Dantų ir dantenų sveikata yra neatsiejama bendros vaiko sveikatos dalis. Dažnai tėvai nepakankamai įvertina burnos higienos svarbą vaikystėje, o tai gali sukelti įvairias dantų ir dantenų ligas. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias vaikų dantų ligas, jų priežastis, simptomus, prevencijos būdus ir gydymo galimybes.
Vaikų dantenų ligos
Dantenų ligos (periodonto ligos) - tai uždegiminiai procesai, pažeidžiantys dantenų audinius ir gilesnes periodonto struktūras, laikančias dantis. Šios ligos yra vienos dažniausių burnos ertmės sutrikimų, paliečiančių didžiąją dalį žmonių, tačiau dažnai lieka nepastebėtos ir negydytos, kol nepasiekia sudėtingų stadijų.
Dažniausios dantenų ligos
Dantenų ligos apima platų sutrikimų spektrą, nuo lengvo uždegimo iki sudėtingų, pažengusių būklių, galinčių turėti rimtų pasekmių burnos sveikatai.
- Gingivitas: Tai ankstyvoji dantenų ligos stadija, kuriai būdingas paviršinis dantenų uždegimas. Pagrindinis šios būklės požymis - paraudusios, patinusios dantenos, kurios lengvai kraujuoja valant dantis ar naudojant tarpdančių siūlą. Gingivito stadijoje dantenų audiniai dar nėra negrįžtamai pažeisti, todėl taikant tinkamą higieną ir profesionalią burnos priežiūrą, šią būklę galima visiškai išgydyti.
- Periodontitas: Tai liga, kuri išsivysto, kai negydomas gingivitas pažeidžia gilesnius periodonto audinius. Šios ligos metu bakterijos prasiskverbia po dantenomis, formuojasi periodonto kišenės, prasideda kaulinių struktūrų, laikančių dantis, irimas. Būdingi požymiai: gilesnis dantenų kraujavimas, dantų jautrumas, dantų klibėjimas, dantenų atsitraukimas, blogas burnos kvapas. Periodontitas yra pagrindinė dantų praradimo priežastis suaugusiems žmonėms ir, skirtingai nuo gingivito, sukelia negrįžtamus pakitimus.
- Dantenų recesija: Tai būklė, kai dantenos traukiasi nuo dantų paviršiaus, atidengdamos dantų šaknis. Tai sukelia ne tik estetines problemas, bet ir dantų jautrumą, didesnę ėduonies riziką šaknų srityje. Dažniausios priežastys: netaisyklinga dantų valymo technika, periodonto ligos, genetiniai veiksniai, rūkymas.
- Dantenų kraujavimas: Nors dantenų kraujavimas dažnai laikomas atskiru simptomu, jis gali būti ir savarankiškas sutrikimas, atspindintis dantenų uždegimą. Kraujavimas gali atsirasti dėl netinkamos burnos higienos, vitaminų trūkumo (ypač vitamino C), kai kurių vaistų vartojimo ar bendros sveikatos būklės.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad vaikams dantenų ligos gali turėti skirtingų požymių nei suaugusiems, todėl reikalinga tinkama priežiūra ir reguliarūs apsilankymai pas odontologą.
Dantenų ligų priežastys ir rizikos veiksniai
Dantenų ligos atsiranda dėl įvairių priežasčių, kurios apima tiek vietinius burnos ertmės veiksnius, tiek sistemines organizmo būkles.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Pagrindinės priežastys:
- Prasta burnos higiena: Nepakankamai kruopštus ar per retas dantų valymas leidžia kauptis apnašoms, kuriose dauginasi bakterijos. Dėl nepakankamų motorinių įgūdžių vaikas iki 3 metų dar negali išsivalyti dantų kokybiškai. Todėl tol, kol neįsitikinama, kad vaikas teisingai išsivalo dantis, o įprotis tai daryti tampa neatsiejama dienotvarkės dalimi, reikalinga nuolatinė tėvų pagalba ir priežiūra.
