Žydų kultūroje šeima, religija, išsilavinimas ir bendruomeniškumas vaidina esminį vaidmenį vaikų auklėjime. Šiame straipsnyje panagrinėsime pagrindinius žydiškus vaikų auklėjimo metodus, vertybes ir tradicijas, kurie padeda išlaikyti stiprią tautinę tapatybę ir pasiekti sėkmę įvairiose srityse.
Judaizmo Įtaka Vaikų Tapatumui ir Auklėjimui
Judėjų tikybos dalyko paskirtis - sudaryti sąlygas mokiniams kelti asmens tapatumo, etinius, egzistencinius, socialinius, kultūrinius klausimus ir ieškoti atsakymų tikėjimo ir mokslo dialogo perspektyvoje. Siekiama, kad mokiniai ugdytųsi būti kūrybingomis asmenybėmis, gebančiomis pažinti judaizmo prasmę ir tolerantiškai priimančiomis kito tikėjimo ir kito gyvenimo būdo bendruomenes.
Programoje išskirtos penkios pasiekimų sritys:
- Šventojo Rašto pažinimas kaip asmeninės ūgties prielaida
- Tikėjimo turinio pažinimas: ryšys su Kūrėju ir santykis su kitu žmogumi
- Šventės, tradicijos, ritualai, bendruomenės gyvenimas
- Santykis su visuomene
- Judaizmo sąsajos su žydų tautos istorija
Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo 1 iki IV gimnazijos klasės, kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Tikimasi, kad jie bus pasiekti baigiant koncentrą. Pasiekimų sričių apimtys nesiskiria. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose (1-2 klasės, 3-4 klasės, 5-6 klasės, 7-8 klasės, 9-10 (I-II gimnazijos klasės) ir III-IV gimnazijos klasės). Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai, ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškam žinių ir supratimo įgijimui, gebėjimų ir vertybinių nuostatų ugdymui. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio rodomus rezultatus.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Judėjų tikybos žinios grindžiamo teologine metodologine prieiga. Gamtos mokslų formuojamas pasaulėvaizdis yra papildomas filosofiniu-teologiniu pažinimu, dalykui būdingomis žiniomis ir iš to kylančiais gebėjimais, pamokose susipažįstama su žmonijos kultūrine patirtimi. Mokiniai, vertindami ir pagrįsdami idėjas, mokosi kritinio mąstymo. Judėjų tikybos pamokose ugdomas kultūrinis sąmoningumas, grindžiamas judėjų kultūros tradicija Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje. Ugdomas judėjų meno ir muzikos estetinis pažinimas ir skonis, skatinamas meninės raiškos aktyvumas kuriant. Judėjų tikybos pamokose mokiniai tyrinėja judėjų kultūros paveldą, identifikuoja kūrybines jo supratimo ir pritaikymo savo gyvenime galimybes. Generuoja idėjas ir problemų sprendimus etikos, moralės ir kt. pažinimo srityse. Kūrybiškai interpretuoja judėjų kultūrinį paveldą - naudodami analogines ir laisvai prieinamas naujausias interaktyvias IKT priemones, įrankius išreiškia savo santykį su paveldu, interpretuoja ir išreiškia jo vertybes, proaktyviai (prisidėdami prie sudarymo ir organizavimo) dalyvauja interaktyviuose testuose, viktorinose, kuria vaizdo ir garso, interaktyvių žaidimų kūrinius. Judėjų tikybos pamokose, nagrinėjant bendruomenės, etikos, moralės ir kitas pažinimo sritis, yra stiprinamas pilietinis tapatumas, skatinama socialinė atsakomybė ir aktyvumas. Judėjų tikybos pamokose mokiniai skatinami pasitikėti savo jėgomis, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsivertinti savo bei analizuoti visuomenės poelgių pasekmes; ugdomas socialinis atsakingumas. Per savęs gilesnį pažinimą ugdoma savimonė, skatinama savitvarda ir atsakingas rūpinimasis sveikata. Judėjų tikybos pamokose mokinys supranta įvairiomis formomis perteikiamą religinę ir etinę (moralinę) žinią, ją kritiškai vertina, interpretuoja ir pats perduoda, tinkamai argumentuodamas bei paaiškindamas. Pamokose naudojamos kalbinė ir vizualinė raiškos priemonės. Judėjų tradicijų ir etikos pamokose mokiniai skatinami išsiugdyti kritinio informacijos rinkimo bei vertinimo, kritinio samprotavimo ir faktų bei jų interpretacijos lyginimo skaitmeninėje erdvėje gebėjimus, juos nuolat lavinti. Taip pat šių gebėjimų grupė nuosekliai siejama su pilietinio ugdymo programos temomis ir medžiaga, pabrėžiant medijų ir informacinio raštingumo svarbą demokratinės kultūros mūsų valstybėje plėtrai ir konstitucinės tvarkos tvermei. Tai įgalinama tiek nuosekliai kartu naudojant pačias prieinamas IKT, tiek ir analizuojant interneto medijų turinį mokymo procese. Judaizmo tematikos medžiaga taip pat perteikiama skaitmeniniu pavidalu ir, pagal aplinkybes, panaudojant prieinamus bendradarbiavimo bei mokymosi internete įrankius.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.2) raide žymima pasiekimų sritis?(A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (2) - pasiekimų lygis.
