Mamos puikiai žino, jog tam, kad vaikas mažiau sirgtų, būtina stiprinti jo imunitetą. Deja, nėra universalios tabletės, kurią išgėrus pagerėtų organizmo apsauginės funkcijos. Kad vaiko imunitetas sustiprėtų ir organizmas galėtų pasipriešinti infekcijoms, reikia pasistengti tėveliams. Šiame straipsnyje aptarsime veiksmingus būdus, kaip natūraliai ir saugiai stiprinti vaiko imunitetą, pradedant nuo tinkamos mitybos ir baigiant sveiku gyvenimo būdu.
Imuniteto svarba ir formavimasis
Imunitetas - tai organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo mikrobų, virusų, parazitų ir kitų genetiškai svetimų medžiagų. Vaiko imuninė sistema nuolat vystosi ir prisitaiko prie aplinkos, todėl tėvams svarbu padėti jai stiprėti natūraliais būdais. Stiprus imunitetas padeda vaikui lengviau įveikti peršalimus, virusus bei apsaugo nuo dažnų ligų.
Pasak gydytojos V. Kirtiklienės, imuninė sistema susiformuoja per tam tikrą laiką. Vos gimęs kūdikis turi tik įgimtą imunitetą (pagrindines organizmo gynybines funkcijas), jį palaiko per placentą ir su mamos pienu gautos medžiagos. Vėliau, susidūręs su įvairiais virusais, bakterijomis ir kt., vaiko organizmas pamažu išmoksta su jais kovoti. Taip vystosi įgytas imunitetas.
Darželyje vaikai susiduria su įvairiais ligų sukėlėjais, o imunitetas būna dar nevisiškai susiformavęs. Imuninės sistemos „duobė“ yra nuo 6 mėnesių iki 3 metų, ypač apie antruosius metus - tuomet mažylis itin pažeidžiamas. Pagal už imunitetą atsakingų imunoglobulinų skaičių vaikai iki 3 metų yra silpnesni ir priklauso didžiausiai rizikos susirgti peršalimo ligomis grupei. Imuninė sistema visiškai susiformuoja, kai vaikui sukanka 5-7 metai. Tuomet jie išgyvena pirmąjį greito augimo periodą - imuninė sistema artėja prie suaugusio žmogaus, bet būklė labai priklauso nuo to, kaip užgrūdintas organizmas.
Pagrindiniai imuniteto stiprinimo būdai
Subalansuota mityba
Subalansuota mityba yra viena iš svarbiausių imunitetą stiprinančių priemonių. Vaiko racione turėtų būti daug šviežių daržovių ir vaisių, kurie aprūpina organizmą vitaminais bei antioksidantais. Ypač naudingi citrusiniai vaisiai, uogos, morkos, špinatai ir brokoliai. Taip pat svarbu, kad vaikas gautų pakankamai baltymų, kurie reikalingi imuninėms ląstelėms gaminti. Į kasdienį racioną įtraukite liesą mėsą, žuvį, ankštines daržoves bei riešutus. Geri riebalai, tokie kaip omega-3 riebalų rūgštys, padeda organizmui kovoti su uždegimais, todėl rekomenduojama vartoti lašišą, avokadus ir alyvuogių aliejų. Ne mažiau svarbūs yra probiotikai bei fermentuoti produktai, tokie kaip kefyras, jogurtas ar raugintos daržovės, nes jie palaiko sveiką žarnyno mikroflorą, kuri glaudžiai susijusi su stipriu imunitetu.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Vaikui reikia valgyti daugiau daržovių, vaisių ir uogų, kruopų košių, riešutų, gerti užtektinai vandens. Būtini maisto produktai mėsa, žuvis, pieno produktai ir kiaušiniai. Subalansuotai maitinamas vaikas gauna užtektinai ląstelienos, todėl puikiai dirba jo žarnynas.
Greitųjų angliavandenių gausa sukelia daugybę problemų ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Vaikams saldumynų perteklius yra kur kas pavojingesnis - jis padidina nutukimo riziką, lemia būtinų vitaminų ir mineralų trūkumą, taip pat sutrikdo medžiagų apykaitą ir susilpnina organizmo gynybines galias.
Nesistenkite, kad vaikas valgytų daugiau nei reikia organizmui. Mokslininkai įrodė, kad jei vaikas valgo be apetito, išsiskiria per mažai skrandžio sulčių ir pasunkėja virškinimas, o tai neabejotinai neigiamai veikia imunitetą.