- Dantų apnašos ir akmenys: Bakterijų sankaupos ant dantų paviršiaus, kurios sukelia dantenų uždegimą. Laiku nepašalintos apnašos mineralizuojasi ir virsta kietais dantų akmenimis, kuriuos pašalinti gali tik odontologas.
- Rūkymas ir tabako gaminiai: Vienas didžiausių rizikos veiksnių dantenų ligoms vystytis. Tabakas silpnina imuninę sistemą, mažina dantenų kraujotaką ir trukdo gijimo procesams.
- Netinkama mityba: Vitaminų (ypač C ir D) ir mineralų trūkumas neigiamai veikia dantenų būklę ir mažina organizmo atsparumą infekcijoms.
- Stresas: Ilgalaikis stresas silpnina imuninę sistemą, mažina organizmo atsparumą infekcijoms ir gali prisidėti prie dantenų ligų vystymosi.
Kiti reikšmingi rizikos veiksniai:
- Hormoniniai pokyčiai: Brendimas, nėštumas, menopauzė gali pakeisti dantenų jautrumą ir reakciją į burnoje esančias bakterijas.
- Tam tikri vaistai: Kai kurie antihipertenziniai vaistai, antidepresantai, imunosupresantai gali mažinti seilių gamybą ar sukelti dantenų audinių perteklių, taip didindami dantenų ligų riziką.
- Netinkamai pritaikyti dantų protezai ar plombos: Gali sukelti mikrotraumas ir sudaryti sąlygas bakterijoms kauptis sunkiai pasiekiamose vietose.
- Genetinis polinkis: Kai kurie žmonės yra genetiškai labiau linkę sirgti dantenų ligomis, net ir palaikydami gerą burnos higieną.
- Amžius: Vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga dantenų ligomis dėl ilgalaikio rizikos veiksnių poveikio ir natūralių organizmo pokyčių.
Ypatingos rizikos grupės:
- Vaikai - dėl netinkamos burnos higienos, dantų kaitos periodo ir saldumynų vartojimo.
- Paaugliai - dėl hormoninių pokyčių ir neretai prastesnės burnos higienos.
- Nėščiosios - dėl hormoninių svyravimų, galinčių sukelti „nėštumo gingivitą”.
- Vyresnio amžiaus žmonės - dėl gretutinių ligų, vartojamų vaistų ir sumažėjusio manualinio vikrumo.
Pagrindiniai simptomai ir kaip anksti atpažinti dantenų ligas
Anksti pastebėti dantenų ligų požymius yra labai svarbu, nes pradinėse stadijose šias ligas paprasčiau ir sėkmingiau gydyti. Štai pagrindiniai simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Dantenų kraujavimas: Vienas pirmųjų dantenų uždegimo požymių. Jei valant dantis ar naudojant tarpdančių siūlą pastebite kraujo dantų pastoje ar ant šepetėlio, tai gali būti ankstyvasis gingivito simptomas.
- Paraudusios, patinusios ar jautrios dantenos: Sveikos dantenos turėtų būti blyškiai rožinės spalvos, stiprios ir atsparios. Uždegiminis procesas sukelia paraudimą, patinimą ir jautrumą.
- Nemalonus burnos kvapas ar skonis: Nuolatinis blogas burnos kvapas (halitosis), kuris nepraeina net po dantų valymo, gali būti dantenų infekcijos požymis.
- Dantenų atsitraukimas: Kai dantenos traukiasi, dantys atrodo ilgesni nei įprastai, gali atsirasti padidėjęs jautrumas šalčiui, karščiui ar saldumynams.
- Dantų klibėjimas ar padėties pasikeitimas: Pažengusios periodonto ligos atveju silpnėja dantis laikantys audiniai, todėl dantys gali pradėti judėti arba atsirasti tarpai tarp jų.
