Daugelis šeimų susiduria su krizėmis ir sunkumais, kurie kartais gali privesti prie to, kad vaikai lieka be tinkamos globos. Siekiant padėti tokiems vaikams, Lietuvoje veikia įvairios organizacijos ir įstaigos, teikiančios socialinę globą ir paramą. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų globos namų misiją, tikslus ir veiklos principus Lietuvoje, remiantis konkrečiais pavyzdžiais ir įstaigų patirtimi.
Vaikų globos namų atsiradimo prielaidos ir istorija
Neretas vaikas nelinkęs pasakoti aplinkiniams apie šeimos problemas ar skųstis savo nelaimėmis. Ištikus krizei, paaugliai ir paauglės bando pasirūpinti savimi patys, o maži vaikai, likę be tėvų globos, stengiasi išgyventi, kol apie jų problemas sužino valdžios institucijos arba kas nors, kas neabejingas jų likimui.
Norėdama padėti nelaimių ištiktiems vaikams, sustabdyti juos pusiaukelėje į pražūtį, padėti išspręsti daugelį gyvybiškai svarbių problemų, 1996 m. Lietuvos katalikių moterų sąjunga (LKMS) įsteigė LKMS Laikinos vaikų globos namus. Šiuose namuose gyveno vaikučiai nuo 1 iki 13 metų amžiaus, kuriems suaugusiųjų gyvenimo klaidos sugriovė saugių ir jaukių namų aplinką. 1998 metais Vilniuje LKMS pastangomis buvo įsteigti ir pirmieji šeimyninio tipo Mergaičių globos namai. 2001 m. įsteigtas LKMS Trumpalaikės globos centras „Mūsų namai". Projektą šio centro steigimui parengė Lietuvos katalikių moterų sąjunga ir Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos tarnyba. Vilniaus miesto savivaldybė projektui realizuoti skyrė patalpas. Projekto tikslas - suteikti prieglobstį ir skubią pagalbą vaikams ir paaugliams, patekusiems į kritinę situaciją, bei pasirūpinti tolesniu jų likimu. Trumpalaikės vaikų globos centras vienu metu galėjo priimti 15 - 20 vaikų ir suteikti jiems nuo 1 iki 12 savaičių prieglobstį.
2003 metais visi trys projektai buvo sujungti į vieną LKMS įsteigtą Viešąją Įstaigą Lietuvos katalikių moterų sąjungos vaikų ir jaunimo paramos centrą (LKMS vaikų ir jaunimo paramos centras), kuri teikia saugias ir kokybiškas ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas likusiems be tėvų globos vaikams. 2004 - 2010 metais įstaiga vykdė "Laikinos vaikų globos", "Mergaičių prieglaudos" "Trumpalaikės vaikų globos" ir "Dienos centro" projektus. Šiuo metu yra įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai, kuriuose gyvena 22 vaikai nuo 3 iki 18 metų. Vaikai gyvena bute ir dviejuose individualiuose dviejų aukštų namuose su privačiais kiemais miesto pakraštyje. Vaikai mokinasi įvairiuose Vilniaus miesto mokyklose bei profesinio rengimo centruose bei ruošiasi savarankiškam gyvenimui išėjus iš globos namų. Su vaikais dirba socialiniai darbuotojai, socialiniai pedagogai, psichologas, socialinių darbuotojų padėjėjai, užimtumo ir neformalaus ugdymo specialistai, praktikantai iš įvairių universitetų bei kolegijų bei savanoriai.
Vaikų globos namų misija ir tikslai
VšĮ LKMS vaikų ir jaunimo paramos centro misija - suteikti vaikams ir paaugliams namų jaukumą, saugumą, ugdyti ir auklėti juos krikščioniška dvasia, išmokyti vieniems kitus gerbti ir mylėti bei paruošti juos savarankiškam gyvenimui. Įstaigos veiklos tikslas - užtikrinti paslaugų gavėjų orų, saugų ir visavertį gyvenimą, teikiant kokybiškas socialinės globos paslaugas.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Pagrindiniai vaikų globos namų tikslai:
- Užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūrą.
- Teikti socialinę globą.
- Skatinti savarankiškumą.
- Kurti saugią, pagarbią ir jaukią aplinką.
- Skatinti socialinę įtrauktį ir bendruomeniškumą.
- Teikti emocinę ir psichologinę pagalbą.
- Skatinti palaikyti ryšius su artimaisiais ir visuomene.
- Teikti kokybiškas, pagarba grįstas socialines paslaugas, kurios užtikrina paslaugų gavėjų orumą, saugumą, gyvenimo kokybę.
