Vaiko Širdies Ritmas: Norma, Sutrikimai ir Stebėjimo Svarba

Pulsas, arba širdies plakimų dažnis, yra gyvybiškai svarbus rodiklis, atspindintis širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Jis matuojamas dūžiais per minutę (dūž./min) ir skiriasi priklausomai nuo amžiaus, fizinės būklės, emocinės būsenos bei kitų veiksnių. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime vaiko širdies ritmo normą, galimus sutrikimus, jų priežastis, diagnostiką ir gydymo būdus.

Įžanga

Vaiko širdies ritmas yra vienas jautriausių rodiklių, padedančių suprasti jo sveikatos būklę, fizinę būseną ir emocinę reakciją. Tėvams neretai kyla klausimų, ar jų mažylio pulsas nėra per greitas, per lėtas, o gal tiesiog normalus tam tikrame amžiuje. Natūralu, kad vaikų pulsas gerokai skiriasi nuo suaugusiųjų, o konkretūs rodikliai priklauso nuo amžiaus, fizinio aktyvumo, miego, emocijų ir bendros sveikatos. Vaiko organizmas vystosi nuolat, o širdies ritmas yra vienas iš tų fiziologinių procesų, kuris kinta kartu su augimu. Kūdikių širdis plaka žymiai greičiau, nes jų kūnas reikalauja daugiau deguonies, medžiagų apykaita vyksta intensyvesniu tempu, o širdies raumuo dar yra mažesnis ir silpnesnis. Augant širdis stiprėja, plaučiai tampa efektyvesni, o organizmas geba palaikyti reikiamą aprūpinimą krauju mažesniu ritmu. Skirtumai tarp amžiaus grupių gali būti gana ryškūs. Pavyzdžiui, naujagimio pulsas gali siekti daugiau nei dvigubai didesnį skaičių nei dešimtmečio vaiko. Tačiau šie svyravimai yra visiškai normalūs.

Normalus Vaiko Širdies Ritmas Pagal Amžių

Įprastas vaikų pulsas skiriasi priklausomai nuo jų raidos tarpsnio. Vertinti jį reikia tik kartu su vaiko savijauta. Vaikų širdies plakimas natūraliai mažėja augant.

• Naujagimiai (0-1 mėn.): 100-160 dūžiai per minutę. Normalus Širdies susitraukimo dažnis (ŠSD) naujagimiams iki 3 mėn.
• Kūdikiai (1-12 mėn.): 100-150 dūžių per minutę. Kūdikiams nuo 3 iki 6 mėn. Kūdikiams nuo 6 iki 12 mėn.
• Toddleriai (1-3 m.): 90-140 dūžių per minutę.
• Ikimokyklinukai (3-5 m.): 80-120 dūžių per minutę.
• Mokyklinio amžiaus vaikai (6-12 m.): 75-110 dūžių per minutę.
• Paaugliai (12-18 m.): 60-100 dūžių per minutę. Paaugliams (13-18 metų) pulsas dar labiau artėja prie suaugusiųjų normų.
• Suaugusiems žmonėms (19-64 metų): pulsas turėtų svyruoti nuo 60 iki 100 dūž./min. Dauguma profesionalių sportininkų ir aktyviai sportuojančių asmenų turi žemesnį ramybės pulsą (žemiau 60 dūž./min), nes jų širdis yra efektyvesnė ir gali pumpuoti daugiau kraujo per vieną širdies plakimą.

Net ramybės būsenoje vaikų pulsas gali svyruoti. Kartais tėvai susirūpina pastebėję, kad pulsas atrodo per greitas ar per lėtas, tačiau tam gali būti paprastų ir visiškai normalių priežasčių. Tarkime, vaikas gali greičiau kvėpuoti ir turėti aukštesnį širdies ritmą po aktyvaus žaidimo, streso, skausmo, nerimo ar aukštesnės temperatūros. Be to, pulso svyravimus gali lemti aplinkos temperatūra, hidratacijos lygis, nuovargis ar net paprastas džiaugsmo momentas. Todėl vienkartinis greitesnis pulsas nebūtinai reiškia ligą.

