Vaiko kalbos raida: išsamus gidas tėvams

Kalbos raida yra vienas sudėtingiausių procesų vaiko gyvenime. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius vaiko kalbos raidos etapus, nuo pirmųjų garsų iki rišlaus pasakojimo, bei atsakysime į dažniausiai tėvams kylančius klausimus.

Kalbos raidos etapai

Vaiko kalbos raidą galima suskirstyti į kelis pagrindinius etapus:

• Verkimo etapas (0-1 mėn.): Pirmosiomis gyvenimo dienomis kūdikis bendrauja tik verkdamas.
• Čiauškėjimo etapas (2-6 mėn.): Išreikšdami savo poreikius vaikai vartoja įvairius garsus. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir atsako į juos. Taip vyksta jų bendravimas su suaugusiaisiais. Čiauškėdami lavina kalbos padargus, mokosi skirti kalbos garsus, rodo dėmesį kalbai ir poreikį tarti garsus bei garsažodžius.
• Gugavimo etapas (6-12 mėn.): Arčiau metų vaikas pradeda formuoti kalbą. 10-12 mėnesių suvokia žinomus žodžius ir patys bando juos ištarti. Dažniausiai tariami žodžiai: mama, tete, baba, garsažodžiai: au-au, ka-ka, mū-mū ir pan.
• Ankstyvasis kalbos formavimosi etapas (1-3 metai): Maždaug po vienerių metų, kai kūdikio žodyne pasirodo pirmieji žodžiai, prasideda ankstyvasis kalbos formavimosi etapas, kuris trunka maždaug iki 3 metų. Ankstyvajame amžiuje pasyvusis žodynas žymiai gausesnis už aktyvųjį. Vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus, pažįsta artimuosius. Gali pasakyti apie 20 žodžių. Dažniau savo norus reiškia žodžiais, o vartojamų žodžių reikšmė gali būti plati. Vienu žodžiu gali būti vadinami keli daiktai ar veiksmai. Dėl nuolatinio domėjimosi aplinka atsiranda poreikis klausti, kas čia? Išmoksta tarti žodžius ir sudaryti sakinius. Kalba gali būti emocionali, lydima judesių. Iš trijų- keturių žodžių sudaro sakinį, kuris gramatiškai nėra taisyklingas. Išryškėja netaisyklingai tariami garsai. Pasireiškia fiziologinis šveplavimas. Pradeda atsirasti apibendrinančios sąvokos, supranta kai kuriuos prielinksnius. Maždaug 1,5-3 metų vaiko žodyne pasirodo žodžiai, iš kurių jis gali susidėlioti trumpas frazes, pavyzdžiui, „duok man gerti“, „gerti mama“ ir pan. Arčiau 3 metų jis išmoksta užduoti klausimus „Kur?“, „Kada?“, „Kodėl?“. Kai kurie vaikai praturtina savo kalbą prielinksniais. 3 metų vaikas jau bando kurti ilgesnius teiginius. Iki 3 metų amžiaus vaikas turėtų taisyklingai tarti visus balsius, nors gali būti nukrypimų, pvz., gali apkeisti balsius: ao, ea, iy, taisyklingai gebai tarti priebalsius p, b, m, f, w, k, g, t, d, gali tarti juos suminkštintais: pi, bi, mi, fi, wi, ki, gi, ti, di Šio laikotarpio pabaigoje gali pasirodyti tokie garsai kaip: s, z, c, dz kartais net ir š, č, ž dž.
• Ikimokyklinis etapas (4-6 metai): Šis etapas trunka nuo 4 iki 6 metų. Leisti vaikui kuo daugiau kalbėti. Kūrybiškumo ir bendravimo metai. Vartoja ilgesnius žodžius, kalba mėgdžiodami suaugusiuosius. Vaikai girdi, kada ištaria netaisyklingai. Pasireiškia noras kurti naujus žodžius. Taria beveik visus kalbos garsus, kalboje gausėja veiksmažodžių ir būdvardžių, derina žodžius sakinyje, sparčiai vystosi rišlioji kalba, ilgėja tariami sakiniai. Kalboje vartojami įvardžiai. Geba nustatyti pirmą žodžio garsą. Gali užrašyti savo vardą. Klausinėja naujų nežinomų žodžių ir bando juos vartoti savo kalboje. Kalbėdami daug klaidų nebedaro, pastebi kitų vaikų kalbinius netikslumus. Moka perduoti informaciją, nenukrypsta nuo pagrindinės pokalbio temos. Pasakoja suprantamai ir rišliai. Sparčiai plečiasi žodynas. Geba apibūdinti daiktą, nusakyti esminius jo požymius, domisi dar nežinomais žodžiais. Būdamas 4 metų vaikas gali kalbėti paprastais sakiniais, 5 metų amžiaus, aktyviai vartoti sudėtingus sakinius. Ketverių metų vaiko kalboje turi būti taisyklingai tariami šie garsai: s, z, c, dz. Jis nebeturėtų jų tarti suminkštintai ar iškištu tarp dantų liežuvių. Ketvirtų gyvenimo metų pabaigoje garsas r gali pasirodyti, bet gali ir nepasirodyti tai yra norma, 5 metu vaikas turi aiškiai tarti garsus š, č, ž, dž. Penkerių metų vaiko kalba turėtų būti visiškai suprantama aplinkai. Jis vis geriau susidoroja su garsais š, č, ž, dž, nors rišlioje kalboje jie gali juos iškreipti ir tarti kaip s, z, c, dz.
• Mokyklinis etapas (7+ metai): Kalbos raida paprastai vystosi iki šešerių metų. Vyresnių vaikų kalbos sutrikimai ir defektai, nesugebėjimas įvaldyti tam tikrų kalbos garsų tarimo vadinami kalbos raidos vėlavimu.

