Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Išmokų vaikams įstatymas, žymiai pakeitęs vaiko pinigų skyrimo ir mokėjimo tvarką Lietuvoje. Šiame straipsnyje išsamiai aptariamos vaiko pinigų sąlygos 2018 metais, išmokų dydžiai, mokėjimo tvarka, pokyčiai lyginant su ankstesne sistema, bei įtaka vaikų skurdui.
Išmokos Dydis ir Gavėjai 2018 Metais
Pagal naująją tvarką, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų (o jeigu mokosi pagal bendrojo ugdymo programą - iki 21 metų) buvo skiriama 30 Eur išmoka per mėnesį. Pagal priimtą įstatymo projektą, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,79 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio išmoka per mėnesį. Tuo metu BSI buvo 38 Eur, tad už kiekvieną vaiką turėjo būti skiriama 30,02 Eur. Šią sumą turėjo mokėti savivaldybė, kurioje asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą. Jos nedeklaravus - savivaldybė, kurioje faktiškai gyvenama.
Išmoka galėjo būti mokama ir vyresniems asmenims, jeigu jie mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai.
Prašymo Teikimas ir Išmokos Mokėjimas
Prašymas išmokai gauti 2018 metais turėjo būti teikiamas vieną kartą. Prašymą išmokai gauti reikėjo teikti elektroniniu būdu per socialinės paramos informacinę sistemą www.spis.lt, o taip pat galėjo būti pateiktas raštu savivaldybėje. Papildomų dokumentų pateikti nereikėjo, nes išmoka buvo skiriama vadovaujantis registruose esančiais duomenimis.
Išmoka buvo skiriama iki vaikui sukaks 18 metų. Jeigu pilnametis vaikas ir toliau mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą, dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo iki baigs mokyklą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, tėvams reikėjo kreiptis ir pateikti prašymą iš naujo. Nuo 18 metų pats vaikas galėjo kreiptis dėl išmokos gavimo sau, kadangi jis įgyja pilną civilinį veiksnumą.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Patikrinus prašymą ir priėmus sprendimą skirti vaikui išmoką, ji buvo mokama jo tėvams/vienam iš tėvų į jų vardu atidarytą banko sąskaitą, tad nereikėjo atidarinėti atskiros banko sąskaitos išmokai gauti. Išmoka taip pat galėjo būti išmokama bet kuriame „Lietuvos pašto“ skyriuje ar savivaldybės kasoje, jeigu nebuvo galimybės išmokos gauti į banko sąskaitą.
Išmoka buvo mokama pateikus prašymą kas mėnesį už praeitą mėnesį nuo sausio 1 d. Jeigu tėvai nežinojo apie įstatymo pakeitimą bei apie teisę gauti išmoką ir nesikreipė dėl išmokos mokėjimo metų pradžioje, jie galėjo gauti vaikui neišmokėtą išmoką už visą praleistą laikotarpį, bet ne ilgiau nei už 12 mėnesių (pavyzdžiui, kreipiantis spalio mėnesį, vaiko pinigai būtų sumokėti už visą laikotarpį, bet ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių ir ne anksčiau nei nuo 2018 m.).
Jeigu išmoka vaikui buvo paskirta anksčiau ir jos mokėjimo laikotarpis nepasibaigęs, išmokos mokėjimas nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo tęsiamas be atskiro tėvų (globėjų) prašymo.
Svarbu buvo žinoti, kad jokia išmoka nebus skirta ir mokama tol, kol vienas iš vaiko tėvų nepateiks nustatytos formos prašymo. Jeigu išmokos paprašys abu tėvai, kuriam iš jų pervesti pinigus už vaiką, spręs savivaldybės. Sprendimas dėl išmokos skyrimo turėjo būti priimtas ir išmoka išmokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo ir dokumentų pateikimo. Išmokos mokamos už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d. Išmokos gavimo būdą pasirenka išmokos gavėjas, nebent jis patiria socialinę riziką (ją nustato socialiniai darbuotojai). Mirus asmeniui, kuriam paskirta ar mokama išmoka, iki mirties dienos neišmokėta suma išmokama kitam pilnamečiam mirusio asmens bendrai gyvenančiam asmeniui, jeigu jo nėra - vaikui. Išmoka vyresniam kaip 18 metų asmeniui, baigusiam bendrojo ugdymo programą baigiamaisiais mokymosi metais mokama iki tų metų rugsėjo 1 d., bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai. Asmenys, kurie kreipiasi dėl išmokų ir kurie jas gauna, privalo pateikti ne tik visą teisingą informaciją ir dokumentus, bet ir sudaryti galimybę socialiniams ar kitiems darbuotojams tikrinti jų gyvenimo sąlygas. Pačios savivaldybės turi teisę tikrinti asmenų gyvenimo sąlygas ir priimti sprendimą laikyti bendrai gyvenančius asmenis patiriančiais socialinę riziką.
