Bažnytinės metrikų knygos yra neįkainojamas dokumentinio paveldo objektas, suteikiantis žinių apie tam tikroje teritorijoje gyvenusius žmones, jų tikybas ir demografinę padėtį skirtingais laikotarpiais. Jose galima rasti vertingos informacijos apie gyventojų pavardžių formavimąsi, jų išsidėstymą konkrečiose vietovėse ir vietovardžius. Šiame straipsnyje aptarsime Trakų gimimo metrikų knygas, jų svarbą ir informaciją, kurią jose galima rasti.
Metrikų knygų tipai ir jų reikšmė
Metrikų knygos būna kelių skirtingų tipų: krikšto, gimimo, santuokos arba jungtuvių ir mirties. Jose konstatuojami svarbiausi žmogaus gyvenimo etapai, nuo gimimo iki mirties, įvardinami žmonės, jų giminystės ryšiai, gyvenamosios vietos ir kiti duomenys. Trakų gimimo metrikų knygos fiksuodavo gimimo faktus, nurodydavo tėvų vardus, gyvenamąją vietą ir kitus svarbius duomenis.
Metrikacijos istorija Lietuvoje ir Trakų regione
Pirmosios bažnytinės metrikų knygos pradėtos rašyti Italijoje ir Prancūzijoje XIV a. pradžioje. Visuotinė metrikacija pradėta vykdyti XVI a. Lietuvoje pirmosios bažnytinės metrikų knygos pradėtos vesti taip pat XVI a., visuotinę katalikų bažnyčių metrikaciją paskatino 1545-1563 m. Tridento susirinkimas. Vis dėlto iki mūsų dienų išliko tik pavienės XVI a. ir net XVII a. rašytos knygos. Didžioji dalis išsaugotų metrikų knygų datuojamos XVIII-XX a. laikotarpiu.
Nuo pirmųjų metrikų knygų atsiradimo XVI a. iki XIX a. vidurio dažniausiai knygos būdavo rašomos lotynų kalba, priklausomai nuo regiono kartais būdavo rašomos ir lenkų ar vokiečių kalbomis. Nuo XIX a. vidurio knygos pradėtos rašyti išskirtinai rusų kalba. Lietuvių kalba metrikų knygos būdavo rašomos retai. Aptikta vos keliasdešimt iki XX a. sukurtų knygų, kurios buvo rašytos Žemaitijoje, Klaipėdos krašte. Rytų bei vidurio Lietuvoje metrikų knygos imtos rašyti lietuviškai XX a.
Trakų metrikų knygų specifika
Trakų regiono metrikų knygos turi savo specifiką. Kaip ir kitose Lietuvos vietovėse, jos atspindi to meto demografinę, socialinę ir kultūrinę situaciją. Trakų metrikų knygose galima rasti įrašų įvairiomis kalbomis, priklausomai nuo laikotarpio ir konfesijos. Tai leidžia tyrinėti ne tik lietuvių, bet ir lenkų, rusų, žydų ir kitų tautybių gyventojų istoriją.
Taip pat skaitykite: Trakų rajono bibliotekos paslaugos vaikams
Trakų gimimų metrikai 1718-1725 m. pr. yra vieni seniausių išlikusių šio regiono metrikų. Be to, saugomi ir Trakų santuokų metrikai nuo 1782 m. iki pat XX a. pradžios. Šios knygos yra svarbus šaltinis genealoginiams tyrimams ir Trakų krašto istorijos pažinimui.
Archyviniai šaltiniai ir jų prieinamumas
Visos Lietuvos mastu skirtingose atminties institucijose yra saugomos kelios dešimtys tūkstančių skirtingų laikotarpių bažnytinių metrikų knygų. Dauguma šių knygų yra saugomos įvairiuose miestų ar valstybės archyvuose, tačiau dalis metrikų knygų saugoma ir muziejuose. Siekiant palengvinti bei paskatinti bažnytinių metrikų tyrimus, sukurta viešai prieinama skaitmeninė duomenų bazė „Liber apertus“ (liet. Atversta knyga), kuri nuolatos papildoma Trakų istorijos muziejaus fonduose saugomais tekstiniais kultūros paveldo objektais - bažnytinėmis metrikų ir parapijiečių sąrašų knygomis.
Trakų istorijos muziejaus indėlis
Trakų istorijos muziejus saugo reikšmingą metrikų knygų rinkinį, įskaitant Trakų gyventojų sąrašus, santuokų metrikus ir kitus dokumentus. Muziejus nuolat papildo skaitmeninę duomenų bazę „Liber apertus“, siekdamas padaryti šiuos istorinius šaltinius prieinamus visuomenei. Trakų istorijos muziejaus fonduose saugomi šie svarbūs dokumentai:
- Trakų gyventojų sąrašai (1886-1909 m., 1846-1861 m., 1877-1888 m., 1883 m., 1898 m.)
- Trakų santuokų metrikai (1782-1846 m.)
- Trakų vaivadijos alkoholinių gėrimų muitų sąrašas (1780 m.)
- Semeliškių gyventojų sąrašai (1840-1922 m.)
- Semeliškių priešvedybinės apklausos (1907-1916 m.)
- Semeliškių santuokų metrikai (1918-1923 m.)
- Bylos Trakų dekanato (1839-1942 m.)
- Trakų bažnyčios gautų ir siųstų raštų registracijos knygos (1857-1864 m.)
- Sąrašas Vilniaus dvasinės konsistorijos bei Trakų dekano įsakų nuorašų (XX a. 1 deš.)
