Skyrybos ar nesutarimai tarp tėvų neišvengiamai paliečia vaikus. Siekiant apsaugoti vaiko interesus ir rasti abiem tėvams priimtinus sprendimus, vaiko globos mediacija tampa vis populiaresniu ir efektyvesniu būdu. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama, kas yra vaiko globos mediacija, kokie jos privalumai, kaip ji vyksta ir kokiais atvejais ji gali būti ypač naudinga.
Kas yra vaiko globos mediacija?
Šeimos mediacija - tai taikus (neteisminis) šeimos ginčų sprendimo būdas, kurio metu, dalyvaujant neutraliam specialistui - mediatoriui, siekiama rasti priimtiniausią sprendimą konfliktuojančioms šalims. Mediacija - tai savanoriškas procesas, kurio metu neutralus trečiasis asmuo, mediatorius, padeda konfliktuojančioms pusėms pasiekti abiem priimtiną sprendimą. Mediatorius padeda besiginčijančioms pusėms - abiem tėvams, tėvams ir seneliams, tėvams ir vaikams ar kitiems asmenims - pradėti kalbėtis, įsiklausyti į vienas kito argumentus, suprasti silpnąsias ir stipriąsias jų pozicijos puses, lygiaverčiai tartis, galvoti apie tai, kas geriausia vaiko(-ų) gerovei, ir suvokti, kas bus, jeigu jie nesusitars.
Mediatoriai - tai specialius mokymus baigę teisėjai, advokatai, jų padėjėjai, psichologai, socialiniai darbuotojai ar kiti atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, įtraukti į LR mediatorių sąrašą. Mediatoriai yra apmokyti rasti būdą, kaip padėti abiem pusėms judėti į priekį, nors ir atrodo, kad išeities nėra.
Kodėl verta rinktis mediaciją?
Vaiko globos mediacija turi daug privalumų, palyginti su teismo procesu:
- Laiko ir pinigų taupymas: Mediacija paprastai yra pigesnis ir greitesnis procesas nei teismo bylos nagrinėjimas. Konfliktai dažnai išsprendžiami per kelis susitikimus, o teismų procesai gali užtrukti mėnesius ar net metus.
- Privatumas ir konfidencialumas: Skirtingai nuo teismo proceso, mediacijos metu visi aptarimai lieka konfidencialūs. Tai leidžia abiem pusėms jaustis saugiau, atviriau kalbėti ir išreikšti savo poreikius.
- Emocinės įtampos mažinimas: Skyrybos sukelia daug emocinio streso. Mediacija leidžia išvengti papildomo konflikto eskalavimo, o mediatorius padeda valdyti įtemptas situacijas ir užtikrinti pagarbią atmosferą.
- Draugiškų santykių palaikymas: Mediacijos procesas skatina bendradarbiavimą, o tai ypač svarbu, jei pora turi vaikų. Pasiektas kompromisas leidžia išsaugoti geresnius santykius ateičiai.
- Lankstumas: Mediacijos metu pasiektas susitarimas yra lankstesnis. Mediacijoje gali būti sprendžiami klausimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo leidžia patiems tėvams susitarti, kur vaikas gyvens, kaip dažnai ir kokiomis sąlygomis bendraus su kitu iš tėvų, kaip bus dalijamos šventės ar atostogos. Toks susitarimas gali būti lankstesnis nei teismo sprendimas - pavyzdžiui, galima įtraukti nuotolinio bendravimo formas ar numatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį vaikas palaipsniui pripranta prie naujos tvarkos.
- Didesnė tikimybė laikytis susitarimų: Praktika rodo, kad tais atvejais, kai ginčo dalyviai patys susitaria, yra didesnė tikimybė, kad šių susitarimų bus laikomasi labiau nei tų nurodymų, kuriuos priima teismas.
Kaip vyksta vaiko globos mediacija?
- Kreipimasis į mediatorių: Kreiptis į šeimos mediatorių gali bet kuri ginčo šalis, tačiau dalyvauti mediacijoje turi abi. Geriausia į šeimos mediatorių kreiptis iki abiejų šalių nutarimo konfliktą spręsti teisme. Abi pusės kreipiasi į mediatorius arba mediacijos centrą, kad pradėtų procesą. Teikiame Kauno rajono šeimoms mediacijos paslaugą nemokamai (paslauga finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pagal įgyvendinimo priemonę Nr. Klauskite ir registruokitės telefonu 867870558 arba el. p.
- Pasiruošimas mediacijai: Šeimos mediatorius įvertina, ar abi ginčo šalys yra pasiruošusios ir pajėgios tarpusavyje kalbėtis ir bendrauti jiems svarbiais klausimais. Ginčo šalys, atvykusios pas šeimos mediatorių, visų pirma, išgirsta, kokių mediacijos principų bus laikomasi, kad procesas vyktų.
- Susitikimai: Mediacija vyksta per kelis susitikimus, kurių metu mediatorius padeda aptarti problemas ir rasti sprendimus. Šeimos nariai turi galimybę, padedant mediatoriui, susėsti, išsikalbėti, įsiklausyti ir išgirsti kitos šalies argumentus, priežastis, sukėlusias konfliktą. Mediatorius padeda abiem pusėms išsakyti savo pozicijas, įvertinti galimybes ir ieškoti kompromisų.
