Šiame straipsnyje aptariami teisiniai aspektai, susiję su vaiko gimimu po santuokos sudarymo Lietuvoje, įskaitant santuokos registravimo tvarką, tėvų teises ir pareigas, turto dalybas skyrybų atveju, prieglobsčio suteikimo sąlygas ir leidimo gyventi Lietuvoje gavimo sąlygas.
Santuokos Registravimas Lietuvoje
Nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvoje nebeliko popierinių santuokos liudijimų. Nors santuokos registravimo tvarka iš esmės nesikeitė, po santuokos registravimo popierinis liudijimas nebeišduodamas. Sutuoktiniams pageidaujant, išduodamas santuokos sudarymo įrašą liudijantis išrašas.
Norint įteisinti santuoką, reikia pateikti nustatytos formos prašymą civilinės metrikacijos įstaigai, asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir gimimo liudijimus. Jei duomenys apie ankstesnės santuokos nutraukimą yra Gyventojų registro duomenų bazėje, ištuokos liudijimo pateikti nereikia. Jei duomenų registre nėra, reikės pateikti ištuokos liudijimą arba buvusio sutuoktinio mirties liudijimą. Užsieniečiai turi pateikti savo kilmės valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad nėra kliūčių santuokai.
Santuokos registravimo mokestis civilinės metrikacijos patalpose yra 20 Eur. Jei jaunavedžiai renkasi vietą ne civilinės metrikacijos įstaigos patalpose, kaina siekia 60 Eur. Prašymas ir papildomi dokumentai priimami iš karto, tačiau santuoka registruojama ne anksčiau nei po mėnesio. Esant nėštumui, sunkiai ligai, vaiko gimimui ar kitoms nurodytoms aplinkybėms, santuoka gali būti registruojama po dviejų savaičių nuo prašymo padavimo dienos.
Santuokas taip pat galima registruoti bažnyčiose. Valstybė įtraukia į apskaitą santuokas, sudarytas pagal devynių tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei dviejų valstybės pripažintų religinių bendrijų kanonus. Bažnyčių atstovai privalo per 10 dienų apie sudarytą santuoką informuoti civilinės metrikacijos įstaigas, kurios šias santuokas įtraukia į apskaitą ir išduoda santuokos liudijimą.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Nesusituokusių Tėvų Teisės ir Pareigos
Nesusituokusių porų santykiai su vaikais teisiniu požiūriu yra reguliuojami tomis pačiomis šeimos teisės normomis, kaip ir susituokusių tėvų atveju. Tėvai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę, turi vienodas teises ir pareigas savo vaikams: užtikrinti jų išlaikymą, rūpintis auklėjimu bei palaikyti emocinį ryšį.
Vaiko gimimas automatiškai nesukuria teisinio ryšio su tėvu, jei jis nėra pripažinęs tėvystės. Jei abu tėvai sutinka dėl tėvystės pripažinimo, tai galima atlikti kreipiantis į civilinės metrikacijos įstaigą. Nustačius tėvystę, abu tėvai įgyja vienodas teises ir pareigas, susijusias su vaiko išlaikymu, gyvenamąja vieta ir bendravimu.
Įstatyme numatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta teisė palaikyti santykius su abiem tėvais, todėl nė vienas iš jų negali vienašališkai apriboti kito tėvo ar motinos bendravimo su vaiku. Dažna situacija - kai vienas iš tėvų po skyrybų ar išsiskyrimo siekia apriboti kito tėvo dalyvavimą vaiko gyvenime. Tokiais atvejais teismas, vertindamas situaciją, atsižvelgia į abiejų tėvų indėlį į vaiko auklėjimą, ryšį su vaiku bei jo interesus.
Nesusituokusiems tėvams, kurie skiriasi ar nori išvengti galimų ginčų ateityje, rekomenduojama sudaryti susitarimą dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos bei išlaikymo dydžio ir patvirtinti jį teisme. Tai suteikia aiškumą abiem pusėms ir užtikrina, kad vaiko teisės būtų apsaugotos.