- Jautrumas ir skausmas: Pažengusiose stadijose gali atsirasti skausmingi dantenų abscesai, diskomfortas kramtant.
- Pūlių formavimasis: Sunkiais atvejais tarp dantenų ir dantų gali susidaryti pūliniai, kurių metu gali išsiskirti baltos ar gelsvos spalvos pūliai.
Kaip atpažinti dantenų ligas vaikams:
Vaikų dantenų problemos gali pasireikšti kitaip nei suaugusiųjų, todėl tėvams svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
- Ryškiai raudonos ar violetinės dantenos
- Nuolatinis burnos kvėpavimas
- Skundai dėl skausmo valant dantis
- Nenoras valytis dantis dėl diskomforto
- Maisto vengimas dėl dantenų jautrumo
Kada reikėtų susirūpinti
Itin svarbu suprasti, kad dantenų ligos dažnai vystosi be aiškaus skausmo, ypač ankstyvose stadijose. Daugelis žmonių atideda apsilankymą pas odontologą, nes nejaučia diskomforto, o tai leidžia ligai progresuoti. Todėl rekomenduojama reguliariai tikrinti savo burnos būklę, ypatingą dėmesį skiriant šiems požymiams:
- Kraujavimas bet kada - ne tik valant dantis
- Akivaizdūs dantenų spalvos pokyčiai
- Dantų klibėjimas ar padėties pasikeitimas
- Nuolatinis blogas burnos kvapas, nepriklausomai nuo higienos
- Bet kokie neįprasti augliai ar patinimai dantenose
Diagnostika ir kada kreiptis profesionalios pagalbos
Tiksliai diagnozuoti dantenų ligas gali tik kvalifikuotas odontologijos specialistas. Tačiau žinodami, kada ir kaip reikia kreiptis pagalbos, galite reikšmingai prisidėti prie savo burnos sveikatos.
Diagnostikos procesas:
Profesionali dantenų ligų diagnostika paprastai apima šiuos žingsnius:
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
- Anamnezės rinkimas: Gydytojas klausia apie jūsų bendrą sveikatą, esamus simptomus, vartojamus vaistus, rūkymą ir kitus rizikos veiksnius.
- Vizualinis burnos ertmės tyrimas: Dantenų spalvos, tekstūros, patinimo, kraujavimo įvertinimas.
- Periodonto kišenių gylio matavimas: Specialiu zondu matuojamas gylis tarp dantenų ir danties. Gilesni nei 3 mm tarpai (vadinamos periodonto kišenės) dažniausiai rodo periodonto ligą.
- Dantų judrumas: Tikrinama, ar dantys nekliba, nes tai gali rodyti pažengusią periodonto ligą.
- Rentgeno tyrimai: Padeda įvertinti kaulinių struktūrų būklę po dantenomis, identifikuoti kaulinio audinio praradimą.
- Mikrobiologiniai tyrimai: Sudėtingais atvejais gali būti paimami mėginiai bakteriologiniam tyrimui, siekiant nustatyti konkrečius patogenus.
Kada būtina kreiptis į odontologą:
Nedelsdami apsilankykite pas odontologą, jei pastebite šiuos požymius:
- Nuolatinį dantenų kraujavimą (net ir švelniai valant dantis)
- Atsitraukusias dantenas, dėl kurių dantys atrodo ilgesni
- Pakitusį dantų sukandimą ar atsiradusias naujas ertmes tarp dantų
- Pūlingus išskyrus iš dantenų
- Judančius, klibančius dantis
- Nuolatinį blogą burnos kvapą
- Skausmingus, paraudusius dantenų abscesus
Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai:
Net nesant akivaizdžių simptomų, rekomenduojama reguliariai tikrintis burnos sveikatą:
- Įprastai sveikiems žmonėms - bent kas 6 mėnesius
- Turintiems rizikos veiksnių (rūkantiems, sergantiems diabetu, turintiems šeimos narių su periodonto ligomis) - kas 3-4 mėnesius
- Po periodonto ligos gydymo - pagal individualų gydytojo sudarytą palaikomojo gydymo planą
Efektyvūs dantenų ligų gydymo būdai
Dantenų ligų gydymas priklauso nuo jų tipo, stadijos ir sunkumo. Dažniausiai efektyviai gydymo strategijai reikalingas tiek profesionalus odontologinis gydymas, tiek kasdienė namų priežiūra.