Fizinis aktyvumas ir grūdinimas
Fizinis aktyvumas taip pat vaidina svarbų vaidmenį stiprinant vaiko organizmą. Reguliarus judėjimas lauke, žaidimai, bėgiojimas ar net paprasčiausias pasivaikščiojimas padeda gerinti kraujotaką, stiprina raumenis ir užtikrina geresnį deguonies patekimą į organizmą. Kartu su fiziniu aktyvumu svarbu ir grūdinimas. Pripratinant vaiką prie temperatūrų pokyčių, pavyzdžiui, leidžiant vaikščioti basomis po žolę, trumpai apsiliejant vėsiu vandeniu ar grūdintis gryname ore, organizmas tampa atsparesnis peršalimams ir infekcijoms.
Aktyvūs judesiai, ypač jei vaikas kvėpuoja švariu, vėsiu oru, padidina medžiagų apykaitą ir organizmo atsparumą. Nejudrus gyvenimo būdas vaikui visiškai netinkamas.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Vaiko imunitetą stiprina grūdinimas, o viena iš sėkmės sąlygų - nuolatinės procedūros. Pradėti grūdinti galima patį mažiausiąjį: migdykite jį lauke, leiskite pabūti namuose be drabužėlių. Didesnius vaikus galima apipilti vėsesniu vandeniu, puiki grūdinimo procedūra - kontrastinės kojų vonelės.
Kokybiškas miegas ir poilsis
Miegas ir poilsis yra dar vienas svarbus veiksnys. Vaikų organizmas atsinaujina ir stiprėja būtent miego metu, todėl labai svarbu užtikrinti kokybišką poilsį. Ikimokyklinio amžiaus vaikams rekomenduojama miegoti bent 10-12 valandų per parą, o vyresniems - ne mažiau kaip 9-10 valandų. Miego aplinka turėtų būti rami, patalpa gerai išvėdinta, o ekranų naudojimas prieš miegą ribojamas, nes mėlyna šviesa trikdo melatonino gamybą, kuris reguliuoja miego kokybę.
Vaiko sveikatai svarbus tinkamas darbo ir poilsio kaitaliojimas - reikia laiku miegoti, keltis, žaisti ar mokytis ir ilsėtis. Miegoti mažylis turi eiti 21.30 val.
Tinkama higiena
Išmokykite vaiką tinkamos higienos: nusiplauti rankas su muilu prieš valgį, verta įpratinti vaiką negerti iš to paties puoduko su draugu, nevalgyti to paties sumuštinio. Bet dezinfekuoti mažylio žaislų ar virinti drabužėlių nereikia - pernelyg sterili aplinka trukdo organizmui išmokti kovoti su ligų sukėlėjais.
Hidratacija
Hidratacija taip pat labai svarbi imuninei sistemai, nes vanduo padeda organizmui pašalinti toksinus ir palaiko visas gyvybines funkcijas. Vaikai turėtų gerti pakankamai vandens kiekvieną dieną, vengti saldintų gėrimų ir sulčių, kurios gali susilpninti organizmo atsparumą. Be to, natūralūs žolelių arbatos, tokios kaip ramunėlių ar čiobrelių, gali būti naudinga alternatyva ypač šaltuoju metų laiku.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Emocinė sveikata ir streso valdymas
Stresas ir emocinė sveikata daro didelę įtaką imunitetui, todėl svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus ir laimingas. Nuolatinė įtampa ir nerimas gali silpninti organizmo atsparumą ligoms, todėl reikia užtikrinti, kad vaikas turėtų pakankamai laiko poilsiui, žaidimams bei kokybiškam laikui su šeima. Dėmesys, meilė ir pozityvi emocinė aplinka yra tokie pat svarbūs kaip ir sveika mityba ar fizinis aktyvumas.
Skirkite vaikui užtektinai laiko: jam būtini pasivaikščiojimai, žaidimai drauge, bendravimas su tėvais ir gera psichologinė atmosfera šeimoje.
Natūralios priemonės
Taip pat svarbu nepamiršti natūralių priemonių imuniteto stiprinimui. Medus, česnakas, imbieras, citrina bei spanguolės yra natūralūs produktai, kurie padeda organizmui kovoti su virusais ir bakterijomis. Pavyzdžiui, šiltas vanduo su medumi ir citrina gali būti puikus imunitetą stiprinantis gėrimas šaltuoju sezonu.
Gamta dosniai dalijasi ištekliais, kurie šimtmečius buvo naudojami organizmo apsaugai stiprinti. Šeivamedžio uogos, medus, imbieras, česnakas turi vertingų antioksidantų, vitaminų ir fitonutrientų, kurie padeda organizmui kovoti su infekcijomis.
