Vaiko globos namai Lietuvoje: teisiniai aspektai ir perspektyvos

Įvadas

Vaiko globa yra itin svarbi sritis, užtikrinanti saugią irHarmoningą aplinką vaikams, kurie dėl įvairių priežasčių negali augti savo biologinėse šeimose. Lietuvoje vaiko globos klausimai yra griežtai reglamentuojami teisės aktais, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. Šiame straipsnyje išnagrinėsime vaiko globos sampratą, formas, teisinius aspektus ir reikalavimus globėjams Lietuvoje.

Vaiko globos samprata ir tikslai

Vaiko globa - tai kompleksinė paslauga, kurią valstybė teikia vaikui ir jo šeimai, kai dėl įvairių sunkumų (moralinių, socialinių, ekonominių, sveikatos ar teisinių) šeima negali užtikrinti tinkamos vaiko globos. Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008) vaiko globos tikslas apibrėžiamas kaip vaiko auklėjimo ir priežiūros užtikrinimas aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai augti, vystytis ir tobulėti.

Šiam tikslui pasiekti keliami trys pagrindiniai uždaviniai:

1. Paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises bei teisėtus interesus. Globėjas pagal įstatymus yra vaiko atstovas, privalantis rūpintis globotiniu, jį auklėti ir užtikrinti jo saugumą. Pagal įstatymus, vaiko globėju gali būti institucija, šeimyna arba šeima.
2. Užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, psichinę ir fizinę raidą.
3. Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. Globėjas turi padėti ir sudaryti sąlygas vaikui pasirengti savarankiškai gyventi, dirbti, pritapti visuomenėje.

Vaiko globos principai

Vaiko globa nustatoma remiantis principais, kurie yra apibrėžiami Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008):

• Vaiko interesų pirmumo principas: parenkant globos formą ir skiriant asmenį globėju, būtina vadovautis tik vaiko interesais, atsižvelgti, kokia aplinka jam priimtinesnė, labiau atitinka jo sveikatą, amžių, raidą, nuomonę, kitas vaikui svarbias aplinkybes.
• Prioritetas giminystės ryšiams: esant galimybei, globėju skiriamas asmuo, susijęs giminystės ryšiais su vaiku. Tokiu būdu yra išsaugomas vaiko identiškumas bei nenutrūksta giminystės ryšiai. Giminaičiais laikomi seneliai, broliai, seserys.
• Pirmenybė globai šeimoje: siekiama sukurti kuo artimesnę aplinką, kuri atstotų vaikui tikrąją šeimą. Natūralioje šeimos aplinkoje yra palankiausios sąlygos vaiko psichinei, moralinei ir dorovinei raidai. Šeima, kurioje auga vaikas, perima jos narių santykius ir šeimos bendravimo modelį pritaikys, kai kurs savo šeimą.
• Brolių ir seserų neišskyrimo principas: nustatant vaiko globą, turi būti siekiama neišskirti brolių ir seserų. Taip norima labiau priartinti vaiko gyvenimo sąlygas prie natūralios šeimos, sudaryti jam kuo palankesnę psichologinę aplinką. Organizuojant vaiko globą, yra būtina ieškoti galimybių brolius ir seseris įkurdinti vienoje globos vietoje (šeimoje, šeimynoje, institucijoje).
• Vaiko nuomonės išklausymo principas: vaikui, suformuluoti savo pažiūras, būtina garantuoti laisvai reikšti visais su juo susijusiais klausimais.

Globos formos: laikinoji ir nuolatinė

Išskiriamos dvi pagrindinės vaiko globos formos:

Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?

• Laikinoji globa (rūpyba): tai laikina be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje (Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, 2008).
• Nuolatinė globa (rūpyba): nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaiko globos (rūpybos) institucijai (Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, 2008).

Vaiko globos teisinis reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvoje vaiko globos klausimus reglamentuoja Civilinis kodeksas, Šeimos kodeksas ir kiti teisės aktai. Šeimos kodeksas apibrėžia tėvų valdžią, jos įgyvendinimą ir apribojimą, taip pat nustato vaiko teises ir interesus. Civilinis kodeksas reglamentuoja globos ir rūpybos institutą, globėjų ir rūpintojų teises ir pareigas.

Svarbu pažymėti, kad vaiko interesai yra svarbiausias prioritetas sprendžiant globos klausimus. Teismas, priimdamas sprendimą dėl globos, visada atsižvelgia į vaiko nuomonę, jo poreikius ir norus, jeigu vaikas gali juos išreikšti.