Namų priežiūra:
- Kasdienė burnos higiena: Dantų valymas du kartus per dieną mažiausiai po 2 minutes, naudojant minkštą šepetėlį ir fluoruotą dantų pastą.
- Tarpdančių valymas: Kasdien naudojamas tarpdančių siūlas ar specialūs tarpdančių šepetėliai, kurie pasiekia vietas, kurių neapvalo įprastas dantų šepetėlis.
- Antiseptiniai burnos skalavimo skysčiai: Produktai su chlorheksidinu, cetilpiridinio chloridu ar eteriniais aliejais gali padėti sumažinti apnašų formavimąsi ir bakterijų kiekį.
- Mitybos korekcija: Vitamino C, kalcio, baltymų ir antioksidantų turinčių maisto produktų vartojimas stiprina dantenų audinius ir didina jų atsparumą infekcijoms.
- Žalingų įpročių atsisakymas: Rūkymo nutraukimas ženkliai pagerina dantenų gijimo procesus ir bendrą burnos sveikatą.
Profesionalūs gydymo metodai:
- Nechirurginiai metodai:
- Profesionali burnos higiena - paviršinių apnašų ir dantų akmenų pašalinimas nuo dantų paviršiaus. Tai pagrindinis gingivito ir lengvo periodontito gydymo metodas.
- Šaknų paviršiaus nulyginimas (SRP) - procedūra, kurios metu pašalinami dantų akmenys ir bakterijos iš po dantenų, o danties šaknų paviršius nulyginamas, siekiant sumažinti bakterijų prisitvirtinimo galimybes. Tai esminis vidutinio ir sunkaus periodontito gydymo etapas.
- Medikamentinis gydymas - lokalūs antibakteriniai preparatai (geliai, plėvelės, mikrogranulės), kurie įdedami į gilesnes periodonto kišenes, arba sisteminiai antibiotikai sunkesniais atvejais.
- Chirurginiai metodai:
- Dantenų atvarčių operacija - chirurginė procedūra, kurios metu dantenos laikinai atverčiamos, kad būtų galima kruopščiai išvalyti gilias periodonto kišenes ir pašalinti infekcijos židinį.
- Dantenų persodinimas - atsitraukusių dantenų rekonstrukcija, naudojant paciento paties audinius (dažniausiai iš gomurio) arba dirbtines medžiagas.
- Kaulinių defektų regeneracija - naudojant įvairias medžiagas ir membranas, skatinamas prarastų kaulinių struktūrų atkūrimas.
- Modeliuojamoji dantenų chirurgija - procedūra, kurios metu koreguojama dantenų linija, siekiant pagerinti estetinį vaizdą ar funkcionalumą.
- Papildomi metodai:
- Lazerinė terapija - naudojama pašalinti pažeistus audinius, sumažinti bakterijų kiekį ir skatinti gijimą.
- Ortodontinis gydymas - kreivų dantų tiesinimas gali palengvinti burnos higieną ir sumažinti dantenų ligų riziką.
- Protetinius defektus šalinantis gydymas - netinkamų plombų ar protezų pakeitimas, kad būtų išvengta maisto likučių kaupimosi ir bakterijų dauginimosi.
