Užgavėnių žaidimai vaikams: tradicijos, linksmybės ir idėjos

Užgavėnės - viena smagiausių ir laukiamiausių švenčių vaikams Lietuvoje. Tai žiemos išvarymo ir pavasario prisijaukinimo metas, kupinas linksmybių, tradicijų ir skanaus maisto. Užgavėnės - tai puiki proga vaikams susipažinti su lietuvių liaudies tradicijomis ir papročiais, pasilinksminti ir praleisti laiką su šeima ir draugais. Pasak mokyklėlės „Strazdanėlės“ įkūrėjos Sonatos Latvėnaitės-Kričenienės, Užgavėnės yra ta šventė, kai kiekvienas gali atsipalaiduoti ir truputį būti ne toks kaip visada: "O norint atsipalaiduoti, reikia pasislėpt. Užsidedi kaukę ir gali garsiai dainuot, judėti taip kaip nori, nes tu tiesiog esi pasisplėpęs."

Užgavėnių esmė ir simbolika

Užgavėnės, švenčiamos likus 7 savaitėms iki Velykų, yra senovinė šventė, turinti gilias pagoniškas šaknis. Pagrindinis Užgavėnių tikslas - išvyti žiemą ir prisišaukti pavasarį. Lietuvoje tai kaukių šventė. Užgavėnių kaukes galima suskirstyti į dvi grupes: vienos vaizduoja gyvūnus (arkliai, ožiai, gervės), kitos - žmones ir mistines būtybes (žydai, čigonai, ubagai, raganos, velniai, giltinės). Šventės simboliai - Lašininis ir Kanapinis, Morė, kaukės, blynai ir linksmybės. Mūsų senoliai tikėdavo, kad triukšmas geriausiai pažadina žiemą ir išvaro piktas dvasias. O gal ir ožiukus? "Gal jau nebemadingi ir nebesvarbūs tie burtai su geresniu derlium, su geresnėm bitėm, su medum, bet tie burtai mums vis tiek labai labai aktualūs.

Lašininis ir Kanapinis

Šie du personažai įkūnija žiemos ir pavasario kovą. Lašininis simbolizuoja sotumą, riebumą, vangų žiemos metą, tingumą. Kanapinis - liesas ir stiprus, atstovauja pavasariui ir artėjančiam darbymečiui. Jų kova - tai žiemos ir pavasario susirėmimas, kurio baigtis lemia, kada ateis šiltasis metų laikas. Vienas pagrindinių Užgavėnių akcentų - Lašininio ir Kanapinio kova.

Morė

Tai žiemos simbolis, dažniausiai vaizduojamas kaip didelė šiaudinė lėlė, aprengta senais drabužiais. Užgavėnių pabaigoje Morė sudeginama arba paskandinama, taip simboliškai atsisveikinant su žiema ir visomis jos negandomis. Su ja „išvaromas“ susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema. Degant Morei, dainuojamos dainos, šokama ir linksminamasi. Vaikams tai įspūdingas reginys, kuris palieka neišdildomą įspūdį. Dažniausiai sudegusios iškamšos pelenai būdavo išbarstomi po laukus, buvo tikima, kad tuomet bus derlingesnė žemė. Morė - tai vaisingumo dievybė, kuri sudeginama lauže tam, kad vėliau atgimtų.

Kaukės

Kaukės - neatsiejama Užgavėnių dalis. Per Užgavėnes neįsivaizduojamos be kaukių! Persirengėliai, dėvintys įvairias kaukes, simbolizuoja piktąsias dvasias, kurias reikia išgąsdinti, kad žiema greičiau pasitrauktų. Kaukės gali būti įvairios - nuo gyvūnų iki mitinių būtybių. Užgavėnių kaukes tradiciškai lietuviai gaminasi patys - išdrožia iš medžio, klijuoja iš popieriaus ar kartono, nudažo, papuošia „plaukais” iš siūlų ar pakulų. Prie kaukės turi derėti ir apranga. Sočiai prisivalgiusios šeimos skubėdavo persirengti iš anksto pasiruoštomis kaukėmis - dažnai persirengiama slapukaujant, pasislėpus, kad net patys artimiausi nepažintų. Kaukės buvo išdrožiamos iš medžio, apkaišomos avikailiais, ašutais, šiaudais, veidai išpiešiami anglimi. Vyrai vilkdavosi senais kailiniais, prieš tai juos išsivertę, vilkdavosi išverstomis kailinėmis kelnėmis, moterys užsinerdavo ilgus sijonus. Vestuvininkai, elgetos ir t.

