Vaikų darželio žaidimų idėjos: kaip ugdyti vaiko emocinį intelektą ir kūrybiškumą žaidžiant

Kaip praleisti laiką su vaiku namuose, kai visi įprasti žaidimai išbandyti, o turimi žaislai mėtosi pakampėse? Ir ne šiaip praleisti laiką, bet ugdyti norimas atžalos savybes? Šiame straipsnyje pateikiamos idėjos, kaip žaidimų pagalba lavinti vaiko emocinį intelektą, kūrybiškumą, pažintines funkcijas ir socialinius įgūdžius.

Emocinio intelekto ugdymas žaidžiant: 7 patarimai

Anot ankstyvojo ugdymo psichologės, mokslininkės, vaikų darželio „Istorijų namai” įkūrėjos Giedrės Sujetaitės-Volungevičienės, „treniruodami vaikų protinius gebėjimus, nepamirškime emocinio intelekto”. Štai keletas jos patarimų, kaip žaidžiant su vaiku ugdyti jo emocinį intelektą:

1. Nesaugokime vaikų nuo sukrėtimų net ir žaidžiant žaidimus. Tėvai visuomet nori apsaugoti vaikus net ir nuo menkiausių emocinių sukrėtimų. Tačiau to daryti nereikėtų, nes pasiruošti gyvenimui labai svarbu, o jame bus visko. Tad žaidimas gali būti gera terpė emocinio intelekto ugdymo treniruotėms ir čia neturi viskas būti tik gražu.
2. Žaidimo temos gimsta stebint vaiką. Prieš pradedant žaisti labai svarbu skirti bent šiek tiek laiko vaikui stebėti. Čia svarbu užfiksuoti, kokie įvykiai ar herojai dominuoja vaiko veiklose. Įvykiai dažnai pasufleruoja, kokius jausmus ir emocijas vaikas dabar aktyviausiai išgyvena, o mėgstamas žaislas - kas bus žaidimo herojus.
3. Emocijoms ugdyti pasirinkite nuotykių formatą. „Kadangi norime vaiką išmokyti pažinti ir valdyti savo emocijas, labai svarbu remtis nuotykiniu formatu - sakykim, vaiko herojus papuolė į uraganą, jį pagrobė piratai ir pan. Taip sukeliamos stipresnės emocijos - išgąstis, pyktis, liūdesys”, - teigia G.Sujetaitė-Volungevičienė. Kartu tai žadina norą aktyviau įsitraukti ir skatina vaiką nebijoti fantazuoti. Vaikai supranta, kad tai žaidimas, todėl aktyviai įsitraukia net ir į baisesnius siužetus.
4. Supažindinus vaiką su situacija, reikia pereiti prie vaidmenų pasiskirstymo. Čia itin svarbu ne reguliuoti vaiką, o išgirsti jo pasirinkimus. Dalis tėvų išgąsdina, kai atžala būtinai renkasi blogiuko vaidmenį - nori būti vagis, monstras ir pan. Psichologė tikina, kad tai jokiu būdu nėra ydinga: „Prisiminkite save vaikystėje - juk tikrai žaidėte karą, plėšikus ir pan. Pasivertimas piktadariu leidžia vaikui išgyventi emociją: jis laisvai pyksta, nebijo griežčiau šaukti, demonstruoja galią. Puiku, jei į žaidimą galite įtraukti daugiau vaikų - kaimynus ar brolius ir seseris. Taip vaikai neišvengiamai turės daugiau derintis ir mokytis susidoroti vieni su kitų emocijomis.