Normalus pulsas moterims dažniausiai yra 60-90 dūž./min ramybės būsenoje. Vyrų normalus pulsas ramybės būsenoje paprastai būna šiek tiek žemesnis - apie 60-85 dūž./min. Tai lemia fiziologiniai skirtumai, tokie kaip didesnė raumenų masė ir širdies dydis.

Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?

Pulso Matavimas Vaikams

Pulso matavimas vaikams reikalauja ramybės ir tikslumo. Jei vaikas ką tik judėjo, bėgiojo ar buvo susijaudinęs, reikėtų palaukti bent 5-10 minučių, kol jo pulsas sugrįš į įprastą ritmą. Matuojama švelniai uždėjus du pirštus ant arterijos ir skaičiuojant dūžius 30 sekundžių, o tada rezultatą padauginant iš dviejų. Jei vaikas nerimauja ar negali išbūti ramiai, matavimas gali būti netikslus - tokiu atveju naudinga pakartoti po kelių minučių.

Vaiko pulsą galima pamatuoti visiškai paprastai - nereikia nei specialios technikos, nei medicininių prietaisų. Svarbiausia, kad vaikas būtų ramus, neseniai nejudėjęs ir nekalbėjęs - tik taip galima gauti tikslius rezultatus.

Pulsą geriausia matuoti ant riešo, ten, kur eina stipininė arterija. Tai paprasčiausia vieta, ypač mažiems vaikams. Vyresniems vaikams tinka ir kaklo sritis, kur pulsas aiškiai jaučiamas ant miego arterijos. Kūdikiams kartais patogiau prispausti ranką prie krūtinės, kad būtų jaučiamas širdies plakimas.

Norint atlikti matavimą, ant arterijos uždedami du pirštai - rodomasis ir vidurinis. Spausti nereikia, užtenka lengvo prisilietimo. Pajutus pulsą, reikia skaičiuoti dūžius trisdešimt sekundžių, o gautą skaičių padauginti iš dviejų - tai bus širdies ritmas per minutę. Jei atrodo, kad ritmas netolygus, verta skaičiuoti visą minutę. Geriausia matuoti kelis kartus per dieną - ryte, po aktyvumo ir vakare, kad būtų galima pastebėti, kaip kinta širdies darbas.

Normalus rezultatas priklauso nuo vaiko amžiaus. Jei pulsas atitinka nustatytas normas, nerimauti nereikia. Kai širdis plaka greičiau dėl karščiavimo ar verkimo, tai visiškai normalu. Tačiau jei ritmas be aiškios priežasties tampa labai lėtas arba nereguliarus, reikėtų pasitarti su gydytoju.

Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje

Kada Nerimauti Dėl Vaiko Pulso?

Nors pulso svyravimai dažnai yra normalūs, tam tikros situacijos reikalauja didesnio dėmesio. Jei vaikui ramybės būsenoje nuolat fiksuojamas gerokai aukštesnis nei amžiaus norma pulsas, ypač jei jį lydi kiti simptomai, tokie kaip dusulys, galvos svaigimas, neįprastas nuovargis ar blyškumas, būtina kreiptis į gydytoją.

Greitas širdies plakimas ne visada pavojingas; pavyzdžiui, normalu, kad kūdikiams po gimimo pulsas iki 140 kartų per minutę. Ne visada reikia stengtis sulėtinti širdies veiklą, nes reikia atsižvelgti ir į žmogaus amžių, ir į sveikatos būklę.

Pavojingais laikomi atvejai, kai širdis plaka per greitai (virš 180 dūžių per minutę) arba pernelyg lėtai (mažiau nei 50 dūžių per minutę) ir tai tęsiasi ilgiau nei kelias minutes.

Jei kartu pasireiškia dusulys, skausmas krūtinėje, odos blyškumas, šaltas prakaitas ar sąmonės praradimas, reikia nedelsiant vykti į ligoninę arba skambinti 112.