Taip pat skaitykite: Kūrybinės Užgavėnių Idėjos

Prieš rinkdamiesi kaukę ar ją darydami, pasižiūrėkime, kokios yra ir kaip atrodo tradicinės, persirengėlių dėvimos žemaičių Užgavėnių kaukės. Tai galima pamatyti muziejuose, kur saugoma daug senų ir pastaraisiais metais suaugusiųjų bei vaikų padarytų kaukių bei nuotraukų, kuriose įamžintos Užgavėnių švenčių akimirkos. Nuo seno buvo įprasta, kad Užgavėnių persirengėliai (Žemaitijoje jie daug kur Užgavėnių žydais vadinami) susimesdavo į būrelius ir vaidindavo keliaujančius pirkliais prisistatančius mainikautojus žydelius, apsimetėlius ubagus, persenusių jaunikių piršlybų dalyvius, visas ligas gydančius, ypač jaunas mergeles mėgstančius apčiupinėti, jų širdelių dūžių paklausyti daktarus, o kur dar raganos ant šluotų, fotografai. Seniau Žemaitijoje, o dabar jau ir visoje Lietuvoje Užgavėnės neįsivaizduojamos ir be tokių persirengėlių personažų kaip Giltinė, Laikas, Angelas, Aptiekorius (Vaistininkas), Arklys, Meška, Velnias, Gervė Ožys, Gaidys, persirengėlių eiseną ir, svarbiausia, Morę saugantis „Stražninkas“ (Sargybinis).

Kaukes galima pasidaryti iš įvairiausių medžiagų - popieriaus, kartono, tošies, avikailio, odos, gyvulių kaukolių, kaulų ir t. t. Reikia pasidaryti ir pasirinktam personažui reikalingus atributus. Dažniausiai tai įvairios lazdos, kardai, iš medžio išskobti termometrai, iš šiaudų ar kitų medžiagų prikimštos persirengėlių kupros ir kt. „Daktarai“ nešasi krepčius su medicinos įranga ir vaistais, „ubagėliai“, „žydeliai“ (jie dar vadinami kupčiais) - praventui susidėti skirtas terbeles. O kur dar botagai, virvės, įvairiausios gertuvės ir kt. Būsimiems „daktarams“, „Giltinei“ iš anksto reikėtų pasirūpinti „Gyvenimo knyga“, kurią skaitydamas Užgavėnių dieną galėtum „užkabintiems“ praeiviams jų artimiausią gyvenimą nupasakoti. „Čigonėlių“ rankose, be abejo, tą dieną svarbiausios - kortos. Dažnai jos nešasi ir „vaiką“ - į audeklus suvyniotą lėlę. Beje, seniau per Užgavėnes persirengėliai būdavo tik vyrai. Dabar kartu su jais į šventės šurmulį lygia dalimi įsitraukia ir moterys. Persirengėlių rūbai - patys įvairiausi, tik ne kasdieniai. Svarbu, kad jie išsiskirtų, būtų priderinti prie kaukės ir išryškintų persirengėlio vaidinamo personažo išvaizdą bei charakterį. Bus pats tas, jei vaidindamas mešką, užsivilksi kokius išverstus kailinius. „Ubagėliui“ pravers suplyšusi sermėga, „Žydeliui“ - juoda barzda ir tokios pačios spalvos kepurė su snapeliu, o „Čigonėlė“ tikrai atkreips dėmesį, jei sklaidysis ilgais, ryškių spalvų sijonais bei skaromis. Išvaizdą atitinkamai pagal pasirinktą personažą reikėtų paryškinti dažais, suodžiais, miltais, pelenais.