Išmokos Užsienyje Gyvenantiems
Šeimoms, kurios gyvena užsienyje ir ten gauna išmoką vaikui bei tikisi šią išmoką gauti ir Lietuvoje - išmokos vaikui negali būti dubliuojamos. Ši išmoka gali būti gaunama tik vienoje valstybėje.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Išmoka vaikui skiriama Lietuvoje gyvenantiems asmenims. Vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, išmoka vaikui gali būti skiriama ir tuo atveju, jei nors vienas iš vaiko tėvų ir vaikas gyvena Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyje ar Šveicarijos Konfederacijoje.
Nustatant teisę į išmoką vaikui, savivaldybės administracijos darbuotojai kreipsis į kitos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalies ar Šveicarijos Konfederacijos kompetentingą įstaigą dėl papildomos informacijos gavimo ir valstybės, kuri turės pirmenybę mokėti išmoką, nustatymo. Tokiu atveju sprendimas dėl išmokos vaikui skyrimo bus priimtas gavus atsakymą iš kitos valstybės narės kompetentingos įstaigos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos aiškinimu, pirmumo teisę mokėti išmoką turi ta valstybė, kurioje vienas iš tėvų užsiima darbine veikla, nepriklausomai nuo vaiko gyvenamosios vietos. Tais atvejais, kai abu tėvai dirba skirtingose valstybėse, išmoką turėtų mokėti ta valstybė, kurioje gyvena vaikas.
Pavyzdžiui, jeigu Lietuvos piliečiai gyvena Anglijos Karalystėje, ten dirba ir gauna išmoką vaikui, jiems nebus skiriama išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą, kadangi tokiu atveju išmokos būtų dubliuojamos. Tačiau jeigu vaiko tėvas dirba užsienio valstybėje, o vaiko motina- Lietuvoje, kur ji su vaiku gyvena, išmoką turėtų mokėti Lietuvos Respublika.
NPD ir „Vaiko Pinigai“: Atsisakymas Neapmokestinamųjų Pajamų Lengvatos
Įvedus taip vadinamus „vaiko pinigus”, buvo atsisakyta neapmokestinamųjų pajamų (NPD) lengvatos už vaikus. Pagal seną tvarką, gimus vaikui, tėvai apie tai pranešdavo darbdaviui, kuris, mokėdamas atlyginimą, pritaikydavo tėvams papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Vaikus auginantiems tėvams pritaikius 200 eurų papildomą NPD, jų alga padidėdavo 30 eurų, kas reiškia, jog šeimos kas mėnesį sumokėdavo gyventojų pajamų mokesčio 30 eurų mažiau. Taigi, tėvai gaudavo finansinės naudos mažesnių mokamų mokesčių pavidalu.
Šiuo metu, įsigaliojus naujai Išmokų vaikams įstatymo redakcijai, NPD nebetaikomas ir tėvai, norėdami gauti 30 eurų dydžio išmoką, turėtų jos prašyti. Todėl šis įstatymo pakeitimas labiau palankus mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms arba visai nedirbantiems. Vidutines pajamas gaunanti šeima ir toliau už kiekvieną vaiką gaus papildomus 30 eurų, tiktai ne pritaikius papildomą NPD, o paprašiusi jai skirti numatytus vaiko pinigus ir užpildžiusi reikiamus dokumentus.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Svarbu yra pažymėti tai, kad kol asmenys nesikreips dėl išmokos gavimo, jie jos negaus. Taigi, nuo dabar atsakingi ir mokesčius mokantys asmenys įgauna išmokos prašytojų ir gavėjų statusą.
Kiti Socialiniai Pakeitimai 2018 Metais
2018 metais įvyko ir kitų socialinių pakeitimų. Nuo 2018 m. sausio 1-os dienos minimalų atlyginimą gaunantys darbuotojai uždirbo daugiau. Minimali mėnesinė alga (MMA) nuo 380 Eur padidėjo iki 400 Eur (20 Eur arba 5,3 proc.), o minimalus valandinis atlygis padidėjo iki 2,45 euro (0,13 Eur arba 5,5 proc.).
Nuo 2018 m. sausio 1 d. vaikų išlaikymo išmokų skyrimo, mokėjimo ir išieškojimo funkcijas, kurias vykdė Vaikų išlaikymo fondo administracija, pradėjo vykdyti „Sodra“. Nuo 2018 metų galėjo sergančius anūkus slaugyti bei išmokas gauti ir teisę į šią išmoką turintys seneliai, jeigu jie moka ligos socialinio draudimo įmokas. Taip pat ilgėjo sunkiomis ligomis sergančių vaikų slaugos laikotarpis. Nuo 2018 m. minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka negalėjo būti mažesnė nei 6 bazinės socialinės išmokos, t.y. 228 eurai.
