Kūdikių išmatos yra svarbus rodiklis, atspindintis jų virškinimo sistemos būklę ir bendrą savijautą. Tėvams svarbu žinoti, kokia išmatų spalva, konsistencija ir sudėtis yra normali, o kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl kūdikių išmatose atsiranda gleivių ir kraujo, kokios gali būti to priežastys ir ką reikėtų daryti tokiu atveju.
Normalios kūdikių išmatos
Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Ją sudaro kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų mišinys, kurių mažylis „prisivalgė“ būdamas mamos pilvelyje. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį. Mekonijus - beveik bekvapis. Pirmasis (tikrasis) mekonijus bus tirštas, lipnus ir klampus, primenantis degutą ar mašininę alyvą.
Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus. Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu.
Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos taip pat yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą.
Pirmas 4-6 savaites žindomas mažylis tuštinsis dažniau - po 5 ar daugiau kartų. Mišinuką naujagimio virškinimo sistema virškina lėčiau, tad ir tuštinasi jis rečiau: pirmas 4-6 sav. Pasibaigus pirmajam mėnesiui, tuštinimosi dažnis ims retėti.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Ilgainiui (įprastai bent 2 sav. sulaukę ir dar vyresni) žindomi kūdikiai gali imti tuštintis dar rečiau - tik kartą per kelias dienas ar net savaitę.
Pradėjus primaitinimą, skirtumą pajusite kone iš karto: kakutis taps tirštesnis, tamsesnis, o jo kvapas taps aštresnis nei iki tol. Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai.
Sveiko kūdikio išmatų tekstūra turėtų būti panaši į žemės riešutų sviesto ar bulvių košės - jos neturėtų būti nei per daug vandeningos, nei per sausos.
Gleivės kūdikio išmatose
Gleivių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl virusinio susirgimo, maisto produktų netoleravimo. Pavyzdžiui, dygstant dantukams ir pagausėjus seilėtekiui, nes mažylis dalį seilių nuryja. Nedidelis kiekis gleivių kūdikio išmatose dažniausiai nėra priežastis nerimauti. Tačiau, jei gleivių yra daug ir jos pasirodo kartu su kitais simptomais, tokiais kaip kraujas, viduriavimas ar karščiavimas, būtina kreiptis į gydytoją. Gleivėtos išmatos gali rodyti žarnyno gleivinės uždegimą.
Kraujas kūdikio išmatose
Kraujas išmatose gali pasirodyti dėl keleto priežasčių.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
- Išangės įtrūkimai: Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo. Kūdikiams viduriai užkietėja gana dažnai. Dėl vidurių užkietėjimo taip pat gali atsirasti mažų išangės plyšimų (įtrūkimų), dėl kurių ant išmatų paviršiaus galima pastebėti kraujo pėdsakų. Kartais įtrūkimai matomi atidžiai žiūrint į išangę, tačiau kartais įtrūkimų gali atsirasti ir išangės viduje. Tai irgi labai dažna kraujo atsiradimo kūdikių išmatose priežastis. Dėl šios priežasties kraujas bus ryškiai raudonos spalvos. Dažniausiai išangės įtrūkimai sugyja savaime per 4-6 savaites.
- Alergija maistui: Taip pat gana dažna priežastis tokio amžiaus vaikams (jei vaikas gerai vystosi, aktyvus, nekarščiuoja) - alergija maistui, dažniausiai karvės pieno baltymams (rečiau kviečiams, kiaušinio baltymams). Turint alergiją tam tikriems maisto produktams, gaubtinėje žarnoje kyla uždegimas, todėl į išmatas gali patekti kraujo. Kūdikiai taip pat gali būti alergiški kitiems įprastiems maisto produktams - kviečiams (jų glitimui), kiaušiniams, riešutams, sojų produktams ir kt.
- Infekcija: Kraujingas viduriavimas dažniausiai būna dėl infekcijos - salmoneliozės arba anaerobinių bakterijų, patekusios į organizmą su maistu. Dar viena priežastis - dizenterija.
- Žarnyno invaginacija: Dar viena galima kraujo kūdikio išmatose priežastis - žarnų invaginacija. Tai susirgimas, kurio metu venas žarnos segmentas įlenda į kitą. Užsikimšus žarnynui, pasireiškia stiprus ir staigus skausmas, vėmimas, išmatos tampa gleivėtos, kraujingos, atrodo tarsi želė. 4 -10 mėnesių kūdikiams dažnai būna žarnų invaginacija ( viena žarna įsimauna į kitą). Dažniausiai plonoji žarna įsimauna į storąją ir sutrinka žarnų turinio judėjimas. Priepuolio metu vaikas verkia, o vėliau tampa tylus ir išblyškęs. Vaikas gali vemti, jo pilvukas įtemptas ir išpūstas. Reikia skubiai kreiptis į gydytoją.