- Užtikrinti individualizuotą ir profesionalią socialinę globą atsižvelgiant į kiekvieno paslaugų gavėjo poreikius ir gebėjimus.
- Kurti jaukią gyvenamąją aplinką, puoselėti pagarbą ir orumą.
Vaikų globos namai siekia sukurti tokią aplinką, kurioje vaikai jaustųsi gerbiami, įtraukti į bendruomenę ir paslaugų planavimą, turėtų galimybes gyventi kuo pilnavertiškesnį gyvenimą ir kartu su įstaiga kurti paslaugos vertę. Žmogiškumui, pagarbai, savirealizacijai ir užimtumui skiriamas ypatingas dėmesys, kiekvienas gyventojas yra vertinamas kaip unikali asmenybė, turinti savo poreikius, norus ir lūkesčius. Teisingumas ir lygybė - paslaugų gavėjai gauna vienodai kokybiškas paslaugas, nepaisant jų lyties, negalios ar kitų veiksnių.
Bendruomeniniai vaikų globos namai ir dienos centrai
Šiuo metu 8 šeiminiuose namuose gyvena 54 vaikai, o dienos centrus lanko daugiau nei 25 vaikai. Mūsų tikslas - padovanoti jiems prasmingą, jaukią ir džiaugsmo kupiną šventę.
Dienos centrai teikia dienos užimtumo paslaugas socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams ir jų šeimoms:
- Vilniuje (Naujininkų mikrorajone)
- Čižiūnų kaime (Trakų rajone), nuo 2015 m.
Laikinosios globos centras
2010 m. įkurtas Čižiūnų laikinosios globos centras Trakų rajone - tai saugi aplinka vaikams, kuriems reikalinga trumpalaikė globa.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Palydimoji globa (jaunimo namai)
Siekiama padėti jaunuoliams sklandžiai pereiti į savarankišką gyvenimą. Vaikų globos sistemos tikslas - užtikrinti, jog dėl šeimoje kilusių sunkumų į nesaugią aplinką patekęs vaikas gautų tinkamą laikinąją priežiūrą, kol galės sugrįžti į problemas išsprendusių tėvų namus.
Globos centrų veikla
Siekiant pasirūpinti vaiko gerove, pagrindinis modernios globos sistemos prioritetas - sukurti sąlygas į globą patekusiems vaikams gyventi rūpestį bei saugumą užtikrinančiose šeimose. Globos centrai - dar gana naujos, vos nuo 2018 metų Lietuvoje veikiančios, bet savo vertę jau įrodžiusios institucijos. Nors visuomenėje globos centrų veikla neretai tapatinama su globos namais, šių įstaigų atliekamos funkcijos - skirtingos. Globos centrai yra socialines paslaugas teikianti įstaiga, užtikrinant reikiamą pagalbą laikinojoje bei nuolatinėje globoje globojamiems ir įvaikintiems vaikams, globėjams, įtėviams, budintiems globotojams bei šeimynų dalyviams.
„Vaikai į globos sistemą patenka tuomet, kai jų tėvų šeimose iškyla sunkumų, o vaikui likti namuose tampa nebesaugu. Pasirūpinti iš tėvų namų paimtu vaiku pirmiausia prašoma artimoje aplinkoje esančių, emociniais ryšiais susijusių asmenų. Neradus tinkamų vaiko priežiūros sąlygų artimame rate, ieškoma globėjų ar budinčių globotojų šeimos. Vaikui skyrus laikinąją globą, su vaiko tėvais pradedamas socialinis darbas, kurio tikslas - įgyvendinti pokyčius, leisiančius vaikui sėkmingai sugrįžti į šeimą. Laikinoji globa gali trukti ne ilgiau kaip 12 mėnesių, o per visą šį laiką vaikams, globėjams bei tėvams reikiamą pagalbą stengiasi suteikti Globos centrų specialistai.
Globos centruose organizuojama dešimtys skirtingų veiklų, orientuotų ne tik į vaikus, bet ir globėjus, įtėvius bei biologinius vaikų tėvus. Taip pat Globos centruose teikiamos konsultacijos norintiems tapti įtėviais ar globėjais ateityje. Kita labai svarbi Globos centrų veiklos sritis - psichologo konsultacijų globėjams, įtėviams, budintiems globotojams bei jų šeimose augantiems vaikams organizavimas.