Vaiko Pinigų Įtaka Vaikų Skurdui
Seimo nario Tomo Tomilino pranešime teigiama, kad vaiko pinigai turi teigiamos įtakos svarbiems socialiniams rodikliams. ,,Būtent universalių vaiko pinigų masto ir pasiekiamumo dėka, Lietuva pirmauja Europoje pagal skurdo mažėjimo tendencijas. Tai rodo „Eurostat“ duomenys.
Atlikta prognozė 2017-2019 m. iliustruoja skurdo mažėjimo tendencijas ir geriausią vaikų skurdo padėtį 2018-2019 m. nuo 2007 m.
Prognozuojami vaikų (0-17) skurdo rodikliai parodė, kad 2017 m. pajamų laikotarpiu prognozuojamas vaikų skurdas sieks 25.5% ir bus 0.2 proc. punktais mažesnis, nei kad 2016 m. pajamų laikotarpyje. Oficialiai skelbiami Statistikos departamento rodikliai parodė, kad 2017 m. vaikų skurdas siekė 23.9 proc., tad mažėjo intensyviau, nei kad buvo prognozuota.
Galiausiai, buvo išanalizuotas 2019 m. rugsėjį pasirodęs „Eurostat ESTAT“ skurdo ir nelygybės prognozavimo (greitųjų įverčių) raportas, kuriame pateikiamas vaikų skurdo rizikos intervalas 2018 m. pajamų laikotarpiui. „Eurostat ESTAT“ rodikliai rodo, kad vaikų skurdas 2018 m. pajamų laikotarpiu Lietuvoje turėtų būti intervale tarp 18.9 iki 22.9 proc.
Išmokų Vaikams Įstatymo Kritika ir Pataisos
Nors vaiko pinigai buvo skirti pagerinti šeimų finansinę padėtį ir mažinti vaikų skurdą, įstatymas susilaukė ir kritikos. Skaitytoja Aistė atkreipė dėmesį, kad paprastai išmokos mokamos kiekvienam vaikui iki 18 metų. „Tačiau jeigu „vaikas“ ilgiau mokosi pagal bendrojo lavinimo programą arba profesinėje mokykloje pagal tokią programą, jam vaiko pinigai mokami iki 23 metų. Sako, tai viskas teisinga, jei vaikas baigė mokyklą ir įstojo į universitetą, jis gavo savo paramą. O tas kuris nebaigė mokyklos, vaikas iki 23 m. remiamas kol baigs. Jokios diskriminacijos? Išvada: vieni vaikai „vaikesni“ už kitus, 5 metų skirtumas - „mizeriukas“, - ironizavo skaitytoja.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka mano, kad vaiko išmokas sieti su mokymusi yra teisinga, tačiau esą nereikėtų išskirti tik profesinių mokyklų moksleivių. Anot jo, jas mokėti reikėtų net ir vyresniems nei 23 m. asmenims, nes ne visi iki tokio amžiaus baigia studijas. Ekonomisto nuomone, absurdiška, kai žmogus, pavyzdžiui, magistrantūroje netenka išmokos net jei studijavo be pertraukų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pasidalijo, kad 2024 m. išmoką vaikui (vaiko pinigus) per mėnesį vidutiniškai gavo apie 517 tūkst. vaikų, iš jų 18 metų ir vyresni - apie 23,4 tūkst. asmenų. Tuo metu 2025 m. I-III ketv. duomenys rodo, kad išmoką vidutiniškai per mėnesį gavo apie 514,7 tūkst. vaikų, iš jų 18 metų ir vyresni - apie 27,3 tūkst. asmenų. Ministerija nurodė, kad vyresniems kaip 18 metų asmenims išmoka mokama iki tol, kol įgyjamas vidurinis išsilavinimas. Anot SADM, tokia tvarka yra įtvirtinta siekiant užtikrinti visiems vaikams vienodas sąlygas gauti vaiko pinigus iki jie baigs bendrojo ugdymo programą ir įgis vidurinį išsilavinimą (t. y. gaus brandos atestatą), nepaisant to, ar tai daro anksčiau, ar vėliau. Taip pat išmoka vaikui mokama nevertinant nepilnamečio vaiko ar pilnamečio asmens gaunamų pajamų (iš darbinės veiklos).
Vaiko Pinigų Perspektyvos ir Pokyčiai
Seimo narys Tomas Tomilinas 2019 m. gruodžio 16 d. pranešė, kad Seime koreguojamas Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas dėl Vaiko pinigų sumos dydžių, siūlant, kad jau kitąmet nuo sausio 1 d. „Nauja vaiko pinigų formulė 60/100 bus taikoma nuo ateinančių metų sausio 1 d. Seime taip pat užregistruotos Rimantės Šalaševičiūtės ir T. Tomilino pataisos, kurios numato, kad nuo 2021 m. universali vaiko pinigų išmoka sudarys 70 eurų, o priedas daugiavaikėms išliks toks pats, kaip ir šiemet, ir šios šeimos iš viso gaus 110 eurų už vaiką nuo 2021 m. Išmokų vaikams įstatymo pataisa.