Jei pastebėjote, kad jūsų pulsas padidėjęs, nepanikuokite - svarbu ramiai įvertinti situaciją ir imtis reikiamų žingsnių. Norėdami tinkamai reaguoti, pirmiausia turite žinoti savo pulso rodmenis. Pulso matavimą rekomenduojama atlikti ramybės būsenoje, bent 5-10 min.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui

Suaugusiojo pulsas ties 100 dūž./min yra ties viršutine normos riba. Jei tuo metu ramiai ilsitės ir nėra jokių simptomų, rekomenduojama pailsėti, išgerti vandens, pamatuoti pulsą dar kartą po kelių minučių.

Dažniausi Širdies Ritmo Sutrikimai Vaikams

Su vaikų aritmijomis - širdies elektrinės sistemos veiklos sutrikimais - dažniausiai pirmieji susiduria mažųjų pacientų šeimos gydytojai. Šių sutrikimų etiologijų įvairovė yra labi didelė - galimi įvairūs variantai nuo nekenksmingo trumpalaikio širdies veiklos ritmo sutrikimo iki piktybinių, gydymui atsparių aritmijų. Plati klinikinių simptomų įvairovė, dažnai priklausanti ir nuo paciento amžiaus, lemia tai, kad siekiant tikslios diagnozės ir efektyvaus gydymo būtinas išsamus paciento ištyrimas, atidžiai įvertinant anamnezę, atliekant klinikinį ištyrimą, paskiriant atitinkamus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus.

Didelė dalis aritmijų vaikystėje yra laikinos, nesukelia sunkesnių klinikinių simptomų, todėl tikslų vaikų sergamumą nustatyti sunku. Vaikų aritmijų rūšių yra labai daug. Jos gali būti klasifikuojamos pagal patofiziologinius mechanizmus, elektrokardiografinius (EKG) duomenis ar kitus požymius.

Vaikų širdies ritmas dažnai svyruoja - tai dar nereiškia ligos. Tačiau kai ritmo pokyčiai tampa ryškūs ar pasikartoja be aiškios priežasties, verta atkreipti dėmesį. Gydytojai išskiria kelis pagrindinius ritmo sutrikimų tipus, kurie pasitaiko vaikystėje:

Sinusinė Tachikardija

Tai dažniausia aritmija vaikams. Dažniausia vaikų aritmija yra sinusinė tachikardija - ji nustatoma net iki 40 proc. vaikų, kuriems nėra nustatyta struktūrinių širdies patologijų, ir iki 60 proc. vaikų, sergančių (koreguotomis) širdies ydomis.

Sinusinė tachikardija vadinamas ritmas, kai SA mazge impulsai kyla dažnesniu nei vaiko amžiui būdingu maksimaliu greičiu: >160 dūž./min. - jaunesniems nei 2 metų vaikams, >140 dūž./min. - 2-12 metų vaikams, >100 dūž./min. - paaugliams ir suaugusiesiems. Visa kita elektrinės širdies sistemos veikla nebūna sutrikusi.

Širdis ima plakti greičiau nei įprasta - dažnai dėl karščiavimo, streso, emocijų, dehidratacijos ar fizinio aktyvumo.

Dažniausios sinusinės tachikardijos priežastys yra fiziologinės. Širdies ritmas greitėja fizinio krūvio metu, susijaudinus ar išsigandus. Šiuo atveju padažnėjęs širdies ritmas nėra pavojingas sveikatai ir į normos ribas grįžta pašalinus jį sukėlusį dirgiklį. Sinusinę tachikardiją gali lemti ir organinės ligos - tireotoksikozė, lėtinės ar ūminės plaučių ligos, širdies veiklos nepakankamumas, intoksikacija kenksmingosiomis medžiagomis (nikotinu, alkoholiu, kava), kt. Kartais širdies ritmas dažnėja ir vartojant tam tikrus medikamentus (pvz., prednizoloną, atropiną). Labai dažnai šio tipo tachikardija išsivysto vaikui sukarščiavus ir / ar netekus skysčių, taip pat jaučiant bet kokio pobūdžio skausmą. Sinusinei tachikardijai būdinga tai, kad ji išsivysto ir išnyksta ne staiga, o palaipsniui - pagal šį požymį ją galima atskirti nuo supraventrikulinės tachikardijos (SVT).