Blynai

Blynai - pagrindinis Užgavėnių patiekalas. Šiais laikais tradicinis Užgavėnių patiekalas yra blynai. Apvalūs, auksiniai blynai simbolizuoja saulę ir artėjantį pavasarį. Tikima, kad per Užgavėnes reikia prisivalgyti blynų iki soties, kad visus metus būtų sotu ir laiminga. Blynai - neatsiejamas Užgavėnių atributas. Užgavėnių dieną kepami įvairiausi blynai - nuo tradicinių mielinių iki bulvinių. Blynai valgomi su įvairiais priedais - grietine, uogiene, medumi ir t.t. Vaikams tai tikra šventė, nes jie gali valgyti blynus be saiko. Populiariausias Užgavėnių patiekalas - blynai, simbolizuojantys vis ryškiau šviečiančią ir vis labiau šildančią saulę. Stengtasi išsikepti didelių, kvietinių miltų, lietinių blynų ir jais pavaišinti svečius. Anuomet kokybiški, švarūs ir smulkūs miltai buvo prabangos prekė, kurią dažnai sau galėjo leisti tik labiau prakutę. Bulviniai ar kitų daržovių blynai buvo kepami rečiau, dažniausiai iš „biednumo“.

Tad, žinant, jog tavęs laukia ilgas, iki pat Velykų užsitęsiantis gavėnios pasninko laikas, per Užgavėnes norisi prisidūkti ir sočiai bei skaniai pavalgyti. Taip daryti nuo seno įprasta, nes būdavo tikima, kad jei per Užgavėnes daug, riebiai ir sočiai pavalgysi, visus metus stiprus būsi. Kai kas sakydavo, kad tų patiekalų per dieną turėtų būti net septyni, devyni ar dvylika ir kad tiek pat kartų tą dieną reikia valgyti ir suvalgyti viską, kas padėta ant stalo, nes juk kitą dieną, t. y. Bandykime jų, kaip kad būdinga ir Kūčių stalui, priskaičiuoti dvylika. Ne tik miltiniai - juos galima kepti ir iš tarkuotų bulvių, bet Žemaitijoje dažniausiai valgomi, purūs mieliniai blynai (rūgštūs mieliniai blynai - iš seno mus pasiekęs tradicinis šios šventės patiekalas). Iš pradžių kartu su gyvomis mielėmis ar su vandenyje išmirkytomis mielėmis giliame dubenyje ištrinamas cukrus, ant gautos masės užpilamas nedidelis kiekis kambario temperatūros pieno, įdedama miltų ir viskas išmaišoma. Tešla uždengiama audeklu ir padedama šiltai, kad pradėtų rūgti. Jai iškilus, papildomai įpilama pieno, supilami plakti kiaušiniai (vienas, du ar trys - kiekis priklauso nuo to, kiek blynų kepama), įberiama druskos, jei pageidaujama - ir vanilinio cukraus, jei reikia - dar ir cukraus, įpilama miltų ir, tešlą vėl sumaišius, ji uždengiama audeklu ir pakartotinai padedama šiltai, kad toliau rūgtų. Kai tešla vėl pakyla, pasidaro akyta, ji atsargiai išmaišoma. Jei tešla tiek per skysta, papildomai įpilama miltų ir tik tada ji išmaišoma. Tada blynus jau galima kepti. Tam naudojami augaliniai arba riebalai. Jei namuose nėra šviežio pieno ar mėgstami rūgštesni blynai, pieną pakeičiame rūgpieniu arba kefyru.

Kiti Užgavėnių patiekalai

Užgavėnės buvo šventė, kurios metu žmonės paskutinį kartą prieš Gavėnią galėjo sočiai pavalgyti, taigi buvo populiarūs ir kiti, daugiausiai riebūs valgiai: lašiniai, šiupinys su kruopomis, pupelėmis ir kiaulės uodega, šaltiena ir spurgos. Senoviškiausias Užgavėnių (o taip pat ir daugumos kitų tradicinių lietuvių švenčių) patiekalas - šiupinys. Jis buvo verdamas iš žirnių, pupelių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą. Užgavėnėms taip pat būtinai buvo verdama šaltiena. Vyrai Užgavėnėms užraugdavo miežinio alaus.

Taip pat skaitykite: Užgavėnių tradicijos ir kūrybinės dirbtuvės

Šiupinys su virta kiaulės uodega. Tai nuo seno žemaičių mėgstamas Užgavėnių valgis, kuris pagaminamas sumaišius virtas kruopas, pupeles, žirnius, truputį įbėrus miltų, viską dar kiek pašutinus ir užpylus pakepintų svogūnų bei lašinių spirgučių. Kunkis (Žemaitijoje šis patiekalas dažniausiai šutyne vadinamas). Tai šutintos bulvės su mėsa (dažniausiai kiaulienos šoninė ar kita šiek tiek lašinuko turinti mėsa, su kauliukais ar be jų). Iš pradžių mėsa, ją užpylus vandeniu (jo nereikėtų padauginti) kiek paverdama, o kai jai lieka virti tiek, per kiek laiko išverda bulvės, į sultinį ant mėsos sudedamos nuskustos bulvės. Kai mėsa ir bulvės jau gerai išvirusios, sudedami prieskoniai ir patiekalas jau paruoštas.