„Siekiant užtikrinti pirminį vaiko laikinosios globos tikslą - sėkmingą sugrįžimą į biologinę šeimą, Globos centrai teikia pagalbą organizuojant globojamo vaiko ryšių su biologine šeima palaikymą. Pavyzdžiui, organizuoja susitikimus su tėvais, o esant poreikiui juose ir dalyvauja, parengia vaiką susitikimams, atstovauja vaiko ir jo globėjų ar įtėvių interesus susitikimų metu“, - sako R. Globos centruose organizuojamos savitarpio pagalbos grupės, kuriose globėjai dalinasi asmenine patirtimi. „Ne mažiau svarbi mūsų veiklos funkcija - atviresnės visuomenės nuostatos į vaikų globą formavimas. Globos centrų veikla ir jos viešinimas prisideda prie pozityvesnio požiūrio į vaikų globėjus, globojamus vaikus formavimo visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Budinti vaikų gerovės centro „Pastogė“ globėja Kornelija teigia, jog globos centro nauda šeimai - abipusė. „Globos centrų pagalba - įvairiapusė. Jie pasirūpina vaikais, kuomet to padaryti negali jų tėvai, bei nukreipia tėvus, kryptingai spręsti jiems iškilusias problemas. Tuo tarpu kalbant apie mus, globėjus, mes galime būti ramūs, jog iškilus rūpesčiams ar sudėtingiems klausimams, galime kreiptis į savo globos koordinatorę ir visada gausime reikiamą pagalbą, atsakymą, patarimą. Budinčiai globėjai antrina ir vaikų gerovės centro „Pastogė“ laikinoji bei nuolatinė globėja Violeta. „Esu globėja jau ilgus metus, tačiau tam tikru atveju mano vienos kompetencijų ar patirties tiesiog nepakanka. Susidūrusi su iššūkiais, Vaikų gerovės centre aš visada gaunu reikiamą pagalbą. Tereikia susisiekti su globą kuruojančiu specialistu, kuriam galiu skambinti bet kuriuo metu. Nors mes gyvename kaip visavertė šeima ir ilgą laiką pagalbos nereikėjo, atėjo laikas, kai susidūrėme su rimtais iššūkiais. Vienai mano auginamai mergaitei prireikė rimtų psichologo konsultacijų, kurias suteikti galėjo ne kiekvienas specialistas. Kreipiausi į „Pastogę“ ir jie operatyviai mane nukreipė pas profesionalą, galintį padėti būtent mūsų klausimu.
„Asmeniškai man svarbiausia Globos centrų funkcija yra palaikymas. Tiek bendraujant ir sprendžiant iškilusias problemas su centro specialistų komanda, tiek globėjų savitarpio pagalbos grupėse. Mano globojamas vaikas turi elgesio ir raidos sutrikimą, tad mums ypatingai reikalingos psichologo paslaugos, kurias gauname centro dėka. Globėja pasakoja, kad Globos centrai tampa užuovėja įvairias problemas spręsti turintiems globėjams. „Kadangi mano vaikas turi elgesio sutrikimų, man buvo labai sunku jį suvaldyti. Jis tiesiog nesuprato jam diegiamų dalykų ir jokios mano kalbos jo neveikė. Kreipiausi pagalbos į „Pastogę“ - savo situaciją nupasakojau kuratorei. Ji pateikė man galimus problemos sprendimo variantus, kuriuos mano globojamas vaikas išgirdo ir mūsų situacija stipriai pagerėjo.
2020 m. duomenimis Lietuvoje buvo globojama beveik 7 tūkst. vaikų, iš kurių 4,6 tūkst. Tiesa, dar daugiau nei 1,6 tūkst. vaikų globa patikėta globos institucijoms. Daugiau informacijos apie vaikų globą bei įvaikinimą suteikti gali jūsų gyvenamojoje vietoje veikiantys Globos centro specialistai, kurių kontaktus galima rasti adresu: www.globoscentrai.lt. Taip pat globos specialistai pasiekiami susisiekus el. 8 800 00207.