- Sutarties sudarymas: Jei abi šalys sutinka dalyvauti mediacijoje ir jos proceso pabaigoje pasiekia susitarimą, jis yra perkeliamas į taikos sutartį, ją pasirašo abi šalys ir gali teikti tvirtinti teismui. Susitarus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo, rezultatas įforminamas taikos sutartimi.
Vaiko interesų užtikrinimas mediacijoje
Viena jautriausių skyrybų sričių yra vaikų globos ir bendravimo sąlygų nustatymas. Mediacijos procese ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesams.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
- Į vaiko poreikius orientuota mediacija: Mediatorius atstovauja vaiko interesams, skatindamas tėvus sudaryti į vaiką orientuotus tėvystės planus, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir poreikius, tiesiogiai neįtraukdamas vaiko į mediaciją.
- Vaiką įtraukianti mediacija: Kai kuriais atvejais, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, vaikas gali būti įtrauktas į mediacijos procesą.
- „Vaiko kėdės“ metodas: Kai kurie mediatoriai dirbdami su tėvais taiko principą, kai tėvai trumpam „įsivaizduoja“, kaip siūlomas sprendimas atrodytų iš vaiko perspektyvos.
Mediacija - tai konstruktyvus būdas spręsti skyrybų ginčus, išvengiant ilgų teismų procesų ir emocinės žalos. Tai procesas, kuris leidžia abiem pusėms rasti sprendimus, tenkinančius jų poreikius, tuo pačiu užtikrinant vaikų interesų apsaugą.
Svarbūs aspektai sprendžiant dėl vaiko išvežimo į užsienį
Vis dažniau viešoje erdvėje skamba atvejai apie neteisėtai į kitą valstybę vieno iš tėvų išvežtus savo vaikus. Aptarinėjant šiuos atvejus įprastai visuomenė pasidalija į dvi grupes - palaikančius ir smerkiančius.
Lietuvos mediatorių rūmų pirmininkė, ilgametę patirtį sprendžiant tarptautinius šeimos ginčus turinti mediatorė Odeta Intė pastebi, kad „ši problema tampa vis aktualesnė, nes augant migracijai sukuriama daugiau mišrių šeimų. Tokiose šeimose gyvenat kartu neretai ryškėja ne tik interesų ar poreikių skirtumai, bet ir vertybiniai, religiniai ar kultūriniai nesutapimai. Kartais jie būna tokie stiprūs, kad belieka vienas sprendimas - išsiskirti. Prieš kuriant tokias šeimas svarbu žinoti, kad skyrybų atveju mišri pora, turinti bendrą vaiką, privalės susitarti ne tik dėl vaiko globos, įskaitant jo gyvenamąją vietą, bet ir jurisdikcijos, t.y., kurios valstybės teisė bus taikoma sprendžiant šį tėvų ginčą.
Išsiskyrimas pats savaime yra vienas didžiausią stresą keliančių veiksnių žmogaus gyvenime, tačiau jis tampa ypač sudėtingas porai turint vaikų. Tokiu atveju ypač dideliu iššūkiu tėvams tampa vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo nustatymo, tolimesni vaiko auklėjimo ir ugdymo klausimai. Padedant naują gyvenimo atskirai etapą, ant tėvų pečių krenta ir kur kas didesnė finansinė našta, nei gyvent poroje. Ypač šiais ekonomiškai sudėtingais laikais, neretai vienas iš tėvų nusprendžia geresnio finansinio gerbūvio siekti užsienyje, arba, priešingai, po skyrybų priima sprendimą grįžti į gimtąją šalį, kur jo laukia artimųjų palaikymas ir geresnės galimybės užtikrinti saugią ir tinkamą aplinką sau bei vaikams.
Tėvams būtina žinoti, jog vienašališkas vieno iš tėvų sprendimas išsivežti savo vaiką į kitą šalį be jo motinos/tėvo sutikimo ar teismo leidimo gali būti traktuojamas kaip vaiko grobimas.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas, teismo mediatorius Jan Maciejevski pastebi, kad „kai vaikas neteisėtai išvežamas iš nuolatinės gyvenamosios valstybės, teisinio reglamentavimo tikslas yra kuo greičiau atstatyti pirminę padėtį, t.y. grąžinti vaiką į valstybę, iš kurios jis buvo neteisėtai išvežtas ir tik tada teisėtu keliu spręsti tolimesnius klausimus dėl vaiko gyvenamosios vietos. Neretai sprendimai išsivežti vaiką į savo pilietybės valstybę priimami spontaniškai, pvz., grįžus atostogų į Lietuvą nusprendžiama daugiau nebegrįžti į tą valstybę, kurioje buvo gyventa. Tokiu atveju viliamasi, kad teismas apgins savo šalies pilietį, o ir bylinėjimasis nei užsienio valstybėje bus pigesnis. Taip pat teisminis procesas gimtojoje valstybėje tėvams atrodo lengviau pakeliamas ir suprantamas dėl kalbos barjero nebuvimo.
