Įvadas
Utenos rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, vyksta svarbios permainos - institucinės vaikų globos pertvarka, kurios tikslas - užtikrinti, kad kiekvienas vaikas, netekęs tėvų globos, augtų kuo artimesnėje šeimos aplinkoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip Utenoje įgyvendinama ši pertvarka, kokie yra bendruomeniniai vaikų globos namai, jų veikla ir poveikis vaikų gerovei. Taip pat aptarsime globos svarbą, globėjų vaidmenį ir visuomenės požiūrį į tėvų globos netekusius vaikus.
Institucinės Globos Pertvarka ir Bendruomeninių Namų Steigimas
Šiuo metu šalyje vykdoma institucinės globos pertvarka. Ją užbaigus, turėtų nebelikti institucinių globos namų. Utenos rajone pirmieji bendruomeniniai vaikų globos namai duris atvėrė 2017 metais Užpalių gatvėje. 2018 metais įkurti dar vieni namai Palangos gatvėje. Iš Institucinės globos pertvarkos projekto finansuoti namai dabar veikia kaip bendruomeniniai vaikų globos namai. Siekiant užtikrinti, kad visi Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre gyvenantys vaikai galėtų persikelti į bendruomeninius namus, buvo ieškoma ir trečiojo namo.
Utenos rajono savivaldybė ėmėsi iniciatyvos įsigyti gyvenamąjį būstą su žemės sklypu Utenos mieste, skirtą bendruomeniniams vaikų globos namams steigti. Savivaldybė 2025 m. vasario 6 d. paskelbė, kad yra perkamas gyvenamasis būstas su statiniui priskirtu žemės sklypu Utenos mieste bendruomeniniams vaikų globos namams steigti. Pasiūlymų teikimo terminas buvo nurodytas iki vasario 20 d. Pasiūlymus galėjo teikti visi suinteresuoti asmenys. Įkūrus trečiuosius namus Utenos rajono savivaldybėje neliks vaikų, gyvenančių didelėse globos įstaigose.
Kas Yra Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai?
Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai šeimos tipo namai, kuriuose gyvena nedidelė grupė (iki 8) tėvų globos netekusių vaikų. Siekiant sukurti kuo artimesnę šeimai namų aplinką, naujai įkurtuose namuose gyvens iki 8 tėvų globos netekusių vaikų nuo 3 iki 18 metų. Viename kambaryje gyvens ne daugiau kaip po 2 vaikus, atsižvelgiant į jų poreikius bei interesus. Tai nebe institucija, o jaukūs namai, kuriuose vaikai jaučiasi saugūs, mylimi ir reikalingi. Čia jie mokosi socialinių įgūdžių, savarankiškumo, atsakingumo ir ruošiasi savarankiškam gyvenimui. Bendruomeniniai globos namai gali būti steigiami tiek gyvenamajame name su jam priskirtu žemės sklypu, tiek daugiabučiame name (vienoje laiptinėje - ne daugiau 2 bendruomeninių namų).
Užpalių gatvėje įsikūrę namai, kuriuose gyvena aštuoni 13-19 metų vaikai. Šis namas pirmiesiems gyventojams duris atvėrė 2017 metų birželį, čia kūrėsi vyresnio amžiaus vaikai - nuo 16 metų. Jiems buvo teikiama palydimosios globos paslauga. Šiandien paslaugos specifika pasikeitusi. Palangos gatvėje įsikūrę namai, kuriuose gyvena aštuoni 8-18 metų amžiaus vaikai.
Taip pat skaitykite: Sanatorijos Lietuvoje
Gyvenimas Bendruomeniniuose Namuose: Kasdienybė ir Vertybės
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose stengiamasi sukurti kuo įprastesnę šeimos aplinką. Vaikai kartu gamina maistą, tvarkosi, leidžia laisvalaikį, švenčia šventes. Socialinės darbuotojos Neringos Tylienės ir socialinio darbuotojo padėjėjo Egidijaus Kornevo teigimu, pagrindinis skirtumas tarp institucinių ir bendruomeninių globos namų - čia nėra itin griežtų taisyklių. Įstaigoje nustatytas pietų laikas, miego laikas, o čia vaikai gali susidaryti asmeninę dienotvarkę. Žinoma, tam tikros taisyklės galioja ir čia. Nemeluoti, sugyventi darniai, gerbti vieniems kitus, būti atviriems - pagrindinės iš jų. Kiekvienas vaikas turi namų ir savo kambario raktus, gali kviestis svečių. Vaikai kartu leidžia laisvalaikį namuose, drauge keliauja, pramogauja. Pašnekovai džiaugiasi, kad šalia bendruomeninių vaikų globos namų yra lopinėlis žemės daržui. Užaugintas daržoves vaikai kartu su darbuotojais konservuoja žiemai, visi kartu verda uogienes, kompotus.
