbu žinoti, kad išoriškai atskirti šiuos tipus neįmanoma.
Kaip Plinta Herpes Virusas?
Herpes virusas plinta kontaktiniu būdu. HSV-1 infekcija dažniausiai užsikrečiama nuo aktyvia viruso forma sergančių žmonių per tiesioginį kontaktą su burnos gleivine, seilėmis. Rizika užsikrėsti didėja dalijantis lūpų kosmetika, gėrimais, indais ar bučiuojantis su sergančiu žmogumi. Sergant lūpų pūsleline, bėrimai gali atsirasti rankų srityje, kai rankomis liečiamos lūpos.
Taip pat skaitykite: Ką žinoti apie burnos pūslelinę
HSV-2 perduodamas lytinių santykių, gimdymo metu ir esant tiesioginiam kontaktui su bėrimu. Dažniausiai pažeidžiami išoriniai lytiniai organai ir išangė. Nėštumo metu reikėtų vengti oralinių lytinių santykių, nes virusas gali būti lengvai pernešamas nuo lūpų ant lytinių organų, ir atvirkščiai. Užkrėsti šiuo virusu galima dar pūslelėms nepasirodžius, todėl jei vienas iš partnerių yra sirgęs pūsleline, geriau pasisaugoti. Jei partneris artėjant gimdymo datai susirgo lytinių organų pūsleline, reikėtų neturėti lytinių santykių.
Patekęs į organizmą, herpes virusas visam gyvenimui išlieka nugarinio ir trišakio nervų mazguose. Nusilpus imuninei sistemai, susidarius palankioms sąlygoms, HSV reaktyvuojasi ir vėl keliauja per sensorinius nervus.
Herpes Viruso Simptomai
Paprastosios pūslelinės simptomai kinta priklausomai nuo stadijos. Viruso patekimo vietoje po 2-12 dienų ant paraudusios odos ir (ar) gleivinės atsiranda grupinės skausmingos pūslelės, niežėjimas, deginimas. Jei bėrimai atsiranda lytinių organų srityje, gali būti juntamas skausmas šlapinimosi metu, padidėti kirkšnių limfmazgiai, taip pat pasireikšti bendri negalavimo simptomai: pakilti temperatūra, atsirasti bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmai.
Herpes virusas organizme išlieka visą gyvenimą, todėl herpesvirusinė infekcija gali kartotis. Daugumai žmonių virusas periodiškai suaktyvėja, sukeldamas pūsleles ir erozijas (žaizdeles) tose pačiose vietose.
Lūpų Pūslelinė
Herpes ant lūpos ir veido pasižymi trumpesniais, lengvesnės eigos epizodais. Jų metu jaučiamas minimalus diskomfortas bėrimų vietose, pūslelės arba erozijos dažniausiai atsiranda lūpų, rečiau - skruostų, nosies srityse. Dažniausiai pasikartojanti (nuo 1 iki 6 kartų per metus) yra lūpų pūslelinė. Dažnai ji pasireiškia su karščiavimu. Pirmiausia jaučiamas lokalus skausmingumas, deginimo jausmas, niežėjimas, dilgčiojimas. Po šio periodo atsiranda smulkios, daugybinės pūslelės, kurios susilieja ir plyšta, sudarydamos paviršines erozijas su šašu. Skausmingumas ir diskomfortas trunka pirmas 2-3 dienas. Bėrimai sugyja be randelių per maždaug 2 savaites.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Burnos Gleivinės Pūslelinė
Burnos gleivinės pūslelinė dažnai pasitaiko 1-5 metų amžiaus vaikams, tačiau ja gali sirgti ir suaugusieji. Ligos pradžioje burnos gleivinėje gali būti jaučiamas skausmingumas, deginimo jausmas, dilgčiojimas. Taip pat gali pasireikšti karščiavimas, bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmas, apetito stoka, padidėti kaklo ir apatinio žandikaulio limfmazgiai. Herpes burnoje dažniausiai praeina per 10-14 dienų. Po persirgimo dar kelias savaites virusas gali išlikti aktyvus. Pasikartojanti pūslelinė burnos gleivinėje yra varginanti dėl stipraus skausmingumo.
Infekcijos atsikartojimas gali būti susijęs su odontologinėmis procedūromis, pavyzdžiui, ortodontinėmis procedūromis, dantų ištraukimu, implantais, biopsijomis, kaulų rekonstrukcija ir t.t.