Globos nustatymo procesas

Globos nustatymo procesas prasideda nuo kreipimosi į teismą su prašymu nustatyti globą. Prašymą gali paduoti vaiko tėvai (ar vienas iš jų), globos institucija, prokuroras arba kiti suinteresuoti asmenys. Teismas, gavęs prašymą, pradeda bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimo metu teismas renka įrodymus, apklausia šalis, vaiko atstovus, globos institucijos atstovus ir kitus asmenis, galinčius pateikti informacijos apie vaiko situaciją. Remiantis surinktais įrodymais, teismas priima sprendimą dėl globos nustatymo. Sprendime nurodomas globėjas (ar globėjai), globos rūšis, globos terminas ir kitos svarbios sąlygos.

Remiantis Vilniaus apygardos teismo praktika (pvz., 2016 m. spalio 4 d. sprendimai), teismas ypatingą dėmesį skiria vaiko interesų užtikrinimui. Teismas nuodugniai vertina kiekvieną situaciją, atsižvelgia į vaiko ryšius su tėvais, seneliais ir kitais artimaisiais, taip pat į globėjo tinkamumą atlikti globėjo pareigas.

Reikalavimai globėjams

Globėju gali būti skiriamas pilnametis, veiksnus asmuo, kuris yra tinkamas atlikti globėjo pareigas. Teismas, spręsdamas dėl globėjo skyrimo, atsižvelgia į asmens moralines savybes, sveikatos būklę, gyvenimo sąlygas, pajamų šaltinius ir kitus svarbius faktorius. Globėju negali būti skiriamas asmuo, kuris yra teistas už sunkų nusikaltimą, serga sunkiomis ligomis, turi žalingų įpročių (pavyzdžiui, alkoholizmas, narkomanija) arba yra pripažintas neveiksniu. Globėjai privalo rūpintis vaiko sveikata, auklėjimu, ugdymu, materialiniu aprūpinimu, ginti jo teises ir interesus.

Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje

Globos rūšys

Lietuvoje yra kelios globos rūšys:

1. Nuolatinė globa: nustatoma, kai vaiko tėvai yra mirę, nežinomi arba pripažinti neveiksniais.
2. Laikinoji globa: nustatoma, kai vaiko tėvai laikinai negali pasirūpinti vaiku dėl ligos, išvykimo ar kitų priežasčių.
3. Globa šeimoje: vaikas apgyvendinamas globėjo šeimoje.
4. Globa institucijoje: vaikas apgyvendinamas vaikų globos namuose ar kitoje institucijoje.

Teismas, spręsdamas dėl globos rūšies, atsižvelgia į vaiko amžių, sveikatos būklę, poreikius ir kitas svarbias aplinkybes. Pirmenybė teikiama globai šeimoje, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Globos metu vaikas turi visas teises, kurias turi kiti vaikai, įskaitant teisę į:

• gyvybę ir sveikatą;
• vardą ir pilietybę;
• šeimą ir artimus ryšius;
• auklėjimą ir ugdymą;
• materialinį aprūpinimą;
• apsaugą nuo smurto ir išnaudojimo;
• dalyvavimą sprendžiant jo gyvenimo klausimus.

Globėjas privalo užtikrinti šių teisių įgyvendinimą. Globa gali būti nutraukta, jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių ji buvo nustatyta, pavyzdžiui, jeigu vaiko tėvai pasveiksta, grįžta iš užsienio arba atgauna veiksnumą.

Motyvacija globoti vaikus: vidiniai ir išoriniai veiksniai

Motyvacija - tai tam tikro elgesio, veiklos paskatos, motyvas veikti turėjimas (Tarptautinis žodžių žodynas, 2008). Motyvas - skatinamoji priežastis, veiksnys, veikimo pagrindas, įrodymas, argumentas (Dabartinės Lietuvių kalbos žodynas, 2000).

Išskiriamos dvi motyvacijos rūšys:

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui

• Vidinė motyvacija: tai veikla, atliekama pasitenkinimui, kurį suteikia pats atlikimas, kai žmogus deda visas pastangas iš smalsumo, malonumo ar susidomėjimo ta veikla ir joks išorinis postūmis nereikalingas (V. Legkauskas, 2001, I. Lehman, 2009, G. Deci, R. Ryan, 1985).
• Išorinė motyvacija: tai procesas ar veikla atliekama siekiant išvengti nemalonių padarinių ar gauti materialinę naudą, taip pat kai stengiamasi įtikti kitam asmeniui, aplinkai, imponuoti žmogui, gauti dovaną, pagerinti įvaizdį (V. Legkauskas, 2001, I. Lehman, 2009, G. Deci, R. Ryan, 1985).