Turto Dalybos Skyrybų Atveju
Skyrybų metu vienas svarbiausių klausimų - sutuoktinių turto dalybos. Pagal įstatymą, santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe ir dalijamas lygiomis dalimis, nebent yra pagrindas nukrypti nuo šios taisyklės. Teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą, pirmiausia siekia užtikrinti teisingumą ir atsižvelgia į įvairius aspektus.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Jei sutuoktiniai augina nepilnamečius vaikus, didesnė turto dalis gali būti skiriama tam iš tėvų, su kuriuo vaikai lieka gyventi. Taip pat gali būti atsižvelgiama į sutuoktinio sveikatos būklę ar jo finansinę padėtį.
Turto dalybos gali apimti ne tik nekilnojamąjį turtą ar finansines santaupas, bet ir verslą, investicijas ar net skolinius įsipareigojimus. Svarbu pažymėti, kad turtas, kuris buvo vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė iki santuokos, paprastai nėra dalijamas, tačiau jei jis buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis ar pastangomis, jis gali būti pripažintas bendru.
Svarbus aspektas turto dalybose yra finansiniai įsipareigojimai. Skyrybų metu dalijamos ne tik pajamos ir turtas, bet ir skolos. Tai reiškia, kad jei vienas iš sutuoktinių santuokos metu prisiėmė paskolą šeimos reikmėms, šis įsipareigojimas gali būti laikomas bendra prievole.
Norint išvengti ginčų ir užtikrinti aiškias turto dalybų sąlygas, sutuoktiniai gali iš anksto sudaryti vedybų sutartį, kurioje apibrėžiama, kaip turtas bus valdomas tiek santuokos metu, tiek jai pasibaigus.
Asmeninė Nuosavybė ir Pajamos Santuokos Metu
Iki santuokos turėtas turtas lieka asmens asmenine nuosavybe ir po santuokos sudarymo. Bendra taisyklė, įtvirtinta Civiliniame kodekse (CK 3.89 str.), yra ta, kad asmenine nuosavybe laikomas turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, tačiau svarbu, kad iš tokio asmenine nuosavybe valdomo turto santuokos metu gautos pajamos, vaisiai jau yra pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 2 p.). Tas pats yra taikoma ir iš įmonės ar kitokio verslo gaunamoms pajamoms, vaisiams (CK 3.88 str. 1 d.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Taigi, jeigu vedybinėje sutartyje bus įtvirtinta tik bendra nuostata, kad asmenine nuosavybe išlieka turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, tačiau nebus detalizuojama ir sutuoktinių susitarta, kaip skirstomos ir kam tenka pajamos (vaisiai), gautos iš tokio turto, bus laikoma, kad tos pajamos ar vaisiai jau yra bendri. Pavyzdžiui, vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų akcijų teikiama grąža (dividendai), įgyto buto, žemės ar kito turto nuomos pajamos, gautos santuokos metu, yra laikomos bendromis abiejų sutuoktinių.
Jeigu tokie dividendai ar nuomos pajamos bus investuojamos toliau, tai tiek pati investicija, tiek gauta grąža bus pripažįstama bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir santuokos nutraukimo momentu bus dalinama lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, jeigu būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.
Pagal Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. Tad, jeigu vedybų sutartyje nėra nuostatos, kad pajamos, vaisiai, gauti iš asmeninio turto, laikomi asmenine nuosavybe, vertės padidėjimas irgi būtų laikomas bendrąja nuosavybe akcininkui esant santuokoje, nepaisant, kad pačios akcijos priklauso asmenine nuosavybe. Netgi jei šis pelnas nepanaudojamas dividendams išmokėti, o skiriamas įstatiniam kapitalui didinti, situacijos tai nekeičia.
Jeigu yra didinamas bendrovės, kurios akcininku sutuoktinis tapo iki santuokos sudarymo, įstatinis kapitalas bendrovės nepaskirstytu pelnu (tiek išleidžiant naujas akcijas ar didinant akcijos nominalią vertę), sukauptu esant santuokoje, tai naujai įgytos akcijos, akcijos vertės padidėjimas bus pripažinta bendrąja sutuoktinių nuosavybe.
