Vaikų piešiniai yra ne tik meno kūriniai, bet ir langas į jų vidinį pasaulį. Analizuojant vaikų piešinius, galima suprasti jų jausmus, patirtis ir netgi pasąmonės mintis. Šis straipsnis skirtas aptarti vaikų piešinių interpretavimo pagrindus, atsižvelgiant į amžių, naudojamas priemones, spalvas ir kitas svarbias detales.
Piešimas kaip Vaikų Saviraiškos Priemonė
Vaikai mėgsta piešti, nes tai jiems yra natūralus būdas reikšti save. Piešdami jie ne tik lavina motorinius įgūdžius, bet ir mokosi, eksperimentuoja bei netgi gydosi. Piešimas padeda lavinti stambiuosius ir smulkiuosius judesius, akių-rankos koordinaciją, savojo kūno suvokimą ir kontrolę, dėmesio sukaupimą bei kalbos raišką. Smulkiosios motorikos raida yra glaudžiai susijusi su kalbos vystymusi, todėl piešimas yra puiki priemonė skatinti mažylių kalbos raidą. Mažųjų piešiniai atspindi ne tik jų patirtį, bet ir jausmus, net tuos, kurių jie patys negali įvardinti, nepažįsta, nepripažįsta ar slepia.
Psichikos sveikatos specialistams piešiniai padeda užmegzti kontaktą su vaikais, gilinantis į jų jausmų pasaulį, papildo ir patikslina informaciją apie vaiko fizinę ir protinę raidą, šeimos santykius ir atmosferą. Kalbėdamas apie piešinio veikėjus, mažylis išreiškia įvairius jausmus, pažvelgia į tą pačią situaciją iš skirtingų perspektyvų.
Vaikų Piešinių Raidos Etapai
Vaikų piešiniai keičiasi augant ir bręstant. Iki 3 metų vaikas piešdamas ne tiek reiškiasi, kiek eksperimentuoja. Jam įdomu viską išbandyti. Sulaukęs pusantrų mažylis griebia pieštuką ir tiesiog juda, džiaugdamasis procesu ir jo rezultatais. Antraisiais-trečiaisiais metais vaikas jau tikslingai keverzoja lape, o paskui jį tyrinėja ir bando papasakoti, ką nupiešė. Apie ketvirtuosius gyvenimo metus vaikas prieš piešdamas jau turi idėją ir gali pasakyti, ką ketina nupiešti.
Pasak garsaus raidos psichologo Žano Pježe, augdami vaikai įgyja gebėjimą piešiniuose panaudoti simbolius, atspindinčius realybę. Žmogaus vidinio pasaulio raiška per simbolius yra viena iš esminių žmogiškumo ypatybių, kuri pradeda rastis nuo pat vaikystės. J. Pježe pastebėjimu, piešdami vaikai žaidžia, tad šių dalykų negalima griežtai atskirti.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Piešimo Priemonės ir Jų Reikšmė
Šį bei tą apie vaiką, jo charakterį ir jausmus, galite sužinoti jau iš to, kokias priemones piešimui jis renkasi.
Popieriaus Lapo Dydis
Popieriaus lapo dydis atspindi, kokią vietą vaikas jaučiasi užimantis savo aplinkoje. Jei turėdamas pasirinkimą vaikas teikia pirmumą mažiems popieriaus lapams, greičiausiai jis nepasitiki savimi. Šį spėjimą patvirtina ir neaiškios, silpnos piešinio linijos. Vidutinio formato lapai byloja apie gerą vaiko prisitaikymą, lankstumą, gebėjimą rasti savo vietą grupėje. Tuo tarpu didelis formatas kalba apie didelį vaiko pasitikėjimą savimi, arba tai gali būti bandymas atsverti vidinį menkavertiškumo jausmą.
Linijos Pobūdis
Daug informacijos suteikia ir linijos pobūdis. Ištisa, aiški, nenutrūkstanti linija rodo ramią, stabilią jaunojo dailininko emocinę būseną. Netolygi, nutrūkstanti linija atspindi abejones, nerimą. Įstriža ar kylanti linija rodo energiją, tikslo siekimą. Stiprus piešimo priemonės spaudimas gali rodyti vaiko aktyvumą, susidomėjimą, energiją ar pyktį, o silpnas - abejones ar fizinį nuovargį. Kruopštus, itin tvarkingas piešinys atspindi mažylio pastangas būti tobulu, griežtą savikontrolę. Čia reikėtų susimąstyti, ar jūsų atžala nepatiria pernelyg didelio spaudimo laimėjimams? Ar pakanka laiko ir vietos žaidimams, atsipalaidavimui ir net paišdykavimui?
