Vaikų draugystė - tai svarbus socialinis fenomenas, turintis didelę įtaką vaiko raidai ir psichologinei gerovei. Šis procesas apima daugybę aspektų, pradedant nuo įsivaizduojamų draugų kūrimo ankstyvoje vaikystėje iki sudėtingų santykių su bendraamžiais paauglystėje. Straipsnyje aptariami įvairūs vaikų draugystės psichologijos aspektai, įskaitant įsivaizduojamus draugus, santykius su bendraamžiais skirtingais amžiaus tarpsniais, tėvų vaidmenį ir galimus bendravimo sunkumus.
Įsivaizduojami draugai: fantazijos ir realybės riba
Įsivaizduojami draugai yra gana dažnas reiškinys vaikystėje. Tyrimai rodo, kad apie 37 procentai septynerių metų amžiaus vaikų turi įsivaizduojamus draugus. Šie draugai nebūtinai „dingsta“ pasibaigus vaikystei. Pastebėta, kad įsivaizduojamų draugų turi ir paaugliai, o tai labiau būdinga kūrybingiems bei socialiai aktyviems jaunuoliams. Net ir suaugusieji gali turėti įsivaizduojamų draugų, ir tai nėra haliucinacijos ar kliedesiai.
Turėti įsivaizduojamą draugą yra visiškai normalu. Tai tarsi žaidimų su lėlėmis ar kitais žaislais tęsinys. Kaip žaidžiant su „realiais“ žaislais, vaikai „išžaidžia“ sunkumus, išgyvena susikaupusius jausmus ir bando rasti sprendimų, taip ir įsivaizduojami draugai gali padėti vaikui pasakyti, garsiai įvardinti tai, ko jis pats nedrįsta. Pavyzdžiui: „Mano šuniukas nemėgsta blynų, jis norėtų ledų“.
Žanas Pjažė (Jean Piaget) moksliniai vaikų mąstymo tyrinėjimai nuramino tėvus, kurie nerimauja dėl vaiko pasakojimų apie įsivaizduojamus draugus. Pasitaiko, kad apie tokius draugus pasakojantys vaikai turi itin gerą vaizduotę, turtingą žodyną, yra kūrybingi, mažiau žiūri televizorių, mėgsta skaityti ir klausytis istorijų, rečiau nuobodžiauja. Turėti įsivaizduojamų draugų šiems vaikams yra linksma, tai jiems patinka. Šie vaikai lengvai užmezga draugystes ir su kitais vaikais, įtraukdami juos į turiningą žaidimų pasaulį.
Kada reikėtų susirūpinti?
Tėvams susirūpinti verta tada, kai jie pastebi, kad, dėl būtinybės nuolat bendrauti su įsivaizduojama būtybe, vaikas ilgam persikelia iš realaus pasaulio į įsivaizduojamąjį, ima vengti ryšių ir bendravimo su tikrais žmonėmis. Taip pat visada, jei įsivaizduojamos būtybės nėra draugiškos vaikui, jis jaučiasi jų gąsdinamas, skriaudžiamas, persekiojamas.
Taip pat skaitykite: Vaikų čiuožyklos: kainos ir tipai
Įsivaizduojamų draugų funkcijos
Įsivaizduojami draugai gali atlikti įvairias funkcijas vaiko gyvenime:
- „Atpirkimo ožys“: Įsivaizduojamas draugas gali tapti savotišku „atpirkimo ožiu“, kai vaikui yra per sunku, nepavyksta susitvarkyti su suaugusiųjų keliamais reikalavimais ar pasipriešinti tėvų draudimams. Tokiam draugui galima suversti kaltę už nesutvarkytą kambarį, kitas neatliktas pareigas ir išdaigas, sudaužytus daiktus.
- Adaptacinė funkcija: Kitų įsivaizduojamų draugų „pasirodymas“ gali sutapti su vaikui sunkiais įvykiais ir laikotarpiais ir atspindi adaptacinę vaizduotės funkciją. Galimi tokių įvykių pavyzdžiai: naujo vaiko gimimas šeimoje, artimųjų mirtis, bendraamžių atstūmimas ar patyčios, įvairios traumos, kai vaikas jaučiasi nesaugus, vienišas, nemylimas, išgyvena netektį, išsiskyrimą.