Dažniausiai ši būklė nėra pavojinga, ypač jei pulsas nurimsta vaikui pailsėjus.

Diferencijuojant sinusinės tachikardijos priežastis, svarbu atkreipti dėmesį į gretutinius požymius ir simptomus:

• Karščiuojant vaikui ir temperatūrai esant daugiau nei 37 °C, su kiekvienu papildomu laipsniu širdies ritmas pagreitėja papildomais 10 dūžių per minutę. Temperatūrai nukritus, širdies veikla turėtų vėl tapti normali.
• Išsausėjusios gleivinės atspindi dehidrataciją ir hipovolemiją - vaikui kuo skubiau būtina atkursti prarastus skysčius.
• Jei vaikas atrodo išbalęs, pavargęs, neturi jėgų, reikėtų neatmesti anemijos galimybės. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti, ar šie požymiai išsivystė staiga ar palaipsniui, nustatyti tikslią anemijos priežastį. Laiku pakoreguota anemija apsaugo augantį organizmą nuo ilgalaikių neigiamų padarinių.
• Padažnėjęs kvėpavimas (tachipnėja), karkalai plaučiuose ir hepatomegalija gali būti širdies nepakankamumo požymiai.
• Dažni galvos skausmai, prakaitavimas, drebulys, oro trūkumas, blyškumas gali būti feochromocitomos požymiai. Šiuo atveju tikslinga būtų siųsti pacientą konsultuotis su gydytoju endokrinologu.
• Širdies ritmui ne tik padažnėjus, bet ir pakitus, tikėtina kardiologinė patologija. Pavyzdžiui, duslūs ir silpnai girdimi širdies tonai yra perikardo tamponados požymiai, ūžesiai - struktūrinės širdies ligos požymis.

Pastebėjus, kad vaiko širdies ritmas yra padažnėjęs ir atmetus galimas fiziologines to priežastis, iš pradžių svarbiausia atmesti skubias ir sunkias būkles (pvz., širdies tamponadą, sepsį), o vėliau - nuodugniai ištirti dėl galimų lėtinių patologijų.

Supraventrikulinė Paroksizminė Tachikardija (SVT)

Antra dažniausiai pasitaikanti aritmija - supraventrikulinė paroksizminė tachikardija. Jis sudaro apie 13 proc. visų aritmijų atvejų, tačiau gerokai dažniau išsivysto naujagimiams ir kūdikiams iki 1 metų (40 proc. visų kūdikių aritmijų).

Paroksizminė tachikardija - staiga prasidėjęs ir taip pat greitai pasibaigęs širdies ritmo padažnėjimo priepuolis. Jo trukmė gali būti įvairi - nuo kelių padažnėjusių širdies susitraukimo ciklų iš eilės iki kelias dienas užsitęsusio priepuolio. Dažniausiai šie priepuoliai nėra susiję su fiziniu krūviu ir pasireiškia ramybėje. Pagal ektopinio automatizmo židinio vietą gali būti skiriamos kelios supraventrikulinių paroksizminių tachikardijų rūšys: sinusinė (automatinė, reziprokinė); prieširdinė (automatinė ektopinė, reciprokinė, prieširdžių plazdėjimas, prieširdžių virpėjimas); AV jungties (automatinė, reciprokinė); dalyvaujant papildomiems (anomaliems) laidumo pluoštams (anterodrominė, ortodrominė).

Vaikams dažniausios atrioventikulinės reciprokinės (grįžtamojo sužadinimo) supraventrikulinės paroksizminės tachikardijos, įskaitant ir Wolffo-Parkinsono-Whiteʼo (WPW) sindromą. Ši būklė išsivysto, kai tarp skilvelių ir prieširdžių susiformuoja papildomų elektrinio laidumo pluoštų, kuriais cirkuliuoja impulsai, aplenkdami AV mazgą ir sukeldami pagreitėjusius širdies raumens susitraukimus.