Svarbu išsiaiškinti, kokie motyvai skatina asmenis globoti tėvų globos netekusius vaikus, vidinės bei išorinės motyvacijos charakteristikas, kurios leistų pateikti prielaidas, susijusias su tuo, kokie motyvai vedami žmonės ryžtasi globoti vaikus. Remiantis gautomis tyrimo išvadomis, numatyti būdus ar priemones, kuriomis būtų galima pritraukti naujų globėjų, tuo būdu suteikiant tėvų globos netekusiems vaikams galimybę augti šeimoje.

Lietuvoje stokojama tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjama būsimų globėjų motyvacija, taip pat nėra išskiriami būsimųjų globėjų motyvacijos vidiniai ir išoriniai veiksniai. Magistro darbe pateikiamos vaiko globos ir vaiko globėjo sampratos, kurios iliustruojamos teisiniu, moksliniu, psichologinius bei socialiniais aspektais. Taip pat darbe atskleidžiamas tapimo vaiko globėju procesas, jo eiga. Motyvacijos samprata bei globėjų motyvacijos veiksniai apibrėžiami remiantis įvairių autorių traktuotėmis. Tyrimas reikšmingas tuo, kad atskleidžiamos globėjų demografinės charakteristikos Kauno mieste, globėjų motyvacijos veiksniai bei būsimųjų vaiko globėjų motyvacijos veiksniai. Tai ypač svarbu siekiant paskatinti naujų asmenų (šeimų) tapimą globėjais.

Lietuva - be vaikų globos namų: siekiamybė ir realybė

Lietuva siekia tapti šalimi be vaikų globos namų, todėl vis daugiau vaikų apgyvendinama pas globėjus ir šeimynose, kur jie gali augti šeimos aplinkoje ir įgyti įvairių patirčių. 2014 metais buvo pradėta institucinės globos pertvarka, tuomet buvo viliamasi, kad iki 2020 metų didelėse globos įstaigose vaikų nebeliks. Nors tikslas dar nepasiektas, institucijose gyvena vis mažiau vaikų - jie apsigyvena globėjų šeimose arba šeimynose, ten gyvena keli vaikai, o jais rūpinasi nuolatiniai darbuotojai ir kuriamas tikras šeimos gyvenimas. Kaip geriausia globos forma įvardijamas gyvenimas globėjų šeimoje.

Globėja R. Stasiškė, pasirūpinusi 15 vaikų, teigia: „Pirmas berniukas buvo paimtas į nuolatinę globą kaip brolis dukroms, vėliau taip išėjo, kad vieną vaiką po kito globojome laikinai. Kai jauniausiai dukrai suėjo 15 metų, šeima nusprendė priglausti berniuką iš vaikų namų. Išgyvendavau, verkdavau su kiekvienu vaiku, bet vėliau suvoki, kad vaikui vis tiek geriau su tėvais nei kitoje šeimoje.“ Ji įsitikinusi - auginant vaiką šeimoje, lengviau užmegzti ryšį ir įgauti pasitikėjimo. Vaikui grįžus gyventi pas savo tėvus, R. Stasiškės ir vaikų ryšys nenutrūksta - ji susitinka su ne viena šeima, bendrauja, jei reikia, pataria ar kitaip padeda.

Lietuvoje tėvų globą praradę vaikai gali apsigyventi šeimynose, jose gyvenimas verda kaip šeimoje, kartu gyvena keli vaikai, o jais rūpinasi keli nuolatiniai darbuotojai. Tokioje šeimynoje nesikeičia darbuotojai, yra daug stabilumo ir lengviau užmegzti artimus ryšius. Šios patalpos niekaip neprimena globos įstaigos - tai yra vaikų namai, čia jie turi savo kambarius, kaip ir visos šeimos, dalijasi virtuve, vonios kambariu, leidžia laiką svetainėje. SOS teta V. pasakoja: „Mūsų darbas kartu yra ir gyvenimo būdas. Diena prasideda kaip bet kurioje kitoje šeimoj: rytas, kėlimasis, pusryčiai. Vieni eina savo laiku į mokyklą, kiti - į darželį.“ Visą parą socialinė darbuotoja V. dirba su vaikais, rūpindamasi jais kaip savo šeimos nariais. Vaikai mato, kaip mes elgiamės, taip ir jie elgiasi, ypač mažyliai. Gyvendami tokioje aplinkoje, vaikai patiria šeimos gyvenimą, tampa savarankiški, įgauna įvairių patirčių. Toks palydėjimas gyvenimo keliu ir artimas ryšys vaikams labai svarbus - vaikai nori SOS tetų dėmesio, skuba apkabinti, prisiglausti.