Svarbu, kad vaikai jaustųsi ne tik saugūs, bet ir vertinami, gerbiami. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose vaikas auga kaip asmenybė - su savo poreikiais, norais, su savo vertybėmis, savitu požiūriu į pasaulį. Kartais net biologinėse šeimose augantys vaikai neturi tvirto pagrindo ir vertybinio ugdymo, o bendruomeniniuose namuose augantys vaikai mokosi savarankiškumo, atsakingai žiūri į gyvenimą: vasaromis dirba, laisvą laiką skiria savanorystei, jau dėlioja ateities planus. Jiems suteikiama galimybė rinktis būrelius, lankyti sporto treniruotes, dalyvauti įvairiose veiklose. Taip pat svarbu, kad vaikai turėtų galimybę palaikyti ryšius su savo biologine šeima, jei tai neprieštarauja jų interesams. Vienas iš tikslų - diegti pagarbą tėvams, padėti juos suprasti. Stengiamasi atkurti šeimos modelį.
Socialinių Darbuotojų ir Bendruomenės Rolė
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirba socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai, kurie rūpinasi vaikų gerove 24 valandas per parą. Vaikų priežiūrą užtikrins ne mažiau kaip 6 socialinės srities specialistai - socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai. Pastarasis vaikų saugumu ir priežiūra rūpinsis visą parą. Jie padeda vaikams spręsti problemas, moko socialinių įgūdžių, organizuoja laisvalaikį ir ruošia savarankiškam gyvenimui. Pasak socialinio pedagogo D. Gudo, labai svarbu tai, kad bendruomeniniuose vaikų globos namuose nėra didelės darbuotojų kaitos. Pasikeisdami dirba keli socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai. Tai reiškia, kad vaikai neturi vienos „mamos“ ir vieno „tėčio“, tačiau žmonių nėra per daug ir galima su jais užmegzti tvirtą ryšį. Vaikas gali pasitikėti, nebebijo atsiverti, žino, kad juo besirūpinantis žmogus niekur nedings. Pašnekovų teigimu, sulaukę pilnametystės vaikai ir toliau jaučia darbuotojų palaikymą, gali kreiptis pagalbos.
Tačiau vien socialinių darbuotojų pastangų nepakanka. Labai svarbu, kad bendruomenė priimtų ir palaikytų bendruomeninius vaikų globos namus. Labai svarbi yra juos supanti aplinka. Saugi kaimynystė, pozityvus aplinkinių gyventojų požiūris sudarys galimybę vaikams pasijusti priimtiems į bendruomenę. Nuoširdaus bendravimo, pagarbių tarpusavio santykių pavyzdys padės vaikams išsiugdyti savivertės jausmą, tinkamus socialinius įgūdžius, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, palaikyti tarpasmeninius ryšius, bendrai spręsti kylančias problemas. Pozityviu bendruomenės požiūriu džiaugiasi ir darbuotojai. D. Bikelienė sako, kad vaikai buvo priimti labai gražiai, tarp bendruomeninių namų ir aplinkinių gyventojų nėra jokio susiskaldymo, pasidalijimo į „mus“ ir „juos“. Svarbu, kad vaikai jaustųsi visaverčiais bendruomenės nariais, dalyvautų bendruomenės gyvenime, lankytų būrelius, sporto klubus, savanoriautų.