Institucinės globos pertvarka
Prieš dvejus metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijavo institucinės globos pertvarką. Jos tikslas -pereiti nuo institucinės globos prie globos paslaugų teikimo šeimoje ir bendruomenėje. Kol kas einame lėtu žingsniu. Per artimiausius 10 metų, manau, realu globos namuose augančių vaikų skaičių sumažinti per pusę. Svarbu nustatyti prioritetus, kam bus skiriamas dėmesys. Kol kas matome iškilmingai užrakinamas globos namų duris, visi gražiai nusifotografuoja, raktą įdeda į pašto dėžutę ir sakoma, kad jau nebeliko globos įstaigos. Deja, taip mes sprendžiame tik pasekmes, o pradėti reiktų nuo priežasčių, stiprinant prevencinį darbą su vaiko šeima. Dauguma šeimų, iš kurių paimami vaikai, dažniausiai būna girtaujančios, neturinčios socialinių įgūdžių, nedirbančios. Didelių globos įstaigų skaidymas į mažas yra tik laikinas sprendimas. Jeigu nestiprinsime darbo su šeimomis, o pagrindinį dėmesį skirsime didelių globos namų pertvarkymui į mažus, paimamų iš vaikų skaičius nemažės. Pirmiausia turi būti stipri politinė valia reformuoti sistemą. Kaip realių pokyčių pavyzdžius būtų galima paminėti Alytaus miesto ir rajono, Vilniaus miesto, Pasvalio, Ukmergės, Utenos, Kauno savivaldybes. Atvirai tariant, bene pirmą kartą matau politikus ir jų komandas, kurie ne žodžiais, o realiais darbais vykdo pokyčius. Buvo užsibrėžti tikslai, nustatyti jų atlikimo terminai. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir bendradarbiavimą, į pagalbą pakviestos nevyriausybinės organizacijos. Praėjusius ir šiuos metus galiu įvardinti kaip lūžio metus. Iki tol dažna praktika buvo pasikviesti NVO atstovus į darbo grupes Seime, ministerijose vien dėl „pliuso“, kad vėliau būtų galima garsiai įvardyti, kad ir jie dalyvavo. Pastaruoju metu NVO dalyvavimas stiprėja. Kodėl tai efektyvu? Valstybinės institucijos dažniau atlieka prižiūrėtojų ir baudėjų vaidmenis. Pavyzdžiui, jeigu socialinės rizikos šeima nekeičia savo gyvenimo būdo, nesirūpina savo vaikais, vaikų teisių apsaugos specialistai paima vaikus iš šeimos. Tokių šeimų ir valstybinių institucijų santykis ir bendravimas yra paremtas principu „daryk, kas liepiama, o jei ne, bausime“. Šiems pokyčiams įtakos turi ir prezidentūros požiūris į šiuos klausimus. Tiesa, ir pačių NVO požiūris turėtų keistis. Dažnai mes įsivaizduojame, kad patys iš savęs esame labai svarbūs ir reikšmingi, todėl manome, kad mus visi turi kviesti.
Ar yra stebimi globos namų auklėtiniai, jau išėję iš globos namų? Tačiau jeigu globos įstaigoje gyvenantis vaikinas ar mergina nesimoko, tai jis arba ji faktiškai atsiduria gatvėje. Praktikoje teko matyti ne vieną tokį atvejį, kai vaikai, sulaukę pilnametystės, grįžta į savo biologines šeimas, nes tai yra vienintelė vieta, kurią jie žino. Išeina taip, jog valstybė stengiasi „išgelbėti“ vaiką paimdama jį iš jam žalingos aplinkos, rūpinaisi juo keliolika metų, o po to šis jaunas žmogus grįžta į tą pačią aplinką. Ratas ima suktis iš naujo. Kažkada paskaičiuota, kad vieno vaiko globa nuo gimimo iki pilnametystės valstybei tuo metu kainavo apie 0,5 mln. litų.
Pastaraisiais metais paslaugų vertinimo mechanizmas griežtėjo, atsirado licencijos. Socialinių paslaugų priežiūros departamento darbuotojai lankosi globos įstaigose su parengtais klausimynais vaikams bei darbuotojams. Šios dvi grupės apklausiamos atskirai.
Globos namų vaikai visuomenės akyse dažnai be pagrindo stigmatizuojami, nuvertinami. Vienas konkretus pavyzdys - Ukmergės atvejis. Vieni didžiausių globos namai buvo pertvarkyti, o vaikai apgyvendinti šeimyninio tipo globos nameliuose. Viena šeimyna buvo įsteigta Siesikų miestelyje. Vietos bendruomenei sužinojus, jog jų miestelyje bus įkurta šeimyna, kilo didelis nepasitenkinimas, nes vaikai „eis per daržus“, vogs ir kitaip kenks. Tuomet steigėjai nusprendė suorganizuoti atvirų durų dienas bei parodyti vietos bendruomenei, kaip šie vaikai gyvens. Taip buvo išsklaidytos vietos gyventojų baimės, jog šie vaikai eis į lysves ir raus vietos gyventojų auginamus pomidorus. Į pagalbą taip pat pasitelkti bendruomenės lyderiai. Buvo sutarta su ekologiškų ūkių savininkais, kad vaikai padės ūkininkams kalti ir iškelti inkilus, tam, jog paukščiai lestų ir išgaudytų kirminus. Rezultatas džiugina. Vaikas tampa piktas, kai yra išstumiamas iš bendruomenes. Jeigu mes jam neištiesiame rankos, kodėl tikimės, kad jis ateis su ištiesta ranka, o ne su akmeniu? Visuomenės švietimas labai svarbus. Dažnai bendrauju su kaimiškų bendruomenių nariais. Susitikimų metu žmonės piktinasi, kad vaikai yra paimami iš tėvų, ypač didelės kritikos sulaukiama, kai, paėmus vaikus, tenka uždaryti mažas mokyklas.