Tradiciniai Užgavėnių žaidimai

Per Užgavėnes svarbiausiais užsiėmimas - važinėjimas su muzika ir dainomis, voliojimasis sniege ir sniego mūšiai. Buvo tikima, kad kuo daugiau laukų apvažiuosi, tuo geresnis derlius bus. Su svečiais galite pažaisti tradicinius Užgavėnių žaidimus. Gaidžių peštynių turnyre dalyvauja du žmonės, kurie, parietę vieną koją, ant kitos šokinėdami turi stengtis išstumti kitą žaidėją už rato ribų. Kitas žaidimas - grumtynės su maišais. Du žmonės atsistoja ant malkų pundo ir stengiasi vienas kitą nuversti mušdami šieno prikimštu maišu. Per Užgavėnes taip pat populiarūs įvairūs ateities spėjimai, dažniausiai susiję su būsimomis vedybomis ir panašūs į Kūčių būrimus.

Užgavėnių žaidimai - puikus būdas pralinksminti vaikus ir įtraukti juos į šventės šurmulį. Štai keletas populiariausių Užgavėnių žaidimų:

• "Kas stipresnis - Lašininis ar Kanapinis?" Šiame žaidime du vaikai įkūnija Lašininį ir Kanapinį. Jie traukia virvę, stumdosi arba varžosi kitose rungtyse, kad išsiaiškintų, kas stipresnis. Žaidimo tikslas - linksmai atkartoti Lašininio ir Kanapinio kovą.
• "Blynų lenktynės" Šiame žaidime vaikai varžosi, kas greičiau suvalgys blyną. Galima surengti individualias arba komandines varžybas. Žaidimo tikslas - greitai ir linksmai suvalgyti blyną.
• "Kaukės atspėjimas" Vienas vaikas užsideda kaukę, o kiti bando atspėti, kas slepiasi po kauke. Žaidimo tikslas - lavinti vaikų vaizduotę ir stebėjimo įgūdžius.
• "Morės pernešimas" Vaikai susiskirsto į komandas ir varžosi, kas greičiau perneš Morę iš vienos vietos į kitą. Žaidimo tikslas - lavinti komandinio darbo įgūdžius ir fizinę ištvermę. Svarbu, kad Morė būtų lengva ir saugi nešti.
• "Žiemos varymas" Vaikai bėgioja po kiemą arba patalpą, triukšmauja, skambina varpeliais, barška barškučiais ir kitaip bando išgąsdinti žiemą. Žaidimo tikslas - linksmai ir aktyviai praleisti laiką.
• „Gaidžių peštynės“ ir grumtynės su maišais. Nubrėžiamas poros metrų skersmens ratas. Du žaidėjai, šokinėdami ant vienos kojos, stengiasi vienas kitą iš to rato išstumti.
• Virvės traukimas.

Užgavėnių idėjos vaikams

Be tradicinių Užgavėnių užsiėmimų ir žaidimų, galima sugalvoti ir kitų įdomių idėjų, kaip švęsti šią šventę su vaikais:

• Kaukių gamyba: Vienas smagiausių Užgavėnių užsiėmimų vaikams - kaukių gamyba. Leiskite vaikams patiems susikurti savo unikalias kaukes, naudojant įvairias medžiagas: kartoną, popierių, audinius, siūlus, sagas, blizgučius ir kt. Svarbu, kad kaukė būtų kuo įspūdingesnė ir labiau gąsdinanti žiemą.
• Persirengėlių eitynės: Pasipuošę kaukėmis ir kostiumais, vaikai gali dalyvauti persirengėlių eitynėse. Eitynių metu galima dainuoti Užgavėnių dainas, šokti, triukšmauti ir kitaip gąsdinti žiemą. Eitynės gali vykti kieme, gatvėje ar net namuose.
• Lašininio ir Kanapinio kova: Vaikams labai patinka stebėti Lašininio ir Kanapinio kovą. Šią kovą galima surengti kaip teatralizuotą vaidinimą, kuriame du personažai varžosi jėgomis, o žiūrovai palaiko savo favoritą. Svarbu, kad kova būtų linksma ir be pykčio, o pabaigoje Kanapinis nugalėtų Lašininį, simbolizuodamas pavasario pergalę prieš žiemą.
• Morės deginimas arba skandinimas: Morės deginimas arba skandinimas - kulminacinis Užgavėnių momentas. Vaikai gali dalyvauti kuriant Morę ir stebėti, kaip ji sudeginama arba nuskandinama. Tai simbolinis žiemos atsisveikinimas ir pavasario pasitikimas. Svarbu užtikrinti, kad Morės deginimas vyktų saugioje vietoje, prižiūrint suaugusiems.
• Blynų kepimas ir valgymas: Blynų kepimas ir valgymas - dar viena svarbi Užgavėnių tradicija. Leiskite vaikams dalyvauti blynų gamybos procese - tešlos maišyme, blynų kepime ir dekoravime. Iškepkite įvairių rūšių blynų - su uogiene, varške, grietine, šokoladu ir kt. Svarbiausia, kad blynų būtų daug ir visi galėtų prisivalgyti iki soties.
• Užgavėnių spektaklis: Surengkite Užgavėnių spektaklį, kuriame vaikai galėtų vaidinti Lašininį, Kanapinį, Morę ir kitus personažus.
• Užgavėnių dirbtuvės: Organizuokite Užgavėnių dirbtuves, kuriose vaikai galėtų gaminti kaukes, Morę, blynus ir kitus Užgavėnių atributus.
• Užgavėnių fotosesija: Surengkite Užgavėnių fotosesiją, kurioje vaikai galėtų įsiamžinti su savo kaukėmis ir kostiumais.
• Užgavėnių vakarėlis: Surengkite Užgavėnių vakarėlį su muzika, šokiais, žaidimais ir skaniu maistu.
• Užgavėnių edukacija: Suorganizuokite edukacinę programą, kurioje vaikai galėtų sužinoti daugiau apie Užgavėnių istoriją, tradicijas ir simbolius.

Tradiciniai Užgavėnių burtai ir papročiai

Per Užgavėnes nuskinama vyšnių šakelių, jos atitinkamai pažymimos ir pamerkiamos į vandenį. Sakoma, kad tas, kurio suskintos šakelės iki Velykų pražįsta, greitai ištekės arba ves. To, kurio tik lapeliai išsiskleis, tais metais sau poros dar neras.

Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti Užgavėnių kaukę vaikui?

Šilalės rajono Kiaukų kaime Užgavėnių vakare kambaryje į eilę sudedamos įvairių žmonių klumpės. Po to paskutinė klumpė keliama į priekį tol, kol viena klumpė išeina pro duris.

Užgavėnių dieną susirenka mergaitės, paima tris lėkštes. Į vieną lėkštę įpila žemių, į kitą įdeda rūtų vainiką, į trečią - žiedą. Tada paeiliui mergaitėms užriša akis, paveda jas toliau nuo lėkščių, apsuka ir parodo, į kurią pusė eiti link lėkščių.

Per Užgavėnes reikia važinėtis nuo kalniuko.

Jei Užgavėnes verpsi, ausi - pirštai bus taukuoti, todėl tokį verpalą ar audimą greitai pelės sukrims (Balsių kaimas, Šilalės rajonas, užrašė P.

Jei nori, kad vasarą gyvuliai ganykloje visada krūvoje būtų, po Užgavėnių vaišių šaukštų, peilių, šakučių neplauk, o surišk juos šiaudais ar juosta ir palik per naktį gulėti.

Sakoma, kad per Užgavėnes negalima namuose sėdėti.

Per Užgavėnes reikia važinėtis ir, jei tik įmanoma, rogėmis (geriausiai, jei važiuoji stačias) ir ne tik po savo laukus, bet ir kaimynus, net kitus kaimus aplankydamas.

Supimasis - tradicinė Užgavėnių pramoga. Sūpynes įtaiso daržinėje ar kieme. Sakydavo: kuo aukščiau įsisupsi, tuo ilgesnis bus linų pluoštas. Laukuvoje nuo seno buvo paprotys Užgavėnių dieną ten, kur yra jaunimo, daržinėse prie balkio pririšti sūpynes. Tada visi jauni susėda per dumplikės vidurį, kiti galuose atsistoję spiria, siūbuoja. Pasakojama, kad anksčiau Užgavėnių dieną taip suptis eidavo ir seneliai. Supynes kaime pasikeisdami taisydavo vienas ar du ūkininkai.