5. Prieš leidžiantis į nuotykius, reikia jiems pasiruošti. Priklausomai nuo žaidimo temos, galima vaikus įtraukti į pasiruošimo užduotis, leisiančias dar labiau įsijausti į situaciją. Tiek šiame etape, tiek jau žaidžiant patį siužetą, labai svarbu išlaikyti dialogą. Pavyzdžiui, jei plauksite gelbėti meškučio, kuris papuolė į uraganą, pasitarkite su vaiku, ko jums gali prireikti. Galbūt maisto atsargų, drabužių ir pan.? „Labai svarbu vaikui duoti erdvės pamąstymams. Jei vaikas mažesnis - tėvai pasiūlo, bet laukia atsako. Pavyzdžiui, užuot pasakę „pasiimkime maisto”, naudokite svarstomąjį teiginį „meškutis galbūt jausis alkanas”, - G.Sujetaitės-Volungevičienės žodžiais, taip užvesite vaiką ant kelio, bet galutinius sprendimus priims jis. Siekiant ugdyti emocinį intelektą, žaidžiant reikia skatinti vaiką galvoti, su kokiais jausmais susiduria patys žaidimo herojai.
6. Vaikams yra svarbu pereiti nuo planavimo iki siužeto žaidimo, nes jau skirstydamiesi vaidmenis, planuodami pasiruošimą, jie intensyviai dirba. Tam pašnekovė išskiria svarbų etapą - žaidimo ritualą, kada vaikui leidžiama atsipūsti ir ramiai dar kartą aptariamas siužetas, kurį žinote iš herojaus laiško. Pasikartojate, kur keliausite, ką gelbėsite ar kokią situaciją spręsite. Ypač mažesniems vaikams (3-4 metų) yra svarbus gana detalus eiliškumas. Šioje dalyje naudinga vaikams parodyti gyvenimiškus ritualus. Pavyzdžiui, jei žaidimo siužetas susijęs su skrydžiu lėktuvu, ritualo etape su vaiku pažaiskite lengvus toms situacijoms būdingus ritualus - lėktuve prisisegate saugos diržus, kalba pilotas ir palydovai, nešamas maistas ir pan.
7. Atsikvėpus ir aptarus, koks nuotykis laukia, metas pradėti laisvą žaidimą su vaiku. Kaip ir ankstesniais etapais, čia labai svarbūs du principai. Pirmas - bendrauti dialogo principu ir leisti vaikui spręsti. Antras - vadovautis improvizacijos principu ir stengtis nesakyti „ne”. „Čia tinkama formuluotė „Gerai, bet…”, kuri reiškia, kad jūs pirmiausia sutinkate su vaiko siūlymu, bet galite pasiūlyti ir alternatyvų scenarijų. Taip kuriate lygiavertį bendravimą žaidimo metu ir rodote, kad jums svarbūs vaiko jausmai ir sprendimai. Improvizacinėje dalyje vaikų fantazija išsilaisvina, bet kartu ir emocijos pasiekia piką. „Keliaudami per savo nuotykį, jie praranda jausmų pusiausvyrą, pradeda pykti, šaukti, griauti, kas pastatyta, tačiau tai normali jų reakcija. Tokiais atvejais itin svarbu pirmiausia vaikui padėti suprasti, kokia emocija jį ištiko, ir ją įvardyti, o ne drausminti, kad nemoka žaisti ir pan. Tai ir yra dalis emocinio intelekto ugdymo - mokomės patirti ir suvaldyti emocijas, - sakė mokslininkė. - Kai emocijos pasiekia piką ir situacija tampa tikrai sunkiai valdoma, žaidimą reikėtų nutraukti ir pasiūlyti užsiimti ramesne veikla, pavyzdžiui, piešti, pailsėti arba tiesiog siužetą pažaisti kitą dieną.”