Reikia pažymėti, kad tai taikoma ne tik akcinėms bendrovėms, bet ir kitų formų verslams. Teismų praktikoje nusprendžiant dėl vieno iš sutuoktinių iki santuokos sukurtos įmonės (verslo) vertės prieaugio santuokos metu dydžio nustatymo, nurodoma, kad turėtų būti retrospektyviai įvertinta verslo vertė, nustatant ją santuokos sudarymo dieną ir santuokos nutraukimo metu.
Kaip Suvaldyti Rizikas?
Vedybų sutartyje nepakanka nurodyti, kad turtas (akcijos ir kt.), įgytas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine nuosavybe, nes toks nurodymas nėra pakankamas, nes nėra išsprendžiamas turto vertės padidėjimo, iš turto gautų pajamų priskyrimo / padalijimo klausimas. Siekiant nukrypti nuo taisyklės, kad santuokos metu iš asmeninio turto gautos pajamos, vaisiai yra bendri, vedybų sutartyje turėtų būti aiškiai numatyta, kad po santuokos sudarymo ne tik turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine nuosavybe, bet ir jo duodamos pajamos, vaisiai ir padidėjusi verslo vertė yra laikomi sutuoktinio asmenine nuosavybe.
Akcijų Opcionai ir Turto Dalybos
Talentingo darbuotojo pritraukimas ar išlaikymas visada yra iššūkis. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų (ikivedybinės) sutarties, kuria būtų pakeitę įstatymu nustatytą turto teisinį režimą, realizavus teisę į opcioną, įgytos akcijos bus bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šiuo atveju nėra svarbu, kad opcionas yra suteikiamas konkrečiam asmeniui ar darbuotojui, jeigu jis yra sudaręs santuoką.
Civilinio kodekso 3.123 str. 4 d. įtvirtinta taisyklė, kad vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Iš tokių Civilinio kodekso nuostatų ir seka, kad jeigu turtas, kuris turėjo būti įtrauktas į bendrą sutuoktinių dalintino turto sąrašą, dėl kito sutuoktinio veiksmų nebuvo įgytas, pavyzdžiui, dėl aplaidumo, arba, kitaip tariant, tiesiog ignoravus galimybę padidinti bendrą turtą per opcioną galimomis įgyti akcijomis, tai tokiam aplaidžiam sutuoktiniui tenkanti turto dalis yra mažinama negauto ar nuslėpto turto verte.
Sutuoktiniui, be jokios pateisinamos priežasties atsisakiusiam įgyvendinti opcioną, tenkanti santuokoje įgyto dalinamo turto dalis gali būti sumažinta padalinus ir naudą, kurią buvo galima gauti iš akcijų opciono, t. y. Be to, net jeigu atsisakymo pasinaudoti faktas nebūna žinomas santuokos nutraukimo metu, dar nereiškia, kad atsakomybės už nepasinaudojimą akcijų opcionu klausimas gali būti pamirštas.
Taigi, jeigu nėra vedybų sutarties, kurioje sutuoktiniai akcijų atžvilgiu yra pasirinkę turto atskirumo režimą, numatę atsisakymą pasinaudoti akcijų opcionu, geriau yra informuoti kitą sutuoktinį ir turėti jo pritarimą, kad vėliau nereikėtų spręsti klausimo, ar kompensacija kitam sutuoktiniu už atsisakymą pasinaudoti akcijomis turi būti mokama, ar ne. Vedybų sutartis gali padėti apsaugoti turtą skyrybų atveju.
Prieglobstis Dėl Religinių Įsitikinimų
Vienoje naujausioje LVAT nagrinėtoje byloje buvo nagrinėjamas klausimas, ar asmeniui pakeitus religiją, jau būnant Lietuvoje (priėmus krikštą), atsivertus į krikščionybę, jo kilmės valstybėje jis gali būti persekiojamas dėl religijos, ir ar tai sudarytų pagrindą pripažinti jį pabėgėliu.