Teisėjas J. Maciejevski pastebi, kad „toks bėgimas į savo teisinę sistemą, gali būti nulemtas ir baimės, kad toji teisinė sistema neapgins jų, o bus savo piliečių pusėje. Teisėjas J. Maciejevski prisimena pastarąją mediaciją: „Medijavau atvejį, kai motina išvežė vaiką į kitą ES valstybę. Tėvas pradėjo bylą Lietuvoje ir kartu pradėjo grobimo bylą toje valstybėje, į kurią išvyko mama su vaiku. Teismas atvejį perdavė mediacijai, o jos metu buvo susitarta, kad motina grąžins vaiką į Lietuvą. Tarp tėvų buvo pasiektas kompromisas, kad kol motina grįš į Lietuvą, vaiko gyvenamoji vieta bus su tėvu, tačiau motinai grįžus į savo šalį, vaiko gyvenamoji vieta vėl bus nustatyta su ja. Tiesa, tos valstybės teismas, į kurią buvo vaikas išvežtas irgi priėmė sprendimą grąžinti vaiką į kilmės valstybę, tačiau mediacijos dėka motina susikūrė naudingesnę sau poziciją, kad jai grįžus vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su ja, o ne palikta su tėvu. Kitaip tariant, medijuodama ji išvengė tam tikrų neigiamų pasekmių.
O. Intė pastebi, kad „daugelyje valstybių dedamos pastangos, kad tokio pobūdžio tarp tėvų kylantys nesutarimai būtų sprendžiami mediacijos būdu. Nežiūrint to, kad tarptautiniuose teisės aktuose (1980 m., 1996 m. Hagos konvencijose, 2019 m. birželio 25 d. Tarybos Reglamente (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos, sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo bei dėl tarptautinio vaikų grobimo (nauja redakcija)), yra aiškiai numatyta tokių ginčų nagrinėjimo eiga, tačiau realybėje susiduriama su jų įgyvendinimo sunkumais. Teisminiai procesai parastai būna ilgi, neretai pradedami dvejose valstybėse, kyla sunkumų ir vykdant jau priimtus teismo sprendimus.
Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad teismo priimtas sprendimas yra svarus, autoritetingas ir tikima, kad jo bus laikomasi. Tačiau nežiūrint to, koks argumentuotas ir teisingas teismo sprendimas bebūtų, tai nėra pačių tėvų išdiskutuotas, aptartas ir sutartas sprendimas, tad neretai viena arba abi ginčo šalys nebūna juo patenkintos.
Mediacija - galimybė išgirsti ir suprasti vienas kitą, patiems rasti susitarimą nei vienam iš tėvų neprarandant galimybės ir toliau dalyvauti vaiko gyvenime. Mediacijos metu gali būti sprendžiami ne vaiko (ne)išvežimo, bet ir skyrium gyvenančio tėvo/mamos dalyvavimo vaiko auginime, auklėjime, bendravimo su vaiku tvarka, jo išlaikymo dydžio, o skyrybų atvejų net ir turto dalybų klausimai. Šis ginčų sprendimo būdas padeda tėvams kompleksiškai, detaliai, kūrybiškai svarstyti ir priimti sprendimus, kurie geriausi jų vaikui. O atvejais, kai vaikas jau neteisėtai išvežtas iš valstybės arba vienam iš tėvų yra apribota galimybė bendrauti su vaiku, mediacija gali padėti tėvams patiems išspręsti jų nesutarimus greičiau, apsaugant vaiką nuo jo kilnojimo iš vienos valstybės į kitą, išvengiant kelių valstybių institucijų (vaiko teisių, socialinių tarnybų, antstolių ir kt.) įsikišimo bei ilgo, brangaus bylinėjimosi neretai kelių valstybių teismuose.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Taigi, priimant sprendimus dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės keitimo, svarbu neskubėti jų priimti vienam. Būtina dėti maksimalias pastangas ir mėginti kalbėtis bei ieškoti sutarimo su vaiko tėvu/motina. Nepavykus sutarimo rasti patiems rekomenduotina pasitelkti į pagalbą konfliktų sprendimo profesionalą - mediatorių. Taip pat naudinga pasikonsultuoti su advokatu ar teisininku ir su juo aptarti, kokie galimi tolimesni teisėti teisiniai procesai. Net ir esant svetimoje šalyje, susiduriant su smurtu artimoje aplinkoje ar patiriant ekonominį spaudimą reikėtų neskubėti priimti drastiškų sprendimų išvykti iš valstybės su vaiku. Visada rekomenduotina ieškoti pagalbos kreipiantis į valstybines ar nevyriausybines organizacijas, lietuvių bendruomenes. Ieškoti taikių ir teisėtų problemų sprendimų būdų visada galima pasitelkiant mediacijos paslaugą.
Kada kreiptis į mediatorių?
Geriausia į šeimos mediatorių kreiptis iki abiejų šalių nutarimo konfliktą spręsti teisme. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Mediacijos įstatymo nuostata dėl privalomosios mediacijos šeimos ginčuose. Jei pora nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos ar išlaikymo, pirmasis žingsnis - privalomoji mediacija.