Šiame straipsnyje nagrinėjame vaikų globos auklėtojų atsidavimą darbui, jo apibrėžimą, svarbą ir įtaką vaikų gerovei. Atsidavimas vaikų globos auklėtojo darbe apima daugybę aspektų, pradedant nuo meilės ir rūpesčio vaikams iki nuolatinio tobulėjimo ir naujų žinių siekimo. Straipsnyje remiamasi tiek teorinėmis įžvalgomis, tiek praktiniais pavyzdžiais iš Lietuvos savivaldybių, kurios aktyviai investuoja į vaikų gerovę ir globos infrastruktūrą.
Atsidavimo vaikų globos auklėtojo darbe apibrėžimas
Atsidavimas vaikų globos auklėtojo darbe - tai ne tik profesinių pareigų atlikimas, bet ir gilus įsipareigojimas vaikų gerovei, saugumui ir raidai. Tai apima:
- Meilę ir rūpestį: Nuoširdų domėjimąsi kiekvieno vaiko individualiais poreikiais, jausmais ir patirtimis.
- Atsakomybę: Prisiėmimą atsakomybės už vaikų saugumą, sveikatą, ugdymą ir socialinę integraciją.
- Profesionalumą: Nuolatinį tobulėjimą, naujų žinių ir metodų įsisavinimą, bendradarbiavimą su kitais specialistais ir tėvais (globėjais).
- Empatiją: Gebėjimą suprasti ir atjausti vaikus, atsižvelgiant į jų amžių, individualias savybes ir patirtas traumas.
- Kantrybę: Gebėjimą išlikti ramiems ir supratingiems net ir sudėtingose situacijose, kai vaikai patiria sunkumų ar išreiškia neigiamas emocijas.
- Kūrybiškumą: Gebėjimą rasti originalius ir efektyvius būdus, kaip motyvuoti vaikus, skatinti jų smalsumą ir kūrybiškumą.
- Iniciatyvumą: Aktyvų dalyvavimą kuriant saugią, jaukią ir stimuliuojančią aplinką, kurioje vaikai galėtų augti ir tobulėti.
Atsidavimo svarba vaikų gerovei
Atsidavę vaikų globos auklėtojai atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant vaikų gerovę, ypač tų, kurie neteko tėvų globos arba auga socialiai pažeidžiamose šeimose. Tokie auklėtojai:
- Kurti saugią ir jaukią aplinką: Vaikai jaučiasi saugūs, mylimi ir gerbiami, o tai yra būtina sąlyga jų emocinei ir socialinei raidai.
- Skatinti vaiko individualumą: Atsidavę auklėtojai pastebi ir vertina kiekvieno vaiko individualias savybes, talentus ir interesus, padėdami jiems atrasti savo stipriąsias puses ir siekti savo svajonių.
- Mokyti socialinių įgūdžių: Auklėtojai moko vaikus bendrauti, bendradarbiauti, spręsti konfliktus ir gerbti kitus, o tai yra būtina sėkmingai integracijai į visuomenę.
- Padėti įveikti traumas: Vaikai, patyrę traumas ar netektis, dažnai jaučia nerimą, baimę ir pyktį. Atsidavę auklėtojai padeda jiems išreikšti savo emocijas, įveikti traumas ir susigrąžinti pasitikėjimą savimi ir kitais.
- Motyvuoti mokytis: Auklėtojai skatina vaikus domėtis mokslu, atrasti naujas žinias ir siekti aukštų rezultatų, o tai yra būtina sėkmingai ateičiai.
Investicijos į vaikų gerovę Lietuvoje
Lietuvos savivaldybės aktyviai investuoja į vaikų gerovę ir globos infrastruktūrą, siekdamos užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę augti saugioje, mylinčioje ir stimuliuojančioje aplinkoje.
Klaipėdos rajono savivaldybė yra puikus pavyzdys, kaip vietos valdžia rūpinasi vaikų gerove. Štai keletas pavyzdžių:
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
- Lapių bendruomeniniai globos namai: Nauji namai 10 tėvų globos netekusių vaikų. Šis modernus pastatas kainavo 278 tūkst. eurų, iš kurių 180 tūkst. eurų finansavo partneriai, o likę 98 tūkst. eurų - Savivaldybės biudžeto lėšos.
- Butai Gargžduose: 26 tėvų globos netekę vaikai gyvena keturiuose keturių kambarių butuose Gargžduose, Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos bendrabutyje. Savivaldybė nupirko tris butus už 134 tūkst. eurų.
- Slengių mokyklos-daugiafunkcio centro darželis: Baigtas įrengti darželio pastatas, kurio vertė - daugiau kaip 655 tūkst. eurų. Planuojama pastatyti Slengių daugiafunkcį centrą, kuriame bus užtikrintas iki 400 ikimokyklinio, priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų ugdymas.
- Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos Specialiojo ugdymo skyrius: Atlikti pastato vidaus modernizavimo darbai, kainavę beveik 115 tūkst. eurų.
- Higienos kambarys Kretingalėje: Savivaldybė skyrė 5,9 tūkst. eurų higienos kambariui įrengti, kuriame reguliariai lankosi apie 16 šeimų.
- Socialinė apsauga: 2018 m. Savivaldybės biudžete socialinei apsaugai numatyta 6,9 mln. eurų, beveik milijonu eurų daugiau nei išleista 2017 m.
Šios investicijos rodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybė supranta, jog vaikų gerovė yra prioritetas, ir deda visas pastangas, kad vaikai augtų saugioje, sveikoje ir stimuliuojančioje aplinkoje.
Globėjų patirtys ir motyvacija
Globėjai atlieka ypatingą vaidmenį vaikų gyvenime, suteikdami jiems šeimos šilumą, meilę ir rūpestį. Jų patirtys ir motyvacija yra labai įvairios, tačiau juos vienija vienas tikslas - padėti vaikams augti laimingais ir pilnaverčiais žmonėmis.
Jurgita V. pasidalijo savo patirtimi, kaip netikėtai tapo globėja: "Viskas įvyko netikėtai ir neplanuotai. Mano močiutės sesuo su vyru nuo kūdikystės augino anūkės paliktą sūnų - savo proanūkį. Kartą 80-metė prosenelė susirgo ir atsidūrė ligoninėje, o dar vyresniam proseneliui dėl garbaus amžiaus nenorėta leisti vienam toliau globoti tada jau trylikamečio berniuko. Senolis pasiteiravo, galbūt mes galėtume berniuką, kurį pažinojome nuo pirmųjų jo gyvenimo dienų, priimti į savo šeimą. Tokia buvo pradžia."
Ji tęsia: "Kai berniukas užaugo ir pradėjo gyventi savarankiškai, mums pasiūlė globoti dvi po mamos mirties našlaitėmis likusias mergaites. Pasiryžti priimti šį iššūkį buvo nelengva. Netgi bijojau, kad nežinosiu, kaip auginti mergaites, - šypsosi pašnekovė. - Juk visi mano biologiniai vaikai buvo sūnūs, globojome taip pat berniuką." Moteris prisimena, jog mintys apie globą bei pagalbą likimo nuskriaustiems vaikams ją lydėjo nuo vaikystės. "Mano močiutė labai gailėdavo tokių vaikų ir norėjo globoti, bet senelis nesutiko. Tad man pavyko įgyvendinti močiutės troškimą - noriu be tėvų meilės likusiems vaikams suteikti užuovėją. Kiekvieną globojamą vaiką vienodai myliu, apkabinu ir apgaubiu dėmesiu. Vaikui turi rasti pakankamai laiko. Taigi globa yra labai atsakingas žingsnis. Manau, jog tam žmogus turi jausti pašaukimą, kitaip vaikas gali tapti našta. Negalvokite, kad globa tėra gyvenimas su vaiku vienuose namuose."
Audronė beveik metus globoja mirusios dukterėčios devynmetę dukrą. "Labai mylėjau ir myliu tą mergaitę, todėl sprendimą tapti jos globėja priėmiau negalvodama, - dalijasi pašnekovė. - Tai dariau vedina širdies, todėl tikiu, jog man pakaks jėgų įveikti visus iššūkius. O jų pasitaiko ne vienas - tenka su mergaite ir pasipykti, bet tada sėdame ir atvirai šnekamės. Stengiuosi ją suprasti ir padėti, nes būdama tokio jauno amžiaus mergaitė jau išgyveno tris netektis - mamos ir abiejų močiučių. Tai vaiko širdyje paliko ryškų pėdsaką ir daug skausmo", - sako Audronė ir atskleidžia per globos mėnesius patyrusi ne vieną vidinį virsmą. "Tapusi globėja labai keičiausi, nuolat analizuodavau savo elgesį. Skaudu, kai žmonės galvoja, jog globoti vaikus imamasi dėl pinigų. Tai netiesa. Man globa yra meilė ir atsidavimas, noras vaikui duoti viską, ko jam trūksta. Jei širdyje jaučiate norą globoti - nebijokite. O sunkumų pasitaiko auginant ne tik globojamus, bet ir biologinius vaikus. Vaikas yra vaikas - nesvarbu, ar jo venomis teka tavo giminės kraujas ar nepažįstamos mamos. Norėčiau, kad mūsų visuomenė liautųsi smerkti ir iš anksto nuvertinti globos namuose augančius ar įvaikintus vaikus. Jie nekalti, kad gyvenimas taip susiklostė."