Piešinio Vieta Lape
Kitas svarbus dėmuo - kur vaikas patalpina savo piešinį. Viršutinė lapo dalis simbolizuoja intelektualinę sritį. Joje esantis piešinys gali atspindėti žinių troškimą. Antra vertus, jei pastebite, kad piešinys tarsi pakimba ore, tai gali išreikšti ir skrajojimą padebesiais, atotrūkį nuo realybės- motinos žemės - kurią simbolizuoja apatinė piešinio dalis. Lapo apačioje talpinami objektai rodo vaiko orientaciją į praktinę veiklą, gerą tikrovės pažinimą. Jei piešinys išsidėsto kairėje lapo pusėje, tai reiškia, jog vaiko išgyvenimus ir mintis prikausto praeities įvykiai, kurie trukdo pamatyti dabartį ir ateitį.
Spalvos ir Jų Reikšmė Vaikų Piešiniuose
Kokias emocijas sukėlė dėmesį prikaustęs įvykis, atspindi piešinio turinys, formos ir spalvos. Ryškių spalvų piešinys rodo, kad vaikui visiškai niekas nekelia nerimo, jis apimtas pozityvių emocijų. Tamsūs ir sunkūs tonai - pirmas požymis, kad atžalą kažkas slegia.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Šeimos Vaizdavimas Vaikų Piešiniuose
Jei vaikas piešia šeimą (ar ją atspindinčią figūrų grupę, pvz., katę, katiną ir kačiukus), atkreipkite dėmesį, kada, kur ir kaip vaikas vaizduoja atskirus šeimos narius. Pirmiausia palyginkite figūrų skaičių ir realią šeimos sudėtį. Jei piešinyje trūksta kurio nors šeimos nario, tai rodytų, kad jo buvimas vaikui kelia nemalonius išgyvenimus. Tikriausiai vaiko ir nenupiešto šeimos nario santykiai atšalę, prasti. Tiesa, tokio „užmaršumo“ priežastis gaili būti ir aktuali, trumpalaikė konfliktinė situacija. Jei vaikas piešia herojus, kurie iš tikrųjų nepriklauso šeimai, tai reiškia, kad realią šeimą jis suvokia kaip nepakankamą ir bent piešinyje atranda figūras, kurios subalansuotų šį trūkumą. Pavaizduoti naminiai gyvūnai (ypač, jei realiai nelaikomi) gali rodyti nepatenkintą šilumos, švelnumo, artimo ir pastovaus ryšio poreikį.
Paprastai pirmiausia vaikas piešia svarbiausią šeimos narį. Sveikas, savimi pasitikintis, puikiai šeimoje besijaučiantis vaikas svarbiausiu dažniausiai laiko save. Jei vaikas piešinyje savęs nepiešia (arba nupiešia patį paskutinį), tikriausiai šeimoje jie neranda sau vietos, jaučiasi nereikalingu. Figūrų dydis taip pat atspindi jų reikšmingumą. Todėl nieko nuostabaus, jei mama piešiama didesnė už tėtį. Vaikas suvokia, kad šeimoje jis yra mažiausias, bet jei piešinyje vaikas save vaizduoja neproporcingai smulkų, jis tikriausiai jaučiasi nesvarbus ir nereikšmingas. Save vaikas paprastai piešia šalia to šeimos nario, prie kurio jis labiausiai prisirišęs. Pastarajam skiriamos ir ryškiausios spalvos, dailiausi rūbai. Toliausiai nuo visų vaizduojamas mažiausiai simpatijų keliantis šeimos narys. Tą patį gali reikšti ir jo vaizdavimas nusisukusio, profiliu.
Vaiko charakterį išduoda figūrų pozos. Atviros, padidintomis plaštakomis ir ištiestais delnais figūros byloja apie ekstraversiją ir galbūt nepatenkintą bendravimo poreikį, tuo tarpu personažai, laikantys rankas už nugaros, tvirtai prispaustas prie šonų, su mažomis plaštakomis ar visai be jų labiau būdingi uždaram, intravertiškam vaikui. Grėsmingas, ginkluotas ar grūmojančias figūras dažniau piešia vaikai patiriantys agresiją, jaučiantys poreikį gintis. Platūs pečiai rodo jėgos pojūtį arba susirūpinimą valdžia, įtaka. Smulkūs pečiai - menkavertiškumo ženklas, kampuoti rodo atsargumą, gynybiškumą. Nuolaidūs pečiai išduoda nusivylimą, kaltę, nusiminimą ir gyvenimo džiaugsmo stygių. Pabrėžtas veidas rodo susirūpinimą tarpasmeniniais santykiais, taip pat savo išore ir jos daromu įspūdžiu. Išryškintas smakras rodo poreiki dominuoti. Išdidintos ar tuščios akys gali liudyti apie baimes, o ausys (kurios vaikų piešiniuose retos) rodo jautrumą kritikai, kitų žmonių nuomonei. Ausys gali iškilti ir tada, kai vaikui jas skauda.