- Meilės ir dėmesio poreikio atspindys: Dar kitu atveju vaikas gali globoti nepaprastai silpną įsivaizduojamą būtybę, kuri kenčia ir yra reikalinga didelio rūpesčio ir paguodos. Toks įsivaizduojamas draugas gali atspindėti paties vaiko išgyvenamą meilės, dėmesio alkį.
Kaip elgtis su vaiko įsivaizduojamu draugu?
Svarbu suprasti, kad įsivaizduojamas draugas vaikui yra realus. Todėl jo nereikia ignoruoti, bijoti ar vengti. Jeigu suaugusieji primygtinai bandys vaikui įrodinėti, kad įsivaizduojamas draugas trukdo, nereikėtų jo turėti ir su juo bendrauti, tai gali sukelti priešingą poveikį: vaikas gali pasijusti kaltas, kad turi tokį draugą, jam gali tekti išgyventi prieštaringus jausmus tarp meilės ir noro paklusti tėvams ir artumo įsivaizduojamam draugui, kuris gali paguosti ir „suprasti“ tada, kai tėvų nėra šalia.
Santykiai su bendraamžiais skirtingais amžiaus tarpsniais
Santykiai su bendraamžiais įgauna ypatingą svarbą mokykliniame amžiuje ir ypač paauglystėje. Kiekvienas iš mūsų turime stiprų poreikį priklausyti tam tikrai grupei. Būdami visai maži tokia grupė mums yra šeima, kuri visada yra šalia mūsų. Ir tas jausmas, kad aš jai reikalingas ir priklausau šiai grupei, yra labai svarbus. Pradėjus lankyti darželį, mokyklą norisi turėti žmones ir už šeimos ribų - tokius, kuriais vaikas gali pasitikėti, užmegzti abipusį santykį ir atsiremti tais momentais, kai šeimos nėra šalia. Psichologė J. S. Jasiulionė atkreipė dėmesį, kad netgi vaikų grumtynės yra vienas iš būdų mokytis suprasti savo ribas, pažinti kito jėgas ir netgi būdas patenkinti prisilietimų poreikį. Artimi ir abipusiai santykiai vaikams garantuoja ir emocinį paramos šaltinį. Apskritai tai yra laikoma vienu svarbiausių veiksnių sklandžiai vaiko raidai. Todėl, jei pamatome, kad vaikas neturi draugų, turime pagalvoti, kaip jam padėti, nes turėti tą artimą ryšį, draugystę yra labai svarbu.
Daugybė tyrimų įrodė, jog geri santykiai su bendraamžiais yra svarbus vaikų psichikos sveikatos apsaugos veiksnys. Pastebėta, kad tiems vaikams, kurie turi artimus santykius su bendraamžiais, geriau sekasi mokytis, jie jaučiasi saugiau, jiems lengviau išspręsti kylančias problemas.
Vaikų draugystės etapai
Skirtingais tarpsniais vaikų tarpusavio santykiai turi savų ypatybių:
Taip pat skaitykite: Vaikiškų elektromobilių apžvalga Tauragėje
- Ikimokyklinis amžius: Pirmosios patirtys prasideda ikimokykliniame amžiuje, kada vaikai patenka į bendraamžių grupę darželyje. Ikimokykliniame amžiuje pagrindinis santykių kūrimo būdas yra žaidimas. Kuo vaikas vyresnis, tuo jis labiau atsiveria pasauliui ir tuo labiau svarbūs tampa santykiai su bendraamžiais. Tuo metu jau gali atsirasti tos pirmosios tikros draugystės, o kai kurios išauga ir į ilgalaikes.
- Pradinis mokyklinis amžius: Vėliau, pradiniame mokykliniame amžiuje, pasikeičia ugdymo sistema, ir vaikas susiduria su naujais iššūkiais. Vaikas tampa grupės dalimi, kurioje pasidaro svarbu, kas ką moka, ko nemoka, kiekvienas sulaukia įvertinimų, kurie mažiau ar daugiau yra pastebimi. Keičiasi ir tai, kad vaikai šiame amžiuje mažiau pradeda bendrauti su tėvais, o bendraamžių svarba didėja. Šio amžiaus vaikams yra svarbu kažką veikti kartu, jie vis dar nemažai žaidžia, kovoja su tam tikrais priešais. Šiuo metu vaikai pradeda vis labiau išsiskirstyti pagal lytis - berniukai labiau bendrauja su berniukais, mergaitės - su mergaitėmis. Taip pat įdomu tai, kad šiame amžiuje vaikai ima kurti savo bendrą folklorą, bendrą žargoną - tai irgi padeda sukurti tą priklausymo grupei, bendrystės jausmą.