Lytinių Organų Pūslelinė
Lytinių organų pūslelinė gali būti nuo besimptomės iki sukeliančios lengvus arba sunkius simptomus formos. Dažniausiai pirminiai simptomai (dilgčiojimas, skausmingumas) atsiranda praėjus kelioms dienoms po lytinių santykių su sergančiuoju. Mažųjų lytinių lūpų, varpos galvutės srityse, ties šlaplės anga atsiranda smulkios, susiliejančios serozinės pūslelės. Bėrimai gali atsirasti ir šlaunų, sėdmenų, tarpvietės odoje.
Lytinių organų pūslelinė pacientams kelia daug streso, nes bėrimai gyja nuo 2 iki 6 savaičių, o po sugijimo virusas dar gali išlikti aktyvus. Tai apsunkina lytinius santykius, nes rekomenduojama nuo jų susilaikyti, kol virusas aktyvus.
Herpes Virusas ir Nėštumas
JAV akušerių ir ginekologų kolegija teigia, kad net 75 proc. moterų, kurios anksčiau buvo varginamos pūslelinės, gali tikėtis šio viruso protrūkio ir nėštumo metu. Nėštumo metu lytinių organų pūslelinė kamuoja net iki 2 proc. moterų. Informuoti gydytoją, jei įtariate, jūs ar jūsų partneris serga arba galėjo susirgti pūsleline.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Paprastai lūpų pūslelinė nėštumo metu laikoma mažiau pavojinga nei lytinių organų pūslelinė. Lytinių organų herpes infekcija, pasireiškusi pirmą kartą, pavojingiausia I ir III nėštumo trimestrus. Nėštumo pradžioje dėl šio viruso gali įvykti persileidimas, o paskutinįjį trimestrą jis gali pažeisti vaisiaus vidaus organus, sutrikdyti augimą.
Jei nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc. atvejų.
Rizika Naujagimiui
HSV ypač pavojingas nėščiosioms gimdymo metu. Nors HSV labai retai pereina placentą ir pažeidžia vaisių, virusas ypač pavojingas gimdymo metu. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai. Užsikrėtus herpesvirusine infekcija vėlyvo nėštumo metu padidėja viruso perdavimo kūdikiui rizika.
Naujagimiai dažniausiai užsikrečia HSV-2 sukelia pūsleline motinos nėštumo laikotarpiu (ypač III trimestre) ar gimdymo metu. Herpes kūdikiui sukelia odos, akių, smegenų, kitų vidaus organų (ypač kepenų) pažeidimus.
Ką Daryti, Jei Nėštumo Metu Atsirado Pūslelinė?
- Informuokite gydytoją. Būtina pasisakyti gydytojui ir pasikonsultuoti. Tinkamiausią gydymą skirs nėštumą prižiūrintis gydytojas.
- Stiprinkite imunitetą. Pagrindinė profilaktinė priemonė siekiant išvengti tiek lytinių organų, tiek lūpų pūslelinės - imuniteto stiprinimas. Vartokite papildus: cinką, vitaminą C ir D.
- Venkite streso. Stenkitės vengti streso ir kuo daugiau ilsėkitės - eikite pasivaikščioti, medituokite, pasimėgaukite karšta vonia.
- Laikykitės higienos. Kruopščiai plaukite rankas ir venkite artimo kontakto su pūsleline sergančiais asmenimis. Jeigu vis dėlto pūslelių išvengti nepavyko, jūsų užduotis - sustabdyti jų plitimą. Pravartu stengtis pažeistų vietų neliesti rankomis, o palietus - nedelsiant jas nusiplauti.
- Naudokite pleistriukus. Jeigu herpesas iškyla kartą ar du per metus, vaistinėse paprastai yra priemonių - acikloviro kremų, pleistrų ar kremo su cinku. Pleistriukai gali apsaugoti lūpų odos gleivinę nuo infekcijos plitimo ir žaizdos dirginimo.
Herpes Viruso Diagnostika ir Gydymas
Esant simptominei formai, herpesas dažniausiai diagnozuojamas remiantis klinikiniais duomenimis. Vienas iš būdų, kaip nustatomas herpes virusas, yra Herpes simplex viruso DNR (PGR metodu) tyrimas.
Deja, tačiau vaistų, kurie sunaikintų Herpes simplex virusą ir padėtų išvengti infekcijos pasikartojimo, nėra. Esant sunkioms, išplitusioms pūslelinės formoms ar joms dažnai kartojantis, gali būti taikomas sisteminis gydymas priešvirusiniais vaistais. Visus preparatus skiria dermatovenerologas. Jei lūpų pūslelinė labai vargina, galima vartoti vaistus nuo skausmo ir priemones nuo pūslelinės, kurios mažina uždegimą. Vartojant antivirusinius vaistus, svarbu atkreipti dėmesį į kitų kartu vartojamų preparatų suderinamumą. Kadangi herpes virusas dažnai stipriai pažeidžia lūpų odą, patartina imtis priemonių tokiems pažeidimams lengvinti. Vitaminas C padeda kovoti su infekcija, o vitaminas E skatina ląstelių regeneraciją. Lūpų pūslelinę taip pat galima lengvinti imunitetui stiprinti skirtais preparatais, ypač tinka turintys ežiuolės, L-lizino.
