Cukrinis diabetas - tai lėtinė liga, kuriai būdingas padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje dėl insulino gamybos trūkumo, sumažėjusio jo veiksmingumo arba abiejų veiksnių kartu. Tai egzistencinė liga, kurią diagnozavus tenka su ja nugyventi visą gyvenimą. Ši liga ypač pavojinga vaikams, nes gali sukelti rimtų komplikacijų, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma. Lietuvoje kasmet diabetu suserga apie 70-80 vaikų.
Kas yra cukrinis diabetas?
Cukriniu diabetu žmogus suserga, kai organizmui pritrūksta insulino - kasos hormono, padedančio gliukozei patekti į ląsteles ir aprūpinti jas energija. Kai trūksta insulino, gliukozė nepatenka į ląsteles, o kaupiasi kraujyje. Kraujas tampa „saldus“, o ląstelės badauja. Didelis gliukozės kiekis kraujyje toksiškai veikia organizmą, nes pasiima iš ląstelių vandenį.
Cukrinio diabeto tipai
Išskiriami du pagrindiniai cukrinio diabeto tipai:
- 1 tipo cukrinis diabetas: autoimuninis kasos beta ląstelių sunaikinimas, sukeliantis absoliutų insulino trūkumą. Šia forma dažniausiai serga vaikai, paaugliai ir jauni žmonės. 1 tipo diabeto požymiai (klinikiniai simptomai) pasireiškia gana greitai. Insulinas yra būtinas gliukozei patekti į ląstelės vidų. Tai gali tęstis nuo 1-2 savaičių iki keletos mėnesių.
- 2 tipo cukrinis diabetas: šio tipo cukrinio diabeto atveju jūsų organizmas negamina pakankamai insulino arba organizmo ląstelės normaliai nereaguoja į insuliną (atsparumas insulinui). Tai labiausiai paplitęs cukrinio diabeto tipas. 2 tipo diabetas dažniausiai būna susijęs su nutukimu. Dažniau suserga vyresnio amžiaus žmonės. Apie 80 proc. visų sergančių 2 tipo diabetu yra nutukę. Vaikui sergant antro tipo diabetu gali net nebūti išskirtinių požymių arba jie pasireiškia nežymiai.
Taip pat išskiriami ir kiti specifiniai diabeto tipai: 3c tipo cukrinis diabetas, latentinis autoimuninis suaugusiųjų cukrinis diabetas (LADA), naujagimių cukrinis diabetas, bręstančių jaunuolių diabetas.
Diabeto priežastys ir rizikos veiksniai
Manoma, kad kiekvienas procesas, kuris nors kiek galėjo pažeisti kasą, gali būti diabeto priežastis. Tai gali būti įvairios infekcijos (kartais net nepastebimos!), traumos, apsinuodijimai vaistais, cheminėmis medžiagomis, įgimtos ligos, paveldimumas (nors 85 proc. sergančių diabetu genetinio polinkio neturi). Manoma, kad įtakos turi per trumpas kūdikių žindymas, primaitinimas karvės pieno mišiniais, košėmis su gliutenu (kviečių baltymu), skiepijimas, vitamino D trūkumas.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Rizikos veiksniai skirstomi į dvi kategorijas:
- Nemodifikuojami - amžius virš 35 metų, tam tikra rasinė ar etninė kilmė, genetinis polinkis ir šeimos anamnezė (rizika gali padidėti iki 4 kartų).
- Modifikuojami - fizinis pasyvumas, nutukimas (ypač pilvo srityje), nesubalansuota mityba, rūkymas.
Pagrindiniai medžiagų apykaitos sutrikimai, lemiantys diabeto vystymąsi, yra insulino rezistencija, beta ląstelių disfunkcija, lėtinis uždegimas ir hiperglikemija. Riziką didina ir tam tikros sveikatos būklės: prediabetas, gestacinis diabetas, policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS), hipertenzija, dislipidemija. Kai kurie vaistai, tokie kaip kortikosteroidai ir antipsichotikai, taip pat gali sukelti hiperglikemiją per hormoninius ir metabolinius mechanizmus.
Vaikų cukrinio diabeto požymiai
Pagrindiniai požymiai: poliurija (gausus šlapinimasis), polidipsija (nuolatinis troškulys), polifagija (padidėjęs alkis), nepaaiškinamas svorio kritimas, nuovargis, regėjimo sutrikimai, lėtas žaizdų gijimas, pasikartojančios infekcijos.
Kai kuriais atvejais vaikui ima dažniau šlapintis, didėja alkis ir troškulys, prastėja matymas, ima kankinti vėmimas ir skrandžio skausmai, todėl krenta svoris. Jam darosi sunku susikaupti bei išlaikyti dėmesį.
Aišku, šio požymio mama nesužinos, kol nebus atlikti laboratoriniai šlapimo tyrimai, bet toks gliukozės ir ketono turintis šlapimas skleidžia kiek kitokį kvapą, nei įprastai.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Jeigu klinikiniai simptomai užsitęsia, tai po kelių savaičių išsivysto diabetinė ketoacidozė, kuri jau reikalauja gan intensyvaus gydymo, neretai net intensyvios terapijos skyriuje.
Diabeto diagnostika
Diabetą diagnozuoti galima tik atlikus laboratorinius gliukozės tyrimus. Gliukozės matuokliai, kuriais naudojasi pacientai gliukozės kiekiui kraujyje stebėti, nėra pakankamai tikslūs, todėl diabeto diagnozei nustatyti netinka. Tiksliausias yra veninio kraujo plazmos tyrimas, mažiausiai tikslus - kapiliarinio kraujo tyrimas.