Svarbu į visus etapus žiūrėti žaismingai ir neįsitempti. „Kartais ir suaugusiajam sunku suvaldyti savo emocijas, tad natūralu, kad vaikams tai ilgas procesas.

Žaidimai lauke: idėjos ir patarimai

Šiltėjant vasaros orams vis daugiau laiko vaikai praleidžia lauke. Būdami gryname ore, vaikai atsipalaiduoja, o saulės spinduliai suteikia jiems energijos. Tačiau būna ir taip, kad mažiesiems pritrūksta idėjų žaidimams. Edukologė Lina Bakšytė įsitikinusi, kad tai galima lengvai pakeisti.

• Sekite paskui vaikus. Jei žaidimų idėjų pristinga, edukologė siūlo tiesiog sekti paskui vaikus, nes jie - tikri atradėjai. „Su vaikais lauke būkite drąsiai, nebijokite kartu padūkti ir pamatysite, kiek daug jie gali mus išmokyti.
• Skatinkite rinkti gamtos medžiagas. Rekomenduoju skatinti vaiką rinkti jam įdomias gamtos medžiagas, leisti viską vėliau atsinešti ir į kambarį. Tegul atsineštus iš lauko daiktus vaikas sudėlioja į dėžutes bei surūšiuoja - tai lavins ne tik mažylio kūrybiškumą, bet ir pojūčius. Leiskite vaikui liesti spyglius, kankorėžius, šakas, varveklius ir kitus dalykus.
• Lavinkite smulkiąją motoriką. Vaikams, kuriems sunkiau vystosi smulkioji motorika, netgi patariama kartkartėmis delnuose patyrinėti įvairias gamtos medžiagas“, - sako L. Bakšytė.
• Žiemos pramogos. „Tik žiemą lauke galima pamatyti užšalusias balas ir ledą, pažinti purų, tižų, minkštą ar kietą sniegą, atrasti ir net nulaužti nutysusius varveklius. Žiemą taip pat galima atlikti daugybę kūrybinių tiriamųjų veiklų su sniegu ir ledu. Pavyzdžiui, ant siūlo specialiai užšaldyti ledo gabaliukus su šakelėmis, spygliukais ar kitais lauko radiniais ir juos nudažyti, nuraižyti ar pakabinti lauko aplinkoje“, - pasakoja L. Bakšytė.
• Fizinis aktyvumas. Edukologės L. Bakšytės teigimu, šaltuoju metų laiku vaikams verta išbandyti visas šėliojimo, bėgiojimo, laipiojimo ir judėjimo veiklas, nes jos neleidžia mažyliams sušalti, skatina jų fizinę ištvermę, stiprina bei neleidžia susirgti. „Vaikai žiemą patys renkasi ilgas valandas čiuožinėjimo nuo kalno, mėtosi sniego gniūžtėmis, lipa, ropoja ir reikalauja judesio. Net jei sniego ir nėra, tačiau įvairūs judrūs žaidimai vis tiek gali tapti linksma pramoga. Paprasčiausias žaidimas - bėgioti taip, kaip bėgioja pingvinai. Galima netgi jais apsimesti ir krypuoti suglaudus kojas ar gaudant vienas kitą“, - pasakoja L. Bakšytė.
• Pažinkite aplinką. „Žiemą labai smagu išeiti ne tik į kiemą, esantį mokyklos teritorijoje, bet ir į artimiausią mišką. Ten vaikai gali patyrinėti gyvūnų paliktus pėdsakus, pagaminti lesyklėlę, stebėti ir fiksuoti atskrendančius paukščius. Jei lauke yra sniego, smagu užsiimti menine veikla - nulipdyti skulptūrą ir ją papuošti gamtinėmis medžiagomis arba dažais. Vaikai yra idėjų bankas, todėl tėvams ir pedagogams tereikia tas idėjas skatinti“, - įsitikinusi K. Raudytė.
• Jaunieji mokslininkai. „Tapimas jaunaisiais mokslininkais skatina vaiką domėtis ir pažinti supančią aplinką. Kartu jūs galite tyrinėti sniegą, jo tirpimo greitį arba išsiaiškinti kaip susidaro snaigės. Tokios veiklos ugdo vaiko nuolatinį domėjimąsi supančia aplinka, moko ieškoti informacijos šaltinių bei formuoja gamtosaugos suvokimą. Tyrinėjimas - laisvo pobūdžio veikla, kuri gali nuvesti vaiką į neatrastą pasaulį“, - sako R.
• Lavinkite pojūčius. „Kartu su vaiku išsiaiškinkite kuo kvepia žiema, vaikščiodami ir bandydami uostyti viską, kas vaikui yra įdomu. Kalbėkite apie tai, koks kvapas jam yra ryškiausias, maloniausias, o ką - sunkiau užuosti. Tą patį galima daryti ir su garsais. Tokie pasivaikščiojimai ir žaidimai lavina vaikų pojūčius, sutelkia jų dėmesingumą, skatina savęs pažinimą, teikia terapinį ir raminantį poveikį. Be to, įkvėpę gryno oro vaikai tampa ramesni, lengviau bendrauja tarpusavyje, tačiau svarbiausia - geriau susikoncentruoja veiklai ir patalpos viduje“, - sako L.