Toros pažinimas
Mokiniai, skaitydami Tanachą ir nagrinėdami jo pasakojimus, susipažįsta su D-o apreiškimo šaltiniu žmonėms, atskleidžia Tanacho istorinį, kultūrinį paveldą.
- 1-2 klasių koncentras: Kaip ir dėl ko ir kur žydai gavo Torą? Kaip judėjai ruošėsi gauti Torą? Kaip jie priėmė Torą ir ko prireikė Torai tapti judėjų gyvenimo pagrindu? Kuo malda skiriasi nuo įprasto pasakojimo? Kaip elgiamės skaitydami šventąjį tekstą? Kaip reikia nusiteikti? Nurodo, kuo žydų maldos ir maldos namai pirmiausiai skiriasi nuo kitų. Kaip parodyti, kad tu tiki D-u? Kur meldžiasi žydai? Kas yra Nojaus priesakai? Kuo įpareigoja ir kaip praktikuojami 10 įsakymų? Kaip žmonės parodo, kad jie yra žydai (dėvima atributika).
- 3-4 klasių koncentras: Kokia kalba parašyta Tora (kalbų skirtumai, senoji hebrajų kalba)? Kaip suskirstytas Toros tekstas (paragrafai, eilutės)? Kuo skiriasi Toros rašmenys nuo modernios hebrajų kalbos, kaip ir kiek jie keitėsi? Kaip buvo sukurtas pasaulis? Kaip žydai tapo tauta?
- 5-6 klasių koncentras: Tora anksčiau ir dabar (pergamentas, papirusas, Tora vaizduojamajame mene, spausdinta knyga, suskaitmeninta Tora). Iš kokių dalių susideda Senasis Testamentas (kuo jos skiriasi). Paaiškina, kuo Toros kultūrinis paveldas yra svarbus. Kaip aš jaučiuosi skaitydamas Torą ir kitas Tanacho dalis? Kokiais būdais interpretuojame Toros tekstus? Koks būtų Abraomo ir Mozės pokalbis? Kuo svarbūs Abraomas ir Mozė?
- 7-8 klasių koncentras: Pasirinktą Toros tekstą paaiškina žodine ir dvasine prasme. Pasirinktus Toros tekstus paaiškina žodine ir dvasine prasme, jas interpretuoja istoriniame kontekste. Tora kaip palikimas ne vien žydams. Koks istorikų ir archeologų požiūris į Toros istorijas? Toros ir pasaulio istorijos sąsajos (hetitai, Egiptas, Babilonas, Asirija, Persija, Romos imperija ir t.t.). Kuo skiriasi Toros pranašas nuo rabino, nuo šiuolaikinių dvasininkų ar religinių mokytojų? Kuo istorijos vadovėlis skiriasi nuo pranašų tekstų (pranašų knygos Ozėjas, Jirmijahū, Amosas, Ješajahū - istorinių situacijų aiškinimas ir raginimas atsiliepti į D-o kvietimą). Ką reikštų klausytis ir išgirsti D-ą šiandien? Ar tai įmanoma?
- 9-10 (I-II gimnazijos) klasių koncentras: Kokie yra esminiai skirtumai ir panašumai tarp Toros ir krikščionių kanono? Koks Senojo Testamento vaidmuo sinagogoje (bendruomeninio ir asmeninio dvasingumo šaltinis). Kuo skiriasi Toros užrašytojų ir šiuolaikinė kultūros? Kaip pritaikyti Toros tekstus savo gyvenime? Kodėl kenčia nekaltas (kančios problema Jobo knygoje). Kur D-as, kai skauda? Ar aš esu savo brolio sargas (pavydas, pyktis, kaltė, sąžinė, Kainas ir Abelis)?
- III-IV gimnazijos klasių koncentras: Nusako pagrindines Talmudo aiškinimų strategijas ir kryptis panaudodamas Toros naratyvus. Kokią etinę ir kultūrinę reikšmę Tanachas turi šiandien žydų ir pasaulio visuomenėse (istorinės-kultūrinės, etinės-moralinės savimonės šaltinis daugeliui pasaulio visuomenių). Judaizmas ir žydai ateities vizijose - mokslinės fantastikos literatūros apžvalga. Kaip Tanacho turiniai yra naudojami šiuolaikinėse medijose? Kaip komunikuoti Tanacho ir Talmudo išmintį šiuolaikinių medijų pagalba? Altruizmo ir egoistinės agresijos perskyra Tanache (Berešito istorijų etinės pamokos šiandienai).