Klinikiniai SVT simptomai priklauso nuo paciento amžiaus:

• Naujagimiams ir kūdikiams būdingas blyškumas, neramumas, greitas susierzinimas, melsva odos spalva (cianozė) ir problemos maitinant. Dažnai šie simptomai gali būti neryškūs ir sunkiai pastebimi, todėl tachikardija ilgą laiką lieka pastebėta. Dėl to neretai nustatant diagnozę kūdikiams būna išsivystę širdies nepakankamumo simptomai - pagreitėjęs kvėpavimas, nuovargis maitinimo metu, prastas svorio augimas ir kt. Šio amžiaus vaikams SVT priepuolio metu širdies ritmas gali siekti 220-280 dūž./min.
• Vaikams ir paaugliams dažniausiai pasireiškianys SVT simptomai yra širdies permušimai (palpitacijos), diskomfortas krūtinėje, nuovargis ir galvos svaigimas. Pasireiškus alpimo epizodams, padidėja staigios mirties rizika. SVT priepuolio metu šios amžiaus grupės pacientams širdis susitraukia 180-240 dūž./min. greičiu.

Kadangi SVT metu širdies ritmas padažnėja nenuspėjamais priepuoliais, gali būti sunku šį sutrikimą užfiksuoti atliekant standartinę EKG - siekiant nustatyti tikslią diagnozę, gali būti rekomenduojamas ilgalaikis širdies ritmo stebėjimas ligoninėje arba ambulatoriškai.

Esant sunkiai ūminei vaiko būklei ir nestabiliai hemodinamikai, siekiant atkurti sinusinį širdies ritmą, gali būti rekomenduojama atlikti sinchronizuotą kardioversiją. Esant stabiliai hemodinamikai, pirmiausia atliekami n. vagus mėginiai. Jeigu šie mėginiai buvo neefektyvūs, taikoma medikamentinė terapija adenozinu (antrojo pasirinkimo vaistai - prokainamidas, amiodaromas ar verapamilis). Ilgalaikis tolesnis gydymas priklauso nuo paciento amžiaus ir būklės:

• Kūdikiams iki 1 metų rekomenduojamas profilaktinis gydymas beta blokatoriais, nes nepageidaujami jų reiškiniai yra gerokai mažesni nei kitų vaistų grupių.
• Vyresnius nei 1 metų vaikus, kuriems pasireiškė pirmas SVT epizodas ir klinikiniai simptomai nebuvo sunkūs, galima stebėti neskiriant medikamentinio gydymo. Šiuo atveju vaikų tėvai ir patys vaikai (jei pajėgia suprasti) yra išmokomi skaičiuoti vaiko pulsą bei taikyti vagus mėginius, jei priepuolis pasikartotų.
• Vyresniems nei 1 metų vaikams, kuriems SVT priepuoliai kartojasi ir / ar pasireiškia sunkūs klinikiniai simptomai, rekomenduojama tolesnių priepuolių prevencija. Vaikams, kurie sveria <15 kg, skiriamas gydymas beta blokatoriais. ≥15 kg sveriančiam vaikui kaip pirmojo pasirinkimo gydymas rekomenduojama kateterinė abliacija.

Dalis vaikų ilgainiui išauga SVT priepuolius, tačiau svarbu atsiminti, kad jų pasikartojimo rizika yra gana didelė. Vadinasi, siekiant išvengti sunkių ūmių būklių ir komplikacijų, būtinas ilgalaikis vaiko būklės stebėjimas ir tinkamas prevencinis gydymas.

Sinusinė Bradikardija

Tai lėtesnis nei įprasta širdies plakimas. Bradikardijos sudaro apie 6 proc. aritmijų atvejų. Bradikardija - tai klinikinė būklė, kai širdies susitraukimų dažnis yra retesnis, nei būdinga tam tikram amžiaus tarpsniui: <100 dūž./min. - naujagimiams ir kūdikiams, <80 dūž./min. - vaikams iki 6-7 metų, <70 dūž./min. - mokyklinio amžiaus vaikams, <60 dūž./min. - paaugliams.