Daugiausia mokslininkų „už“ kol kas turi česnakas: laboratoriniai tyrimai parodė, kad jis turi antibakterinį, antivirusinį ir priešgrybelinį poveikį, tačiau kūdikiams ši priemonė nėra tinkama (česnako rekomenduojama duoti ne anksčiau kaip 11-12 mėnesių amžiaus).
Aplinkos veiksniai
Sukurdami palankias sąlygas namuose, padedame vaikui susidoroti su iššūkiais ir nugalėti infekcijas. Kambario oras turi būti vėsus, drėgnas, su kuo mažesniu kiekiu buitinių dulkių, besikaupiančių minkštuose balduose, kilimuose, minkštuose žaisluose. Tokiame ore visų rūšių ligų sukėlėjai (virusai, bakterijos, grybeliai) žūsta greičiau, o jų koncentracija daug mažesnė. Grynas oras taip pat didina atsparumą ligoms. Vaikas turėtų kasdien pabūti lauke bent 2 valandas, net ir esant šaltam orui, - tereikia tinkamos aprangos. Neaprenkite lauke vaiko per šiltai, nes jis greitai suprakaituos ir pūstelėjus vėjeliui peršals.
Medikai perspėja, kad rūkančių tėvų vaikai kvėpavimo takų ligomis serga daug dažniau. Kenksmingų medžiagų į vaiko organizmą patenka ne tik jam būnant prirūkytoje patalpoje, bet ir - šalia rūkančių tėvų, nors jie tai daro ir ne namuose.
Kada ir kaip susiformuoja imunitetas?
Imunitetas - tai organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo mikrobų, virusų, parazitų ir kitų genetiškai svetimų medžiagų. Pasak gydytojos V. Kirtiklienės, imuninė sistema susiformuoja per tam tikrą laiką. Vos gimęs kūdikis turi tik įgimtą imunitetą (pagrindines organizmo gynybines funkcijas), jį palaiko per placentą ir su mamos pienu gautos medžiagos. Vėliau, susidūręs su įvairiais virusais, bakterijomis ir kt., vaiko organizmas pamažu išmoksta su jais kovoti. Taip vystosi įgytas imunitetas.
Darželyje vaikai susiduria su įvairiais ligų sukėlėjais, o imunitetas būna dar nevisiškai susiformavęs. Imuninės sistemos „duobė“ yra nuo 6 mėnesių iki 3 metų, ypač apie antruosius metus - tuomet mažylis itin pažeidžiamas. Pagal už imunitetą atsakingų imunoglobulinų skaičių vaikai iki 3 metų yra silpnesni ir priklauso didžiausiai rizikos susirgti peršalimo ligomis grupei. Imuninė sistema visiškai susiformuoja, kai vaikui sukanka 5-7 metai. Tuomet jie išgyvena pirmąjį greito augimo periodą - imuninė sistema artėja prie suaugusio žmogaus, bet būklė labai priklauso nuo to, kaip užgrūdintas organizmas.
Ką daryti, jei vaikas serga?
Jeigu vaikas susirgo, neskubėkite pirkti vaistų savo nuožiūra, geriausia pasikonsultuokite su gydytoju, kaip ir kuo jį gydyti.
Gydytojos teigimu, nereikėtų duoti vaikui temperatūrą mažinančių vaistų ar antibiotikų, kol ji nėra aukštesne nei 38,5 laipsnio (jie veikia bakterijas, o vadinamąsias peršalimo ligas paprastai sukelia virusai). Vaikui karščiuojant, būtina atskirti virusą nuo bakterijos. Tam gali būti atliekami ir kraujo tyrimai. Tik gydytojui nustačius bakterinį uždegimą, turėtų būti skiriama antibiotikų.
„Jei vaikas susirgo, žinoma, pirmiausia reikia jį išgydyti, būtinai palaukti bent savaitę, kol visiškai pasveiks, ir tik tuomet pradėti stiprinti imunitetą - grūdinti“, - pataria gydytoja V. Kirtiklienė.
Vitaminai ir maisto papildai
Esant tam tikrų vitaminų ir mikroelementų trūkumui vaikų imunitetas gali nusilpti. Tad vitaminai vaikams imunitetui stiprinti yra rekomenduotini vartoti nuolatos. Vitaminai vaikams gali būti įvairių formų - vitaminai guminukai vaikams, kapsulės, tabletės ir pan. Rekomenduojama, kad vitaminai vaikams imunitetui stiprinti būtų pasirenkami pagal vaiko amžių.