- Trakų priešsantuokinių apklausų knygos (1864-1908 m.)
- Trakų gimimų metrikai (1718-1725 m.)
- Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio XI Distancijos tarnautojų katalikų ir jų šeimų gyvenančių Trakų parapijoje sąrašas (1896 m.)
- Žiniaraštis apie dvasininkų činčo mokesčius ir beneficinius žemės sklypus Trakų mieste (1879-1887 m.)
- Inventorius Rykantų bažnyčios (1863 m.)
- Senųjų Trakų gyventojų sąrašų fragmentai ir sąrašai (1837-1914 m.)
- Senųjų Trakų gautų raštų nuorašų knygos (1817-1848 m.)
- Kruonio siunčiamų raštų registravimo išnešiojamoji knyga (1929-1940 m.)
- Bylos Kruonio Romos katalikų bažnyčios (1916-1949 m.)
- Kruonio bažnyčios siunčiamų raštų registravimo išnešamoji knyga (1922-1928 m.)
- Inventoriai Senųjų Trakų bažnyčios (1860-1948 m.)
- Vizitacijos aktai Senųjų Trakų bažnyčios (1927-1937 m.)
- Rūdiškių parapijos siunčiamų raštų registravimo knyga (1910-1926 m.)
- Rankraštinė knyga „Silva Rerum“ (XVIII a. I p.)
- Usnorių priešsantuokinės apklausos (1855 m.)
- Šaukoto Šv. Trejybės brolijos rankraštinė knyga.
- Byla siųstų raštų basakojų karmelitų provincijolui kun. Čeoanui Vilniuje (1928 m.)
- Tryškių bažnyčios gaunamų raštų knyga (1824-1828 m.)
- Bylos Lentvario bažnyčios klebono K. Kulako (1933-1959 m.)
- Semeliškių priešsantuokinių apklausų knygos (1836-1889 m.)
- Semeliškių gimimų ir krikštų metrikai (1878-1918 m.)
- Semeliškių mirties metrikai (1840-1922 m.)
- Semeliškių gyventojų sąrašai (1842-1906 m.)
- Barboriškių priešsantuokinės apklausos (1850-1907 m.)
- Barboriškių ėjusių išpažinties ir priėmusių komuniką gyventojų sąrašas (1851-1861 m.)
- Barboriškių gyventojų sąrašai (1867 m.)
- Išrašai iš Barboriškių bažnyčios gimimo metrikų (1853-1875 m.)
- Sąrašas Baltosios Vokės bažnyčioje vykusių santuokų (1916-1922 m.)
- Kruonio gyventojų sąrašai (1909-1913 m.)
- Kruonio mirties metrikai (1918-1923 m.)
- Bylos Kruonio Romos katalikų bažnyčios (1916-1944 m.)
- Akmenės gimimų metrikai (1747-1763 m.)
- Akmenės santuokų metrikai (1750-1799 m.)
- Šilelio gautų raštų nuorašų knyga (1749-1777 m.)
- Surviliškio gautų raštų nuorašų knyga (1822-1857 m.)
- Inventoriaus išrašas Vladislavos dvaro ir Tolkiškių bei Pakalniškių palivarkų (1796 m.)
- Semeliškių bažnyčios siųstų ir gautų raštų registracijos knygos (1870-1924 m.)
- Trakų dekanato išsiųstų raštų nuorašų knyga (1864-1868 m.)
- Kruonio bažnyčios siųstų raštų registracijos (1929-1942 m.)
- Katalikų „Blaivybės“ draugijos Kruonio skyriaus dokumentai (1911-1915 m.)
- Senųjų Trakų bažnyčios gautų ir siųstų raštų registracijos knygos (1888-1925 m.)
- Šaukoto bažnyčios Dievo apvaizdos brolijos knyga (1790-1867 m.)
- Šakynos gimimų ir vedybų metrikų ir gautų raštų nuorašų knyga (1652-1737 m.)
- Šiluvos dekanato gautų raštų nuorašų knyga (1834-1846 m.)
- Laukuvos bažnyčios vizitacijos knyga (1705 m.)
- Laukuvos santuokų metrikai (1817-1823 m.)
- Laukuvos mirties metrikai (1806-1819 m.)
- Laukuvos gyventojų sąrašai (1816-1866 m.)
- Laukuvos pajamų ir išlaidų knyga (1814-1822 m.)
- Įsipareigojimas Laukuvos parapijos gyventojų, dėl prisidėjimo prie bažnyčios statybos (1853 m.)
- Vizitacijos aktai Laukuvos Romos katalikų bažnyčios (1821-1850 m.)
- Inventorius Laukuvos Romos katalikų bažnyčios altorijos (1837-1845 m.)
- Laukuvos gautų raštų nuorašų knygos (1811-1847 m.)
- Byla siųstų raštų Lydos dekanui Benekonių klebonui Kulbackiui (1838-1842 m.)
Šie dokumentai yra neįkainojamas šaltinis istorijos, genealogijos ir kultūros tyrinėtojams.
Informacijos paieška ir interpretavimas
Dirbant su metrikų knygomis, svarbu atkreipti dėmesį į kalbą, rašybą ir kitus specifinius to meto ypatumus. Taip pat reikia turėti omenyje, kad įrašai galėjo būti daromi ne visada tiksliai, todėl būtina patikrinti informaciją iš kelių šaltinių.
Taip pat skaitykite: Lietuvos vaikų globos namų istorija
Taip pat skaitykite: Darželio istorija