V. pasakoja, kad viskas vyksta taip, kaip šeimoje: einame į kiną, valgome spragėsius, kartais užsisakome picos. Kartu gaminame, per šventes kepame tortus, keksiukus, darome tinginį. Nėra taip, kad ko nors neleistume. Tokias patirtis vaikai atsineša į savo gyvenimą - apie tai pasakoja SOS tetoms, dalijasi istorijomis.

Globos ekspertė R. Ladauskienė teigia, kad institucijoje gyvenantis vaikas gyvena kitokiame pasaulyje, nei žmonės įprastai gyvena. Pavyzdžiui, su darbuotoju vaikas užmezga santykį, ima juo pasitikėti, o jis išeina tėvystės ar motinystės atostogų arba pakeičia darbą. Tuomet nutrūksta ir sukurti socialiniai ryšiai. Didelėje institucijoje gyvenimas verda kitaip nei namuose, dėl to vaikai paprastai neišmoksta rūpintis kasdieniais dalykais. Pastovumas, santykiai ir pasitikėjimas yra trys banginiai, kurie gydo psichiką ir leidžia išgyventi netektis ir traumas. Mažesniems vaikams geriausias globos variantas - gyvenimas globėjų šeimoje.

Naujausiais duomenimis, institucijose globojami 1 338 vaikai, iš jų 93 vaikai - iš Ukrainos, o 853 auga bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Globėjų (rūpintojų) šeimose auga 4 931 vaikas, iš jų 785 vaikai - iš Ukrainos. Nors tikslas, kad Lietuvoje nebūtų globos institucijų, dar nepasiektas, Vaiko teisių apsaugos tarnyba teigia, kad institucijose globojamų vaikų skaičius nuosekliai mažėja. Pavyzdžiui, 2016 m. pabaigoje institucijose buvo globojami 3 185 vaikai, o 2022 m.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė A. Marčiukaitienė teigia, kad būtent šeima, suaugęs žmogus trauminių patirčių turinčiam vaikui gali užtikrinti stabilumą, saugumą, priimti pačias įvairiausias emocijas ir įvairų elgesį suprasdamas, kad tai yra ankstesnių vaiko patirčių ir išgyvenimų padariniai. Anot jos, jei vaikams neatsiranda globėjų, jie apgyvendinami bendruomeniniuose globos namuose, tokiuose globos namuose kuriama aplinka artimesnė šeimai nei institucijose. Tokioje aplinkoje labiau įvertinami ir atliepiami individualūs vaiko poreikiai, skiriama daugiau kokybiško dėmesio vaikui, išklausoma vaiko nuomonė, tariamasi su vaiku jį liečiančiais klausimais. Vaikams ugdomi kasdieniai gyvenimo įgūdžiai, savarankiškumas. Globėjų šeimose ar šeimai artimoje aplinkoje augantis vaikas jausis saugesnis, jam bus lengviau kurti savarankišką gyvenimą suaugus.

Nors vis daugiau vaikų gyvena ne institucijose, Lietuva dar nepasiekė savo tikslo. Globėja R. Stasiškė sako, kad finansiniai aspektai - ne pagrindinė priežastis, kodėl taip yra. Kai kuriems globėjams sunkiausia atrasti, kaip su vaiku tinkamai bendrauti, gali kilti konfliktų, sunku atlaikyti įtampą, o, esant tokiai situacijai, sprendimui dirbti tokį darbą gali imti prieštarauti globėjų šeimos nariai.