Baimės Veido Išraiškos Piešiniuose
Baimės veido išraiškos piešiniuose gali būti įvairios, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į detales, kurios gali atskleisti vaiko patiriamą baimę. Pavyzdžiui, didelės akys gali simbolizuoti padidintą budrumą ir baimę, o suspaustos lūpos - baimę išreikšti savo jausmus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kūno kalbą piešiniuose - sukritę pečiai ar neramios rankos gali rodyti baimę ir nerimą.
Kaip Kalbėtis su Vaiku Apie Jo Piešinius
Vaikui atnešus piešinį, neskubėkite jo vertinti. „Tu tikras dailininkas“, „Nuostabu“ ir panašūs apibūdinimai įtikins gal tik pradedantįjį. Kaip ten bebūtų, tokio pobūdžio reakcijos iš tikrųjų nieko nepasako apie vaiko darbą, pastangas ar gebėjimus. Veiksmingiau tiksliai apibūdinti, ką matote, pasidalinti savo įspūdžiais: „Matau keturis ryškiai spalvotus laivelius. Jie atrodo labai linksmi.“ Jaunasis dailininkas pasijus tikrai įvertintas, jei jūs nuoširdžiai domėsitės jo piešiniu.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Galite pasiūlyti vaikui sugalvoti piešinio pavadinimą ir užrašyti jį kitoje piešinio pusėje. Galite paklausti ar pasitikslinti: „Ar čia laivų šeimyna? Kur jie plaukia?.. O šitas laivelis šiek tiek atsiliko nuo kitų…“ Pasikalbėkite su vaiku, ką veikia jo piešinio herojai, ką jie galvoja, ko jiems reikia, ko jie norėtų, kaip jaučiasi, kas jais rūpinasi, ar jie turi draugų… Pasidomėkite, ar būna, kad ir pats vaikas jaučiasi panašiai. Šis pokalbis padės suprasti tikruosius mažojo jausmus ir poreikius.
Kritinis Požiūris ir Atsargumas Interpretacijose
Svarbu prisiminti, kad visi vaizdavimo būdai gali būti įvykio, sukėlusio mažyliui daug jausmų, atspindys. Jokiu būdu negalima daryti išvadų pagal vienintelį piešinį. Vaiko piešinių analizė - įdomus ir smagus užsiėmimas, galintis atverti dar vienerius vartus į vaiko pasaulį, atskleidžiantis gyvenimo sritis, kurios reikalauja didesnio dėmesio, parodantis lavinimo galimybes. Tačiau kad ir ką įsivaizduotumėte išvydęs vaiko piešinyje, prisiminkite, kad tai tik vienas iš klausimų, viena iš galimų interpretacijų. Ir sužeistas paukštis ar nukirsta pušis kartais gali būti realaus šios dienos įvykio, o ne vidinės traumos atspindys.
Kartais tėvai perlenkia lazdą ir, įnikę į specialią literatūrą, savo vaikų piešiniuose įžvelgia galimas ligas ir patologijas. Vaiko piešiniai daugiareikšmiai. Jie leidžia kelti įvairius klausimus, į kuriuos atsakydami turime derinti simbolikos, spalvų ir linijų teikiamus duomenis. Be to, net aukščiausio lygio profesionalas nediagnozuos remdamasis vien tik piešiniu ar juolab atskira jo detale. Piešinio analizės duomenys kruopščiai derinami su kitų metodikų, pokalbių ir stebėjimo rezultatais. Taip pat labai svarbu ir tėvų nuomonės, jų kreipimosi priežastis. Taigi, nebandykime atsakyti į net neužduotus klausimus ir palikime diagnostines kategorijas specialistams.
Piešimas kaip Terapinė Priemonė
Piešimas gali būti naudojamas kaip terapinė priemonė vaikams, patiriantiems emocinių sunkumų. Piešimo terapija padeda vaikams išreikšti savo jausmus ir emocijas, įveikti baimes ir nerimą. Terapijos metu vaikai gali piešti baimės veido išraiškas, o terapeutas padeda jiems suprasti ir įveikti šias baimes.
Kitos Terapinės Priemonės
- Theraplay: Kūrybiška ir dinaminė terapinė priemonė, skirta vaikams ir jų šeimoms. Teraplijoje terapeutas dirba su vaiku ir jo šeima per žaidimus, kūrybiškas užduotis ir fizinius pratimus, kurie yra specifiški ir pritaikyti individualiam vaiko poreikiui.