LVAT pažymėjo, kad, įvertinus faktą patvirtinantį vaizdo įrašą, pastoriaus parodymus bei kilmės valstybės informaciją, yra pagrįsta daryti išvadą, kad dėl religijos pakeitimo asmuo gali būti persekiojamas savo kilmės valstybėje jeigu toliau šią religiją ten išpažintų. LVAT pažymėjo, kad Migracijos departamentas turėjo atlikti išsamų ir kruopštų pareiškėjo atsivertimo, jo tikėjimo rimtumo tyrimą, taip, kaip jis reiškė savo krikščionišką tikėjimą Lietuvoje ir kaip jis ketino jį praktikuoti kilmės šalyje, jeigu būtų įvykdytas sprendimas jį išsiųsti, patikrinimą, išsamiai įvertindamas po išvykimo įvykusių įvykių trukmę, patikimumą ir „matomumą“ bei galimą kilmės šalies reakciją pareiškėjui grįžus į ją.
Atsakovas taip pat turėjo įvertinti/patikrinti, kaip šie pareiškėjo veiksmai būtų traktuojami jo kilmės šalyje tiek tuo atveju, jei pareiškėjas nuspręstų išpažinti krikščionybę kilmės šalyje, tiek tuo atveju, jei jis kilmės šalyje grįžtų prie ankstesnės religijos išpažinimo, jei kilmės šalyje būtų žinoma apie jo buvusį atsivertimą (perėjimą) į krikščionybę bei pripažino, tad pagrįstai naikintinas Migracijos departamentas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, kuriame šios aplinkybės neįvertintos.
Lietuvių Kilmės Asmens Teisės Gauti Leidimą Nuolat Gyventi Lietuvoje
Lietuvių kilmės asmenys, esantys kitų valstybių piliečiais, turi teisę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, tai pat turi teisę gauti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka (su sąlyga kad atsisakys turimo pilietybės), dokumentus pateikdami Migracijos tarnybai.
Kad gautų leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, jie migracijos tarnybai be kitų dokumentų turi pateikti pirmiausia dokumentu, kad jie yra lietuvių kilmės asmenys taip, kaip tai apibrėžia Pilietybės įstatymas. Pilietybės įstatyme numatoma, kad Lietuvių kilmės asmuo - asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu.
Tačiau čia nėra taip paprasta, nes Migracijos departamentui dažniausiai netinka kažkoks vienas dokumentas, kuriame tiesiogiai ir aiškiai nurodyta kad pavyzdžiui pareiškėjo senelis ar vienas iš tėvų yra lietuvis. Dažnai Migracijos departamentas prašo pateikti kitus dokumentus, patvirtinančius, kad toks asmuo gyveno Lietuvoje, turėjo turto, mokėsi , dirbo ir /ar pan.
Tokiu atveju jeigu nėra pirminių ir ar dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių, kad asmuo yra lietuvių kilmės, galima naudotis juridinio fakto nustatymo procedūra civiliniame teisme, t.y. prašyti teismo nustatyti, kad pavyzdžiui vienas iš pareiškėjo protėvių (iki senelių) buvo lietuvis ir kad ji atitinkamai yra lietuvių kilmės asmuo. Tuomet toks juridinio fakto nustatymo sprendimas bus pakankamu įrodymu migracijos tarnybai, kad asmuo yra lietuvių kilmės ir esant kitiems dokumentams bei nesant neigiamos valstybės saugumo departamento išvados (kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui) jis gali tikėtis gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Leidimo Gyventi Lietuvoje Panaikinimas
Lietuvoje dirbantys trečiųjų šalių piliečiai iki šiol gavę Migracijos departamento sprendimą panaikinti jiems išduotą leidimą laikinai gyventi šalyje dėl to, kad jie nebeatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, apskundę tokį sprendimą, galėjo teisėtai likti šalyje, nes sprendimo apskundimas automatiškai sustabdydavo jo vykdymą. Tuo pačiu per apskundimo terminą (kuris apytiksliai užimdavo 6 mėnesius) užsieniečiai galėjo teisėtai būti Lietuvoje ir netgi dirbti ir lygiagrečiai susitvarkyti leidimo dirbti pakeitimą, susiradę kitą darbdavį.
Tačiau nuo liepos 1 dienos Įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, atsisakyta iki šiol taikytos praktikos, kuomet užsieniečiui būdavo paliekamas leidimas laikinai arba nuolat gyventi, jei jis teismui apskųsdavo Migracijos departamento sprendimą naikinti jo turėtą leidimą. Tai reiškia, kad užsieniečio turėtas leidimas gyventi skelbiamas negaliojančiu nepriklausomai nuo to, ar užsienietis per 14 dienų teismui apskundė Migracijos departamento sprendimą naikinti jo turėtą leidimą gyventi.