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Kėdainietė Inga globėja tapo prieš ketverius metus, kai su vyru pradėjo globoti du sesers vaikus. "Tęsiu globėjos kelią, nes globa visų pirma yra dovana mudviem su vyru. Biologinių vaikų susilaukti negalėjome, todėl nusprendėme pilnavertę šeimą sukurti padėdami be tėvų šilumos likusiems mažyliams. Dabar mūsų berniukai yra septynerių bei dešimties metų amžiaus ir vis dažniau pasikalbame, jog iki pilnos šeimos dar trūksta sesutės, - šypsodamasi planus atskleidžia Inga. - Džiaugiuosi, jog mus palaiko ne tik artimieji, bet ir kaimynai. Jie pozityviai, su pagarba ir pasididžiavimu vertina mūsų sprendimą globoti." Ji priduria: "Pastebiu, jog visuomenė iki šiol neretai bijo vaikų iš globos namų, bijo, kad tai probleminių šeimų vaikai, todėl nerimauja, kokie šie vaikai užaugs. Mano nuomone, negatyvias vaikų patirtis įmanoma pakeisti pozityviomis. Juk vaikas mokosi iš pavyzdžio."
Pašnekovės Ingridos globos metų kraitis itin gausus - beveik du dešimtmečiai. Moteris atvira - pažinti globos stebuklą ji su vyru nusprendė tada, kai savų vaikų susilaukti nepavyko. "Svarsčiau, kokia žmogaus gyvenimo prasmė, jei nėra vaikų, todėl drauge su vyru nutarėme suteikti šeimą be tėvų meilės likusiam mažyliui. Pirmoji mūsų namuose apsigyveno ketverių mergaitė, kuri dabar jau suaugusi. Kai jai buvo 17-ka ir ji vis dažniau laiką leisdavo su draugais, mudu su vyru sakydavome, kad namie taip tuščia, jog net lubos spaudžia, - šypsosi. - Taigi mūsų šeimoje atsirado du broliukai ir greičiausiai netrukus pradėsime globoti vieną mergaitę. Man didžiausias džiaugsmas, kai prie vakarienės stalo susėda visa gausi šeima. Tada jaučiu beribę vidinę pilnatvę", - jautriais išgyvenimais dalijasi moteris ir skuba padrąsinti kitus.
Ingrida dalijasi: "Jei apsisprendėte globoti, reikia tai daryti čia ir dabar. Prisimenu, kai mano dukra man vis sakydavo: „Tu nežinai, kiek vaikų namuose yra vaikų, kurie laukia, kada ateis jų globėjai, o jie neateina…“ Šiems vaikams labai reikia šeimos. Maniškiai prašo, kad juos kuo dažniau vadintume sūnumi, dukra. Vaikams itin svarbu tai išgirsti. Jie mane vadina mama, o laikinai globojama mergaitė neseniai pasakė: „Tu mums ne tetutė, o mama, laikinai einanti mūsų mamos pareigas“, - šypteli Ingrida. - Džiaugiuosi, kad tiek bendruomenėje, tiek mokykloje mūsų vaikai šiltai priimami." Ingrida atskleidžia seniai nebegirdinti neigiamų komentarų apie vaikų globą. "Kai sako, kad globoji dėl pinigų, pasiūlau patiems pabandyti. Tada suprasite, jog pinigai čia nieko nereiškia. Jokiais materialiais dalykais neįkainosi ir nepamatuosi globos dovanojamų atradimų, pozityvių pokyčių ir tiek mūsų, globėjų, tiek vaikų vidinio augimo."
Kėdainietė Jurgita Š. globos keliu pasuko prieš šešerius metus. "Kai mudviem su vyru nepavyko susilaukti savų vaikų, pajutome, kad namų tuštuma slegia, todėl nusprendėme tapti globėjais. Mano tikslas - padaryti globojamus vaikus laimingus, suteikti jiems šeimą, pilnavertį gyvenimą, užpildyti jų širdeles laime. Noriu juos į pasaulį išleisti viskam pasiruošusius ir subrendusius. Kiekvienas globojamas vaikas man labai rūpi. Tikiu, jog globa - mano gyvenimo misija. Tiesa, be antros pusės palaikymo tai būtų neįmanoma. Džiaugiuosi, jog mudu su vyru dėl šių vaikų einame petys petin ir drauge sprendžiame visas problemas. Taip pat mus palaiko tėvai, seserys. Vaikams tai seneliai, tetos, pusbroliai. Jie labai didžiuojasi turėdami šiuos giminiškus ryšius, - globojamiems vaikams dovanojusi ne tik šeimą, bet ir būrį dėmesingų giminaičių šypsosi Jurgita. Jurgita priduria: "Jei svarstote tapti globėjais, nebijokite visuomenės kritikos neva tai daroma tik dėl pinigų. Tikrai ne. Bet, aišku, džiaugiuosi, kad valstybė skiria šiuos pinigus, nes aš juos taupau vaikų ateičiai - jų savarankiško gyvenimo pradžiai." Jurgita pabrėžia, jog tapusi globėja niekad nesulaukė neigiamos visuomenės reakcijos. "Mane visi drąsino, gyrė, vadino šaunuole. Drąsiau!" Kalbintos kėdainietės itin džiaugiasi besikeičiančia globos sistema. "Globos centre veikia didelė ir stipri specialistų komanda. Jei iškyla bėda, ją tuoj pat padeda išspręsti globos koordinatorius, psichologas, taip pat tvirtas ramstis yra savitarpio pagalbos grupė, organizuojami įvairūs mokymai.