Tradiciniai žaidimai lauke

• Kamuolio žaidimai. Kamuolį turintis vaikas pasako kito žaidėjo vardą ir meta jam kamuolį.
• Virvės žaidimai. Ilgos virvės ar kaspino galai surišami, virvininkas stoja į rato vidurį. Virvininkas vaikšto ar bėgioja ir siekia švelniai delnu trinktelėti per žaidėjo ranką.
• Akmenų žaidimai. Paimami du didesni akmenys, plytgaliai, keletas viena ant kitos sudėtų knygų ar bet kokie kiti paaukštinimai ir sudedami dviejų ištiestų delnų atstumu vienas nuo kito. Paskiriamas žaidėjas, kuris bus muštuku, jis gauna ilgesnę lazdą. Mušimo metu kiti žaidėjai stovi per 5 žingsnius (ar kitokį sutartą atstumą) nuo sudėtų paaukštinimų, o muštukui trenkus skuba prie nusviestos lazdelės.
• Gaisrininkai ir šuo. Vienas žaidėjas paskiriamas šuniu. Visi žaidėjai, išskyrus vieną, paskirtą gaisrininku, sode ar miškelyje pasirenka savo medžius.
• Katytė. Vienas žaidėjas paskiriamas katyte, o likusieji yra katytės ieškotojai. Vienas iš ieškotojų sako: „Katyte, kur tu? Kss Kss!“ Katytė atsako: „Miau! Miau! Šitaip žaidžiama iki kol katytė bus sugauta ar bent jau paliesta rankomis.
• Akmenėlių taškai. Visi žaidėjai pasirenka po kuo skirtingesnį akmenuką (prieš tai kiekvienas savo akmenuką gali pasispalvinti, užklijuoti lipduką ar kitaip papuošti). Norimu atstumu padedamas didelis akmuo. Kiekvienam paeiliui numetus akmenuką skaičiuojami taškai - arčiau didžiojo akmens savo akmenėlį numetęs žmogus gauna 2 taškus, o visi kiti - po vieną.
• Sargų vorelė. Vienas žaidėjas išrenkamas pagrindiniu sargu, o likusieji atsistoja į sargybos postus, kurie pažymimi į žemę įsmeigiant pagaliuką, pasidėjus akmenį, kankorėžį ar pan. Pagrindinis sargas eina ir už rankos paima vieną iš žaidėjų, tuomet - kitą ir tokiu būdu susidaro visa sargų vorelė. Pagrindinis sargas kurį laiką vedžioja vorelę, papildomai visi gali ant vienos kojos pašokinėti ar dainelę sudainuoti.
• Slėpynės. Vienas žaidėjas paskiriamas gaudytoju, jis atsistoja prie nustatytos sienos, medžio ar pan. ir užsidengęs akis skaičiuoja iki 50 ar iki 100. Likusieji tuo tarpu pasislepia. Suskaičiavęs ieškotojas vaikšto ir ieško pasislėpusiųjų. Pamatęs pasislėpusį žmogų ieškotojas turi kuo skubiau bėgti prie nustatytos sienos, medžio ar pan. Žaidimo pabaigoje gaudytojas iš tų, kuriuos jis „užtukutukino“ išrenka naują gaudytoją.

Žaidimai patalpoje: kūrybiškumas ir ramybė

Artėjant šventėms, į būrį susiburs bičiulių kompanijos, giminės, draugai. Pateikiame keletą įdomių ir ramių žaidimų vaikams, tinkančių patalpoje:

Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais

• Mažas nelaimingas katinėlis. Visi žaidėjai sėdi ratu. Vienas žaidėjas lieka vidury rato. Šio žaidėjo tikslas - prieiti prie bet kurio žaidėjo, atsitūpti prie jo ir visaip kaip vaizduoti nelaimingą ir vienišą katinėlį: miaukti, maivytis ar kitaip stengtis prajuokinti pasirinktą žaidėją, kuris paglosto katinuką ir pasako: „mažas, nelaimingas katinėlis”. Sakydamas šiuos žodžius jis negali nei šypsotis, nei juoktis.
• Atmušk balionus. Žaidimui reikalingi pripūsti balionai. Visiems žaidžiantiems vaikams žaidimo vedėjas nurodo, kad visi vaikai susirastų savo vietą, kurioje jie stovės, ir iš kurios negalės pajudėti. Tada žaidimo vedėjas duoda vaikams po 2 balionus, kuriuos vaikai turi mušinėti taip, kad balionai nenukristų ant žemės. Mušinėjama bet kuria kūno dalimi. Jei balionas nukrenta ant žemės, tai arčiausiai jo esantis vaikas iškrenta iš žaidimo. Taip žaidžiama tol, kol lieka vienas laimėtojas. Žaidimo metu vaikai negali judėti iš savo vietos, tad žaidimas yra ramus pobūdžio, bet pakankamai linksmas. Žaidimo vedėjas viso žaidimo metu turi atidžiai stebėti, kur nukrenta balionas ant žemės.
• Nemeluok. Žaidimo vedėjas paeiliui visų vaikų klausinėja klausimų, kurie turi būtinai būti susiję su žaidime dalyvaujančiais vaikais. Vaikai turi atsakinėti greitai, pasirinkdami atsakymą “teisybė” arba atsakymą “melas”. Galima žaisti tol, kol lieka tik vienas laimėtojas. Arba galima žaisti visiems vaikams choru atsakinėjant, tačiau tokiu atveju žaidimo vedėjas turėtų įvertinti vaikus, kurie jo manymu dažniausiai sakė teisybę ir rečiau melavo.
• Surask porą. Vaikai susiskirsto poromis, o žaidimo vedėjas kiekvienai porai nurodo garsiai susitarti, kokį gyvūną pora vaizduos t. y. kokio gyvūno garsą pora mėgdžios. Poros turi vaizduoti skirtingus gyvūnus. Tada visoms žaidimo poroms užrišamos akys, ir poros turi mėgdžiodamos sutarto gyvūno skleidžiamus garsus, surasti savo porą.
• Pasisveikink su kaimynu. Vaikas, kuris bus kaimynas, sėdi atsukęs nugarą į kitus vaikus, kurie sėdi pusračiu. Vienas iš pusratyje sėdinčių vaikų, stengdamasis pakeisti savo balsą, garsiai sako: “Sveikas, kaimyne Tadai” (turi įvardinti nusisukusiojo vaiko vardą). Vaikas, kuris sėdi nusisukęs, turi bandyti iš balso atspėti, kas su juo pasisveikino. Jei atspėja, tai keičiasi vietomis, jei ne, tai lieka toliau spėlioti.
• Susipynė rankos. Vaikai sustoja ratu. Jie užsimerkia ir ištiesia į priekį rankas. Tada visi vaikai eina į rato vidurį ir užsimerkę ima kieno nors ranką. Kai vaikams leidžiama atsimerkti, jų rankos būna susipynusios. Vaikai turi išpainioti pynę, nepaleisdami rankų.
• Pasakyk šeštą. Žaidėjai stovi arba sėdi ratuku. Vienas yra jo viduryje. Šis prieina prie kurio nors žaidėjo ir, pasakęs “Sugalvok šeštą”, išvardina 5 medžių (grybų, paukščių, žuvų ir t.t.) rūšis. Nurodytasis žaidėjas turi greitai pasakyti šeštą pavadinimą, nekartodamas jau pasakytų. Jei žaidėjas greitai neatsako, gauna baudos tašką, eina į vidurį ir toliau tęsia žaidimą.
• Vardai. Žaidėjai stovi prie nubrėžtos linijos. Paeiliui kiekvienas žengia po žingsnį ir ties kiekvienu žingsniu sako vardus - berniukai sako mergaičių vardus, mergaitės - berniukų. Vardai turi nesikartoti. Laimi žaidėjas, toliausiai nuėjęs, vardydamas vardus.
• Nepaliesk kamuolio. Žaidėjai susiskirstę po lygiai, sėdi skirtingose aikštelės pusėse. Aikštelėje yra bet kaip išdėstomas bet koks skaičius kamuolių (jei jų neturite, tinka ir kiti daiktai). Žaidėjai turi įsidėmėti, kur kas išdėstyta. Po žaidimo vedėjo signalo, vienas komandos žaidėjas užsimerkia ir stengiasi pereiti į kitą aikštelės pusę, nekliudydamas kamuolių ar kitų išdėstytų daiktų. Jei jam pavyksta, jo komanda gauna vieną tašką, jei ne - taškų neskiriama. Toliau eina kitos komandos žaidėjas. Ir taip žaidimas tęsiamas tol, kol pereina visi komandų žaidėjai.
• Atlik užduotį. Žaidėjai sėdi ratuku. Žaidimo vedėjas nurodo paeiliui kiekvienam žaidėjui atlikti kokią nors užduotį, išėjus į rato vidurį. Žaidimo užduotys turi nesikartoti. Žaidėjai gali atlikti tokias užduotis kaip: pasakyti kokios nors knygos pavadinimą, užminti mįslę, pasakyti patarimą draugams ir t.t. Čia jau nuo žaidimo vedėjo išmonės priklauso. Žaidėjams, atlikusiems geriausiai užduotį, galima skirti po tašką.
• Gėlininkas. Žaidėjai sėdi ratu, kurio viduryje sėdi gėlininkas. Kiekvienas rate sėdintis žaidėjas sau mintyse susigalvoja po gėlės pavadinimą. Tada gėlininkas vardina gėlių pavadinimus, kokius žino. Stovintis rate žaidėjas, kurio sugalvotą gėlės pavadinimą gėlininkas įvardino, pasitraukia žingsnį už ratuko.