Jeigu toks užsienietis lieka valstybėje ir teismas netaiko reikalavimo užtikrinimo priemonių - sustabdyti tokio sprendimo vykdymą (kas taikoma labai išskirtiniais atvejais, dažniausiai, kai nukenčia šeimos interesai), užsienietis gali būti deportuotas iš šalies ir jam uždėtas draudimas atvykti į Lietuvą.
Testamento Nuginčijimas
Neretai gauname užklausų, ar galima nuginčyti testamentą bei kokiais atvejais testamentas negalioja. CK 5.16 straipsnyje nurodyta, kad negalioja testamentas: sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas); sudarytas ribotai veiksnaus šioje srityje asmens (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
CK 5.16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Nustačius, kad velionis nebuvo neveiksnus, visgi, galiojantis testamentas gali būti nuginčytas (CK 5.16 straipsnio 2 dalis ir 5.17 straipsnis). Vienas iš galimų testamento nuginčijimo pagrindų, numatytų ne CK V knygoje, o CK I knygoje, yra testatoriaus valios trūkumai sudarant testamentą (CK 1.89 straipsnio 1 dalis).
CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: CK 1.89 straipsnio nuostata nereiškia, kad ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį gali pareikšti tik pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, ar jo globėjas. CPK 5 straipsnio 1 dalis garantuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą, jog būtų apginta ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės.
Skyrybos, Kai Vienas Ar Abu Sutuoktiniai Gyvena Užsienyje
Santuokos nutraukimas, kai vienas ar abu sutuoktiniai gyvena užsienio valstybėje, kelia specifinių teisinių klausimų, tačiau yra sėkmingai išsprendžiamas procesas. Norint inicijuoti skyrybų procesą Lietuvoje gyvenant užsienyje, pirmiausia svarbu nustatyti, ar Lietuvos teismai turi jurisdikciją (teisę nagrinėti) jūsų bylą. Jurisdikcijos klausimai yra sprendžiami remiantis tiek Lietuvos nacionaline teise (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu), tiek Europos Sąjungos (ES) teise, jei situacija susijusi su kita ES valstybe nare.
Pagal ES reglamentus (ypač Reglamentą „Briuselis II bis“ (ES) 2019/1111): Šis reglamentas taikomas santuokos nutraukimo, separacijos ir santuokos pripažinimo negaliojančia byloms ES (išskyrus Daniją). Lietuvos teismai gali turėti jurisdikciją, jei: Sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Lietuva buvo paskutinė sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta ir vienas iš jų čia tebegyvena. Atsakovo (sutuoktinio, kuriam reiškiamas ieškinys) įprastinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Pareiškėjas (ieškovas) turi įprastinę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir čia gyveno bent 6 mėnesius prieš pat pareiškimo pateikimą bei yra Lietuvos pilietis. Pareiškėjas turi įprastinę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir čia gyveno bent metus prieš pat pareiškimo pateikimą (nepriklausomai nuo pilietybės). Abu sutuoktiniai yra Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos (tam tikrais atvejais pagal nacionalinę teisę).
Pagal Lietuvos civilinį procesą: jei ES reglamentai netaikomi (pvz., byla susijusi su trečiosiomis šalimis), jurisdikcija nustatoma pagal Lietuvos CPK. Pagrindai gali būti panašūs, įskaitant abiejų šalių Lietuvos pilietybę, atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvoje, arba jei abu sutuoktiniai sutinka dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos (tam tikrose ribose).
Nustačius, kad Lietuvos teismai turi jurisdikciją, kitas svarbus klausimas - kurios šalies materialinė teisė bus taikoma pačiam santuokos nutraukimui (t.y., pagal kokios šalies įstatymus bus sprendžiama dėl skyrybų pagrindų, pasekmių ir pan.).