Religija ir Tradicijos
Žydų religija yra neatsiejama vaikų auklėjimo dalis, daranti didelę įtaką jų vertybėms, tapatybei ir elgesiui. Žydų vaikų auklėjimas grindžiamas religiniais principais, tradicijomis ir moralinėmis normomis, kurios perduodamos iš kartos į kartą. Nuo mažens vaikai mokomi Toros (žydų šventosios knygos) ir kitų religinių tekstų, tokių kaip dešimt Dievo įsakymų. Religinės šventės, tokios kaip Šabas, yra esminė žydų gyvenimo dalis. Šabas prasideda penktadienio vakarą ir baigiasi šeštadienį vakare, jo metu atliekamos įvairios religinės apeigos, ilsimasi ir būnama kartu su šeima ir draugais. Bar Micva berniukams ir Bat Micva mergaitėms yra svarbios religinės pilnametystės ceremonijos. Bar Micva švenčiama, kai berniukui sukanka 13 metų, o Bat Micva - kai mergaitei sukanka 12 metų. Be didžiųjų švenčių, žydų šeimose didelę reikšmę turi kasdienės maldos ir kiti religiniai ritualai. Vaikai mokomi melstis ir atlikti religines apeigas, taip stiprinant jų ryšį su Dievu ir religinį sąmoningumą. Žydams religija yra ne tik tikėjimo sistema, bet ir gyvenimo būdas, kuris formuoja vaikų charakterį, vertybes ir elgesį.
Gyvenimo ciklas prasideda gimus judėjui, Brit milah - apipjaustymas berniukams, sulaukus 12-kos - bat micva mergaitėms ir 13-kos bar - micva berniukams - pilnametystės šventė.
Šeimos Svarba
Žydų kultūroje šeima laikoma pagrindiniu visuomenės vienetu, ir vaikams nuo mažens skiepijama pagarba šeimai. Vaikai mokomi, kad žmogus be šeimos yra niekas. Jie ugdomi gerbti tėvus, senelius ir kitus šeimos narius, tačiau pagarba yra tik vienas iš svarbiausių aspektų. Daug svarbiau yra kartu praleistas laikas, kuris stiprina šeimos ryšius ir perduoda tradicijas bei vertybes iš kartos į kartą. Žydai ypatingą dėmesį skiria kokybiškam laikui su šeima, ypač per religines ir kultūrines šventes, tokias kaip Šabas. Per šias šventes visa šeima susirenka kartu, meldžiasi, valgo ir skiria laiką vienas kitam.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Profesorius V.A. Bumelis teigia, kad žydai skatina vaikus pagirdami net už nedidelę pažangą. Tuo tarpu lietuviai vaikus motyvuoja siekti tikslo, peikdami už menkiausią klaidą. Žydai savo vaikus ugdo motyvuodami, kad kiekvienas vaikas yra pasaulio centras, pasaulio valdovas.
Profesorius V.A. Bumelis tvirtina, kad žydų tauta yra išlaikiusi gyvą tradiciją, vėlgi einančią iš religijos, savaitgalį susėsti kelioms kartoms prie bendro pietų stalo ir dalytis įspūdžiais, kaip kiekvienam sekėsi praėjusią savaitę, ką pavyko pasiekti naujo, gal kuriam reikia tėvų, senelių ar kitų šeimos narių pagalbos. Šeimos bendravimas, iš kartos į kartą perduodama išmintis yra vaikų auklėjimo sistemos dalis.
Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad dažniausiai gausios žydų šeimos gyvena šiek tiek chaotiškai: vaikai žaisdami garsiai šūkaloja, mėto žaislus, nesilaikoma idealios švaros, mat vaikams iki trejų metų leidžiama absoliučiai viskas ir tik nuo trejų įvedamos taisyklės, kada turi eiti valgyti ar miegoti, bet tai tik paviršinis įspūdis. Suteikdami vaikams neribotą laisvę, žydai reikalauja atsakomybės ir pagarbos tėvams, seneliams. Lietuvių akimis, matomą absoliučios laisvės vaikui suteikimą žydai sieja su vaiko, kaip asmenybės savigarbos, ugdymu.
A. Guoga teigia, kad antras žydams labai svarbus principas ugdant vaikus - kompetencija. Žydai sako, kad nežinojimas yra tragedija, žlugimas.