- Kitos priežastys: Naujagimis per gimdymą gali praryti mamos kraujo, o po kurio laiko kraujas pasišalina per virškinamąjį traktą. Jei krūtimi maitinančios mamos speneliai yra sutrūkinėję, kraujuoja, žįsdamas kūdikis dalį kraujo nuryja, todėl išmatose susiformuoja tamsiai raudonos arba juodos dėmės.
Kada kreiptis į gydytoją?
Bet kuriuo atveju, jeigu vaiko išmatose pastebėjote kraujo, kreipkitės į gydytoją. Nors kraujas kūdikio išmatose dažniausiai nėra itin pavojingas simptomas, apie tai visuomet reikėtų informuoti gydytoją. Taip pat būtina kreiptis į gydytoją, jei kraujas išmatose pasirodo kartu su šiais simptomais:
- Karščiavimas
- Vėmimas
- Pilvo skausmai
- Viduriavimas
- Dehidratacijos požymiai (sausa burna, sumažėjęs šlapinimasis, vangumas)
Diagnostika ir gydymas
Tikslią kraujo ir gleivių atsiradimo priežastį gali nustatyti tik gydytojas. Gali būti atliekami šie tyrimai:
- Išmatų tyrimas (infekcijos, kraujo, gleivių nustatymui)
- Kraujo tyrimas (alergijos, infekcijos nustatymui)
- Žarnyno rentgenas (žarnyno invaginacijos nustatymui)
- Kolonoskopija (žarnyno gleivinės apžiūrai)
Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties. Gali būti skiriami antibiotikai (infekcijos atveju), antihistamininiai vaistai (alergijos atveju), chirurginis gydymas (žarnyno invaginacijos atveju) arba kitos priemonės.
Ką daryti namuose?
Kol laukiate gydytojo apžiūros, galite imtis šių priemonių:
- Užtikrinkite pakankamą skysčių kiekį: Svarbu, kad kūdikis gautų pakankamai skysčių, ypač jei jis viduriuoja. Jei kūdikis žindomas, dažniau duokite jam krūtį. Jei kūdikis maitinamas mišiniu, galite duoti jam specialaus rehidratacinio tirpalo.
- Koreguokite mitybą: Jei įtariate, kad kraują ir gleives išmatose sukėlė alergija maistui, pabandykite pašalinti iš savo arba kūdikio (jei jis jau primaitinamas) raciono galimus alergenus (karvės pieną, kiaušinius, riešutus ir kt.).
- Laikykitės higienos: Po kiekvieno sauskelnių keitimo kruopščiai nusiplaukite rankas.
Išmatų spalvos ir konsistencijos pokyčiai: ką jie reiškia?
Išmatų spalva ir konsistencija gali daug pasakyti apie jūsų sveikatą. Štai keletas galimų išmatų pokyčių priežasčių:
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
- Žalios išmatos: Dažniausiai susijusios su dideliu kiekiu žalios spalvos daržovių (špinatų, lapinių kopūstų) vartojimu. Taip pat gali būti dėl greito tulžies pašalinimo iš plonosios žarnos, kai žmogus viduriuoja.
- Blyškios išmatos: Gali būti kepenų ar tulžies pūslės ligų požymis. Būklės, dėl kurių išmatos gali būti blyškios, pavyzdžiai yra hepatitas, cirozė ir tulžies akmenys.
- Geltonos išmatos: Gali rodyti riebalų perteklių išmatose. Tai gali atsirasti dėl kepenų ligos, pankreatito, tulžies ar kasos latakų užsikimšimo arba plonosios žarnos būklės, tokios kaip celiakija. Labai riebi dieta taip pat gali sukelti spalvos pasikeitimą.
- Raudonos išmatos: Visada padidina kraujo buvimo tikimybę išmatose. Nedideli kraujo kiekiai unitaze arba ant tualetinio popieriaus dažniausiai būna dėl hemorojaus. Didesnis ryškiai raudono kraujo kiekis visada turėtų paskatinti nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Juodos išmatos: Degutinės, nemalonaus kvapo juodos išmatos gali rodyti kraujavimą iš skrandžio arba viršutinės plonosios žarnos. Skrandžio rūgštis ir virškinimo fermentai paverčia kraują iš raudonos spalvos į juodą. Tai visada reikalauja skubios medicininės pagalbos. Geležies papildai, bismuto subsalicilatas (Pepto-Bismol) ir aktyvuota anglis gali pajuodinti išmatas.