Gydymo efektyvumas ir palaikomasis gydymas:
Sėkmingas dantenų ligų gydymas priklauso ne tik nuo profesionalių procedūrų, bet ir nuo paciento kasdienių pastangų. Po aktyvaus gydymo fazės būtinas palaikomasis gydymas:
- Reguliarūs kontroliniai vizitai kas 3-6 mėnesius
- Profesionali burnos higiena pagal individualų grafiką
- Nuolatinis pažeistų vietų stebėjimas
- Tobulinami namų priežiūros įgūdžiai
Dantenų ligų prevencija
Dantenų ligos prevencija yra gerokai paprastesnė ir ekonomiškesnė nei jų gydymas. Pagrindinės prevencijos strategijos padeda ne tik išvengti dantenų problemų, bet ir pagerinti bendrą burnos sveikatą.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Kasdienė burnos higiena:
- Dantų valymas: Valykite dantis mažiausiai du kartus per dieną po 2-3 minutes, naudodami minkštą ar vidutinio kietumo šepetėlį. Ypač svarbu valyti dantis prieš miegą, nes naktį sumažėja seilių gamyba, o tai sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis.
- Taisyklinga dantų valymo technika: Šepetėlis turėtų būti laikomas 45 laipsnių kampu dantenų linijos atžvilgiu, judesiai turėtų būti švelnus, sukamieji, ne horizontalūs „pjaunantys”, kurie gali pažeisti dantenas.
- Tarpdančių priežiūra: Kasdien naudokite tarpdančių siūlą, specialius tarpdančių šepetėlius ar irigatorius, kad pašalintumėte maisto likučius ir bakterinį apnašą iš tarpų tarp dantų, kurių nepasiekia įprastas šepetėlis.
- Liežuvio valymas: Ant liežuvio taip pat kaupiasi bakterijos, todėl rekomenduojama reguliariai valyti liežuvį specialiu valikliu ar šepetėlio nugarėle.
- Burnos skalavimo skysčių naudojimas: Antiseptinės burnos skalavimo priemonės gali papildyti (bet ne pakeisti) dantų valymą ir tarpdančių priežiūrą.
Mitybos įtaka dantenų sveikatai:
- Subalansuota mityba: Gausus vaisių ir daržovių vartojimas, pakankamas baltymų kiekis, ribojamas perdirbto maisto ir cukraus vartojimas.
- Vitaminų ir mineralų reikšmė: Vitaminas C stiprina kapiliarus ir kolageno gamybą dantenų audiniuose.
Vaikų dantų ėduonis
Dantų ėduonis yra viena dažniausių ligų, pasitaikančių mažiesiems. Tai būklė, kai emalis, išorinis danties sluoksnis, suyra. Tiesa ta, jog vaikų dantys paprastai yra silpnesni ir labiau linkę į ėduonį nei suaugusiųjų.
Priežastys
Pagrindinė dantų ėduonį sukelianti priežastis yra bakterijos. Jos gali atsirasti, kai ant dantų lieka angliavandenių (cukraus ir krakmolo) turinčio maisto, pavyzdžiui, nuo gazuotų gėrimų, saldainių, sulčių, duonos. Susidarančios apnašos prilimpa prie dantų ir ilgainiui bakterijų gaminamos rūgštys suardo dantų emalį, sukeldamos ėduonį. Ši ėduonies forma gali atsirasti ir vaikams, dažnai maitinamiems krūtimi ilgiau kaip vienerius metus, ypač naktį. Jei vaikas, įpratęs užmigti su buteliuku, vietoj pieno reikėtų vartoti virintą vandenį. Ši liga prasideda ir todėl, kad vaikui nuraminti prieš miegą (jau išdygus dantims) duodama gerti iš buteliuko sulčių, saldžių arbatėlių, pieno ir jų mišinių. Vaikui miegant sumažėja seilėtekis ir rijimas, bendroji burnos ertmės savivalda.
Remiantis moksliniais tyrimais, apie 50 proc. dantų ėduonies atvejų nulemia genetiniai veiksniai, kitus 50 proc. atvejų - netinkama dantų priežiūra.