Diabetas nustatomas pagal keturis pagrindinius laboratorinius kriterijus:
- A1C ≥ 6,5 % - atspindi vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per pastaruosius 2-3 mėnesius.
- Gliukozė nevalgius ≥ 126 mg/dl (7,0 mmol/l) - matuojama po bent 8 valandų nevalgymo.
- Atsitiktinė gliukozė plazmoje ≥ 200 mg/dl (11,1 mmol/l) kartu su klasikiniais simptomais.
- 2 valandų gliukozė ≥ 200 mg/dl (11,1 mmol/l) po geriamojo gliukozės toleravimo testo.
Diagnozė patvirtinama pakartotiniais tyrimais atskiromis dienomis, išskyrus atvejus, kai gliukozės rodikliai labai aukšti ir yra klasikiniai simptomai. Kai kurie hemoglobino variantai gali turėti įtakos A1C rezultatų tikslumui, todėl gydytojas parenka tinkamiausią tyrimo metodiką individualiai.
Cukrinio diabeto komplikacijos
Komplikacijos skirstomos į ūmines hiperglikemines krizes ir ilgalaikį kraujagyslių pažeidimą.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
- Ūminės - diabetinė ketoacidozė (pasireiškia ~4 % 1 tipo diabeto atvejų per metus), hiperglikeminė hiperosmoliarinė būklė ir hipoglikemija. DKA ir HHS gali sukelti metabolinę dekompensaciją, o hipoglikemija - neuroglikopeniją su traukuliais ir sąmonės praradimu.
- Ilgalaikės - makrovaskuliniai ir mikrovaskuliniai pažeidimai: širdies ir kraujagyslių ligos, retinopatija, nefropatija.
Reguliarus gliukozės stebėjimas ir gydymo režimo laikymasis mažina komplikacijų riziką. Simptomams pasireiškus būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Cukrinio diabeto gydymas
Nuo diabeto visiškai pasveikti neįmanoma. Tačiau tinkamai gydant, galima kontroliuoti ligą ir išvengti komplikacijų. Jei vaikui nustatytas diabetas, gydytojai smulkiai paaiškins, koks laukia gydymas, sužinosite, pas kokius specialistus ir kaip dažnai reikės konsultuotis. Diabetu sergančius vaikus prižiūri gydytojai endokrinologai ir diabetologai - jie vaiką turėtų pamatyti bent 4 kartus per metus.
Gydymas apima:
- Dietą: dieta - vienas svarbiausių faktorių gydant cukrinį diabetą. Valgyti reikia maždaug tuo pačiu laiku, paskirstant maistą 5-6 kartus per dieną. Būtina vengti gryno cukraus turinčių produktų (cukraus, sirupo, uogienių, saldainių, pyragaičių, saldžių gėrimų, tortų). Galima naudoti dirbtinius saldiklius. Valgykite mažiau riebalų, ypač gyvulinės kilmės. Tinka liesa mėsa, paukštiena, žuvis, liesi pieno produktai. Kasdien valgykite daug daržovių.
- Fizinį aktyvumą: fizinis aktyvumas taip pat labai svarbus šios ligos gydymo veiksnys. Sportas padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje, deginti kalorijas, gali padėti numesti svorio, gerina kraujotaką, padeda sureguliuoti kraujospūdį ir kt. Vidutinio intensyvumo fizinei veiklai per savaitę patariama skirti ne mažiau nei 2,5 val. (t. y. 150 min.).
- Medikamentinį gydymą: medikamentinis gydymas skiriamas geriamais vaistais arba insulino injekcijomis į paodę. Kokį vaistą pasirinkti sprendžia gydytojas, atsižvelgdamas į cukrinio diabeto komplikacijas, gretutines ligas, gliukozės kiekio kraujyje svyravimus. Insulinas būtinas sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu. Jis skiriamas ligoniui visą gyvenimą. 2 tipo cukrinis diabetas gydomas insulinu tik tuomet, kai tabletėmis nebepavyksta kontroliuoti gliukozės kiekio kraujyje ar išsivysto sunkios komplikacijos.
- Gliukozės kiekio kraujyje stebėjimą: tai svarbu siekiant išsiaiškinti, ar paskirtas gydymas yra veiksmingas.
Šiais laikais diabetu sergantiems žmonėms sukurti specialūs insulino injektoriai (švirkštai su dozatoriais), mažytės insulino pompos (kuriomis į poodį nepertraukiamai lašinamas insulinas), gliukozės tyrimo aparatai-gliukomačiai (tokį aparačiuką vaikas galės nešiotis net kuprinėje į mokyklą, atsakymą apie gliukozės kiekį kraujyje galima sužinoti labai greitai - per 5 sekundes), portatyviniai gliukozės analizatoriai ir t.t. Vaikai nebebijo leistis injekcijų, nes jos nebėra tokios skausmingos - miniatiūrinė adatėlė iš injektoriaus insuliną „įšauna“ staigiai ir neskausmingai.
Gyvenimas sergant diabetu
Kai diabetu suserga vaikas, visa šeima turi suvokti, kad nuo šiol gyvens kitaip - vienas vaikas ligos neįveiks, jam reikės padėti, o tai galima padaryti tik gerokai pakeitus šeimos gyvenimo būdą. Mat vaikui-diabetininkui iškart skiriama speciali dieta, reikia valgyti nustatytu laiku ir suderintą maistą. Patogu, kai prie to bent šiek tiek prisitaiko ir kiti šeimos nariai - tada vaikas nesijaučia kitoks.
Efektyvus valdymas remiasi trimis principais: nuolatine glikemijos kontrole, subalansuota mityba ir reguliariu fiziniu aktyvumu.