Kasmet Lietuvoje pasirodo apie 30 vaikų poezijos knygelių. 2004-ieji metai nebuvo išimtis. Nors vaikų poezijos poreikis nekelia abejonių, ypač tarp rašančių močiučių, įkvėptų anūkų išdaigų ir jautrių širdelių, vis dėlto verta atidžiau pažvelgti į šiuolaikinės vaikų poezijos tendencijas ir iššūkius. Ar tradiciniai motyvai ir formos vis dar aktualūs jaunajam skaitytojui? Ar poetai sugeba rasti naują kalbą, kuri įtrauktų ir sudomintų?
Tradicinės vertybės ir eiliuotas pamokymas
Neretai vaikų poezijoje vyrauja tradicinis požiūris: pamokyti gerumo, priminti apie metų laikų kaitą, gyvūnų garsus ir religines šventes. Tokie eilėraščiai dažnai primena tradicines bandeles, o ne originalų ir įtraukiantį meną. Poetai, tokie kaip Gražina Kurtinaitytė-Lebedienė, tikisi, kad vaikai išmoks jų posmelius atmintinai ir perduos juos ateities kartoms. Tačiau ar tokios pretenzijos tapti klasiku ne per ankstyvos? Ar vaikams iš tiesų reikia eiliuoto pamokymo, kuris kartoja jau žinomus dalykus?
Juozas Nekrošius, rinkinyje „Mieli bičiuliai“, rašo apie peles, graužiančias knygas, ir kates, gaudančias peles, ragindamas mokinukus skaityti knygeles. Aldona Elena Puišytė eilėraščiuose meldžiasi už vyturėlio giesmę, žibutės žiedą, tėvelių meilę ir Lietuvą tėvynę. Nors šiltas ir jaukus tonas gali būti patrauklus, svarbu, kad poezija neapsiribotų vien kvietimu „draugauti su gėriu“.
Proginė kūryba ir tautinės sukaktys
Proginė kūryba, skirta Kalėdoms ar kitoms šventėms, taip pat užima svarbią vietą vaikų poezijoje. Zitos Gaižauskaitės „Atvažiuoja Kalėda“ - tai eiliuota pasakaitė, tinkanti kalėdiniams vaidinimams. Vytautas Mizeras-Vitukas knygelėje „Laisvi“ įamžino lietuviškos spaudos atgavimo šimtmetį. Tačiau ar tokie eilėraščiai iš tiesų praplečia vaikų supratimą apie laisvę ir istoriją? Ar jie neapsiriboja vien formaliu paminėjimu?
Žaidimai žodžiais ir kalbos kultūra
Česlovo Navakausko knygelėje „Linksmažodžiai išdykauja“ žodžiai atgyja ir pradeda žaisti. Tai - ne tik dirbtinis bandymas išmokyti vaikus kalbos gudrybių, bet ir logiškai motyvuotas žaidimas žodžiais. Kalbos dalys - vaizdingi būdvardžiai, dingstantys daiktavardžiai, siautėjantys ištiktukai - atveria vaikams darnią sistemą, kur kiekvienas kalbos elementas, kiekviena gramatinė kategorija - svarbūs ir svarūs.
Taip pat skaitykite: Vaikų čiuožyklos: kainos ir tipai
Alma Karosaitė knygelėje „Konsultuoja Balys Gražbylys“ moko vaikus kalbos kultūros. Mikė, Milda ir Matilda mokykloje ir namie sužino apie neteiktinas svetimybes, linksnių ir prielinksnių vartojimo klaidas. Autorė sukuria juokingas situacijas ir personifikuoja gimtosios kalbos vaikaitį Balį Gražbylį. Nors valiūkiškumo Baliui trūksta, žaismingumo eilėraščiams teikia tie nevartotini žodžiai, išskirti klaipytu šriftu.
Poemos ir mitologiniai motyvai
Martynas Vainilaitis savo eiliuotoje pasakoje „Nykštukas Kilipštukas“ pasitelkia sodrų, spalvingą žodį, taiklius apibūdinimus ir muzikalumą. Nykštukas Kilipštukas, „iš kiaušinio neperėtas, o Girinio užkerėtas“, kovoja su brakonieriais ir primena Anzelmo Matučio Drevinuką. Tačiau ar Kilipštuko kovą su brakonieriais galima laikyti pagrindine poemos ašimi? Ar ilgas kelias namo neprailgina kūrinio?
Nauji vėjai ir archetipinė žemė
Sigito Gedos „Užmigę žirgeliai“ ne vienam suaugusiajam parodė slaptas mitinio pasaulio dureles. Aido Marčėno ir Broniaus Leonavičiaus „Žmogaus žvaigždė“ vėl atveria šias duris, siūlydama tam tikrą kodą B. Leonavičiaus iliustracijoms perskaityti, susisiekiantį su vaikų pasauliu, tačiau iš tiesų atveriantį archetipinę, sakralią žemę, mitinę Lietuvą. Po trapiu dabarties laiko sluoksniu glūdi tūkstantmečių patirtis. Iš individualių gamtos grožio paslapties išgyvenimų veriasi religinė patirtis: krikščionybės simbolika, įimta senovės baltų peizažo.
Taip pat skaitykite: Vaikiškų elektromobilių apžvalga Tauragėje
Taip pat skaitykite: Funkcionalios lovos vaikams