SOS teta V. teigia: „Mūsų visuomenę dar reikia stipriai šviesti. Kai čia atsikraustėme prieš dvejus metus, kaimynai į mus įtariai žiūrėjo, buvo nepatenkinti, net nesisveikino. O vėliau vienas kaimynas pasakojo, kad bendruomenė labai bijojo, bet „jūs čia taip tyliai gyvenate“. Kol žmonės nepamato, nesusiduria, mano, kad vaikai ką nors išlaužys, nusiaubs.“

Globos ekspertės R. Ladauskienės teigimu, žmonės apimti emocijų globėjais netampa - vyksta mokymai, užtrunka, kol žmogus apsisprendžia. Kartais žmonėms užtrunka 10-20 metų, kol jie žengia šį žingsnį ir apsisprendžia globoti - auginti žmogų. Ji priduria, kad kai kuriais atvejais tokio sprendimo nepalaiko artima aplinka, o tai taip pat trukdo tapti globėjais: „Tai yra didelis sprendimas.“

Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė A. Marčiukaitienė teigia, kad šiuo metu Lietuvoje juntamas tiek nuolatinių globėjų, tiek budinčių globotojų trūkumas. Dalis vaikų, netekusių tėvų globos, turi vienokių ar kitokių sveikatos sunkumų, jiems reikalingas ypatingas dėmesys ir priežiūra. Šeimos atviresnės ir labiau linkusios priimti mažo amžiaus vaikus ir turi nerimo dėl paauglių. Ne paskutinėje vietoje yra ir kai kurių savivaldybių nepakankamos pastangos ieškant, motyvuojant globėjus.

Finansinė parama globėjams

Globėjams yra skiriama finansinė parama iš valstybės biudžeto. Nuo 2025 m. numatomi pokyčiai dėl globos išmokų. Priėmus Išmokų vaikams įstatymo pataisas (XIIP-2865), šeimos vykdomai vaiko globai (rūpybai) užtikrinti už vaiką, būtų mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas.

Vaiko ryšiai su biologiniais tėvais

Net jei vaikas paimamas iš šeimos ir auga pas globėjus ar globos įstaigoje, ryšiai su tėvais nenutraukiami. Tėvams suteikiama pagalba, skatinamas bendravimas. Institucijos ir teismas nuolat tikrina, ar šeimos padėtis pasikeitė. Vaiko interesai yra svarbiausi, ir jei grįžimas pas tėvus yra naudingas vaikui, jis vykdomas kuo greičiau.

Vaiko globa šeimynoje

Civiliniame kodekse yra įtvirtinta nuostata, kad likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje tik tada, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje. Tačiau dėl įstatymu nenustatytų palankių sąlygų globai šeimoje ar šeimynoje, institucinė globa išlieka „paklausi“ Lietuvoje. Pažymėtina, kad tokios vaiko globos formos, kaip vaiko globa šeimynoje ir vaiko globa institucijoje - yra dosniau remiamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Toks teisinis reglamentavimas sukuria nelygias sąlygas vaikų globai, neskatina vaikų globos šeimose, nors būtent vaiko globa šeimoje yra vertinama kaip labiausiai atitinkanti vaiko interesus. Todėl teikiamais įstatymo projektais siekiama labiau skatinti vaikų globą šeimose, palaipsniui atsisakyti finansiniu požiūriu brangesnės vaiko globos institucijoje.

Šeimynų įstatymo pataisomis (XIIP-2866) siekiama užtikrinti minimalias šeimynos dalyvio pajamas, kurios būtų prilyginamos Vyriausybės tvirtinamoms einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms, taip pat garantuoti finansavimą už vaiko poreikius atitinkančios socialinės globos teikimą. Kartu siūloma aiškiau reglamentuoti šeimynos ir savivaldybės tarpusavio santykius, numatant, kad, esant šeimynos dalyvio rašytiniam prašymui, savivaldybė jos nustatyta tvarka suteiktų finansinę pagalbą šeimynos naudojamo ar nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, naudojamo šeimynos veiklai, rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui. Teikiamu įstatymo projektu siekiama paskatinti vaiko globą šeimynose, sudarant palankesnes finansines ir materialines sąlygas joms veikti. Šiais pakeitimais taip pat siekiama visapusiškai užtikrinti Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybių įsipareigojimą teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei.

Globos centrai: pagalba globėjams ir vaikams

Globos centrai atlieka svarbų vaidmenį teikiant pagalbą globėjams ir vaikams. Globos centras vykdo visas funkcijas, kurios išdėstytos Globos centro ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. Asmenims, norintiems tapti vaiko globėjais (rūpintojais), šeimynos steigėjais, dalyviais, budinčiais globotojais, įtėviais bei ketinantiems priimti vaiką laikinai svečiuotis ar teikti laikino atokvėpio paslaugą, ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams Globos centro vadovas ar jo įgaliotas asmuo įsakymu per 2 darbo dienas nuo jų kreipimosi raštu paskiria VVTAĮT atestuotus asmenis.