Gali pasitaikyti sportuojantiems, fiziškai aktyviems vaikams arba miego metu.

Širdies susitraukimų dažnis gali sulėtėti dėl elektrinės sistemos sutrikimų, įvairių išorinių veiksnių ar širdies savireguliacijos sistemos sutrikimų. Dažniausiai pasireiškia sinusinė bradikardija, kurios metu sinusiniame mazge generuojami impulsai rečiau, negu turėtų būti, arba AV mazgo blokados, kai elektrinių impulsų sklidimas būna sulėtinamas ar visiškai blokuojamas AV mazge arba Hiso pluošte. Dažniausios vaikų bradikardijos priežastys yra 3:

• Padidėjęs vagus aktyvumas. Šis nervas yra parasimpatinės nervų sistemos dalis, todėl hipervagotonija lemia sinusinio mazgo aktyvumo sumažėjimą ir sulėtėjusį elektrinio impulso sklidimą per AV mazgą.
• Yra daug vaistų, kurių vartojimas lėtina širdies susitraukimų dažnį, tiesiogiai veikdami sinusinį ar AV mazgą (pvz., beta blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, kt.) arba netiesiogiai veikiant nervinę sistemą (pvz., opioidai). Kai kurie vaistai veikia abiem šiais keliais (pvz., klonidinas).
• Įgimtosios širdies ydos operacija. Kai kuriems pacientams, kuriems diagnozuota įgimtoji širdies yda, bradikardija pasireiškia dar prieš atliekant operaciją, tačiau korekcinių operacijų ar kateterizacijos metu įvykę autonominės širdies sistemos pažeidimai yra vieni dažniausių bradikardijos priežasčių.

Jei bradikardija pasireiškia kartu su silpnumu, mieguistumu ar galvos svaigimu - būtina kardiologo apžiūra.

Besimptomė sinusinė bradikardija vaikams yra dažnas atsitiktinis radinys - nesant jokių gretutinių patologijų, joks tolesnis ištyrimas ar gydymas nėra reikalingas, kol vaikas jaučiasi gerai. Klinikiniai bradikardijos simptomai dažnai būna nespecifiniai:

• Naujagimiai ir kūdikiai atrodo apatiški, letargiški, prastai valgo. Esant sunkiai būklei, kai kritiškai sumažėja smegenų perfuzija, gali pasireikšti traukulių epizodai.
• Vyresni vaikai ir paaugliai skundžiasi galvos svaigimu, silpnumu, sumažėjusia fizinio krūvio tolerancija, taip pat kai kada gali būti stebimos sinkopės.

Nustačius simptominę bradikardiją, tolesnis gydymas priklauso nuo šią būklę sukėlusios priežasties. Esant įgimtajai širdies ydai, rekomenduojama chirurginė jos korekcija. Jeigu priežasties pašalinti neįmanoma, ilgalaikiam gydymui dažnai rekomenduojamas širdies stimuliatoriaus implantavimas. Prietaisas taip pat gali būti implantuojantiems vaikams, turintiems širdies ydą, kurios neplanuojama koreguoti chirurginiu būdu. Šiai pacientų grupei būdinga didesnė rizika išsivystyti širdies nepakankamumui ar staigiai mirčiai, todėl ilgalaikis prevencinis gydymas rekomenduojamas net esant besimptomei bradikardijos formai.

Aritmija (Nereguliarus Plakimas)

Vaikų širdis gali plakti netolygiai, ypač kvėpavimo metu - įkvepiant pagreitėja, iškvepiant sulėtėja. Tai vadinama kvėpavimo aritmija ir dažniausiai yra normali.

Tačiau jei ritmas netolygus nuolat, ypač jei vaikas skundžiasi „širdies šokinėjimu“ ar silpnumu, reikia tyrimų (EKG ar Holterio monitoravimo).

Kaip Atpažinti, Kad Vaiko Širdies Ritmas Sutrikęs?

Tėvai gali pastebėti keletą požymių, rodančių, kad širdies darbas netolygus. Dažniausiai vaikas sako, kad „širdis plaka keistai“ arba „per greitai“.