Šios istorijos atskleidžia, kad globėjai yra ypatingi žmonės, kurie savo meile, atsidavimu ir rūpesčiu padeda vaikams augti laimingais ir pilnaverčiais žmonėmis. Jų patirtys yra įkvepiančios ir parodo, kad kiekvienas gali prisidėti prie vaikų gerovės.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Globos ambasadorystė: atsidavimo pavyzdys
Globos ambasadoriai - tai žmonės, kurie savo pavyzdžiu ir veikla skatina globos idėją ir buria aktyvius, įkvepiančius šios idėjos atstovus. Jie atlieka svarbų vaidmenį šviečiant visuomenę, keičiant nuostatas ir pritraukiant naujus globėjus.
Pasak R. Gatavecko, ambasadorystė - svarbi misija. „Mes lyg tarpininkai tarp globos institucijos ir žmonių. Skleidžiame žinią ne tik apie įvaikinimą, globą, bet ir apie vaikų teises. Kai atsiduri globos namuose, dažnai jautiesi vienišas, nors atrodo, kad aplink šimtai vaikų, auklėtojos, bet trūksta dėmesio, to paprasto žvilgsnio. Todėl savo pavyzdžiu norime parodyti, kad saugūs namai, tinkama aplinka ir dėmesys vaikui, gali jį paskatinti rinktis mokslininko, menininko, gydytojo kelią ir išlaisvinti iš to šešėlio“, - sako menininkas. „Globos ambasadorystė nėra titulas. Į šią veiklą gali įsitraukti įvairių sričių žmonės, kuriuos jungia bendra vizija, etika, moralė, supratimas. Tai nėra darbas, tai - atsidavimas, altruizmas, siekis padėti“, - priduria A. Gataveckas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų grupės atstovė Jovita Nedvecka teigia: „Globos ambasadorystė - yra ir atsakomybė, ir dovana. Nešame žinią, kalbame apie tai, bet tuo pačiu prisiimame atsakomybę, kad ta mintis pasiliks norinčiųjų galvoje, o paskui galbūt gims sprendimas širdyje. Dėkojame už tai, ką darote tvirtai tikėdami, kad kiekvienas vaikas turi augti šeimoje“.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės teigimu, ambasadorystė kalba apie gražią misiją, kurią liudiji, skleidi žinią, daliniesi. „Globos ambasadorystė - abipusė nauda, kai ne tik duodi, bet ir pats augi vidumi. Apsisprendžiau priimti šį iššūkį ir kiek galiu, skiriu energiją, jėgas, kuriant ir padedant vaikams augti saugiau, keičiant visuomenės nuostatas. Tikiu, kad šalies sielos veidrodis atspindi tai, kaip šalis geba rūpintis savo vaikais. Žiūrėdama į jus, matau, kad mūsų šalies siela yra šviesi“, - globos ambasadorių renginyje sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.
L. Mazalienė, globos ambasadorė Gargžduose, teigia: „Visuomet žaviuosi vaikų globėjais. Manau, kad tai labai prasminga veikla, o žmonės, kurie ja užsiima yra Dievo atsiųsti. Aš nesu globėja, bet prisidedu kviesdama žmones pagalvoti apie globą, o vėliau gal ir prisijungti. Kita mano veiklos kryptis - padėti šeiminiuose namuose gyvenantiems vaikams. Vasarą keletą jų įdarbinome, kad pajaustų, ką reiškia dirbti su suaugusiais, gauti atlygį. Vaikai yra mūsų visų ir turime jiems visapusiškai padėti“.
Šie pavyzdžiai rodo, kad globos ambasadoriai yra įkvepiantys žmonės, kurie savo atsidavimu ir veikla prisideda prie vaikų gerovės ir skatina visuomenę rūpintis tais, kuriems to labiausiai reikia.
tags: #vaiku #globos #aukletoju #atsidavimas #darbui