Vaiko kalbos raidos normos

Susipažinus su tam tikromis vaiko kalbos raidos normų ribomis, galėsite suprasti, kad 3 metų vaikas neprivalo aiškiai pasakyti „traktorius“, jis gali lengvai žaisti su savo „tjatojus“, tuo tarpu jeigu penkerių metų vaikas bendrauja tik jo artimajai aplinkai suprantamu būdu tai jau turėtu sukelti nerimą ir greičiausiai tai jau yra problema.

• 2 metų vaikas:
  • Supranta beveik visus suaugusiųjų žodžius, kuriais įvardijami artimiausios aplinkos daiktai.
  • Suvokia, ko iš jo norima, vykdo instrukcijas.
  • Taria pirmuosius prasmingus žodžius, garsų junginius. Pirmieji žodžiai paprasti, vieno ar dviejų vienodų skiemenų žodžiai.
  • Dažniausiai kalboje nevartoja s, š, č, ž, dž, dz, r, ch, kartais ir lengvesnių l, k, g, t garsų. Tai fiziologinis šveplavimas.
  • Klausia „kas čia?“, vartoja „mano“, „aš“, „noriu“, pasako artimųjų vardus.
  • Pasirodo dviejų žodžių sakiniai.
• 3 metų vaikas:
  • Vis tiksliau supranta būdvardžius “didelis”, “geras”, pradeda suvokti antonimus - “karšta - šalta”, “galima - negalima”, žino priešdėlius “ant”, “po”.
  • Taria priebalses t, d, k, g, tačiau vis dar gali kilti sunkumų su š, ž, c, č, dž, r.
  • Žodynas sparčiai gausėja. Pamatęs pažįstamą daiktą į jį ne tik rodo, bet ir pasako pavadinimą. Jei nežino, domisi „kas čia?“
  • Paklausus pasako savo vardą, amžių, lytį.
  • Nuo dviejų žodžių pereinama prie trijų žodžių sakinių. Pradeda naudoti laikus, daugiskaitą, kalba tampa vis labiau atitinkanti norminę kalbą.
• 4 metai:
  • Kūrybos etapas (pvz.: „gegutė geguoja“).
  • Kai kurie vaikai garsus l, r, š, ž, dž, č gali išmokti tarti taisyklingai ir vėliau (iki 5-ių metų).
  • Nepažįstamais jau turėtų susikalbėti ir be „vertėjo“.
  • Kalbėti ne tik apie dabarties (esamojo laiko) įvykius, bet ir apie tai, ką veikė anksčiau (darželyje, svečiuose).
• 5-6 metai:
  • Vaikas nesugeba atsakyti į paprastus klausimus (kas? kur?
  • Domisi ne tik daiktu, bet ir jo spalva, savybėmis, mėgsta skaičiuoti.
  • Kalba ilgesniais sakiniais, sudarytais iš 5 - 6 žodžių.
  • Iki 5 m. 6mėn. - 6 m. vaikas turėtų tarti visus gimtosios kalbos garsus taisyklingai.
  • Vartoja sudėtingumo ir ilgumo žodžius.
  • Jo pasakojimai yra nuoseklūs ir rišlūs.