Iki Užgavėnių reikia užbaigti visus sunkesnius ūkio darbus, išsikulti javus.

Per Užgavėnes moterys negali siūlų verpti. D.

Užgavėnės - žiemos išvarymo ir išlydėjimo šventė, švenčiama iki Velykų likus 47 dienoms. Taigi kasmet kinta ne tik Velykų, bet ir Užgavėnių data: jos gali būti švenčiamos nuo vasario 3 iki kovo 9 d.

Svarbūs aspektai planuojant Užgavėnes vaikams

Planuojant Užgavėnes vaikams, svarbu atsižvelgti į kelis aspektus:

• Amžius: Užsiėmimus ir žaidimus reikia pritaikyti prie vaikų amžiaus. Mažesniems vaikams tinka paprastesni užsiėmimai, o vyresniems - sudėtingesni.
• Saugumas: Užtikrinkite, kad visi užsiėmimai ir žaidimai būtų saugūs vaikams. Morės deginimas turi vykti prižiūrint suaugusiems, o žaidimai neturi kelti pavojaus sveikatai.
• Įtraukimas: Stenkitės įtraukti visus vaikus į Užgavėnių šventę. Leiskite jiems patiems pasirinkti kaukes, dalyvauti žaidimuose ir prisidėti prie šventės organizavimo.
• Kūrybiškumas: Skatinkite vaikų kūrybiškumą ir vaizduotę. Leiskite jiems patiems sugalvoti naujų žaidimų, kaukių ir kostiumų.
• Linksmybės: Svarbiausia, kad Užgavėnės būtų linksma ir įsimintina šventė vaikams. Sukurkite šventinę atmosferą, pripildytą džiaugsmo, juoko ir geros nuotaikos.

Užgavėnės skirtingoms amžiaus grupėms

Užgavėnių šventimas gali būti pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms, atsižvelgiant į jų interesus ir galimybes:

Ikimokyklinio amžiaus vaikai (3-6 metai)

Šios amžiaus grupės vaikams tinka paprasti ir vizualiai patrauklūs užsiėmimai:

• Kaukių gamyba iš popieriaus lėkščių: Vaikai gali dekoruoti popierines lėkštes, paversdami jas gyvūnų ar pasakų personažų kaukėmis.
• Morės piešimas ir spalvinimas: Vaikai gali piešti Morę ir spalvinti ją ryškiomis spalvomis.
• Blynų ragavimas ir dekoravimas: Vaikai gali ragauti įvairių rūšių blynus ir dekoruoti juos uogomis, uogiene ar šokoladu.
• Žaidimas "Paslėpk ir surask blyną": Paslėpkite blyną ir leiskite vaikams jį surasti.

Pradinio mokyklinio amžiaus vaikai (7-10 metų)

Šios amžiaus grupės vaikai gali dalyvauti sudėtingesniuose užsiėmimuose:

• Kaukių gamyba iš kartono ir audinių: Vaikai gali gaminti kaukes iš kartono ir audinių, naudodami įvairius dekoratyvinius elementus.
• Morės gamyba iš šiaudų ir senų drabužių: Vaikai gali dalyvauti kuriant Morę iš šiaudų ir senų drabužių.
• Lašininio ir Kanapinio kovos inscenizacija: Vaikai gali inscenizuoti Lašininio ir Kanapinio kovą, naudodami kostiumus ir rekvizitus.
• Užgavėnių dainų dainavimas ir šokiai: Vaikai gali mokytis Užgavėnių dainų ir šokti tradicinius šokius.

Paaugliai (11 metų ir vyresni)

Šios amžiaus grupės paaugliai gali dalyvauti kūrybingesniuose ir socialiai aktyvesniuose užsiėmimuose:

• Kaukių gamyba iš netradicinių medžiagų: Paaugliai gali gaminti kaukes iš netradicinių medžiagų, tokių kaip metalas, plastikas ar elektronikos atliekos.
• Morės kūrimas su socialine žinute: Paaugliai gali kurti Morę, kuri simbolizuoja ne tik žiemą, bet ir socialines problemas.

tags: #uzgaveniu #zaidimai #vaikams