Įvadas
Vaikystė yra kritinis laikotarpis, kai formuojasi pagrindinės asmenybės savybės, lemiančios psichologinį stabilumą ir gebėjimą siekti tikslų. Vaikams, augantiems globos namuose, itin svarbu patenkinti ne tik fiziologinius poreikius, bet ir meilės, pagarbos, priklausomybės bei savirealizacijos poreikius. Šiame straipsnyje nagrinėjamos psichosocialinės ir mokymosi problemos, su kuriomis susiduria vaikai, gyvenantys globos namuose, priežastys, lemiančios vaikų patekimą į globos įstaigas, ir socialinio darbuotojo vaidmuo sprendžiant šias problemas.
Vaikų Patekimo į Globos Namus Priežastys
Kiekvienais metais į vaikų globos namus patenka vis daugiau vaikų, paimtų iš savo biologinių šeimų. Statistikos departamento duomenimis, globos namuose gyveno daugiau nei trys tūkstančiai vaikų, tačiau tik nedidelė dalis iš jų buvo našlaičiai, neturintys tėvų. Dažniausiai vaikai patenka į globos namus dėl šių priežasčių:
- Skurdas
- Tėvų prievarta
- Tėvų alkoholio vartojimas
- Netinkamas tėvų elgesys su vaikais ir nesirūpinimas jais
Vaikų, Gyvenančių Globos Namuose, Psichosocialinės Problemos
Vaikai, patekę į globos namus, dažnai stokoja elementarių socialinių įgūdžių, mokymosi motyvacijos ir noro įsitraukti į įvairias veiklas. Jie gali pasižymėti sudėtingu elgesiu, kurį lemia patirtis biologinėje šeimoje. Tai gali būti:
- Agresija
- Delinkventiškas elgesys
- Uždarumas
- Nerimas ar depresija
- Dėmesio sutrikimai
- Socialinės adaptacijos sunkumai
- Žema savivertė, įgyta neigiama patirtis, nepasitikėjimas suaugusiais žmonėmis
- Elgesio ir emocijų sutrikimai
Vaikų globos namų auklėtiniai dažnai turi daugiau kognityvinio vystymosi sunkumų, patiria emocinių sunkumų, jaučiasi psichologiškai nesaugūs, blogai socialiai adaptuoti, sulėtėjęs jų lytinės identifikacijos procesas.
Socialinio Darbuotojo Vaidmuo Sprendžiant Psichosocialines Problemas
Vaikų globos namuose svarbų vaidmenį atlieka socialinis darbuotojas, kuris dirba su nepilnamečiais, netekusiais tėvų ar tėvų globos dėl įvairių priežasčių. Socialiniai darbuotojai, dirbantys su vaikais, turi pasižymėti ypatingomis kompetencijomis:
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
- Mylėti vaikus ir mokėti su jais bendrauti
- Gerai išmanyti vaiko amžiaus tarpsnių psichologiją
- Žinoti traumą patyrusio vaiko elgesio ypatumus
- Turėti įgūdžių kalbėtis su vaiku jautriomis temomis
- Mokėti valdyti savo emocijas
- Turėti gerus stebėjimo įgūdžius
Socialinis darbuotojas atlieka daugybę funkcijų, kurias įprastai šeimoje atlieka tėvai. Pagrindinis socialinio darbuotojo, dirbančio su vaikais globos namuose, uždavinys - pasiekti atvirumu ir pasitikėjimu grįstą tarpusavio bendravimą. Tik esant tokiai aplinkai galima aptarti su vaiku jo problemas ir padėti jam jas išspręsti.
Socialinio darbuotojo veikla apima:
- Psichosocialinės pagalbos teikimą
- Socialinių įgūdžių ugdymą
- Mokymosi motyvacijos skatinimą
- Pagalbos organizuojant laisvalaikį teikimą
- Bendravimą su vaiko šeima (jei įmanoma)
- Atstovavimą vaiko interesams
Socialinio Darbo Iššūkiai ir Perspektyvos
Socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis, autoritetą būtina stiprinti, nes jų darbas yra nepaprastai sunkus. Nuolatinis klaidų pastebėjimas ir kritika nemotyvuoja žmonių dirbti. Socialinis darbas dažnai yra trys žingsniai į priekį ir penki atgal. Dirbama su žmogumi, kuris yra palūžęs, jo savivertė žema, kuris nepasitiki savimi ir kitais, nemato prasmės.
Pagrindinis Lietuvoje vykstančios socialinės vaikų globos sistemos pertvarkos tikslas - iki 2020 metų panaikinti institucinius vaikų globos namus ir įkurdinti tėvų globos netekusius vaikus įtėvių, globėjų šeimose, grąžinti juos biologiniams tėvams. Tačiau motyvuoti dirbti globos namuose yra labai sudėtinga. Daugėja vaikų su dideliais sutrikimais, smurtaujančių, taip pat sergančių psichikos ligomis, kurie turi būti integruojami, ir tikrai ne kiekvienas žmogus ryžtasi dirbti šį sunkų ir milžiniškos atsakomybės darbą.
Globėjų Paieška ir Parama
Darbas su globėjais, globėjų paieška, mokymai globėjams, įtėviams, renginių organizavimas yra Globos centro prerogatyva. Pats pagrindinis tikslas yra tas, kad vaikas augtų biologinėje šeimoje, tam skiriamas ypatingas dėmesys. Socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis, deda visas pastangas, kad stiprintų šeimą ir išnyktų problemos; jie dirba, kad vaikai nebūtų paimti iš šeimos. Visgi, jeigu jau vaikas paimamas iš šeimos, įsijungia globos centras ir pradedami ieškoti globėjai. Globos koordinatoriai dirba su globėjų šeimomis, jie deda visas pastangas, kad globa nesubyrėtų. Jų darbas: stiprinti globėjus, ieškoti namų vaikams, dirbti, jog vaikai nepatektų į institucinę globą, t. y. į vaikų globos namus. Su šeima, iš kurios paimtas vaikas, dirba atvejo vadybininkai, jie yra svarbiausieji šeimos gelbėtojai. Vaikui iš pradžių nustatoma laikinoji globa ir tik po metų, jeigu šeimoje pokyčių neįvyko ir vaikas negali grįžti, gali būti nustatyta nuolatinė globa.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Norintieji tapti globėjais pirmiausia savęs turėtų paklausti, ar galės priimti vaiką tokį, koks jisai yra, su visa jo patirtimi, ar sugebės jo neteisti? Ar galės „priimti“ ir jo biologinius tėvus? Esant laikinajai globai visi siekiame padėti atsitiesti tėvams. Globėjai, ypač tuo atveju, jeigu nustatyta laikinoji globa, priimdami vaiką į šeimą atsižvelgia, kad vaikas turi palaikyti ryšį su savo tėvais, ir, jeigu tai nekenkia vaiko interesams, jie turi tam pritarti ir skatinti. Kai vaikas grąžinamas tėvams, būna, kad atsisveikinant verkia ir vaikas, ir globėjai. Mokymų metu padedame apsispręsti, ar planuojantieji tapti globėjais iš tiesų norės ir galės jais būti.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
tags: #vaiku #gyvenanciu #globos #namuose #psichosocialines #ir