Edukaciniai ir lavinamieji žaidimai: mokymasis per žaidimą

Edukaciniai ir lavinamieji žaidimai yra puikus būdas vaikams mokytis, lavinti savo įgūdžius ir tuo pačiu smagiai praleisti laiką. Šie žaidimai skatina kūrybiškumą, problemų sprendimą, logiką, atmintį ir socialinius įgūdžius. Žaidimas vaikams yra paprastas būdas mokytis ir kartu linksmintis.

Populiariausi edukaciniai ir lavinamieji žaidimai

Štai keletas populiariausių edukacinių ir lavinamųjų žaidimų, kurie gali būti naudingi vaikams:

• Taktiliniai vamzdeliai. Tai edukacinis žaislas, dažnai naudojamas vaikams ir asmenims, turintiems sensorinių ar motorinių sunkumų, kad padėtų lavinti taktilinius (lietimo) įgūdžius. Taktiliniai vamzdeliai yra ypač naudingi kaip priemonės įvairiuose terapijos centruose, specialiųjų poreikių turinčių vaikų lavinimui ir sensorinės integracijos užsiėmimuose.
  • Tyrinėjimas ir žaidimas: Vaikai gali laikyti ir liesti vamzdelį įvairiais būdais, norėdami tyrinėti skirtingas tekstūras. Tai gali būti naudinga kaip raminantis žaidimas arba kaip dalis motorinės terapijos.
  • Mokymasis atpažinti tekstūras: Vamzdelis gali būti naudojamas užduotims, kur vaikai turi atspėti, kokia tekstūra yra vamzdelio viduje, gerindami savo suvokimo ir atminties įgūdžius.
  • Kūrybinės užduotys: Vaikai gali naudoti vamzdelį kaip kūrybos priemonę, kuri leidžia tyrinėti įvairias paviršius, padeda lavinti vaizduotę ir smulkiąją motoriką.
• Kryžiukai-nuliukai. Dar žinomas kaip „X ir O“ žaidimas. Tai labai paprastas, tačiau smagus ir lavinantis strateginis žaidimas.
  • Strateginis mąstymas: Žaidimas lavina vaiko gebėjimą mąstyti žingsniais į priekį, analizuoti situaciją ir pasirinkti geriausią veiksmą.
  • Problemos sprendimas: Žaidėjai turi įvertinti kiekvieną judesį ir nuspręsti, kaip užblokuoti varžovo galimybes ir pasiekti pergalę.
  • Kantrybė ir dėmesio koncentracija: Žaidžiant reikia būti atidžiam ir būti kantriam, nes kartais žaidimas užtrunka kelis ratus.