Išsilavinimo Svarba
Žydų kultūroje išsilavinimas ir mokslas yra labai svarbūs ir laikomi pagrindiniais sėkmės veiksniais. Nuo mažens vaikai mokomi siekti žinių, skaityti ir domėtis įvairiomis sritimis. Mažiems vaikams dovanojami žaislai, kurie skatina smalsumą, domėjimąsi ir skaitymą. Pavyzdžiui, vaikams, kurie dar nemoka skaityti, gali būti dovanojamos knygos su paveikslėliais, garsais ir raidėmis. Žydų kultūroje įprasta girti vaikus už jų pastangas ir pasiekimus, tačiau pinigai retai naudojami kaip apdovanojimas. Vietoj to, tėvai giria vaikus, kas kelia jų savivertę ir motyvuoja tęsti mokymąsi. Tėvai, norėdami, kad jų vaikai siektų mokslo ir išminties, patys yra linkę mokytis: skaito knygas, domisi naujienomis, mokosi naujų įgūdžių. Namų aplinka, kurioje tėvai organizuoja grupinius knygų skaitymus ir diskusijas, taip pat skatina vaikus domėtis ir mokytis. Tėvai ir vaikai skaito tas pačias knygas ir aptaria jas šeimos rate, skatindami vaikų kritinį mąstymą ir smalsumą.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
V. Lomkinas pabrėžia, kad žinių siekimas, mokslas yra esminis žydų tautos bruožas. Netgi tarpukario mažaraščių žydų šeimose pagarba mokslui, knygoms buvo didžiulė. Išmintingi tėvai, norėdami šiandien paskatinti vaikus skaityti, pasiūlo kartu skaityti tą pačią knygą, o po to ją visiems aptarti.
V. Lomkinas teigia, kad tiek jį, tiek daugumą jo tautiečių skatino ir tebeskatina siekti mokslo žinių antisemitizmas. Supratę, kad kilnojamasis turtas - žinios, gebėjimai, priešingai nei nekilnojamasis turtas, nei dega, nei kas atimti gali, žydai per kartų kartas skatina vaikus mokytis.
Vaikai, dar prieš pradėdami lankyti mokyklą, supranta, kad įsitvirtinti antisemitiškai nusiteikusiose visuomenėse nebus lengva, teks įdėti kur kas daugiau jėgų ir pastangų. Šitai jie sužino vėlgi iš savo tautos istorijos, kurią dar ikimokyklinukams detaliai išaiškina tėvai.
Šiandien vis daugiau išsimokslinusių lietuvių pastebi žydų pedagoginės sistemos privalumus ir konkuruoja su pačiais etniniais žydais dėl vietos mokytis jų mokyklose. Lietuviai ne tik nesibaimina, kad jų vaikams teks mokytis hebrajų kalbos ir žydų istorijos, bet ir švęsti visas religines žydų šventes.
M. Jakobas tvirtina, kad niekas neverčia lietuvių katalikų vaikų atsiversti į judaizmą. Jie lanko Katalikų bažnyčią, yra krikštijami, bet žydų gimnazijoje švenčia jų šventes.
Žydų valstybinėje mokykloje niekas nesupranta, kas yra žodis patyčios. Penktadieninis chalos (žydų duonos, kuri kepama religinių švenčių proga) dalijimasis, kitos bendrystę skatinančios tradicinės žydų šventės gimnazistus labai suartina.
Bendruomeniškumas
Žydų bendruomenės vertina ne tik laiką su šeima, bet ir bendruomeninius ryšius. Bendruomenės bibliotekos ir mokyklos suteikia išteklius mokymuisi, organizuoja bendrus knygų skaitymus, diskusijas grupėse ir mentorystę. Vaikų auklėjimas žydų gyvenime vykdomas ne tik šeimoje, bet ir bendruomenėje. Nuo mažens vaikai mokomi rūpintis kitais bendruomenės nariais ir aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime. Tai apima savanorišką veiklą, labdarą, dalyvavimą religinėse apeigose ir šventėse. Žydų kultūroje yra įprasta manyti, kad stipri bendruomenė yra būtina sąlyga stipriam individui, todėl jie labai rūpinasi savo bendruomenės nariais - tiek neįgaliaisiais, tiek senjorais, tiek kitais, kuriems reikia pagalbos. Pavyzdžiui, Sinagoga - tai ne tik žydų maldos namai, bet ir socialinis centras, kuriame vyksta įvairūs renginiai, skirti stiprinti bendruomenės ryšius. Vaikai nuo mažens mokomi savanoriauti ir dalyvauti įvairiose labdaringose veiklose, taip ugdant jų socialinę atsakomybę ir empatiją. Bendruomenės turi savo bibliotekas, mokyklas ir kitus išteklius, kurie skirti ne tik mokymuisi, bet ir bendram laiko praleidimui bei diskusijoms.
tags: #vaiku #auklejimas #pagal #zydus