Kiti galimi signalai:

• Nuovargis ar mieguistumas be aiškios priežasties.
• Dusulys net po nedidelio fizinio krūvio.
• Galvos svaigimas, alpimo epizodai.
• Šviesi oda, prakaitavimas, šaltos rankos.
• Širdies plakimo matymas kakle ar krūtinėje.

Jei šie simptomai kartojasi, tėvai turėtų užrašyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis jie pasireiškė, ir kreiptis į pediatrą.

Kaip Tėvai Gali Padėti Stiprinti Vaiko Širdį?

Vaiko širdies sveikata glaudžiai susijusi su gyvenimo būdu. Svarbiausia - pakankamas poilsis ir miegas. Mažiems vaikams reikia 10-12 valandų miego, paaugliams - bent 8-9. Subalansuota mityba, kurioje gausu magnio, kalio ir omega-3 riebalų rūgščių, stiprina širdies raumenį. Fizinis aktyvumas turėtų būti kasdienis, bet ne per intensyvus - bėgiojimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu ar žaidimai lauke gerina kraujotaką ir deguonies pasisavinimą. Reikėtų riboti saldžius gėrimus, energetinius produktus ir perdirbtą maistą, nes jie gali skatinti širdies dirglumą. Tėvų pavyzdys čia itin svarbus - kai šeimoje propaguojamas aktyvus gyvenimo būdas, vaikai natūraliai seka tuo pačiu keliu.

Be pirmiau minėtų dalykų, svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo, kuris padės kontroliuoti širdies ritmą. Sveika mityba: valgykite daug vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų ir liesų baltymų.

Klinikinis Paciento Ištyrimas Įtariant Sutrikusį Širdies Ritmą

• Anamnezė. Renkant išsamią ligos anamnezę, svarbiausia atsižvelgti į kitus klinikinius simptomus, kurie gali būti susiję su sutrikusiu širdies ritmu ir padėtų nustatyti jo priežastį. Svarbu atkreipti dėmesį į palpitacijas (jų dažnį, pobūdį, pasireiškimo aplinkybes), sinkopes (jų buvimas didina gyvybei pavojingų būklių tikimybę), krūtinės skausmą ir šeiminę anamnezę (staigių neaiškios mirties atvejų šeimoje buvimas didina genetinių kardiologinių ligų tikimybę).

• Klinikinis ištyrimas. Svarbu išsamiai apibūdinti širdies ritmo sutrikimą, atsižvelgiant į jo santykį su kvėpavimo fazėmis (sinusinėms aritmijoms būdingas padažnėjęs širdies ritmas įkvepiant ir retesnis iškvepiant), izoliuotus papildomus ektopinius susitraukimus, taip pat širdies susitraukimų dažnį (vyrauja bradikardija ar tachikardija). Reikia nepamiršti ir kitų ištyrimo elementų, tokių kaip inspekcija, palpacija ir auskultacija (atkreipiant dėmesį į ūžesius ir papildomus tonus). Kardiologinio ištyrimo metu nustatyti pakitimai didina reikšmingų patologijų riziką.

• EKG. Jei surinkus anamnezę ir atlikus klinikinį ištyrimą atmetama nepiktybinė širdies ritmo sutrikimo priežastis, diagnozei patikslinti būtina užrašyti 12 derivacijų EKG. Jei po šio tyrimo diagnozė vis dar lieka neaiški arba EKG stebimi reikšmingi pakitimai, pacientai turėtų būti siunčiami konsultuotis su gydytoju kardiologu. Specialistui rekomendavus, gali būti skiriami papildomi tyrimai:

  1. Holterio stebėjimas;
  2. Fizinio krūvio mėginiai;
  3. Ultragarsinis širdies tyrimas;
  4. Elektrofiziologiniai tyrimai.

Tik nuodugniai ištyrus pacientą galima patikimai diferencijuoti tarp skirtingų aritmijų tipų ir spręsti dėl tolesnio gydymo skyrimo.

tags: #vaiko #sirdies #ritmas