Lytinių organų pūslelinės gydymas gali būti simptominis, epizodinis ir pastovus. Kiekvienu atveju jis parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos pasikartojimo dažnį, paciento lytinį gyvenimą, gretutines ligas ir kitus veiksnius. Taip pat pacientas apmokomas, kaip sumažinti skausmingumą ūmios ligos periodu. Keletas iš būdų tai padaryti - pažeistų vietų apiplovimas sūresniu vandeniu ar šlapinimasis panirus į vandenį vonioje.
Kaip Lengvinti Pūslelinės Simptomus?
- Stiprinkite imuninę sistemą. Vartokite papildus: cinką, vitaminą C ir D.
- Palaikykite lūpų odos drėgmę. Neleiskite neigiamam šalto oro ir vėjo poveikiui jas išsausinti. Rekomenduojama kasdien naudoti maitinamąjį lūpų balzamą, kurio sudėtyje yra tokių ingredientų kaip taukmedžio sviestas arba bičių vaškas. Taip pat gali pasitarnauti lūpų balzamas su vitaminais E, A ar D.
- Venkite streso. Jeigu jaučiate emocinį stresą ar patiriate daug sudėtingų išgyvenimų, nenumokite į tai ranka ir ieškokite būdų atsipalaiduoti - užsiimkite kvėpavimo pratimais, judėkite, medituokite.
- Miegokite pakankamai. Miegant vyksta imuniniai procesai, kurie gali padėti organizmui kovoti su nepageidaujamais ligų sukėlėjais ir virusais.
Kiti Nėščiųjų Tyrimai
Nėštumo metu atliekami įvairūs tyrimai, skirti nustatyti galimas rizikas ir užtikrinti motinos bei vaisiaus sveikatą. Štai keletas iš jų:
- Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM). Atliekamas pirmo apsilankymo metu.
- Tyrimas dėl Rh faktoriaus. Atliekamas pirmo apsilankymo metu ar iki 12 sav. ir kartojamas 27-28 sav.
- Šlapimo tyrimas. Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų.
- Tyrimas dėl sifilio. Atliekamas kuo anksčiau nėštumo metu.
- Tyrimas dėl ŽIV. Rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą).
- Tyrimas dėl lytiškai plintančių ligų. Rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių.
- Pirmas ir antras nėštumo trimestro patikros tyrimas. Atliekant pirmąjį tyrimą įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso Sindromais, antrąjį įvertina riziką kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, nervinio vamzdelio pažeidimu.
- Amniocentezė. Skiriama, jei chromosomų patpologijos rizika padidėjusi.
- Choriono gaurelių biopsija (CGB). Skirta nustatyti arba atmesti vaisaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas.
- Tyrimas dėl raudonukės. Atliekamas iki 13 sav. antikūnų (IgG ir IgM) tyrimą iš kraujo.
- Tyrimas dėl toksoplazmozės ir citomegalo viruso. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės.
- Tyrimas dėl hepatito B. Atliekamas kiekvieno vizito metu.
- Makšties pasėlis dėl B grupės streptokoko (BGS). Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę.
Juostinė Pūslelinė Nėštumo Metu
Juostinė pūslelinė (herpesas zoster) nėštumo metu gali kelti nerimą. Jei tai pakartotinis užsikrėtimas, organizme jau yra antikūnų, kurie kiek sustabdys viruso patekimą į vaisių. Jeigu tai pirminis užkratas (pirmą kartą), virusas gali pereiti placentos barjerą ir patekti į vaisių, kartais tai gali sukelti priešlaikį nėštumo nutrūkimą ar vaisiaus augimo atsilikimą. Jeigu nėštumas vystysis toliau, reiktų atlikti išsamų ultragarsinį ištyrimą 13-14 ir 18 -22 savaitėmis. Šiuo metu galite vartoti vietinius antivirusinius vaistus.
Vėjaraupiai ir Nėštumas
Vėjaraupiai (Varicella, Chikenpox) - ūminė virusinė infekcija, kurią sukelia Varicella zoster virusas (VZV). Vėjaraupiais užsikrečiama aerozoliniu būdu arba per tiesioginį kontaktą. Imunosupresuoti asmenys, nėščiosios ir naujagimiai gali sirgti sunkesne ligos forma.