- Viduriavimas: Išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių. Viduriavimą gali sukelti alergija maistui, celiakija (glitimo netoleravimas), tačiau dažniau ir stipresnį viduriavimą lemia virusinės ligos, pavyzdžiui, norovirusas arba rotavirusas (viduriavimas būdingas ir po skiepijimo rotavirusinės infekcijos vakcina).
- Vidurių užkietėjimas: Dideli, kieti išmatų gabaliukai, sunkiai pasišalinantys. Vidurių užkietėjimas mažiems, kietu maistu dar neprimaitinamiems kūdikiams pasitaiko labai retai (ypač jeigu jie žindomi).
Kada pasitarti su gydytoju?
Svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius kūdikio išmatų pokyčius ir, jei nerimaujate, pasitarti su gydytoju. Štai keletas situacijų, kai reikėtų kreiptis į gydytoją:
- Jei kūdikio išmatose pastebite kraują.
- Jei kūdikio išmatos yra juodos, baltos arba labai blyškios.
- Jei kūdikis viduriuoja ilgiau nei 24 valandas.
- Jei kūdikis vemia.
- Jei kūdikis karščiuoja.
- Jei kūdikis atrodo dehidratuotas (sausa burna, sumažėjęs šlapinimasis, vangumas).
- Jei kūdikis jaučia pilvo skausmus.
- Jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti.
- Jei kūdikis yra labai irzlus ar mieguistas.
Kaip užtikrinti sveiką žarnyną?
Norėdami padėti užtikrinti sveiką žarnyno veiklą ir sveikas išmatas, žmonės gali vadovautis šiais patarimais:
- Valgykite pakankamai skaidulų: Siekite gauti rekomenduojamą minimalų skaidulų paros kiekį, kuris yra 25 gramai (g) moterims ir 38 g vyrams iki 50 metų. Vyresnės nei 50 metų moterys turėtų siekti 21 g, o vyresni nei 50 metų vyrai - 30 g per dieną.
- Gerkite daug vandens: Pagrįstas kiekis yra apie 8 stiklines per dieną. Vartojant daugiau skaidulų, ypač svarbu išlaikyti hidrataciją.
- Vartokite probiotikus: Probiotikai gali padėti atkurti natūralią bakterijų pusiausvyrą žarnyne. Nors kai kuriuose jogurtuose ir gėrimuose taip pat gali būti probiotikų, šios naudingos bakterijos yra kapsulių pavidalu.
- Išbandykite magnį: Magnio hidroksidas dažnai gydo vidurių užkietėjimą. Jis yra saugus daugumai žmonių, nors gydytojai nerekomenduoja jo vartoti žmonėms, sergantiems inkstų nepakankamumu.
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Tai gali apimti rūkymo nutraukimą, pratimų tipą ir lygį bei nerimo valdymą, padedantį kontroliuoti žmogaus žarnyno judesius.
Bristolio išmatų lentelė
Bristolio išmatų diagrama yra bendras rodiklis, rodantis, kaip ir kodėl skirtingų tipų išmatos atrodo ar jaučiasi tam tikru būdu. Remiantis 1992 m. paskelbtu 2000 žmonių tyrimu, jis suskirstytas į septynias kategorijas, todėl žinios apie išmatas yra pagrindinės ir lengvai suprantamos.
- 1 tipas: rutuliukai: Kieti ir atskiri maži gabalėliai, kurie atrodo kaip riešutai ir sunkiai praeina. Nurodo vidurių užkietėjimą.
- 2 tipas: gumbuotas: Rąsto formos, bet gumbuotas. Nurodo vidurių užkietėjimą.
- 3 tipas: dešrainis: Rąsto formos su kai kuriais įtrūkimais paviršiuje. Tai yra auksinis išmatų standartas, ypač jei jis šiek tiek minkštas ir lengvai praeina.
- 4 tipas: gyvatė: Lygus ir panašus į gyvatę. Gydytojai taip pat mano, kad tai įprastos išmatos, kurios turėtų įvykti kas 1-3 dienas.
- 5 tipas: amebos: Maži, kaip ir pirmieji, bet minkšti ir lengvai praleidžiami; dėmės taip pat turi aiškiai nupjautus kraštus. Tokio tipo išmatos reiškia, kad jums trūksta skaidulų.
- 6 tipas: purus: Purūs gabalėliai su nelygiais kraštais, minkštos išmatos. Nurodo lengvą viduriavimą.
- 7 tipas: vandeningas: Skystos išmatos be kietų gabalėlių. Nurodo viduriavimą.