Jei byla nagrinėjama Lietuvoje ir yra susijusi su ES valstybėmis narėmis, dalyvaujančiomis Reglamente „Roma III“ ((ES) Nr. 1259/2010), sutuoktiniai gali turėti galimybę pasirinkti taikytiną teisę (pvz., savo įprastinės gyvenamosios vietos teisę arba bendros pilietybės šalies teisę). Jei pasirinkimo nėra, reglamentas nustato aiškias taisykles (pvz., dažnai taikoma sutuoktinių bendros įprastinės gyvenamosios vietos teisė).
Daugeliu atvejų, kai bylą nagrinėja Lietuvos teismai, bus taikoma Lietuvos Respublikos materialinė teisė, ypač jei šalys nesusitaria kitaip arba jei kitos taisyklės nenurodo kitaip.
Santuokos Nutraukimo Būdai Gyvenant Užsienyje
Net jei gyvenate užsienyje, galite rinktis iš Lietuvoje numatytų santuokos nutraukimo būdų.
Santuokos Nutraukimas Bendru Sutarimu Gyvenant Užsienyje
Tai greičiausias ir mažiausiai kainuojantis būdas nutraukti santuoką, net jei esate užsienyje. Pagrindiniai žingsniai:
- Dokumentų rengimas.
- Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymas: tai esminis dokumentas, kuriame sutuoktiniai susitaria dėl bendro turto padalijimo (įskaitant turtą užsienyje), nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo (alimentų) dydžio ir mokėjimo tvarkos, bendravimo su vaikais tvarkos ir kitų svarbių klausimų.
- Prašymo teikimas teismui ir atstovavimas: paruoštus dokumentus teikiame Lietuvos teismui. Svarbiausia - Jums dažniausiai nereikia fiziškai atvykti į Lietuvą. Visą procesą galime vykdyti per atstumą, Jums atstovaudami pagal įgaliojimą. Teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
Santuokos Nutraukimas Dėl Vieno Sutuoktinio Kaltės Gyvenant Užsienyje
Jei bendras sutarimas neįmanomas ir norima įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, procesas yra sudėtingesnis ir ilgesnis:
- Kaltės įrodinėjimas: kai šalys gyvena skirtingose valstybėse, kaltės įrodinėjimas gali būti komplikuotas. Reikia rinkti įrodymus (pvz., liudytojų parodymai, dokumentai), kurie gali būti kitoje šalyje.
- Proceso eiga: teikiamas ieškinys teismui, nurodant kaltės aplinkybes.
- Dokumentų įteikimas užsienyje esančiam sutuoktiniui: tai turi būti atlikta laikantis tarptautinių sutarčių ir tos šalies įstatymų (pvz., per ES dokumentų įteikimo reglamentą, Hagos konvenciją).
Dokumentai, Reikalingi Skyrybų Procesui
Skyrybų procesui Lietuvoje reikalingi tam tikri dokumentai. Pagrindinis sąrašas:
- Galiojantys asmens tapatybės dokumentai (pasas arba asmens tapatybės kortelė).
- Santuokos liudijimas.
- Nepilnamečių vaikų gimimo liudijimai.
- Kiti dokumentai, priklausomai nuo situacijos (pvz., sutuoktinių gyvenamosios vietos pažymos).
Svarbūs aspektai tvarkant dokumentus:
- Legalizavimas ar apostilavimas: Užsienio valstybėse išduoti oficialūs dokumentai (pvz., santuokos liudijimas, vaikų gimimo liudijimai, išrašai iš registrų) turi būti patvirtinti pažyma Apostille (jei šalis yra prisijungusi prie 1961 m. Hagos konvencijos) arba legalizuoti, nebent tarptautinės sutartys numato kitaip. Tai patvirtina dokumento autentiškumą.
- Dokumentų vertimas: Visi užsienio kalba surašyti dokumentai turi būti oficialiai išversti į lietuvių kalbą.
Turto Padalijimas
Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektu esantis turtas, įgytas santuokos metu, dalijamas pagal Lietuvos teisę, jei byla nagrinėjama čia. Paprastai turtas dalijamas lygiomis dalimis, tačiau teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į tam tikras aplinkybes (pvz., nepilnamečių vaikų interesus).
tags: #vaiko #gimimas #po #susirasymo