- Paauglystė: Kai peršokama į paauglystę, viskas dar labiau pasikeičia. Atrodo, kad paaugliams bendraamžiai tampa svarbesne dalimi nei suaugusieji. Tai yra amžius, kada reikia atsiskirti nuo suaugusiųjų, o atsiskirti gali tik susitapatindamas su žmonėmis, panašiais į save. Būtent noras būti su grupe yra išskirtinis paauglystės bruožas.
Tėvų vaidmuo
Tėvai gali aktyviai dalyvauti vaikų gyvenime ir padėti jiems užmegzti ir puoselėti santykius su bendraamžiais. Pavyzdžiui, sudarydami sąlygas savo vaikams pasikviesti draugų į svečius - taip ir jūs juos pažinsite, žinosite, su kuo vaikas bendrauja, kas jam įdomu, ką mėgsta veikti.
Kaip padėti vaikui susirasti draugų?
- Asmeninis pavyzdys: Būkite pavyzdžiu vaikui, demonstruodami gerus santykius su savo draugais.
- Socialinių įgūdžių lavinimas: Padėkite vaikui išmokti bendrauti, prieiti prie kitų vaikų, pasikalbėti, pakviesti kartu pažaisti.
- Bendros veiklos: Skatinkite vaiką dalyvauti būreliuose, sporto komandose ar kitose veiklose, kur jis galėtų susitikti su bendraamžiais, turinčiais panašių pomėgių.
- Pasitikėjimo savimi ugdymas: Padėkite vaikui atrasti savo stipriąsias puses ir pasitikėti savimi.
Kaip elgtis, kai vaikui sunku susirasti draugų?
- Būkite jautrūs: Išklausykite vaiką ir supraskite jo jausmus.
- Neskubėkite teisti: Nebarškinkite vaiko, jei jam nesiseka susirasti draugų.
- Pasiūlykite pagalbą: Pasikalbėkite su vaiku apie jo sunkumus ir pasiūlykite jam savo pagalbą.
- Kreipkitės į specialistus: Jei vaiko sunkumai yra dideli, kreipkitės į psichologą ar kitą specialistą.
Bendravimo sunkumai ir jų sprendimo būdai
Vaikai naudoja pačius įvairius būdus, kad priklausytų grupei. Vieni elgesio būdai gali būti labai tinkami, kiti - ne. Jie visi yra visiškai normali reakcija vaiko, kuris daro viską ir labai stengiasi, norėdamas tapti grupės dalimi ir pasijusti svarbus. Tėvai, globėjai ir mokytojai turi padėti prisitaikyti naujoje aplinkoje, ypač tada, kai vaikas tik pradeda lankyti mokyklą.
Kaip padėti vaikui prisitaikyti naujoje aplinkoje?
- Būkite atidūs: Stebėkite, kaip vaikas bendrauja su kitais vaikais.
- Palaikykite ryšį su mokytojais: Pasikalbėkite su mokytojais apie vaiko bendravimo ypatumus.
- Mokyklos taisyklės: Supažindinkite vaiką su mokyklos taisyklėmis.
- Asmeninis pavyzdys: Rodykite vaikui tinkamą elgesio pavyzdį.
Konfliktinės situacijos
Jei vaikai tik ginčyjasi - jų teisė į skirtingas nuomones. Svarbu, jog įsikištumėte tada, kai vaikai peržengia ribas. Nė vienas mažametis nenusipelno būti įžeistas ar, kad prieš jį būtų panaudota fizinė jėga. Apie agresyvius vaikus reikia pranešti jų tėvams ir bandyti problemas išspręsti taikiai. Deja, ne visada tėvai bus šalia, todėl išmokykite savo vaiką pasidalinti su draugais savo jausmais ir mintimis. Paaiškinkite mažajam, jog, jeigu su juo elgiamasi negražiai, jis bet kada gali pasitraukti ir susirasti geresnių draugų.
Taip pat skaitykite: Tradicijos ir naujovės vaikų poezijoje
tags: #vaikiska #draugyste #susitarimai