Traumų Gydymas ir Emocinė Gerovė
D. Bikelienė įsitikinusi, kad tokio tipo namuose vaikams daug lengviau gyti po patirtų traumų. Ne paslaptis, kad vaikai čia patenka iš disfunkcinių šeimų, kur stokojo rūpesčio, dėmesio, kur negalėjo pasitikėti suaugusiais: „Čia, priešingai nei instituciniuose namuose, visi gyvename kaip šeima, o vaikui labai svarbu turėti šeimą, jausti palaikymą. Įstaigoje vaikas gyvena pagal darbuotojo darbo ritmą, o čia jis gali bet kada prieiti, nereikia laukti, iš anksto tartis dėl susitikimo. Pokalbis, pasitikėjimą kelianti atmosfera, ramybė - geriausi vaistai, gydantys traumas.“ „Gali neužtekti ir viso gyvenimo, kad vaikas išgytų, tačiau mes stengiamės, kad tai vyktų, nors ir lėtai, - teigia D. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose didelis dėmesys skiriamas vaikų emocinei gerovei. Vaikams suteikiama psichologinė pagalba, organizuojami įvairūs užsiėmimai, padedantys įveikti patirtas traumas. 2025 m. lapkričio 24 d. Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centras, įgyvendindamas Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektą „Sveikata - geriausia vaikui dovana“, surengė seminarą tema: „Sveikos savivertės ugdymas. Kaip padėti vaikui formuoti sveiką savęs vertinimą“. Seminare dalyvavo Utenos rajono globėjai (rūpintojai), budintys globotojai, centro specialistai, pedagogai ir socialiniai partneriai. Seminaro lektorius, psichologas Evaldas Karmaza, dalijosi vertingomis įžvalgomis bei praktiniais patarimais, kaip padėti vaikui pažinti save, atpažinti savo jausmus, kurti pasitikėjimu grįstus santykius bei stiprinti savivertę.
Taip pat skaitykite: Nuotykių gidas Utenos šeimoms
Svarbu, kad vaikai jaustųsi saugūs, mylimi ir reikalingi. Jiems reikia suteikti galimybę išreikšti savo jausmus, kalbėtis apie savo problemas ir gauti palaikymą.
Visuomenės Požiūris ir Stigmų Mažinimas
Respublikinė spauda yra plačiai nušvietusi situacijas, kaip visuomenė reaguoja į bet kokį kitoniškumą. Kalbinti socialiniai darbuotojai dar prisimena laikus, kai be tėvų globos likę vaikai būdavo tarsi pažymėti etikete. Bet uteniškiai, regis, yra tolerantiški ir supratingi. Kol klaidžiojau ieškodama tiek vienų, tiek kitų bendruomeninių namų, pakalbinau keletą kaimynų. „Niekada nebuvo jokių baimių dėl to, kad kaimynystėje apsigyvens būrys vaikų, - tikino vienas sutiktųjų. - Visi žinome, kad tai vaikai iš globos įstaigos. Žinau, kad yra visokių nuomonių apie be biologinių tėvų augančius vaikus, bet man niekada neteko matyti nieko, kas rodytų, jog šie vaikai kažkuo išskirtiniai. Visi mandagūs, gerai išauklėti. Daugelis biologinėse šeimose gyvenančių vaikų nėra tokie geri. Mano manymu, iš jų galėtumėm daug ko pasimokyti. Tai ir pavyzdys bendruomenei, kad turime priimti visus ir vengti išankstinių nuostatų.“
Anot pašnekovų, visuomenės požiūris keičiasi ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet svarbiausia, kad pozityvūs procesai apskritai vyksta. Visi trylikametės Paulinos draugai žino, kad ji gyvena bendruomeniniuose namuose, tačiau diskriminacijos dėl to, pasak Paulinos, patirti netenka. Mergaitė sako, kad čia visi bendrauja kaip broliai ir seserys. Namuose jauku, galima pasikviesti draugų, valgant nereikia derintis prie bendro valgiaraščio.