Kada kreiptis į specialistą?

Logoterapeutė Irena Stankuvienė pataria į logoterapeutą kreiptis jei:

• Su vienerių metų vaiku nėra kalbinio bendravimo (nors garsais).
• 1,2 - 1,5 metų vaikas netaria nė vieno žodžio, nereaguoja į žodinius prašymus, visiškai ar iš dalies nesupranta į jį nukreiptos kalbos, kalba „sava“, aplinkiniams nesuprantama kalba.
• 2 metų vaikas netaria trumpų frazių.
• 3-5 metų vaikas netaisyklingai taria garsus, jo žodynas siauras, jam sunku rišliai kalbėti, pasakoti, jis kalba labai greitai, savo mintis reiškia paskubomis, kalbėdamas kartoja skiemenis, garsus.
• Ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikas netaisyklingai taria garsus, painioja juos kalbėdamas, nepakankamai išsivysčiusi smulkioji motorika, sunkiai sukaupia dėmesį, nesidomi skaičiais, raidėmis, nesiorientuoja, kur yra lapo viršus, apačia, vidurys, sunkiai rašo ar skaito.

Logoterapeutė tėvams, auginantiems 3-5 metų amžiaus vaikus, pataria jų kalbą patikrinti ir profilaktiškai, nes šiuo raidos periodu daug vaikų garsus taria netaisyklingai.

Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?

Kalbos raidos sutrikimai

Kalbos sutrikimų esti labai įvairių ir juos dažniausiai lemia kompleksinės priežastys, galinčios atsirasti tiek vaisiui dar esant gimdoje, tiek vėlesniais metais. Kalbos centrai formuojasi trečią-ketvirtą nėštumo mėnesį. Jų raidai sukliudyti gali vaisiaus centrinės nervų sistemos ar galvos smegenų pažeidimai, galintys kilti dėl mamos persirgtos infekcinės ligos, traumos, apsinuodijimo, vaistų, alkoholio, narkotikų vartojimo. Gimdymui užsitęsus daugiau nei 18 valandų ar pagimdžius itin greitai, iki valandos, deguonies stygius gali paveikti naujagimio kalbos raidą. Pirmaisiais vaiko metais persirgtos ligos, jų komplikacijos gali paveikti kalbą. Pvz., jei pirmąjį pusmetį vaikui yra nustatomas raumenų tonuso sutrikimas, jis yra glebus, nenoriai sėdasi, tai greičiausiai ir jo artikuliacinis aparatas - liežuvis, apatinis žandikaulis, minkštasis gomurys - bus pasyvūs, lūpos - nejudrios.