Itin populiarus ir optimalus pasirinkimas tarp tėvų yra multivitaminai vaikams, kuriuos vartojant gaunami visi būtini vitaminai. Taip pat vis daugiau susidomėjimo sulaukia ir natūralūs vitaminai vaikams. Verta žinoti, kad tam tikri vitaminai imuninės sistemos veikloje dalyvauja skirtingai, pavyzdžiui, B grupės vitaminai vaikams imuninę sistemą stiprina netiesiogiai, veikdami kaip antioksidantai. O tarkim vitaminai A ir D imuninę sistemą veikia tiesiogiai.
Vaikų imunitetui labai svarbu vitaminai A ir D bei Omega 3 riebalų rūgštys, kurių yra kokybiškuose žuvų taukuose. Augantiems vaikams svarbu užtikrinti ir papildomas kalcio, vitamino C, B6 ir B12 atsargas, kurios padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.
Grūdinimo procedūros
Grūdinimo procedūras reikia bandyti atlikti tuo pačiu metu ir būtinai kasdien. Tik kasdienis grūdinimas duoda rezultatų.
- Oro vonios. Patariama pradėti nuo mažylio migdymo lauke, gerai išvėdintame kambaryje. Rekomenduojama leisti pabūti vaikui kambaryje neaprengtam.
- Grūdinimas vandens procedūromis. Pradedama pamažu. Tai daryti reikia kiekvieną dieną panašiu metu, mažinant vandens temperatūrą 1-2 laipsniais kas kelios dienos. Kūdikį grūdinti vandeniu reikėtų pradėti iš pradžių įtrinant švelniu, gerai išgręžtu 35-36 laipsnių šilumos rankšluosčiu ir mažinant temperatūrą kas keletą dienų.
- Vaikščiojimas basomis rekomenduojamas bet kokio amžiaus vaikams. Žmogaus pėdoje yra daugiau nei 30 įvairių refleksogeninių zonų, susijusių su įvairių organų veikla.
- Pirtis yra labai paplitęs vaikų grūdinimo būdas Suomijoje, kur vaikai yra vieni sveikiausių pasaulyje. Viena priežasčių, manoma, yra ta, kad jie lankosi pirtyje net nuo 1 mėnesio amžiaus. Pirtyje yra buvę net 70 procentų mažylių iki 1 metų.
Grūdinami vaikai yra aktyvesni, žvalesni, stabilesnės psichikos, geriau auga, miega, vystosi, yra mažiau priklausomi nuo oro permainų, atsparesni šalčiui ir karščiui, geriau prisitaiko prie naujų aplinkos sąlygų.
Kada kreiptis į specialistą?
„Jei net ir pradėjus grūdinti vaiką, stiprinti imunitetą jis vis dėlto serga 8-10 ir daugiau kartų per metus arba ligos užsitęsia su bakterinėmis komplikacijomis, būtina ieškoti dažno sirgimo priežasties. Rekomenduojama ištirti imunitetą (imunoglobulinus), skydliaukės funkciją. Galbūt vaikas serga mažakraujyste ar jo imunitetą alina alergija.
Reabilitacija
Reabilitacija - tai pirmiausia nemedikamentinis gydymas šalia šeimos gydytojo paskirtų medikamentų, taikant įvairias fizioterapijos procedūras, inhaliacijas, UV spindulių, poliarizuotos šviesos terapiją, parafino, ozokerito aplikacijas, masažą, kineziterapiją, kt. Reabilitacijos priemonės taip pat padeda stiprinti imunitetą ir organizmui atgauti jėgas po ligos. Sveikatinimo ir reabilitacijos kompleksas turi būti sudarytas individualiai“, - sako gydytoja V.Kirtiklienė.
Efektyvus ir masažas, ypač derinant su kitomis reabilitacijos priemonėmis. „Tai yra puiki priemonė, gerinanti atsikosėjimą, padedanti organizmui išsivalyti nuo skreplių (vibracinis krūtinės ląstos masažas, forsuotas iškvėpimas). Masažas taikomas ne tik kvėpavimo, bet ir kitoms ligoms gydyti bei profilaktikai“, - komentuoja gydytoja V. Kirtiklienė. Atliekant masažą ir mankštą kūdikiams pirmaisiais gyvenimo metais, buvo pastebėta, kad jie tris kartus rečiau sirgo virusinėmis infekcijomis, penkis kartus - bakterinėmis.
tags: #vaiko #imuniteto #stiprinimo #abc