Visuomenėje ilgą laiką vyravo nuostata, kad tėvų globos netekę vaikai paveldi savo tėvų „tamsiąsias“ savybes ir, kad ir kaip besistengtume, sėkmingai užauginti vaiką iš globos namų sunkiai pavyks. Įtėvių, globėjų šeimose, šeimynose užauga puikūs žmonės, nors vaikystėje buvo patyrę tėvų fizinį, psichologinį smurtą, nepriežiūrą, išgyvenę netektis ar kitas emocines traumas. Svarbu šviesti visuomenę apie bendruomeninius vaikų globos namus, sklaidyti mitus ir stereotipus. Reikia suprasti, kad šie vaikai yra tokie patys kaip ir visi kiti, ir jie nusipelno tokios pat galimybės augti saugioje ir mylinčioje aplinkoje.
Bendruomeninių vaikų globos namų funkcijų įgyvendinimą užtikrins Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras. Bendruomeniniai vaikų globos namai negali turėti iškabos ar kitų skiriamųjų ženklų (nuorodų, logotipų ir pan.). Tai tiesiog yra didelės šeimos namai.
Taip pat skaitykite: Nėštumo nutraukimo paslaugos Utenoje: ką reikia žinoti
Utenos Šeimos ir Vaiko Gerovės Centras
Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras (kodas 190990439) buvo įkurtas 1999-11-12. Pagrindinė įmonės veikla yra globa ir priežiūra. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 39. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama.
Utenos rajone iš viso yra globojami 106 vaikai, iš kurių 53 šeimose, 34 šeimynose, 19 institucijoje. Šiais metais Utenoje savo namų duris atvėrė pirmieji budintys globotojai, kurie šeimoje ne ilgiau kaip 12 mėnesių laikinai prižiūrės nuo 1 iki 3 vaikų, kol jie sugrįš pas savo tėvus arba jiems bus surasti nuolatiniai globėjai ar įtėviai. Vaikai pas budintį globotoją bus nukreipiami kriziniais atvejais, kai vaiką reikia skubiai bet kuriuo paros metu apgyvendinti saugioje aplinkoje. Jų steigimo tikslas - sukurti vaikams kuo artimesnę namų aplinką.
Naujų Bendruomeninių Namų Steigimas ir Gyventojų Nerimas
Utenos miesto gyventojai domisi naujų bendruomeninių vaikų globos namų steigimu, pateikia nemažai klausimų. Atsakydama noriu pabrėžti, kad gyventojų išsakytas nerimas pirmiausia siejamas su vaikų gerove. Gyventojai domisi, ar tinkamai parinkta vieta bendruomeniniams vaikų globos namams steigti, ar vaikams bus saugu ir patogu gyventi privačių namų kvartale, ar yra pakankamo dydžio kiemas jų poilsiui ir žaidimams.
2021-04-01 Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centro GIMK specialistai baigė vesti Tęstinius (GIMK) mokymus pagal Tęstinę globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą. Mokymuose dalyvavo budintys globotojai, globėjai (rūpintojai), šeimynų steigėjai. Vyko 9 užsiėmimai. Mokymų metu dalyviai įgavo ir pagilino žinias apie savivertės suvokimą, formavimą, vertinimą, pozityvaus elgesio, atsakomybės skatinimą, reagavimą į sunkumus. Aptarti lytinio ugdymo klausimai, pagalba vaikams galimai patyrusiems seksualinę prievartą, vaiko ir jo šeimos ryšių palaikymas, globos ir įvaikinimo poveikis šeimai.
2021-03-30 Utenos rajono globojami vaikai (12 asmenų) dalyvavo nuotoliniame seminare tema: „Pažinkime save iš arčiau“. Seminarą vedė Bendruomeninių šeimos namų skyriaus psichologė S. Čepėnaitė ir socialinis darbuotojas G. Stankevičius. Globotiniams buvo rodomas filmas „Lytinė branda - žinoti svarbu“. Lektoriai aiškino, kaip atpažinti savo kūną, kokie kūno pokyčiai vyksta paauglystėje. Taip pat buvo kalbama apie ilgalaikių santykių kūrimą, paslapčių patikėjimą ir kt.
Vaikų Globos Savaitės Akcentai Utenoje
Pabūti kartu, dalytis patirtimi, drauge juoktis, apsikabinus paverkti ir padėkoti tiems, kurie atveria savo namų bei širdžių duris vaikams, - tokie paprasti, bet svarbūs Vaikų globos savaitės akcentai bus sudėlioti Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro 30-mečio ir Vaikų globos savaitės atidarymo šventėje, kuri vyks birželio 30 d. Utenos kultūros centre nuo 14 val.