Globos centro teikiamos paslaugos ir pagalba

Globos centro teikiama ir (ar) organizuojama pagalba - prižiūrimo, globojamo (rūpinamo), įvaikinto vaiko, budinčio globotojo, globėjo (rūpintojo), šeimynos dalyvių, įtėvių bei jų šeimos narių konsultavimo ir mokymo, atrankos, tarpininkavimo paslaugos, psichosocialinė pagalba, psichoterapija, intensyvi pagalba, laikino atokvėpio paslaugos, budinčio globotojo vykdomos veiklos kokybės vertinimas, pasirengimo globoti vaikus vertinimas, taip pat ir pakartotinis, pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą, patvirtintą VVTAĮT 2018 m. birželio 1 d. VVTAĮT atestuotas asmuo vykdo budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų), įtėvių, šeimynų dalyvių, asmenų, pageidaujančių teikti laikino atokvėpio paslaugą, bendruomeninių vaikų globos namų ir globos centrų darbuotojų bei asmenų, pageidaujančių dirbti šiose įstaigose, pasirengimo prižiūrėti, globoti (rūpintis), įvaikinti vaikus mokymus pagal GIMK programą. VVTAĮT atestuotas asmuo atlieka pasirengimo tapti budinčiais globotojais, globėjais (rūpintojais), įtėviais, šeimynų steigėjais, dalyviais, laikino atokvėpio paslaugų teikėjais vertinimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo mokymų pagal GIMK programą pabaigos parengia išvadą dėl jų pasirengimo prižiūrėti, globoti (rūpinti), įvaikinti vaikus ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pateikia ją VVTAĮT įgaliotam teritoriniam skyriui. VVTAĮT atestuotas asmuo bendradarbiauja su VVTAĮT įgaliotu teritoriniu skyriumi, bendruomeniniais vaikų globos namais, vaikų globos namais ir šeimynomis, siekdamas užtikrinti geriausius globojamo (rūpinamo) vaiko interesus - parinkdamas geriausiai juos galintį tenkinti globėją (rūpintoją).

Budintis globotojas: reikalavimai ir pareigos

Budinčiais globotojais, globėjais (rūpintojais), šeimynos dalyviais gali tapti asmenys, atitinkantys Civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) ir šeimynos dalyviui keliamus reikalavimus, Socialinių paslaugų įstatyme budinčiam globotojui, Civiliniame kodekse vaikus globojančiai (rūpinančiai) šeimai ir Šeimynų įstatyme šeimynos steigėjui, dalyviui nustatytus reikalavimus. Asmenys, pageidaujantys globoti (rūpinti) be tėvų globos likusį vaiką, turi išklausyti mokymų pagal GIMK programą Pagrindinę dalį. Budintis globotojas privalo priimti vaiką bet kuriuo paros metu, vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų. Bendras vaikų (su kitais šeimoje augančiais vaikais) skaičius budinčio globotojo šeimoje - ne daugiau kaip 6. Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis tik išimtiniais atvejais, kai broliai ir seserys neišskiriami ir tai raštu suderinta su globos centru bei budinčiu globotoju.

Globėjas (rūpintojas): teisės ir pareigos

Globėjas (rūpintojas) vaiko globėju (rūpintoju) skiriamas Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Globėjas (rūpintojas) globoja (rūpina) vaiką savo gyvenamojoje vietoje, natūralioje šeimos aplinkoje ir įgyvendina Civiliniame kodekse numatytas globėjo (rūpintojo) teises bei pareigas. Globėjas (rūpintojas) gali laikinai prižiūrėti vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba) ir laikinoji globa (rūpyba) dar nenustatyta, kol jam globa (rūpyba) bus nustatyta, taip pat kai budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams) ir, esant galimybėms, šeimynos dalyviams reikia suteikti laikiną atokvėpį. Globėjas (rūpintojas) nesusijęs giminystės ryšiais, vienu metu negali globoti (rūpinti), prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų. Bendras vaikų (su savais vaikais) skaičius globėjo, nesusijusio giminystės ryšiais, šeimoje - ne daugiau kaip 6. Globojamų (rūpinamų), prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis išimtiniais atvejais, kai neišskiriami broliai ir seserys. Globa šeimoje gali būti organizuojama vaikui, iki jam sueis 21 metai, jei vaikas nuolat mokosi bendrojo ugdymo ar profesinio rengimo ir aukštosiose mokyklose.

#

tags: #vaiko #gyvenimo #globos #namuosepratesimas