Buteliuko kariesas
Buteliuko kariesas, arba ankstyvasis vaikų dantų ėduonis - tai daugybiniai pieninių dantų karioziniai pažeidimai, kartais apimantys ir ką tik išdygusius dantis. Pažeidimai prasideda nuo viršutinių priekinių dantų.
Simptomai
Šios ligos požymiai gali skirtis priklausomai nuo vaiko. Dažniausi ėduonies simptomai - dėmės ant dantų, trupantis emalis, nemalonus dantų jautrumas, skausmas. Tačiau specialistai įspėja, kad esant pradinei dantų ėduonies stadijai, plika akimi sunku pastebėti jo požymius.
Pasekmės
Negydant pažeistų dantų vainikai nulūžta, lieka tik šaknys. Dėl sugedusių dantų ar jų traumų galima anksti netekti pieninių dantų. Sugedę pieniniai dantys yra lėtinės infekcijos židinys vaiko organizme. Jie gali būti inkstų uždegimo, anginos, įgytų širdies ydų priežastis. Negydomas pieninio danties ėduonis gali sukelti ne tik skausmą ar tinimą - viršūniniai pūliniai, susidarantys ant pieninio danties šaknų, gali pažeisti ir nuolatinio danties užuomazgą. Dantų ėduonies ignoravimas gali sukelti daugybę neigiamų pasekmių.
Prevencija
Norint sumažinti sergamumą ėduonimi ir užkirsti kelią kitoms dantų ligoms, svarbu pradėti rūpintis dantimis vos išdygus pirmajam dančiui. Vos tik išdygus pirmiesiems vaiko dantukams, pradėkite juos valyti. Čia labai svarbus atsakingas tėvų požiūris. Dėl nepakankamų motorinių įgūdžių vaikas iki 3 metų dar negali išsivalyti dantų kokybiškai. Todėl tol, kol neįsitikinama, kad vaikas teisingai išsivalo dantis, o įprotis tai daryti tampa neatsiejama dienotvarkės dalimi, reikalinga nuolatinė tėvų pagalba ir priežiūra.
Valyti mažylio dantis fluoro turinčia pasta, skirta mažiems vaikam, 2 kartus per dieną. Šia pasta tik sutepkite šepetėlio šerelius. Yra specialių, minkštų šepetėlių pirmiems kūdikio dantukams.
Fluoras: Pagrindinė fluorido paskirtis - apsaugoti mūsų dantis nuo ėduonies. Šis anijonas padeda vystyti emalio struktūrą taip, kad emalis taptų atsparesnis rūgštims ir tvirtesnis (aktualu mažiems vaikams). Taip pat stiprina jau susiformavusį emalį, sumažina kenksmingų bakterijų galimybę išskirti rūgštis, slopina kalcio pasišalinimą iš dantų. Stabdoma demineralizacija, skylučių formavimasis.
- Vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 500 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pasta tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
- Vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pasta tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
- Vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
- Vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams - valyti dantis su dantų, kurioje yra 1450 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
- Vaikams ir suaugusiesiems su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
- Vaikams ir suaugusiesiems su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams ir suaugusiesiems - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1450 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
- Silantai: Tai karieso profilaktikai skirtos medžiagos, neleidžiančios bakterijoms ir angliavandeniams patekti į dantų vageles ir įdubas.
Vizitai pas odontologą
Specialistai sako, kad nuolatinis vaiko lankymasis pas gydytoją odontologą turėtų prasidėti vos išdygus pirmajam dantukui. Šio vizito metu įvertinama vaiko burnos higienos būklė, tėvams paaiškinama kaip prižiūrėti vaiko dantis, rekomenduojamos tinkamos priežiūros priemonės, aptariama vaiko mityba ir kiti svarbūs dalykai, padedantys užkirsti kelią dantų ligoms. Reguliarūs vizitai pas gydytoją odontologą gali apsaugoti nuo dantų ėduonies ir jo komplikacijų.
#