Logoterapeutė I. Stankuvienė atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais pas logoterapeutus vaikus atvedantys tėvai prisipažįsta, kad su jais mažai kalbėjosi, bendravo ir vaikas valandų valandas leisdavo prie televizoriaus ar kompiuterio. Jokios įdomios pažintinės laidos ar lavinamieji žaidimai neatstoja gyvo bendravimo. Dvimetinukai, kasdien dvi dar daugiau valandų sėdintys prie ekranų, patiria nuolatinę įtampą. To padariniai - skurdesnė kalba, šlubuojantis elgesys, sunkumai sukaupiant dėmesį, įsitraukiant į darbą. Netgi logoterapeutams su jais dirbti sudėtingiau - jie nesiklauso, laksto kabinete, griebia visus žaislus iš eilės.

Logoterapeutė atkreipia dėmesį, kad sunkumų dažniau gali kilti ir emigrantų šeimose, kai dar nekalbantis arba tik pradedantis kalbėti vaikas patenka į svetimą kalbinę aplinką ir sutrinka jo natūralus gimtosios kalbos vystymasis. Tokiu atveju pastebėjus vėluojančią kalbos raidą patariama šeimoje kalbėti tik viena kalba.

Dažniausi kalbos sutrikimai:

• Vėluojanti kalbos raida: Pas logoterapeutą papuola ne tik tie vaikai, kurių kalbos raida vėluoja.
• Fonologiniai kalbos sutrikimai: Vaikams gali kilti sunkumų ir su girdimuoju suvokimu ar nesusiformavus garsų artikuliavimo vaizdiniams - tai vadinama fonologiniais kalbos sutrikimais. Dėl jų vėliau gali būti sunku išmokti skaityti ir rašyti.
• Hipernosinumas: Pastarųjų įgūdžių įgyti bus sunkiau ir tada, jei vaikui būdingas hipernosinumas - dėl gomurio nesuaugimo ar minkštojo gomurio sutrikimų kylantis balso tembro ir garsų tarimo pasikeitimas, dėl kurio sutrinka tarimas, nepakankamai išlavėja klausa. Tokie vaikai vartoja siaurą žodyną, nemoka rišliai kalbėti.
• Balso sutrikimai: Taip pat vaikams gali būti būdingi balso (aukštumo, stiprumo, rezonavimo, tembro) sutrikimai, kurie kyla tiek dėl anatominių pasikeitimų, tiek dėl psichinių veiksnių, mėgdžiojimo, netinkamų įpročių (pvz., garsiai kalbėti), isterijos.
• Garsų tarimo sutrikimas: Kalbos sutrikimų atsirasti gali ir tada, kai kalbos aparatas ir klausa normaliai funkcionuoja. Logoterapeutė I. Stankuvienė išskiria dėl netinkamos artikuliacijos atsirandantį garsų tarimo sutrikimą: netaisyklingą garsų tarimą, vienų garsų (dažniausiai s, z, š, ž, c, č, dz, dž, r, l) keitimą kitais ar visišką netarimą. Šie garsų tarimo trūkumai gali kilti dėl įvairių priežasčių: netinkamai išaugusių dantų, liežuvio ar gomurio pakitimų, netaisyklingo sąkandžio, žandikaulių deformacijos, negalėjimo greitai ir sklandžiai atlikti garsų tarimui reikalingus garsų aparato judesius, netaisyklingos aplinkinių kalbos mėgdžiojimo etc. Taip pat juos gali lemti ir kalbos padargų paralyžius, parezė, neišoperuoti adenoidai, polipai, somatinės ligos, sulėtėjusi psichinė raida, netinkama socialinė aplinka.
• Mikčiojimas: Pasak vaiko raidos centro „Asmens sveikatos klinikoje“ logoterapeutės, vienas sunkiausių sutrikimų - mikčiojimas, kai sunku ištarti žodžius, išsakyti mintis, kartojami garsai ar net žodžiai. Manoma, kad pasaulyje mikčiojančių žmonių yra 2-3 proc., jis labiau būdingas ikimokyklinukams, dažniau - berniukams nei mergaitėms. Mikčiojimas dažniausiai pasireiškia antraisiais - penktaisiais gyvenimo metais. Tuo metu vaikas sunkiai suranda reikiamų žodžių, jaudinasi, skuba kalbėdamas - dėl to sutrinka, užsikerta vaiko kalba. Jam įveikti būtina ne tik logoterapeuto, bet ir neurologo, psichologo pagalba ir paties mikčiojančio žmogaus pastangos.