Kompiuteriniai žaidimai

Vaikų programavimo akademijos „CodeAcademy Kids“ vadovės Aurelijos Makselytės teigimu, kompiuteriniai žaidimai gali suteikti žinių bei padėti ugdyti svarbias asmenines savybes. Štai keletas pavyzdžių:

• „Age of Empires“. Jis labiausiai patiks istorija besidomintiems vaikams bei paaugliams. Skirtingos „Age of Empires“ serijos nukelia žaidėjus į reikšmingiausius įvykius Europoje, Afrikoje, Azijoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje įvairiais istoriniais laikotarpiais, supažindindamos su svarbiausiomis tų laikų istorinėmis asmenybėmis. Kiekvienai tautai žaidime suteikiamos unikalios savybės pagal istorinius faktus apie jas. Viena iš civilizacijų, kurias valdyti gali žaidėjai, šiemet pristatytoje atnaujintoje žaidimo versijoje „Age of Empires II: Definitive Edition“ yra lietuviai.
• „Crayon Physics“. Iš pažiūros, „Crayon Physics“ yra paprastas, daug pastangų nereikalaujantis žaidimas, tačiau norint jį įvaldyti, reikia įgyti fizikos žinių. Jame žaidėjai turi nukreipti kamuolį tam tikra kryptimi vadovaudamiesi fizikos dėsniais ir piešdami objektus. Nupiešti objektai veikia kamuolį pagal fizikos dėsnius, taip mokant vaikus apie judėjimą, energiją ir traukos jėgą. Pavyzdžiui, nupiešus laiptą, kamuolys nuo jo krenta tikroviškai, priklausomai nuo laipto aukščio ir pakrypimo. Kiekvienam lygiui pereiti nėra nustatytų konkrečių veiksmų, todėl vaikai gali eksperimentuoti ir pasitelkti kūrybiškumą. Žaidimas turi kelias skirtingas versijas, tad sau tinkamą atrasti gali kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus.
• „Minecraft“. „Minecraft“ yra vienas žinomiausių pasaulyje 3D kompiuterinis žaidimas, kuriame žaidėjai gali kurti ir statyti įvairiose virtualiose aplinkose, panašiai kaip „Lego“. Statymo procesas reikalauja apsirūpinimo žaliavomis, įrankiais, priešininkų ir kitų iššūkių įveikimo. Žaidimas neturi taisyklių ir suteikia vaikams visišką kūrybinę laisvę. Galimybė statyti savo pasaulį yra viena iš pagrindinių vaikų įvardijamų priežasčių, kodėl žaidimas yra toks įdomus ir mėgiamas. Žaidimas keliese padedant vieni kitiems gali būti gera proga mokytis komandinio darbo. Dėl šių savybių ir problemų sprendimo, matematikos bei analitikos įgūdžių lavinimo, kai kuriose šalyse „Minecraft“ yra naudojamas mokyklose. 2016 metais „Microsoft“ netgi išleido specialiai mokytojams skirtą versiją „Minecraft: Education Edition“.
• „Carmen Sandiego“. „Carmen Sandiego“ yra mokomieji detektyviniai žaidimai, sukurti pradinių ir jaunesniems vidurinių mokyklų moksleiviams. Žaidimo esmė yra sekti piktadarę Sandiego per visą pasaulį. Nuo pat aštuoniasdešimtųjų, „Carmen Sandiego“ sėkmingai įtraukia vaikus į geografijos, istorijos, teksto suvokimo, problemų sprendimo ir matematikos mokymąsi. Pavyzdžiui, vaikams per ribotą laiką gali tekti išspręsti kelias lygtis, kad patektų į sekantį lygį. Lietuvos moksleiviams šis žaidimas yra būdas gilinti anglų kalbos žinias, nes žaidimas nėra išverstas į lietuvių kalbą.
• „Overcooked“. „Overcooked“ yra žaidimas, galintis supažindinti vaikus su bendradarbiavimo ir lyderystės galimybėmis bei iššūkiais. Žaidėjai turi paruošti įvairių kultūrų patiekalus netradicinėse vietose įrengtose virtuvėse - tokiose kaip oro balionas, plaustas, magijos mokykla ar net kita planeta. Kiekviena iš jų turi savų problemų, kurias virtuvės šefas turi spręsti pasitelkdamas savo komandą. Greitas ir tikslus koordinavimas padaro šį žaidimą sudėtingu net suaugusiems, todėl jo žaidimas gali būti šeimos pramoga.

#

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“

Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"

tags: #vaiku #darzeliai #zaidimai