Vaikų globos savaitės simbolis - atidus, rūpestingas, šilumos kupinas žvilgsnis, kalbantis apie tai, koks svarbus yra žmogaus ryšys su žmogumi. Šis simbolis tarsi pratęsia dar 2024 metais pradėtą socialinę kampaniją „Mano akims reikia Tavo akių“. Akių kontaktas juk yra pirmasis žingsnis į pasitikėjimą, saugumą, meilę ir tarpusavio supratimą. Ryšys tarp suaugusiojo ir vaiko nuo žvilgsnio pirmiausia ir prasideda. „Šiemet Vaikų globos savaitę minime žvelgdami vaikams į akis. Žvilgsnio galia - stebuklinga. Kai vaikas jaučia, kad į jį žvelgiama su meile ir dėmesiu, jis jaučiasi saugus, jo emocijos nurimsta, stiprėja savivertė, jis tiesiog auga. Paprastas, šiltas akių kontaktas vaikui siunčia aiškią žinią - tu man rūpi, esu su tavimi ir dėl tavęs. Apie tai kalbėsime ir Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro 30-mečio ir Vaikų globos savaitės atidarymo šventėje. Paprasčiausi, kasdieniai dalykai dažniausiai ir būna patys svarbiausi. Už tai labiausiai norime dėkoti globėjams, kurie kasdien savo atidų žvilgsnį nukreipia į vaiką. Kviečiame birželio 30-liepos 6 dienomis kartu dalyvauti simbolinėje kelionėje į globos pasaulį, kurios metu Utenoje vyks Vaikų globos savaitės renginiai.
Vaikų Globos Savaitės Renginių Programa Utenoje
- Birželio 30 d. 14-16 val. Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro 30-mečio šventė ir Vaikų globos savaitės atidarymas vyks Utenos kultūros centre.
- Liepos 1 d. (antradienis) 14-16 val. - parodos „Mano akims reikia tavo akių“ atidarymas ir atvirų durų diena Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre.
- Liepos 2 d. (trečiadienis) 14-16 val. - susitikimas su bendruomene Sudeikių paplūdimyje. Liepos 2 d. 18-19 val. - mankšta visai šeimai su Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru Dauniškio parke.
- Liepos 3 d. (ketvirtadienis) 10-12 val. - kūrybinės atvirlaiškių dirbtuvės - padėka globėjams - Utenos meno mokykloje.
- Liepos 6 d. 9 val. - šv. Mišios už globėjus, įtėvius ir globojamus vaikus Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje.
Globos Ambasadorės Žodis
Globos ambasadorė Utenos rajono savivaldybės vicemerė Daiva Pečionė dalijosi, kad labai svarbu, jog globos tema būtų girdima, matoma. Vaikais, turinčiais kitokį likimą, reikia rūpintis, todėl būtina kviesti žmones pamąstyti apie globą. Labai svarbus viešinimas, informacijos skleidimas - kas gi yra ta globa, ko reikia norint tapti globėju. Džiaugiuosi, kad mūsų mieste tokių renginių netrūksta. Manau, esame matomi ir girdimi. Tai skatina susimąstyti, apgalvoti - o ką aš galėčiau duoti? Kuo galėčiau prisidėti? Svarbūs visi renginiai - tiek su globotiniais, tiek su globėjais, tiek įvairūs mokymai ir užsiėmimai norintiems globoti vaikus.
Šiuo metu Utenoje 34 globėjų šeimose auga 67 vaikai. Šeiminiuose namuose - 12 vaikų. Kartais užtenka vos kelių nuoširdžių žodžių, kad žmogus apsvarstytų galimybę keisti vaikų gyvenimus, tapti globėju ar labiau suprastų globos svarbą. Per visą Vaikų globos savaitę tokie nuoširdūs žodžiai skries per Lietuvą atvirlaiškiuose. Ant jų - šeiminiuose namuose augančių vaikų sukurtos frazės, o rašyti juos galės kiekvienas norintis.