Kaip padėti vaikui lavinti kalbą?

• Kalbėkite su vaiku: Jokios įdomios pažintinės laidos ar lavinamieji žaidimai neatstoja gyvo bendravimo.
• Skatinkite smulkiąją motoriką: Rankų judesių ir kalbos centrai yra greta, dėl to, stiprindami smulkiąją motoriką, geriname bei aktyviname ir kalbos centro darbą. Smulkiosios motorikos įgūdžiai lavinami ne tik vaikystėje, bet ir paaugus, mokantis naudotis rašymo ar piešimo priemonėmis, apvedžiojant bei rašant raides, žodžius ir sakinius.
  • Lipdymas: (minkštuoju plastilinu, žaidimo tešla galima žaisti daugybę žaidimų).
  • Piešimas: (pieštukais, kreidelėmis, flomasteriais ir būtinai dažais).
  • Kirpimas / klijavimas: (šiame žaidime svarbiausia procesas, ne rezultatas).
  • Konstravimas: (kaladėlės, lego ir kt.).
  • Smulkių detalių rinkimas / ėmimas: (namuose tinka pupelės, žirniai, sagos, karoliukai, burbuliukai).
• Skaitykite knygas: Nuostabus dalykas mažyliams yra liečiamos knygelės, kuomet vaikas mokosi ne tik per klausą, bet ir per sensorinius pojūčius.
• Žaiskite žaidimus: Žaiskite žaidimus, koks pirmas žodžio garsas, kokia pirma raidė. Galite pasidaryti ir abėcėlės lentelę ant popieriaus lapo.
• Mokykitės eilėraščių:
• Skatinkite pastebėti detales, ypatybes:
• Perfrazuokite vaiko tariamus sakinius, pabrėžiant praleistus garsus: Pvz., vaikas: „Arlė oka“, mama: „Tikrai šita vvvarlė ššššoka?

Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus

• Kaip lavinti 7 mėnesių kūdikio kalbą? Tokio amžiaus vaikas vis dar stebi aplinką, domisi įvairiais paviršiais, mokosi judėti ir dar pažįsta pasaulį oraliniu būdu, t. y. per burną. Be abejo, svarbi ir fizinė vaiko raida (šliaužimas, ropojimas, sėdėjimas, valgymo, kramtymo gebėjimai ir pan.). Jei mažylis taria garselius (bababa, mamama, ijaja ir pan.), domisi aplinka, garsais namuose ir lauke, sėdi, šliaužioja ar ropoja - raida turėtų atitikti amžių ir pirmųjų žodelių (mama, tete, niam niam, au au) turėtumėte sulaukti iki pirmojo gimtadienio.
• Vaikui beveik treji, bet kai jis kalba, kažkaip praleidžia pirmą garsą, pvz., vietoj „varlė“ sako „arlė“, vietoj „stalas“ - „talas“, „pėda“ - „ėda“ ir panašiai. Kaip galėtume jam padėti? Pirmiausia norėčiau pakomentuoti, ne KAIP padėti, o dėl ko taip atsitinka. Vaikams augant ir formuojantis kalbai, smegenyse vyksta ir kalbos bei garsų suvokimo procesai. Nespauskite vaiko ir duokite laiko tuos garsus suvokti.
• Kaip veikia smulkioji motorika ir jos nauda? Dar kadaise išgirdau tokį teiginį: „Vaiko kalba yra jo pirštuose.“ Ir nieko geresnio, apibūdinančio smulkiąją motoriką ir jos naudą, iki šiol negirdėjau.

Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui

tags: #vaiko #kelias #i #grazia #kalba