Reikia reformuoti ir pačią sistemą. Kaip ir kiekvienoje sistemoje, yra visokių žmonių. Reikia suprasti, kad tų žmonių, kurie dirba su rizikos šeimomis, atlyginimas mažai skiriasi nuo pašalpos dydžio. Rajono Dienos centruose žmonės dirba už 200 Eur. Uždarant globos įstaigas, žinoma, reikia stipriai dirbti su jų personalu. Pavyzdžiui, Lenkijoje uždarant didelę globos įstaigą, organizuojami mokymai, jų metu darbuotojai stebimi, vertinama jų motyvacija, kompetencijos. Mokymų pabaigoje tolimesniam darbui atrenkami apie 20-30 proc. Tai nereiškia, jog kiti darbuotojai automatiškai tampa nereikalingi. Dirbti mažose šeimynose turėtų tik motyvuoti žmonės. Šeimynoje bendravimas vyksta akis į akį ir darbuotojas atsakingas už konkretų vaiką. Kai teko lankytis Lenkijos šeiminiuose globos nameliuose, atkreipėme dėmesį į tai, jog darbuotojai juose neturi savo atskiros erdvės ar kambario. Paklausus, ką jų darbuotojai veikia naktį, kai vaikai miega, mums atsakė, jog jie tuo metu gali pildyti planus.
Ar, kaimyninių valstybių atžvilgiu, mūsų situacija vaikų globos sistemoje kaip nors išsiskiria? Mūsų globos sistema panaši į visas kitas egzistuojančias Rytų Europos valstybėse. Deja, bet reikia pripažinti, jog ir šiame kontekste Lietuva su reformomis bei pokyčiais juda vėžlio žingsniu ir atsilieka nuo kaimynų. Ta pati Latvija daugiau pažengusi globos įstaigų mažinime, globos šeimoje, įvaikinimo skatinime.
Telšių miesto vaikų globos namų uždaviniai (pavyzdys)
Nors kiekvienų vaikų globos namų misija ir tikslai yra panašūs, konkretūs uždaviniai gali skirtis priklausomai nuo įstaigos specifikos ir vietos bendruomenės poreikių. Kaip pavyzdį galime pateikti Telšių miesto vaikų globos namų uždavinius:
- Naujų ugdymo metodų ir formų taikymas ugdomajame procese, keliant pedagogų kvalifikaciją ir skleidžiant gerąją darbo patirtį.
- Sportinės ir darbinės veiklos plėtimas, apjungiant sveikos gyvensenos propagavimą per sporto būrelių ir darbinio mokymo programas.
- Dalyvauti miesto bendruomenės ir vidurinės mokyklos organizuojamuose renginiuose ir šventėse.
- Ugdyti informacinius įgūdžius per kompiuterinio raštingumo būrelio programą.
- Sudaryti tinkamas sąlygas vaikų gydymui, vaikų ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui per narkomanijos prevencijos ir medicinos darbuotojų programas.
- Ugdyti vaiko demokratiškos gyvensenos ir pilietiškumo nuostatas, šiuolaikinį kultūros ir bendravimo lygį, plėtoti gebėjimus ir kūrybines galias, ruošti pilnaverčiam šeimyniniam gyvenimui ir integravimuisi į visuomenę per šeimynų auklėtojų ugdymo ir socialinių paslaugų teikimo programas.
Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centro vertybės (pavyzdys)
Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centras, įkurtas 2006 m., savo veikloje vadovaujasi šiomis vertybėmis:
- Profesionalumas - dirbame efektyviai, sparčiai ir kokybiškai. Kiekvieną darbą atliekame sąžiningai ir atsakingai, nuolat tobuliname savo profesinius įgūdžius, ieškome geriausio sprendimo, naujų darbo metodų bei formų, skatiname kūrybiškumą, siekiame tobulėti, trokštame žinių ir esame iniciatyvūs.
- Bendradarbiavimas - esame atviri socialiniams partneriams, veikiame vieningai vardan bendro tikslo, dalijamės žiniomis ir patirtimi, diskutuojame ir geranoriškai padedame vienas kitam.
- Atsakingumas - mes esame atsakingi už savo darbus, sprendimus, savo teikiamų paslaugų kokybę.