- TBRI (Trust-Based Relational Intervention): Terapinė ir auklėjimo metodika, sukurta TCU Karys Center for Child Development specialistų, skirtas vaikams su traumomis ir sudėtingomis praeities patirtimis.
- Psichodinaminis piešinių interpretavimas: Psichodinaminės psichoterapijos dalis, kurią naudoja psichoterapeutai, norėdami išgryninti ir suprasti paciento psichinę būseną bei pasąmonės turinį per jo ar jos sukurtus piešinius ar bruožus.
- Smėlio dėžės terapinis metodas: Psichoterapinis įrankis, kuriame naudojama smėlio dėžė ir smėlio figūros kaip priemonė išreikšti, tyrinėti ir nagrinėti emocinius ir psichologinius procesus.
- Kaniterapija: Terapinė priemonė, kuri naudoja gyvūnus, kaip dalį terapijos proceso.
Kaip Skatinti Vaiką Piešti
Kai kurie tėvai guodžiasi, kad vaikas nemėgsta piešti. Kad ir kokios būdų to priežastys, verta prisijaukinti šį raiškos būdą. Pasiūlykite vaikui naujas priemones ir pieškite drauge. Jei vaikas atrodo visiškai nesidomįs šia veikla, pieškite vienas. Piešimas gydo, padeda išreikšti užslėptus jausmus, įvaldyti sunkias patirtis ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Išbandykite priemones, kurių galbūt nebuvo jūsų vaikystėje. Išbandykite kelių rūšių pieštukus, kreideles ir flomasterius, liekite akvarelę, naudokitės guašu ar dažais piešti rankomis. Pieškite, kas jus pradžiugino ar nuliūdino, kaip jums sekėsi dieną, kaip jaučiatės vakare, ko išmokote, ką norėtumėte perduoti vaikui. Pieškite tol, kol išgirsite klausimą: „Ką tu čia darai? Duok ir man“.
Dviejų Vaikų Piešinių Pavyzdžiai ir Interpretacijos
Gedo (7 m.) Piešinys
Gedo piešinyje į akis krenta kampuotos, aštrios, aukštyn kylančios linijos, daug raudonos spalvos, daug veiksmo. Pirmieji klausimai autoriui ir būtų „kas čia vyksta?.. ką veikia šie visi žmogeliukai? Ką jie čia nori padaryti? Kaip jie jaučiasi? Ką galvoja?“ Atrodo, kad Gedas labai energingas, stiprus, veržlus ir atkaklus berniukas, o šie klausimai galėtų atskleisti šiuo metu jam rūpinčius dalykus, jo tikslus. Gedo piešiniuose svarbiausia - veiksmas, jis svarbiau negu piešinio išbaigtumas, detalės. Berniukas savo piešiniu vežliai pasakoja kažkokią istoriją. Panašu, kad vyksta kova, konfrontuojama. Atrodo, kad netgi saulei iškyla grėsmė. Ši tema sufleruoja šiuo klausimus: „Kas su kuo kaunasi? Dėl ko kilo šis karas? Kaip jaučiasi kariai? Kas laimi?.. O su kuo tu dažniausiai kovoji?.. Kam priešiniesi?. Kaip tu tada jautiesi?..“ Kai kurios figūros piešinyje neatpažįstamos. Svarbu būtų paklausti - „kas tai?.. kam reikalinga?..“ Galima būtų pasiteirauti ir apie tai, kur berniukas matė panašias kovas. Gali būti, kad siužetas bent iš dalies įtakotas neseniai matyto filmo.
Guostės (11 m.) Piešinys
Guostės piešinys labai spalvingas ir išbaigtas. Matyti, kad mergaitė stengėsi ir stropiai dirbo. Piešinio siužetas originalus, netikėtas: gėlėtoje pievoje matome svajingai galvą pakreipusį šuniuką, virš kurio debesėliai neša vaivorykštę, kampe į dangų kyla trys spalvoti balionai. Atrodo, kad mergaitei būdinga laisva minties raiška, polinkis svajoti ir fantazuoti, atitrūkti nuo realybės. Pamačiusi piešinį, paklausčiau: „Ką šuniukas veikia? Kas juo rūpinasi? Ar jis turi draugų?.. Kaip jis jaučiasi? Ar ir tau taip būna?..“ Balionų grupė tikriausiai atspindi mergaitei artimą ir svarbią grupę. Čia galima pasiteirauti: „Iš kur atsirado šie balionai?.. Kam jie priklauso? Kur jie skrenda? Kaip jie jaučiasi?