Jei motina užsikrečia vėjaraupių infekcija ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (nuo 8 iki 20 sav.), vaisiui gresia įgimto vėjaraupių sindromo išsivystymo rizika.
Ligos Apibūdinimas
Tai ūminis vienpusis skausmingas odos ir nervų pažeidimas, pasireiškiantis pūsleliniu bėrimu pagal nervus ir neuralginiais skausmais, sukeltas suaktyvėjusio Varicella zoster viruso. Tai tarsi tolimas vėjaraupių atkrytis.
Ligos Pažeidžiamas Organas ar Kūno Dalis
Išberiama oda pagal nervų kamienus, dažniausiai pagal tarpšonkaulinius, bet gali būti pagal veidinį, klausos, akių ir retais atvejais kt. nervus.
Ligos Dažniausiai Pažeidžiami Asmenys
Kasmet juostine pūsleline suserga 1,2-3,4 atvejų iš 1000 sveikų asmenų. Šis skaičius didėja iki 3,9-11,8 atvejo iš 1000 asmenų, kuriems virš 65 metų amžiaus. Juostine pūsleline per gyvenimą suserga nuo 10 iki 20 proc. populiacijos. 66% sergančių vyrų yra vyresni nei 50 metų. Juostine pūsleline suserga 5% ŽIV infekuotų, jų tarpe daugiausiai serga 20-50 metų amžiaus, 5% sergančiųjų vėžiu, 7% patyrusių širdies ar inkstų persodinimo operaciją. 5% jaunesni nei 15 metų, 15% vaikų, sergančių leukemija, 3% vaikų po kaulų čiulpų transplantacijos.
Ligos Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Juostinę pūslelinę sukelia Varicella zoster virusas, priklausantis Herpes virusų šeimai. Infekcijos šaltinis yra sergantis vėjaraupiais žmogus, retais atvejais užsikrėsti galima ir nuo sergančio juostine pūsleline. Užsikrečiama per orą arba kontakto metu. Šis virusas gali sukelti dvi ligas: vėjaraupius ir juostinę pūslelinę. Pirmą kartą žmogus užsikrėtęs šiuo virusu suserga vėjaraupiais. Persirgus jais virusas migruoja iš odos per juntamuosius nervus į nugaros smegenų ganglijus (nervinius mazgus) ar trišakio nervo ganglijus, kur išlieka latentinėje (neaktyvioje) būklėje daugelį metų. Nusilpus imuninei sistemai, virusas aktyvuojasi ir per juntamuosius nervus migruoja į jų įnervuojamą odos sritį.
Ligos Simptomai ir Požymiai
Nuo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo dienos praeina apie 2 savaites. Pirmieji simptomai trunkantys apie 3-5 dienas, yra karščiavimas, bendras negalavimas, galvos skausmas, stiprus skausmas busimų bėrimų vietoje.
Ėmus berti, ant odos atsiranda rausvų dėmelių, kurios po 12-24 val. tampa grupuotomis pūslelėmis pilnomis skaidraus skysčio. Po 2-4 dienų pūslelės susilieja. Bėrimas nesimetriškas, vienoje kūno pusėje - palei pažeistus nervus: 50 proc. - išilgai tarp šonkaulių, 20 proc. - išilgai trišakio nervo, 20 proc. - juosmens ir kryžkaulio; 10 proc. ligonių, kuriems būdingas imuniteto nepakankamumas, pažeidimas išplinta (AIDS, po organų transplantacijos, sergant limfomomis, vėžiu). Rečiau beria burnos ir lyties organų gleivines. Išbertas vietas skauda, degina, peršti. Dažnai padidėja sritiniai limfmazgiai, užeina stiprus banguojantis skausmas pagal nervo kamieną. Po 2-4 savaičių pūslelės išnyksta be randų. Skausmingumas buvusių bėrimų vietoje gali išlikti ilga laiką-tai vadinama poherpetine neuralgija.
Ligos Diagnostika
Diagnozuojama iš tipiškos klinikos (pūslelės vienoje kūno pusėje, stiprus neuralginis skausmas)
Retai prireikia laboratorinių tyrimų duomenų:
- Citologija. Tepinėliuose iš pūslelių turinio, erozijų dugno esti specifinių uždegiminių ląstelių.
- Imunologija. Tiesioginės imunofluorescencijos būdu nustatomas Varicella-zoster viruso antigenas medžiagoje iš pūslelės skysčio ar erozijų dugno.