Socialinė Kampanija „Mano Akims Reikia Tavo Akių!“
„Mano akims reikia tavo akių!“ Šiuo šūkiu norima atkreipti dėmesį ir pasakyti, kad vaikams suaugusiųjų akių labai trūksta. Ne tik tiems, kuriems reikia globos, bet visiems. Mūsų gyvenime šiandien didžiausia vertybė yra laikas. Mes taip nenorime juo su niekuo dalytis, kad dažnai užmirštame net ir savo vaikus, o ką kalbėti apie tėvų paliktus. Vaikams suaugusiųjų akys, ryšys, emocijos ir dėmesys - būtini.
Globojančių Šeimų Vasaros Festivalis „Vaikai Yra Vaikai“
Vaikų globos savaitės kulminacija - liepos 5 dieną Trakų rajone, Paluknio aerodrome, vyksiantis globojančių šeimų vasaros festivalis „Vaikai yra vaikai“. Visuomenei atvirame festivalyje dalyvaus globos centrai iš visos Lietuvos, globėjai, budintys ir nuolatiniai globotojai, šeimynų atstovai, globojami vaikai.
Statistika
Gegužės pabaigos duomenimis, Lietuvoje 3 234 globėjų šeimose gyveno 4 230 tėvų globos netekusių vaikų. Tačiau 1 065 vaikai augo globos institucijose.
Finansinė Parama Globėjams
Nuo 2025 metų pradžios padidėjo globos (rūpybos) išmoka šeimoje, šeimynoje, globos centre (pas budintį globotoją) ar šeiminiuose namuose globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams. Globos (rūpybos) išmokos dydis yra diferencijuojamas pagal vaiko amžių ir poreikius.
Kai vaikas yra globojamas šeimoje, šeimynoje ar globos centre (pas budintį globotoją), kas mėnesį mokamas 280 eurų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Išmoka mokama tol, kol vaikas yra globojamas (rūpinamas). Planuojama, kad šiais metais globos (rūpybos) išmoką gaus apie 7,7 tūkst. vaikų, o globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą - apie 5,5 tūkst.
Vaiko laikinosios priežiūros išmoka mokama tais atvejais, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai nustato vaikui apsaugos poreikį ir jis laikinai prižiūrimas ar apgyvendinamas pas giminaičius ar kitus emociškai su vaiku susijusius asmenis.
Kai globojamas vaikas sulaukia pilnametystės arba kai globa (rūpyba) pasibaigia dėl jo emancipacijos, taip pat dėl santuokos sudarymo, tuomet jam skiriama 5 250 eurų dydžio išmoka savarankiško gyvenimo pradžiai.
Kiekvienoje savivaldybėje veikiantys Globos centrai teikia įvairias paslaugas globėjams (rūpintojams) ir globojamiems (rūpinamiems) vaikams, taip pat budintiems globotojams, šeimynoms, įtėviams ir jų šeimose augantiems vaikams.
Žmonės, Kurie Gali Padėti: Deltuvų Šeimynos Pavyzdys
Šeimynos įkūrėjų Deltuvų istorija unikali - mirus globėjai su ja augęs ir vėliau savarankišką gyvenimą sukūręs Aidas kartu su žmona Edita nusprendė tapti globėjais dešimčiai vaikų. Didžioji dalis iki šiol gyvena kartu. Tiesa, du aštuoniolikmečiai jau svarsto apie savarankišką gyvenimą - mergina planuoja mokytis kirpėjos amato, o vaikinas svarsto apie mokytojo profesiją, nors iš karto po mokyklos planuoja savanoriškai eiti į kariuomenę. Mažesnieji aktyviai dalyvauja įvairiuose būreliuose. Vieni lanko dailės terapiją, baseiną, kiti groja muzikos mokykloje akordeonu ar saksofonu, lanko piligrimų centrą Kaune.
„Padedame vaikams visose veiklose, jiems svarbi mūsų nuomonė, patarimai, esame jiems autoritetai. Pavyzdžiui, jei reikia pirmą kartą užsiregistruoti pas gydytoją ar sudaryti darbo sutartį, tampame vieninteliais žmonėmis, kurie gali padėti“, - pastebi E. Deltuvė. Gausi šeima kuria sekmadienio šeimos pietų tradiciją, kartais nueina į kiną ar ledo areną, o dabar, žiemos metu, keliauja po aplinkinius miestus ir apžiūri kalėdinės eglutes. Vasarą mėgsta aplankyti užsienio šalis - šiemet visi drauge autobusiuku keliavo po Italiją.
Esame Ne Tik Pora, Bet ir Komanda
Globėja pastebi, kad nors ir pamažu, bet keičiasi visuomenės požiūris - neva tėvų globos netekęs vaikas sunkiai kažką gyvenime pasieks. „Tikėjimo globojamais vaikais daugėja. Nors vis dar pasitaiko atvejų mokykloje, kai globojami vaikai tampa „atpirkimo ožiais“, apkaltinami dalykais, kurių jie nėra padarę. Tokios nuostatos ateina ne iš mokytojų, o iš tėvų. Taip jau yra, reikia laiko požiūriui pasikeisti arba susitaikyti, kad visada bus žmonių, kurie vadovausis mitais, ir juos sunku bus pakeisti“, - sako E. Deltuvė. Ji neabejoja, kad globodami kartu su vyru auga kaip asmenybės ir bręsta kaip žmonės. „Globa mus labai sustiprino. Pasikeitė ir požiūris į gyvenimą - kai kurios, atrodytų, didžiulės problemos tapo menkniekiais, nes pradėjome vertinti ir atsirinkti tai, kas yra svarbiausia. Globa pakeitė ir mano bei vyro tarpusavio santykį. Juk buvome vėjavaikiški, rūpinomės tik savimi ar gyvūnais, o dabar esame atsakingi už gausią šeimą. Esame ne tik pora, bet ir komanda, kuri žiūri ta pačia kryptimi“, - sako globėja.
Pasak A. Deltuvos, globodami jie tobulėja ir kiekvienas individualiai, ir kaip pora. „Kiekvieną dieną išmoksti kažką naujo. Tarkime, būti kantresniu, negali reaguoti impulsyviai, turi apgalvoti savo reakcijas, nes vaikai dažnai daug ką perima iš suaugusiųjų“, - sako globėjas.
Svarbu Priimti Jauną Žmogų
Globėjai atviri - per ketverius metus jie daug ko išmoko, ypač apie santykių su vaikais kūrimą. Pasak E. Deltuvės, būtina stengtis vaiką pažinti iš įvairių pusių, kalbantis ar užsiimant skirtingomis veiklomis. „Svarbu būti ne tik atviram, bet ir priimti jauną, augantį žmogų. Suaugusieji linkę turėti daug įvairių lūkesčių, kad vaikas elgsis taip, kaip jie norės. Bet iš tiesų kiekvienas žmogus yra su savo norais ir įpročiais, tad teks nusiteikti priimti kitą žmogų be išankstinių nusistatymų ir atvira širdimi“, - pataria globėja.
Žvelgdami į praeitį, E. ir A. Deltuvos tikina praėję daugybę skirtingų stadijų. Tapę globėjais jie įsivaizdavo, kaip pakeis vaikų gyvenimus ir taps superherojais. Vėliau pasirodė, kad globa - ne tik meilė, bet ir ribų nusistatymas, tad šis etapas buvo nelengvas. Po to sekė romantizavimo etapas, kurį pakeitė įvairios problemos, patvirtinusios, kad ne viskas gyvenime rožėmis klota. „Susiklosčius sudėtingai situacijai, paklausiame savęs, ar vis dar gerai darome ir mums tai yra svarbu. Sau atsakome, kad tai mūsų kelias ir judame toliau“, - pasakoja E. Deltuvė.
Svarstantiems apie globą, ji siūlo nueiti į Globėjų ir įtėvių rengimo programos (GIMK) mokymus, pakalbėti su specialistais apie savo lūkesčius ir baimes, susitikti su miesto ar rajono globėjų bendruomene. „Jeigu nieko neveiksi, tai nieko ir nesužinosi. Reikia žengti pirmus žingsnius ir palengva pajausi, ar globos kelias tavo, ar ne. Mes pajautėme, kad mums tai svarbu ir globa tinka“, - reziumuoja E. Deltuvė.