- Bakteriologija. Varicella-zoster virusą galima išauginti žmogaus audinių terpėje. Medžiaga imama iš išbertų vietų ir sėjama į specialias terpes.
Ligos Gydymas
Pradėti gydyti kuo ankščiau, geriausia per 48val. nuo bėrimo atsiradimo pradžios, vėliausia iki 72 val. Gydymą būtina skirti praėjus 72 val. po bėrimo pradžios, jeigu yra išplitusi juostinės pūslelinės forma, nusilpus imunitetui (AIDS, po organų transplantacijos, sergant limfomomis, vėžiu), ar esant vidaus organų pažeidimui. Gydoma priešvirusiniais vaistais. Papildomai gali būti skiriama B grupės vitaminų, vaistų nuo skausmo. Vietiškai yra vartojami antiseptikai (chlorheksidino vandeninis tirpalas ar metileno mėlynasis).
Profilaktika
Gyva susilpninta vėjaraupių- zoster viruso vakcina. Lietuvoje ši vakcina nėra kompensuojama valstybės lėšomis. Ja rekomenduojama skiepyti sveikus vaikus virš 12mėn. amžiaus, turėjusius kontaktą su sergančiu vėjaraupiais, prieš organų transplantacijas, onkologinius ligonius remisijos fazėje. Skiepijama vieną kartą, antra dozė po 1mėn. yra reikalinga jei skiepijamas asmuo vyresnis nei 12 metų. Po vakcinacijos 3mėn. moterims rekomenduojama nepastoti.
Juostinė Pūslelinė: Detalesnis Žvilgsnis
Juostinė pūslelinė, dar vadinama herpes zoster, yra virusinė infekcija, kurią sukelia varicella-zoster virusas (VZV) - tas pats virusas, kuris vaikystėje sukelia vėjaraupius. Po vėjaraupių virusas lieka organizme neaktyvioje būsenoje, dažniausiai nervų ląstelėse šalia stuburo. Tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, susilpnėjus imuninei sistemai, virusas gali suaktyvėti ir sukelti juostinę pūslelinę.
Juostinė pūslelinė dažniausiai paveikia vyresnius nei 50 metų žmones, tačiau gali pasireikšti ir jaunesniems, ypač tiems, kurių imuninė sistema susilpnėjusi. Nors liga dažnai praeina per kelias savaites, ji gali sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip postherpetinė neuralgija - ilgalaikis nervų skausmas.
Juostinės Pūslelinės Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Juostinė pūslelinė išsivysto, kai organizme esantis varicella-zoster virusas suaktyvėja po pirminės vėjaraupių infekcijos. Virusas „miega“ nervų sistemoje ir gali būti suaktyvintas dėl įvairių veiksnių.
- Varicella-zoster viruso suaktyvėjimas: Virusas, sukėlęs vėjaraupius vaikystėje, lieka latentinis nervų ganglijuose.
Juostinės Pūslelinės Simptomai
Simptomų sunkumas skiriasi: kai kuriems pacientams pasireiškia tik lengvas bėrimas, o kitiems - stiprus skausmas, kuris trukdo kasdienei veiklai.
Gydymas: Kaip Valdyti Juostinę Pūslelinę?
Juostinės pūslelinės gydymas siekia sumažinti simptomų sunkumą, pagreitinti gijimą ir užkirsti kelią komplikacijoms.
- Medikamentinis gydymas: Priešvirusiniai vaistai, skausmą malšinantys vaistai.
- Simptominis gydymas: Kompresai, raminantys kremai.
Juostinės Pūslelinės Komplikacijos
- Postherpetinė neuralgija (PHN): Ilgalaikis nervų skausmas, trunkantis mėnesius ar metus po bėrimo išnykimo.
Juostinės Pūslelinės Poveikis Kasdieniam Gyvenimui
Juostinė pūslelinė gali žymiai paveikti gyvenimo kokybę, ypač dėl stipraus skausmo ir diskomforto. Bėrimas ir skausmas gali riboti judesius, trukdyti miegui ar apsunkinti kasdienę veiklą, pvz., apsirengimą ar maudymąsi. Postherpetinė neuralgija, kuri pasitaiko apie 10-20 % pacientų, gali sukelti ilgalaikį skausmą, depresiją ar nerimą, ypač vyresniems žmonėms. Norint susidoroti su šia būkle, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, vartoti paskirtus vaistus ir rūpintis emocine sveikata. Paramos grupės ar psichologinė pagalba gali padėti įveikti skausmo ar ligos keliamą stresą.